Socialine etika
5 (100%) 1 vote

Socialine etika

Turinys:

Įvadas

I. Etikos samprata

II. Socialinė etika

1) socialinio gyvenimo būdas

2) sociologija ir etika

3) socialinės pedagogikos paskirtis ir objektas

III. Socialinės pedagogikos etikos ištakos

1) socialinės pedagogikos raida

2) socialinės pedagogikos idėjos Lietuvoje

3) liaudies pedagogika – socialinės etikos dalis

IV. Socialinio pedagogo etika

Reziumė

Literatūros sąrašas

Įvadas

Jeigu egzistuoja mokslas, tikrai reikalingas žmogui,

tai mokslas, kurio aš mokau – deramu būdu

užimti žmogui savo vietą pasaulyje – iš kurio

galima išmokti to, kokiu reikia būti,

kad galėtum būti žmogumi!

(I. Kantas)

Yra situacijų, kai profesiniame ar asmeniniame gyvenime, palyginti nesunku nuspręsti, kas teisinga, kas ne. Tačiau kartais tai nėra lengva. Kiekvienas atvejis nepakartojamas, todėl posūkis ar sprendimas kaip vienoje ar kitoje situacijoje derėtų pasielgti, kas kartą gali būti vis kitoks. Daugelis problemų, iškylančių tiek pavieniam žmogui, tiek bendruomenei yra be galo sudėtingos.

Norint kalbėti apie socialinio pedagogo, žmogaus, kuris susiduria ypač dažnai su nepakartojamais atvejais ir privalo pagal situaciją ieškoti sprendimo, etikos ištakas, svarbu plačiau aptarti tris dalykus: etika, sociologija ir pedagogika, jų raidą ir sanglaudą tarpusavyje.

Gyvenime keičiasi ne žmonių prigimtis, bet jų santykių padariniai, t.y. žmonių santykių socialiniai reiškiniai, lemiantys skirtingą socialinį gyvenimą, tam tikrą gyvenimo būdą. Referate bus šiek tiek aptariama socialinio gyvenimo būdas, kaip siejama ir ką tiria etika ir sociologija.

Šimtus metų mąstytojai kūrė teorijas apie tai, kaip įvairiose gyvenimo situacijose daryti etinius sprendimus, todėl net ir šiais laikais kai kada atsižvelgiama į senųjų mąstytojų nuomones.

Norint atskleisti socialinės pedagogikos paskirtį ir objektą, būtina susipažinti su socialinės pedagogikos raida – ugdymo ir auklėjimo ištakomis. Be abejo didelę įtaką socialinio pedagogo etikai darė liaudies pedagogika.

Ne kiekvienas žmogus tinkamas socioedukaciniam darbui. Kaip profesijos, kuri yra viena iš padedančių giliau pažinti žmogų ir jo problemas atstovas, socialinis pedagogas dirba su asmenybe, pasižyminčia tam tikromis psichinėmis savybėmis. Praktikoje tai reiškia – profesinis įvaizdis ir elgsena, kitaip sakant, profesinė etika.

Etikos samprata

Specialistai iki šiol ginčijasi, ar etika iki šiol apima visą žinių apie moralę kompleksą, ar ribojasi tik moralinės privalomybės, moralinių imperatyvų ( liepimų, reikalavimų) formavimu ir teigimu. Jeigu etika pripažįstama mokslu, tai ji moralinius reiškinius turi nagrinėti objektyviai, neutraliai, bešališkai. Jeigu manoma, kad etika yra ne mokslas. O tik mąstanti etika, tai belieka kalbėti apie tai, kaip ji padeda valdyti, vadovauti, kaip nurodo, kreipia žmogų į dorą elgesį.

Etika – mokslas tiriantis moralę; žmonių elgesio normų visuma. Sąvoka kilusi iš lotynų kalbos žodžio ethica, reiškiančio paprotį, įprotį, būdą.

Todėl etika, kaip tam tikra žinių sritis, yra mokslas, o moralė – jos tyrimų objektas. Dažnai vietoj moralės vartojama dorovės sąvoka. Skiriasi šios sąvokos tik tuo, kad moralė – tarptautinis žodis, lietuviškai reiškiantis dorovę. Moralė – objektyvi, bendra, visuomeninė, o dorovė – subjektyvi, individuali to paties reiškinio pusė.

Dorovė – kaip visų žmonių dvasinė lytis, apimanti vidinių vyksmų visumą, kuri yra dorovinio elgesio pamatas. Tai sąmonės ar pasąmonės parengtis elgtis ar veikti laikantis gėrio normų.

Dora – tai realizuota dorovė – doras elgesys, tai, kas kuria asmeninę ir visuomeninę laimę.

Šiandien gyvenant sudėtingoje kultūros ir nekultūrės maišatyje, labai svarbu suvokti tikrosios kultūros esmę. Pačiais bendriausiais bruožais kultūra – tai pavienių individų ir kolektyvų materialinė bei dvasinė pažanga. Pravartu priminti, kad kultūros turinį sudaro keturi idealai: žmogaus, socialinės ir politinės visuomenės, religinės- dvasinės vienovės ir žmonijos. Nagrinėjamuoju aspektu svarbu idealas.

Idealas – tobulybė, pavyzdys, aukščiausias tikslas. Iš dvasinių poreikių kilęs asmenybės siekis laikyti ką nors tobulu.

Todėl svarbus etikos uždavinys – formuoti asmenybės idealus, kad ji išmoktų visa vertinti atsižvelgdama į tai, kas idealu, siektų kūrybinės veiklos, turėtų tikslą kurti geresnį, gražesnį gyvenimą.

Etikos moksle dažnai vartojamos tokios sąvokos:

Gėris – absoliutaus gerumo idėja, kylanti iš tobulos būties suvokimo.

Blogis – gėrio priešybė, nelaimių, nedorumo, nusikaltimų būvis.

Dorovinis principas – svarbiausia dorovinė nuostata, reguliuojanti elgesį.

Dorovinė vertybė – teigiamas poelgis, turintis objektyvią reikšmę individo vystymuisi.

Etikos dalykas – tai idėjos apie būtinybę, gėrį ir blogį, moralės principai bei elgesio normos, žmogaus pašaukimas ir jo gyvenimo prasmė.Socialinė etika

Kas pažengia mokslu,

bet atsilieka savo elgesiu( sako senas priežodis),

tas daugiau atsilieka, negu pažengia.

(J.Komenskis)

Socialinė etika – etikos sritis, nagrinėjanti žmonių grupių, visos visuomenės, tautų ir pasaulio bendruomenės elgesį, aiškinanti, kaip
grupės elgiasi bendraudamos tarpusavyje, su kitomis visuomenėmis ir tautomis, su gamta ir gyvūnais, su atskiru žmogumi – vyru ar moterimi, vaiku, senu, neįgaliu, pavaldiniu, viršininku ir pan. Bet kuriuo atveju etikos tikslas – nurodyti žmonėms kaip jie turėtų elgtis, nepaisant aplinkybių ir norų.

Kasdieninėje kalboje dažnai girdime sakant: moralu – nemoralu – amoralu, gera – bloga, dora – nedora ir pan. Taikant psichologinį-medicininį normos kriterijų, tinkamu laikomas toks elgesys, kuris užtikrina gerą psichinę bei fizinę žmogaus savijautą – komforto būseną, nepaisant to, ar šis elgesys yra dažnas, ar retas, ir kiek jis artimas elgesio etalonams. Etinis normos kriterijus akcentuoja ne tam tikro elgesio formų pasireiškimo dažnį, bet tai, kaip jos atitinka priimtas pavyzdines elgesio normas arba moralinius teiginius. Remiantis šiuo požiūriu, tinkamas yra toks elgesys, kuris atitinka iškeltus reikalavimus, nurodymus arba draudimus, o asocialiam elgesiui priskiriami šių reikalavimų pažeidimai.

Asocialus elgesys – tai tokie poelgiai arba poelgių, kurie pažeidžia konkrečioje socialinėje struktūroje priimtas teises, moralės normas ar egzistuojančias tradicijas ir papročius, visuma.

Dvasingumas – tai ypatingas santykis, kurio kryptis visų pirma atspindi individo santykį su kitu žmogumi ir savimi pačiu, kas sudaro pamatą jo santykiams su kitomis tikrovės sritimis: sociumu arba atskiromis žmonių bendrijomis, materialine ir dvasine kultūra, gamta, Dievu.

Socialinis brandumas – tai socialiai pripažintas, tikslingas elgesys, kurio rezultatas – visuomeninis vertingumas ir praktinis aktyvumas. Visuomeninį vertingumą rodo asmens pareigos suvokimas. Pareiga nėra gėris, o tik būdas jo siekti. Pareiga – tai dorovinė žmogaus atsakomybė šiais lygmenimis:

 Valstybei, tėvynei;

 Žmonijai, visuomenei, kitiems žmonėms;

 Gamtai;

 Šeimai;

 Veiklai, darbui;

 Pačiam sau.

Socialinio gyvenimo būdas

Gyvenimo būdą lemia įvairūs papročiai, elgesio normos, teisingumas, meilė, laisvė, kalba, mokslas, menas, religija, nuosavybė, darbas, darbo produktai, valdžia, šeima, santykis su pačiu savimi ir pan.

Teisingumas yra viena iš žmonių prigimties realizavimo formų, rodo jų gyvenimo veikimo būdą, santykius. Teisingumas yra labiau privatus, moralinio pobūdžio, labiau priklauso nuo paties žmogaus asmeninio apsisprendimo, jo geros valios, turi būti paisoma viešųjų institucijų. Neteisingumas atsiranda todėl, kad viešieji socialiniai reikalai nėra teisiškai sutvarkyti arba nepaisoma įstatymų. Teisingumui įgyvendinti priimta 1948m. Jungtinių Tautų Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, kurių svarbiausi punktai yra:

 Visi žmonės turi teisę gyventi, būti laisvi, apsaugoti nuo baimės ir smurto.

 Visi žmonės turi teisę būti ginami įstatymo.

 Kiekvienas žmogus turi teisę reikalauti teisingo ir viešo teismo.

 Kiekvienam žmogui turi būti garantuota jo asmeninio gyvenimo neliečiamybė – jis, jo šeima, namai, korespondencija turi būti apsaugoti nuo neteisėto kišimosi, o jo garbė ir orumas – nuo nepagrįsto žeminimo.

 Kiekvienas žmogus turi teisę į mąstymo, sąžinės, religijos laisvę, taip pat teisę tiek privačiai, tiek viešai reikšti savo nuomonę.

 Kiekvienas žmogus turi teisę į mokslą

 Kiekvienas žmogus turi teisę dalyvauti bendruomenės kultūriniame gyvenime.

 Kiekvienas žmogus turi pareigų visuomenei, taigi garantuojama, kad kiekvienas visuomenės narys pripažįsta ir gerbia kitų narių teises bei laisves.

Teisingumui nėra nei stiprių, nei silpnų, nei didelių, nei mažų žmonių. Lygybės statusas yra sąlyga teisingumui įgyvendinti. Todėl teisingumas yra svarbiausia etikos norma.

Meilė – nuoširdžiausia, patvariausia, visą asmenybę apimanti emocija, kylanti iš švelnumo, bendravimo poreikio ir patirties. Visų meilės bruožų suminėti neįmanoma. Tikriausiai geriausiai meilę apibūdino prieš 2000 m. šv. Paulius: „ meilė kantri, maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji viską pakelia, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia.“

Laisvė žmogui reiškia jo veikimo būdą, galimybę pagal savo apsisprendimą ir pasirinkimą veikti, dalyvauti gyvenime. Laisvė socialiniame gyvenime yra kintanti, skirtinga ir įvairi: judėjimo, įsitikinimų, informacijos, kalbos, spaudos, mokslo, laisvė reikšti savo nuomonę ir kt. tikroji žmogaus laisvė yra tiesiogiai susijusi su jo išsilavinimu, kultūros lygiu ir pirmiausia su gebėjimu save riboti ir valdyti.

Socialinė šių dienų kova – tai ne tik kova dėl ekonominės gerovės, kaip įprasta sakyti, kova už būvį, bet ir dėl žmogaus orumo, žmogiškosios vertės pripažinimo, vietos dvasiniame gyvenime, pagarbos ir meilės. Taigi, kovojant galima siekti ir humaniškų ir nehumaniškų tikslų.

Mokslas – ne tik sisteminis faktų rinkimas, nagrinėjimas ir aiškinimas, tai daugiau negu sistema ar rinkinys. Mokslas yra žmonių prigimties realizavimo forma, reiškianti jų veikimo, pažinimo būdą. Gyvenimo tikrovė, jos aiškinimas, tyrimas ir taikymas yra mokslinio pažinimo objektas. Siekis pažinti tikrovę yra žmogaus
prigimtinė dalia, kurią būtina tikslingai realizuoti, vykdant valstybinius ir tarpvalstybinius įstatymus.

Menas atsirado iš žmonių noro, troškimo, jų žmogiškosios prigimties galios siekti grožio. Ši galia suformavo žmonių santykių socialinį-kultūrinį reiškinį, tam tikrą socialinę tikrovę, kuri vadinama menu.

Kūryba žmonės atskleidžia žmogiškąją prigimtį. Todėl atsiranda įvaurios kūrybos rūšys: didaktinė, meninė, mokslinė, socialinė ir kt. Kurti yra žmonių prigimtinė savybė, galia.Sociologija ir etika

Sociologija – mokslas, tiriantis visuomenės raidos dėsnius, socialinių institutų funkcionavimą, socialinių grupių santykius, visuomeniškos elgsenos dėsningumus. Sociologijos objektas – visuomenė ir atskirų jos junginių (bendruomenių, bendrijų, kolektyvų), kaip vientisų darinių, tyrimas. Toks objektas yra bendras sociologijai ir etikai, ypač socialiniai etikai. Taigi, socialinė etika – etikos sritis, nagrinėjanti žmonių grupių elgesį ir aiškinanti, kaip grupės elgiasi tarpusavyje, su kitomis visuomenėmis, tautomis, su gamta ir gyvūnais, su atskiru žmogumi – moterimi, vyru, vaiku, senu, neįgaliu, degradavusiu žmogumi ir t.t.

Taigi, etika ir sociologija tiria žmonių veiklos socialinio reguliavimo mechanizmus, iš kurių svarbiausias – moralė. Todėl etikai ir sociologijai sąveikaujant formuojasi aprašomoji etika ir moralės sociologija. Pastaroji tiria dvasinių normų funkcionavimą įvairiose visuomenėse, žmonių būdo, charakterio įtaką socialinių grupių, klasių sąmonei. Moralės sociologija tik iš dalies nagrinėja visuomenės dorovės klausimus. Etika ne tik tiria masinius reiškinius, tapusius papročiais, bet nuodugniai tiria ir išskirtinius asmenų poelgius, jų motyvus, individų pasiaukojimą, heroizmą, kaip aukščiausią žmonijos dvasingumo apraišką. Tokie žmonių veiksmai reguliuojami labai sudėtingomis moralinės sąmonės formomis – idealais, kurie įtvirtina naują gyvenimo būdą, naujus požiūrius, naujas dvasines vertybes. Todėl etika žmonių dorovingumą traktuoja plačiau už sociologiją.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1849 žodžiai iš 5766 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.