Socialinė pedagogika
5 (100%) 1 vote

Socialinė pedagogika

Socialinė pedagogika

Kalbant apie socialinio pedagogo veiklą pirmiausia reikėtų nusakyti kas yra socialinė pedagogika apskritai, kokia jos paskirtis, tikslai ir uždaviniai, ką ji nagrinėja ir tiria.

Yra keletas socialinės pedagogikos apibrėžimų,vieni paprasčiausių- „socialinė pedagogika- mokslas, kuris tiria žmogaus rengimo gyvenimui konkrečiomis sąlygomis būdus ir metodus ir nurodo kaip juos taikyti. Ji nagrinėja ugdymą kaip socialinį reiškinį, lemiamą ekonominių, ūkinių, kultūrinių, buitinių veiksnių, tradicijų, papročių ir pan. Socialinė pedagogika tiria naujo žmogaus ugdymo būdus, turinį, priemones ir panašius dalykus, jų taikymo galimybes tam tikromis socialinio gyvenimo sąlygomis“, socialinė pedagogika laikoma “ mokslu , tiriančiu kaip mokymo ir auklėjimo organizavimas priklauso nuo socialinių sąlygų, tikslų ir uždavinių, keliamų formuojant žmogų kaip visuomeninių santykių subjektą.“

Socialinė pedagogika, kaip teorinė disciplina, tiria visuomenino ugdymo istorinę, kultūrinę raidą ir nustato šios raidos dėsnius bei prognozuoja tam tikros visuomenės, jos grupės ugdymo pobūdį ateityje. Socialinė pedagogika yra ir taikomoji disciplina, ji rekomenduoja, kaip organizuoti ugdymą vienokiomis ar kitokiomis socialinėmis, kultūrinėmis visuomenės sąlygomis, išryškina visuomenės, atskiros socialinės grupės gyvenimo irveiklos sąlygas, socialinė pedagogika apima:

Aplinkos ( šeimos, mokyklos, kolektyvo, vietovės gamtos, visuomenės kultūrinės aplinkos, bendraamžių, formalių ir neformalių grupių ir pan.) įtaką asmenybės formavimuisi;

Paralelinio ugdymo ( mokyklos, užmokyklinių įstaigų, užimtumo ir laisvalaikio, radijo, televizijos ir pan.) reikšmę ir organizavimą.

Socialinės pagalbos- protekcijos ir prevencijų ( globos, patronažo, visuomeninės veiklos, reabilitacijos, konsultacijų, nusikalstamumo įveikimo ir pan.) įtaką.

Perauklėjimo organizavimą.

Ekologinio ugdymo ( žmogaus ir gamtos santykių, gamtosaugos ir kt.) problemas.

Ekonominio ugdymo ( auklėjimo šeimoje, ekonominio švietimo ir pan.) problemas.

Mokyklinio ugdymo ( sistemos, tikslų, pobūdžio, turinio krypčių, metodų, priemonių ir kt.) organizavimą.

Mokyklos ryšius su gyvenimu ( anksčiau, dabar, ateityje, individualius, grupės, visuomenės, ekonominius, moralinius ir kt.)

Žmogaus savišvietos bei saviauklos problemas mokslo ir technikos sparčios evoliucijos sąlygomis.

Laisvalaiko problemas.

Švietimo tradicijas ir kt.

Tik tokia pedagogika, jos teorija, kuri remiasi realiu gyvenimu konkrečiomis istorinėmis ir kultūrinėmis visuomenės bei ją sudarančių žmonių grupių gyvenimo sąlygomis, yra veiksminga pedagoginės praktikos, mokyklos pagalbininkė ir vadovė, todėl be mokyklinės pedagogikos ir bendrosios pedagogikos teorijos , nagrinėjančios visuotines bendražmogiškas ugdymo problemas,ir yra kuriama atskira jos šaka- socialinė pedagogika, kurios uždavinys yra nustatyti ugdymo kryptį tam tikromis visuomenės gyvenimo kultūrinėmis, istorinėmis sąlygomis, sukonkretinti bendrosios pedagogikos teiginius ir kartu nubrėžti mokyklinės pedagogikos gaires, kad ji galėtų geriau parengti žmogų visuomenės gyvenimui. Socialinė pedagogika labai svarbi visoje pedagoginių mokslų sistemoje, nes atskleidžia konkrečių socialinės aplinkos ( makro ir mikro) istorinių ir kultūrinių sąlygų reikšmę bei įtaką pedagoginiam procesui. Ji yra socialinės aplinkos ir atskirų pedagogikos mokslo šakų tarpininkė.

Socialinės pedagogikos ir kitų mokslų ryšiai

Socialinė pedagogika tiesiogiai su sociologija- mokslu apie socialinių sistemų ( globalinių ir dalinių) raidą ir funkcionavimo dėsnius. Iš sociologijos ji ima bendruosius tipinius visuomenės, jos grupių sociologinių tyrimų duomenis, taip pat taiko sociologinių tyrimų metodus. Įvairių lygių ir tipų šeimų, mikrogrupių narių tarpusavio santykių, dorovės normų, šeimų bei mikrogrupių tradicijų tyrimai ir gauti duomenys teikia labai vertingos informacijos socialinei pedagogikai kaip ugdyti žmogų, veikti jo protą, jausmus, tobulinti asmenybę.

Socialinė pedagogika glaudžiai susijusi su socialine psichologija, tiriančia objektyvius individualios ir grupinės veiklos psichinių bei socialinių veiksnių sąveikos dėsnius, įvairių visuomenės socialinių grupių psichines ypatybes, socialinius psichologinius savitarpio santykius. Socialinė pedagogika naudojasi socialinės psichologijos duomenimis bei jos metodais tirti žmogų kaip tam tikros grupės narį, kurio veiklą, jos motyvus, elgesį, interesus bei psichines savybes ir būsenas veikia išorinės gyvenimo sąlygos, veiklos ir bendravimo grupėje pobūdis.

Socialinės pedagogikos funkcijos siauresnės negu sociologijos, ir, palyginti su socialine psichologija- specifiškos. Jos uždavinys yra perduoti mokiniams socialinę patirtį, kad jie taptų išsilavinę. Socialinė pedagogika, skirtingai nuo bendrosis pedagogikos, tiria žmogaus rengimo gyvenimui problemas konkrečiomis gyvenimo sąlygomis, atsižvelgdama į visuomenės grupes, skirtingai nuo mokyklinės pedagogikos ji nesitenkina mokykla, organizuotu mokymu, o apima ir neformalų lavinimą

Socialinė pedagogika siejasi ir su biologijos mokslais, tiriančiais žmogų kaip biologinę būtybę. Biologijos mokslų duomenimis apie fizinius žmogaus vystymosi kitimus, kuriuos
sukelia išorinės gyvenimo sąlygos, naudojasi socialinė pedagogika, tirdama ir numatydama ugdymo organizavimą skirtingose epochose, nevienodomis socialinėmis ir kultūrinėmis visuomenės, atskirų socialinių grupių gyvenimo sąlygomis.

Apskritai socialinė pedagogika siejasi su visais mokslais ir menu, nes visos žmogiškojo pažinimo sritys, žmogaus veiklos priemonės, būdai ir žmonių tarpusavio santykiai tiesiogiai veikia ugdymą ir patį žmogų.

Socialinio pedagogo veikla

Socialinis pedagogas- specialistas, kurio darbo objektas nėra techninė, negyva užduotis, o gyvas žmogus, kuriam reikia padėti žengti gyvenio keliu, todėl socialiniam pedagogui kaip ir pedagogams apskritai, keliami tam tikri tinkamumo šiam darbui reikalavimai. Pedagogui reikiamas savybes galima skirstyti į dvi grupes- tai prigimtinės ir įgyjamos. Prigimtinės- tai meilė vaikams ir pakantumas. Jei pedagogui vaikai nemieli, nėra pakantumo jiems, nepavyks sėkmingai su jais bendrauti, sukurti teigiamo mikroklimato tarp mokytojo ir ugdytinių. Įgyjamas savybes pedagogas gauna per išsimokslinimą ir patyrimą, pedagoginį pasirengimą, kai įgyjamos bendražmogiškos ir profesinės savybės.

Bendražmogiškos savybės- tai dorovingumas, dvasingumas, intelektualumas.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 911 žodžiai iš 1804 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.