Smurtą patyrusių vaikų fizinio ir psichinio vystymosi edukacinis tyrimas
5 (100%) 1 vote

Smurtą patyrusių vaikų fizinio ir psichinio vystymosi edukacinis tyrimas



KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

EDUKOLOGIJOS INSTITUTAS

Kursinio darbo temos

SMURTĄ PATYRUSIŲ VAIKŲ FIZINIO IR PSICHINIO VYSTYMOSI EDUKACINIS TYRIMAS

Metodologinis pagrindimas

Vadovas:

Tikrino:

KAUNAS, 2002.

TURINYS

1. Įvadas.

2. Smurto įtaka vaikų fiziniam ir psichiniam vystymuisi;

1. Smurto prieš vaikus dažnumas;

2. Smurto prieš vaikus priežastys;

3. Socialinės grupės, kuriose dažniausiai smurtaujama;

4. Fizinis bei psichinis vystymasis vaikų, patyrusių smurtą;

5. Fizinis bei psichinis vystymasis vaikų, nepatyrusių smurto;

6. Pedagoginė vystymosi korekcija;

7. Tyrimo procesas;

8. Tyrimo rezultatai.

3. Išvados.

ĮVADAS

Temos aktualumas

Smurtą patyrusių vaikų fizinį bei psichinį vystymasi tirti lėmė dabartinė

situacija Lietuvoje. Kiekvieną dieną girdimi pranešimai apie tėvų žiauriai

sumuštus vaikus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis teigia:

žmogaus asmuo neliečiamas, žmogaus orumą gina įstatymas, draudžiama žmogų

kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis.(Lietuvos

Respublikos Konstitucija, 1992). Tokį požiūrį įgyvendina formaliojo ugdymo

sistema, visuomeniniai santykiai, bet ne tėvų ir vaikų santykiai. Tėvų

supratimas apie vaikų auklėjimą grindžiamas asmenine patirtimi. Todėl vaikų

auklėjimas diržu Lietuvoje turi senas tradicijas, perduodamas iš kartos į

kartą.(Adomavičienė, 1980). Tik kai kurie tėvų smurto prieš vaikus atvejai

susilaukia visuotinio pasmerkimo.

Smurtas prieš vaikus – ne tik auklėjimo, bet ir gerokai platesnė ekonominė

ir socialinė problema. Viena pagrindinių smurto šeimoje priežasčių –

skurdas. Skurde gyvenantys nebepajėgia mylėti ir gerbti savęs, vadinasi ir

kitų, o tai geriausia terpė smurtui.(Vaikų fizinė ir seksualinė prievarta,

1996). Vienintelė profilaktikos ir prevencijos priemonė smurtui prieš

vaikus sumažinti – vaikų atskyrimas nuo šeimos, tai yra įkurdinimas vaikų

globos namuose.

Smurtą patyrus kūdikystėje pastebimas fizinio ir psichinio vystymosi

atsilikimas. Atsilieka fizinė raida: daug lėčiau kūdikis pradeda ropoti,

šliaužioti, guguoti, kalbėti. Naktimis jis prabunda be jokios priežasties

ir pradeda verkti. Vaikai tampa labai nervingi, irzlūs. Visą likusį

gyvenimą jie patiria sunkumų bendraujant, nepasitiki niekuo. Menkai suvokia

savo vertę, pas juos iškreipta vertybių sistema, patys naudoja smurtą,

preivartą.

Smurtas prieš vaikus bei jo įtaka fiziniam bei psichiniam vystymuisi

plačiai tyrinėjama užsienio mokslininkų: vaikus, kurie patyrė smurtą

tyrinėjo Burke (1995), Sutton (1999); aplinkos veiksnius, skatinančius

agresyvų tėvų elgesį tyrė Greenland (1987), Wind (1994).

Lietuvoje iš atliktų tyrimų pažymėtini yra empiriniai (Nepilnamečiai,

padarę sunkius nusikaltimus: psichologiniai ir socialiniai ypatumai, 2000).

Vaiko asmenybės vystymąsi tyrinėjo Leliūgienė (1997). Buvo atlikta

agresijos bei agresyvaus tėvų elgesio su vaikais metodologinė analizė

pedagoginio tyrimo kontekste (Kairienė, 2001).

Tyrimo problema

Smurto prieš vaikus suaktualėjimas visuomenėje ir šeimoje reikalauja

išsamių tyrimų, rodančių, jog tai įtakoja vaikų fizinį ir psichinį

vystymąsi. Todėl tyrimo metu stengiamasi atsakyti į klausimus: kaip dažnai

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 437 žodžiai iš 853 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.