Soc aplinkos itaka zmogui
5 (100%) 1 vote

Soc aplinkos itaka zmogui

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

VADYBOS IR EKONOMIKOS FAKULTETAS

SOCIALINĖS APLINKOS ĮTAKA ŽMOGUI.

KONFLIKTINĖS SITUACIJOS, STRESAI, JŲ PASEKMĖS

Referatas



Atliko: 2 k. neak.3 gr.

studentas

Tikrino: g.m.dr.doc.

S.Stašienė

KAUNAS 2001

TURINYS

ĮVADAS……..……………………………………………………………..3

1. ŽMOGAUS PSICHINIS GYVENIMAS.

PAGRINDINIAI PSICHINIAI PROCESAI…………………………………4

1.1. Jutimo organai………………….………………….……….……….4

1.2. Jausmai………………………………………………………………4

1.3. Valia………………………………………………………….……….5

1.4. Konfliktas………………………………………………….…………5

1.5. Įtampa………………………………………………………………………5

2. SUSITELKIMAS TIES GYVENAMA AKIMIRKA.…………..……………….6

3. PSICHIKOS SVEIKATA………………………………………………………….6

4. SANTYKIAI SU APLINKINIAIS………………………………….……………..7

5. STRESAI, JŲ PRIEŽASTYS, PASEKMĖS………………………………….…..9

IŠVADOS……………………………………..….……………………….13

LITERATŪROS SĄRAŠAS……………………………………………..14

ĮVADAS

Dažnai sutinkame žmonių su, regis, neišsenkančia energija. Dirigentai ar kiti menininkai yra gyvybingi iki gilios senatvės, jie ištisas valandas gali vaisingai darbuotis tiek dvasiškai, tiek fiziškai. Jei ką nors darome su malonumu, jei kas mus įkvepia ir atrodo prasminga, pareikalauja iš mūsų nedaug energijos. Viskas klojasi gerai, kainuoja mažai jėgų, ir gyvenimo džiaugsmas mus dar labiau įkvepia. Jei ko nors nenorime daryti, turime prisiversti ir eikvoti energiją, dažnai vien pagalvojus apie nemalonius darbus sugenda nuotaika, gyvenimas tampa nebemielas, mes pristingame energijos. Dažniausiai energijos pristingame dėl įvairių psichikos nukrypimų. Žmogaus silpnybių priežastis labiausiai lemia gyvenimo sąlygų, žmonių santykių netobulumas – tai yra socialinė aplinka ar aplinkybės, trukdančios žmogui realizuoti vertingiausius savo ketinimus, siekius. Tačiau labai svarbus ir paties žmogaus savęs suvokimo lygis, mokėjimas realizuoti potencialias ir realias psichikos galimybes, siekti harmonijos tarp psichinių procesų ir vidinio bei išorinio pasaulio. Žmogui pirmiausia padeda sugebėjimas mąstyti, veikti, įsitikinimai, įgūdžiai. Daug gali padėti gydytojas. Tiesiogiai ar netiesiogiai padeda mums žmonės, su kuriais bendraujame ar bendradarbiaujame. Vis dėlto dažniausiai šia pagalba galime pasinaudoti tik turėdami tam tikrų žinių. Jei jos menkos, žmogus nepažįsta savęs, savo silpnųjų ir stipriųjų savybių. Mūsų dienomis žmonės tampa vis labiau išsilavinę, sudėtingesni. Tačiau tai neapsaugo nuo sunkumų, kurių priežastis dažnai, deja, yra patys žmonės. Būtent jie, yra tos būtybės, kurių viena iš pagrindinių ypatybių yra itin ryškus sugebėjimas jausti savo silpnumą ir netobulumą. Ar šis gamtos valdovas iš tikrųjų yra silpnas, ar jam tik taip atrodo ? Taip, jo silpnumas realus, nes dažnai jo potencialiosios galimybės neatitinka tikrųjų. Paprastai žmogus tuo ar kitu akimirksniu junta, jaučia, trokšta, žino daugiau, negu sugeba, negu gali nuveikti savo pojūčiams, troškimams, žinioms realizuoti. Todėl jis neretai patiria nesėkmę.

Kaip tik todėl kita esminė žmogaus savybė yra siekimas nuolat tobulėti, savo paties silpnybes, netobulumą paversti privalumais ir jėga. Nėra tokio “sunkaus“ , nemalonaus pojūčio, jausmo, potraukio, minties, tokių nepalankių aplinkos sąlygų ir žmogiškųjų santykių, kurių anksčiau ar vėliau negalėtume panaudoti savo stiprėjimui ir tobulėjimui.

1.ŽMOGAUS PSICHINIS GYVENIMAS

PAGRINDINIAI PSICHINIAI PROCESAI

Net ir labai sudėtingas reiškinys, tapęs įprastinis, atrodo paprastas. Žvelgdami į savo psichinį gyvenimą kaip į išorinio pasaulio atspindį, dažnai pamirštame, koks tas atspindys savitas ir sudėtingas. Suvokiant psichikos atspindėtą net sudėtingą objektyvią realybę, mums daro įtaką asmeninė ir visuomeninė patirtis (auklėjimas, bendroji kultūra), taip pat pagrindiniai poreikiai, apskritai žmogaus išsivystymo lygis. Psichinis gyvenimas – ne vien objektyvus už mūsų sąmonės ribų egzistuojančios realybės atspindys. Tas atspindys labai individualus, nepakartojamas, priklausomas asmeninės patirties ir poreikių.

Psichiniame gyvenime subjektyvumas – tipiškas reiškinys. Toks tipiškas, kad kartais gali
nustelbti objektyvią realybę. Įsivaizduojamas dalykas neretai stipriau veikia negu realus. Antai sveikas žmogus, manantis, jog susirgo sunkia liga, dažnai labiau kenčia, būna mažiau darbingas už tikrai rimtą ligonį.

Su subjektyvumu yra susijusios tiek žmogaus silpnybės, tiek ir jo tvirtumas, galia.

1.1. Jutimo organai (suvokimas)

Sudėtingi objektyvūs psichiniai procesai prasideda nuo jutimo organų. Kiekvienas jutimo organas – tai ne tik akis, ausis, liežuvis, nosis, oda, bet ir labai sudėtinga sritis galvos smegenyse, nuo kurių veiklos suvokimas priklauso ne mažiau negu nuo organo, pavyzdžiui, akies jautrumo arba ją veikiančios šviesos stiprumo, apšvietimo trukmės ir pan.

Įvairių žmonių suvokimo pobūdis nevienodas. Ne taip paprasta palyginti ne tik atskirų žmonių, bet ir to paties pagavas, jeigu jos patirtos ne vienu laiku ir įvairiose būsenose.

1.2. Jausmai

Šie psichiniai procesai atspindi asmenybės santykį su vienais ar kitais išorinės bei vidinės realybės reiškiniais , veikla, parengia asmenybę įvairiam suvokimo pobūdžiui, aktyvumui. Paprastai jausmai skirstomi į malonius ir nemalonius. Jausmai labai stipriai ir įvairiai veikia visus psichinius procesus. Net palyginti tokie paprasti neilgai trunkantys jausmai, kaip taika, pyktis, džiaugsmas, gali labai paveikti suvokimą, mąstymą, sąmonę, valią – žodžiu visas sritis drauge arba kurią nors vieną. Emocijos, kurias išugdė ir praturtino gyvenimo patirtis, auklėjimas, saviaukla, bendravimas su žmonėmis, – tai aukštesnieji jausmai : meilė, dėkingumas, kaltė, gėda. Vieni jausmai trunka akimirką (išgąstis) , kiti ilgą laiką (meilė, neapykanta). Afektas – tai ta pati baimė, pyktis, džiaugsmas … Dėl savo stiprumo šie jausmai gali gerokai trikdyti psichikos veiklą : slopinti kitus jausmus, greitinti arba lėtinti mąstymą, apriboti sąmonę ir kt.

Jausmai skatina įvairų psichinį nusiteikimą veiklai. Tačiau neretai jie apsunkina psichinį gyvenimą, daro jį pernelyg subjektyvų, nutolusį nuo išorinės tikrovės ir kitų žmonių jausmų bei suvokimo.

1.3. Valia

Tai sugebėjimas ilgą laiką kryptingai veikti. Tai būtiniausias “Aš” komponentas. Jis kur kas sudėtingesnis nei dauguma mano. Valia – tai ir įgimtas aktyvumas bei atidumas, ir mokėjimas pasirinkti, tai sprendimai bei jų vykdymas, jausmai, norai ir įgūdžiai. Tai veikiančio “Aš” visuma.

Kokios pagrindinės valios savybės ? Visų pirma – sugebėjimas skirti kokiai nors veiklai nuolatines, diferencijuotas, tikslingas pastangas. Antra, kad valios procesai būtų pakankamai efektyvūs, jie turi trukti ilgiau negu jausmai, potraukiai, norai. Trečia, nuo valios jėgos ir laisvės priklauso sugebėjimas atsispirti šiuo metu stipriems, bet perspektyvoje ne itin svarbiems išoriniams bei vidiniams poreikiams. Valia – tai veikimas pagal pamatuotus savo paties įsitikinimus, planus, o ne, pavyzdžiui, instinktų, draudimų, baimės, alkio, ligos įtakoje.

1.4. Konfliktas

Tai psichinių procesų tarpusavio kova dėl pirmenybės pasiekti sąmonę, pasireikšti veikloje, sąveikauti su kitais procesais. Įvairialypis psichinis gyvenimas, realaus pasaulio dialektika dažnai sukelia šį reiškinį. Kai vidinių konfliktų ne itin daug, o jų trukmė neilga, jie yra net naudingi, nes tonizuoja psichiką, susilpnina nereikalingus ir sustiprina būtinus psichinius procesus. Per ilgai užtrukę konfliktai vargina, trikdo psichiką.

1.5.Įtampa

Ją neretai sukelia vidiniai konfliktai, stiprūs, neįprasti išoriniai dirgikliai. Paprastai įtampa stimuliuoja daugelį psichinių procesų, parengia psichiką dideliam krūviui. Tačiau ilgalaikė įtampa sukelia pavargimą, nerimastį, galimų nemalonumų nuojautą.

Nors ir labai stengiamės veiksmingai naudoti savo laiką, nors ir naudojamės daugybe gyvenimą lengvinančių priemonių, kasdieniai rūpesčiai vis tiek atrodo nesibaigiantys. Savo dienas užpildome įvairia veikla, manydami, kad viskas yra labai svarbu ir reikalinga. Nėra ir dienos, kad dienotvarkėje atsirastų laisva minutėlė. Nors dažnai sakome, kad norėtume pailsėti, tačiau tik nedaugelis mūsų moka išsėdėti ramiai nors minutėlę.

Užuot greičiau vykdę savo užduotis, mes užsibrėžiame aukštesnius tikslus, nuolat versdami save daryti vis daugiau ir vis greičiau, ir taip vis labiau atsiliekame. Kur tas laikas, kurį mes sutaupėme ? Kada mes jį susigražinsime ? Kada galėsime pasimėgauti gyvenimu ? Ar tokios mintys neprilygsta klausimui, kodėl mes visa tai darome ?

Kai išmoksime sulėtinti gyvenimo tempą, pasikeis ir mūsų požiūris į gyvenimą, apskritai į pasaulį. Jis taps sveikesnis ir paprastesnis. Dirbti pradėsime sumaniau ir išmintingiau. Suprasime, jog daugelis dalykų, kurie seniau atrodė esminiai, iš tiesų yra nereikalingi ir gali būti atidėti, patikėti kitiems, o tam tikrais atvejais galima net nekreipti į juos dėmesio.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1300 žodžiai iš 4173 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.