KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
EDUKOLOGIJOS INSTITUTAS
Kursinio darbo temos
SMURTĄ PATYRUSIŲ VAIKŲ FIZINIO IR PSICHINIO VYSTYMOSI EDUKACINIS TYRIMAS
Metodologinis pagrindimas
Vadovas:
Tikrino:
KAUNAS, 2002.
TURINYS
1. Įvadas.
2. Smurto įtaka vaikų fiziniam ir psichiniam vystymuisi;
1. Smurto prieš vaikus dažnumas;
2. Smurto prieš vaikus priežastys;
3. Socialinės grupės, kuriose dažniausiai smurtaujama;
4. Fizinis bei psichinis vystymasis vaikų, patyrusių smurtą;
5. Fizinis bei psichinis vystymasis vaikų, nepatyrusių smurto;
6. Pedagoginė vystymosi korekcija;
7. Tyrimo procesas;
8. Tyrimo rezultatai.
3. Išvados.
ĮVADAS
Temos aktualumas
Smurtą patyrusių vaikų fizinį bei psichinį vystymasi tirti lėmė dabartinė
situacija Lietuvoje. Kiekvieną dieną girdimi pranešimai apie tėvų žiauriai
sumuštus vaikus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis teigia:
žmogaus asmuo neliečiamas, žmogaus orumą gina įstatymas, draudžiama žmogų
kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis.(Lietuvos
Respublikos Konstitucija, 1992). Tokį požiūrį įgyvendina formaliojo ugdymo
sistema, visuomeniniai santykiai, bet ne tėvų ir vaikų santykiai. Tėvų
supratimas apie vaikų auklėjimą grindžiamas asmenine patirtimi. Todėl vaikų
auklėjimas diržu Lietuvoje turi senas tradicijas, perduodamas iš kartos į
kartą.(Adomavičienė, 1980). Tik kai kurie tėvų smurto prieš vaikus atvejai
susilaukia visuotinio pasmerkimo.
Smurtas prieš vaikus – ne tik auklėjimo, bet ir gerokai platesnė ekonominė
ir socialinė problema. Viena pagrindinių smurto šeimoje priežasčių –
skurdas. Skurde gyvenantys nebepajėgia mylėti ir gerbti savęs, vadinasi ir
kitų, o tai geriausia terpė smurtui.(Vaikų fizinė ir seksualinė prievarta,
1996). Vienintelė profilaktikos ir prevencijos priemonė smurtui prieš
vaikus sumažinti – vaikų atskyrimas nuo šeimos, tai yra įkurdinimas vaikų
globos namuose.
Smurtą patyrus kūdikystėje pastebimas fizinio ir psichinio vystymosi
atsilikimas. Atsilieka fizinė raida: daug lėčiau kūdikis pradeda ropoti,
šliaužioti, guguoti, kalbėti. Naktimis jis prabunda be jokios priežasties
ir pradeda verkti. Vaikai tampa labai nervingi, irzlūs. Visą likusį
gyvenimą jie patiria sunkumų bendraujant, nepasitiki niekuo. Menkai suvokia
savo vertę, pas juos iškreipta vertybių sistema, patys naudoja smurtą,
preivartą.
Smurtas prieš vaikus bei jo įtaka fiziniam bei psichiniam vystymuisi
plačiai tyrinėjama užsienio mokslininkų: vaikus, kurie patyrė smurtą
tyrinėjo Burke (1995), Sutton (1999); aplinkos veiksnius, skatinančius
agresyvų tėvų elgesį tyrė Greenland (1987), Wind (1994).
Lietuvoje iš atliktų tyrimų pažymėtini yra empiriniai (Nepilnamečiai,
padarę sunkius nusikaltimus: psichologiniai ir socialiniai ypatumai, 2000).
Vaiko asmenybės vystymąsi tyrinėjo Leliūgienė (1997). Buvo atlikta
agresijos bei agresyvaus tėvų elgesio su vaikais metodologinė analizė
pedagoginio tyrimo kontekste (Kairienė, 2001).
Tyrimo problema
Smurto prieš vaikus suaktualėjimas visuomenėje ir šeimoje reikalauja
išsamių tyrimų, rodančių, jog tai įtakoja vaikų fizinį ir psichinį
vystymąsi. Todėl tyrimo metu stengiamasi atsakyti į klausimus: kaip dažnai