Socialinė ir kultūrinė aplinka jos įtaka marketingo veiksmams
5 (100%) 1 vote

Socialinė ir kultūrinė aplinka jos įtaka marketingo veiksmams

1121

ĮVADAS

Įmonės marketingo veiklos centre yra vartotojas. Jo poreikiams tenkinti ir aptarnauti skiriamos visos įmonės pastangos, Jos įgyvendinamos remiantis tam tikrais sprendimais ir veiksmais, susijusiais su vartotojui pagaminta preke, jos kaina, paskirstymu ir rėmimu. Šios keturios sprendimų ir veiksmų grupės sudaro vadinamąjį marketingo kompleksą.

Marketingo kompleksas – tai visuma tarpusavyje susijusių veiksnių ir sprendimų, kuriais siekiama patenkinti vartotojų poreikius ir pasiekti įmonės marketingo tikslus.

Svarbiausias marketingo komplekso sprendimų ir veiksmų bruožas yra tai, kad jie priklauso įmonės kompetencijai: gali būti jos kontroliuojami, reguliuojami, keičiami. Planuodama savo marketingo veiklą, įmonė remiasi visais marketingo komplekso elementais, tačiau kiekvienas iš jų gali būti įgyvendinamas naudojant įvairias, alternatyvias priemones, skirtingas strategijas. Marketingo specialistų uždavinys – suderinti atskirų marketingo komplekso elementų strategijas, jas įgyvendinančius veiksnius. Jei tai pasiseka, gaunamas rezultatas, viršijantis atskirų priemonių rezultatų sumą.

Temos aktualumą bei problemą būtų galima apibrėžti taip: šiandieniniams vadovams dar trūksta žinių apie marketingo teikiamas galimybes, bei suvokimo, jog marketingo teorijų vertinimas bei praktinis taikymas – sėkmingo įmonės egzistavimo pradinis etapas.

Darbo tikslas – atskleisti vartotojų savybes, parodyti, kokie esminiai faktoriai turi įtakos vartotojų elgsenai;

Rašant darbą buvo keliami šie uždaviniai:

• išnagrinėti socialinius faktorius ir jų įtaką vartotojo elgesiui;

• atskleisti kultūrinius faktorius ir parodyti jų poveikį vartotojo elgsenai.

1. MARKETINGO APLINKOS SAMPRATA

Bet kokia įmonė veikia tam tikroje nuolat kintančioje aplinkoje. Norėdama sėkmingai dirbti, ji turi gaminti ir vartotojams pateikti tokių prekių, kurios tenkintų jų poreikius ir jie norėtų ir galėtų jų įsigyti. Todėl įmonės vadovybė ir marketingo specialistai nuolat turi stebėti aplinką, joje vykstančius pokyčius ir į juos reaguoti, prie jų prisitaikyti.

Visa veikla, susijusi su marketingo komplekso įgyvendinimu, vyksta tam tikroje aplinkoje, vadinamoje marketingo aplinka.

Marketingo aplinka – tai visuma už įmonės ribų veikiančių jėgų, darančių tiesioginę ir netiesioginę įtaką įmonės veiklai, jos marketingo sprendimams.

Į marketingo aplinką reikia žiūrėti kaip į vieningą įmonę veikiančių jėgų visumą, kurioje susipina tiesioginį ir netiesioginį poveikį turinčių veiksnių poveikis. Tačiau analizės patogumui marketingo sprendimams svarbios aplinkos sąlygos skirstomos į bendrąsias (makroaplinka) ir specifines (mikroaplinka). Kartais pirmoji vadinama tolimąja, o antroji – artimąja aplinkomis. Įvairių autorių nuomonės dėl vieno ar kito veiksnio priskyrimo prie makroaplinkos ar mikroaplinkos nesutampa.

Makroaplinka – tai visuma jėgų, kurios tam tikroje teritorijoje veikia įmonės marketingo sprendimus ir kurioms ji tiesiogiai negali daryti įtakos. Iš marketingo makroaplinkos išskiriami keli elementai. Tai ekonominė, socialinė ir kultūrinė, politinė ir teisinė, mokslinė ir technologinė bei gamtinė aplinka. Įvairūs autoriai išskiria nevienodą makroaplinką sudarančių elementų skaičių, suteikia jiems kitus pavadinimus ir turinį. Tai priklauso nuo autorių požiūrio, tyrimo tikslo. Makroaplinka turi didelį poveikį mikroaplinkai.

Mikroaplinka – tai visuma išorinių jėgų, kurioms įmonė, siekdama savo tikslų, gali daryti įtaką. Prie įmonės mikroaplinkos priskiriami: pirkėjai, konkurentai, pardavimo tarpininkai, pardavimo pagalbininkai ir tiekėjai. Kai kurie autoriai prie mikroaplinkos priskiria kontaktines (sąlyčio) auditorijas. Jos apibūdinamos kaip bet kokios grupės, kurios realiai ar potencialiai domisi įmone ir daro jei poveikį.

Šiame darbe minėtų jėgų veikla aptariama nagrinėjant mokroaplinką, išskiriant socialinę ir kultūrinę aplinką.

Bendrą vaizdą apie įmonės marketingo aplinką ir jos sandarą galima susidaryti iš 1 paveikslo.

1 pav. Marketingo aplinka

2. SOCIALINĖ IR KULTŪRINĖ APLINKA

2.1. SOCIALINĖ APLINKA

Norėdami geriau patenkinti vartotojų poreikius, marketologai bando suprasti vartotoją, nuodugniau atskleisti jo savybes. Tačiau čia iškyla problema: kaip apžvelgti visas vartotojo savybes, jei kiekvienas žmogus yra skirtingo amžiaus, turi pajamas, išsilavinimą, skonį ir panašiai, o nuo to priklausys ir tai, ką jis vartos ar pirks. Vis dėl to reikia atrasti tam tikrus kriterijus, pagal kurios būtų nesunku nagrinėti vartotojo savybes. Ir vienas iš tų kriterijų būtų socialinis.

Socialinę aplinką pirmiausiai apibūdina demografiniai rodikliai. Jų tyrimas leidžia nustatyti potencialių pirkėjų (vartotojų) skaičių, jų sudėtį pagal lytį, amžių, šeimos sudėtį, išsilavinimą, gyvenamąją vietą, profesijas, tautybę ir kt. Įmonei tai labai svarbūs rodikliai, ir ypač svarbi jų dinamika. Pavyzdžiai, dėl gyventojų skaičiaus pasikeitimo šalyje ar tam tikroje gyvenamoje vietoje rinka gali plėstis arba siaurėti. Didėjant gimstamumui daugėja vaikų, tuo pačiu auga ir jiems reikalingų prekių paklausa. Dėl ilgėjančios
vidutinės gyvenimo trukmės daugėja vyresnio amžiaus žmonių, kurių poreikiai pasižymi specifiniais bruožais.

Daugelis prekių vartojama ne individualiai, bet bendrai. Todėl svarbus demografinis rodiklis yra šeima (namų ūkis), jos dydis, sudėtis, amžiaus ir kitais požiūriais, dirbančiųjų skaičius, pajamos ir kita. Pvz., vartotojo tėvai gali orientuoti šeimos nario pirkimo elgseną, remdamiesi religija, politika, ekonomika, asmeninėmis ambicijomis, meile, netgi tuomet, kai vartotojas gyvena atskirai nuo tėvų. Tai yra savaime suprantamas dalykas, Kadangi vartotojo atžvilgiu šeima yra pati svarbiausia organizacija visuomenėje. Todėl rinkos tyrinėtojus labai domina kiekvieno šeimos nario – vyro, žmonos, vaikų – vaidmuo, pasirenkant prekes ir paslaugas.

Priklausomai nuo prekės kategorijos galima nustatyti, kas ką pirks. Štai žmona bus tradiciškai maisto produktų, virtuvės indų, drabužių pirkėja. Tačiau tai nėra taisyklė. Esminių prekių (maisto, darbužių) pardavėjai daro klaidą, manydami, kad vienintelė tokio tipo prekių pirkėja yra moteris, iš tiesų pirkėjas gali būti ir paauglys, ir vyras.

Jei pirkinys brangus, jo pirkėjai tampa vyras ir žmona kartu. Labai svarbu išsiaiškinti, kieno – vyro ar žmonos (o gal vaiko) – nuomonė yra svarbesnė, perkant vieno ar kito tipo prekę (paslaugą). Dažniausiai vyro nuomonė svaresnė, perkant automobilį, televizorių; žmonos – perkant skalbimo mašiną, kilimus, baldus.

Galima išvardinti ir kitų šeimos požymių pokyčių: vėlesnės vedybos, daugiau skyrybų, mažiau vaikų, daugiau dirbančių moterų ir laisvesnis požiūris į kartu gyvenančias nesusituokusias poras.

Šeima suformuoja vertybių sistemą, kultūrą, šeimoje mes sužinome savo socialinę klasę, išmokstame sukurti mokymosi, pažinimo aplinką, suformuoti savo vaidmenį visuomeniniame gyvenime. Taigi jau šeimoje susiformuoja tam tikras pirkimų elgesys.

Šeima, kai socialinis visuomenės vienetas, yra svarbi ir kaip įtakos grupė, ir kaip ūkio vienetas.

Pastaruoju metu ji vis dažniau įvardijama ir kaip atskiras vartojimo vienetas. Taip yra dėl šių priežasčių:

• daugelis produktų perkami visai šeimai;

• pirkimo sprendimai priklauso nuo kitų šeimos narių įtakos;

Šeimos įtaka pati svarbiausia ir ilgalaikė vartotojų elgsenoje, todėl marketologų uždavinys – geriau pažinti šiuolaikinę šeimą, jos struktūros kitimą, jos prisitaikymą prie aplinkos.

Labai svarbu žinoti gyventojų pasiskirstymą tarp kaimo ir miesto, migracijos mastą ir kryptis, nes kaimo ir miesto gyventojų poreikiai skiriasi.

Pasauliniu mastu demografinėje aplinkoje vyksta didžiulių pokyčių, skirtingai pasireiškiančių įvairiose šalyse. Iš jų paminėtini:

• spartus pasaulio gyventojų skaičiaus didėjimas, paaiškinamas dideliu gimstamumo lygiu ekonomiškai silpnai išsivysčiusiose šalyse;

• gimstamumo rodiklių mažėjimas ir gyventojų senėjimas išsivysčiusiose šalyse;

• pokyčiai šeimos struktūroje;

• ne šeimos pobūdžio namų ūkių didėjimas;

• gyventojų migracija;

• išsilavinimo lygio kilimas ir tarnautojų skaičiaus didėjimas;

• etniniai gyventojų struktūros pokyčiai;

Visi šie pokyčiai atsiliepia pirkėjų paklausai, jos struktūrai ir reikalauja atitinkamų marketingo veiksmų.

Beveik kiekvienoje visuomenėje yra įvairių socialinių klasių, t.y. pastebimas žmonių bendruomenės socialinis susiskirstymas. Toks susiskirstymas gali įgauti kastų sistemos pavidalą, kur skirtingų kastų nariai iškeliami į tam tikras pareigas, ir negali keisti kastos narystės, t.y. priklausomybę sąlygoja prigimtis; arba žmogaus priklausomybė grupei gali būti įgyta. Dar dažniau visuomenė būna susiskirsčiusi pagal socialinės stratifikacijos komponentus; tuomet tai panašu į socialines klases.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 1288 žodžiai iš 2437 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.