Turinys
ĮVADAS…………………………………………………………….
………………………………..2SOCIALINĖS GARANTIJOS VAIKAMS LIETUVOJE
……………………………………3
Vaiko gimimo
išmoka…………………………………………………………….
……………4
Vaiko auginimo
išmokos……………………………………………………………
…………4Sveikata……………………………………………………….
……………………………………5
Vaikų švietimo
skatinimas…………………………………………………………
………..6Globa……………………………………………………………..
…………………………………8
Lengvatos ir nuolaidos neįgaliems
vaikams…………………………………………..9
Parama
našlaičiams………………………………………………………..
………………..12IŠVADOS……………………………………………………………
………………………………………………13LITERATŪRA…………………………………………………………
………………………………………….14
Įvadas
,,Vaikai pastato šeimos ir visuomenės gyvenimą”, – taip
yra pasakęs Popiežius Jonas Paulius II.
Iš tiesų vaikai pasaulyje užima vis pastebimesnę vietą ir įgyja
vis didesnį ekonominį, politinį ir socialinį svorį. Atsiranda visuotinis
supratimas, kad vaikai yra atskiras visuomenės segmentas, kuriam
reikalingas savitas požiūris ir dėmesys, kuriam svarbu, kad kiekvieno vaiko
nuomonė, mintys, jausmai turėtų reikšmės valstybės gyvenime. Šios
pasaulinės tendencijos atspindžius galime stebėti ir Lietuvoje. Tai itin
svarbus, būtinas ir vertintinas žmonijos raidos etapas¹.
Statistikos departamento duomenimis, 2005 m. pradžioje Lietuvoje
gyveno 746,3 tūkst. vaikų, t. y. penktadalis visų gyventojų. Lietuvoje
vaikų nuolat mažėja. Per dešimtmetį nuo 1990 m. iki 2000 m. vaikų sumažėjo
125,4 tūkst., arba 12,6 procento, o šiame tūkstantmetyje per penkerius
metus jų sumažėjo 125 tūkst., arba 14,4 procento. Per pastaruosius
penkiolika metų vaikų sumažėjo ketvirtadaliu. Ypač sumažėjo ikimokyklinio
amžiaus vaikų – 45 procentais. 2004 m. gimė 30,4 tūkst. vaikų, tai yra 179 vaikais mažiau, nei 2003 m.,
3,7 tūkst. – nei 2000 m. ir 26,5 tūkst. mažiau nei 1990 m. Pernai 1000
gyventojų teko vidutiniškai 8,9 naujagimio, 2000 m. – 9,8, o 1990 m.– 15,4.
Vidutinis vaikų, kuriuos moteris pagimdo per visą savo gyvenimą, skaičius
sumažėjo nuo 2,0 1990 m. iki 1,4 2000 m. ir 1,3 2004 m 2.
Skaudi tiesa yra ta, kad būtent vaikams teko ir tenka aštriausiai
patirti pereinamojo laikotarpio padarinius, išgyventi sunkumus ir
problemas, kurių daugelis mums, suaugusiems, vaikystėje buvo svetimos ir
nepažįstamos. Nesumenkinkime kiekvieno mūsų išgyventų brangių ir skausmingų
patyrimų, tačiau gyvenimo pateikiami išbandymai ir jų sprendimai kiekvieną
dieną yra sudėtingesni. Todėl vaikams būtinas kiekvieno mūsų dėmesys,
supratimas, parama ir pagalba, gyventi visavertį gyvenimą, išsiugdyti
pasitikėjimą savo jėgomis, įgyti tvirtus dorinius pagrindus ir savarankią
pasaulėžiūrą, būti visapusiškai išsilavinusiems ir sąmoningiems Lietuvos
piliečiams. Nuo mūsų meilės, dėmesio, atsakingumo priklausys mus
pakeisiančios jaunos kartos stiprybė, valstybės gyvybingumas ir kiekvieno
mūsų ateitis3.1. http://vaikams.lrs.lt/informaciniai/ataskaita20030519.doc
2 http://www.lrv.lt/main.php?cat=311&gr=2&d=3006
3 http://vaikams.lrs.lt/informaciniai/ataskaita20030519.doc
Socialinės garantijos vaikams Lietuvoje
Vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis aštuoniolikos metų,
jei pagal įstatymą jo pilnametystė nepripažinta anksčiau¹.
Su pirmaisiais rizikos faktoriais kiekvienas žmogus susiduria dar
prieš gimimą. Nuo pirmos gyvenimo dienos rizikos faktoriai egzistuoja ir
ypač išryškėja kūdikystės laikotarpiu .Jie veikia ir per visą vaikystės ir
jaunystės laikotarpį. Todėl socialinė apsauga ypač aktuali vaikams ir
jaunuoliams².
Lietuvos valstybė pripažįsta kiekvieno vaiko neatimamą teisę
gyventi ir sveikai vystytis. Todėl negalima nepastebėti, kad yra
suteikiamos socialinės garantijos .Vaiko gimimo išmoka
Pripažįstama, kad iš pradžių, kai gimsta vaikas, tėvai arba
globėjai prižiūrėdami ir auklėdami vaiką, patiria papildomų finansinių
sunkumų. Todėl jiems išmokama piniginės išmoka. Kiekvienam gimusiam vaikui
skiriama 8 MGL dydžio (1000 Lt) vienkartinė išmoka. Išmoka mokamos iš
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto3.
Vaiko auginimo išmokosKad paremti augančius vaikus valstybė garantuoja išmokas ir
suteikia jas vaikus auginančios šeimoms .
Šeimoje,
auginančioje vieną ar du vaikus, kiekvienam vaikui
skiriama 0,75 MGL dydžio išmoka per mėnesį nuo jo gimimo dienos, iki
sukaks 3 metai.
Šeimoje, auginančioje tris ar daugiau vaikų,
kiekvienam vaikui skiriama 1,1 MGL dydžio išmoka per mėnesį nuo jo
gimimo dienos, iki sukaks 3 metai.
Šeimoje, auginančioje vieną ar du vaikus, kiekvienam
vaikui nuo 3 iki 18 metų ir vyresniam, kuris mokosi dieninėje bendrojo
lavinimo mokykloje, skiriama 0,4 MGL dydžio išmoka per mėnesį.¹Vaiko teisių konvencija, Vilnius, 1999, psl. 5
² Socialinė apsauga. Tikslas, reikšmė, įtaka ir organizacinė struktūra,
1998, psl. 24
³ Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti LR Vyriausybės
2004 m.birželio 28 d. nutarimu Nr.801 (Žin., 2004, Nr.100-3724).
Šeimoje, auginančioje tris ar daugiau vaikų,
kiekvienam vaikui nuo 3 iki 18 metų ir vyresniam, besimokančiam
dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, profesinės, aukštesniosios ar
aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau kaip iki jam
sukanka 24 metai, skiriama 0,4 MGL dydžio išmoka per mėnesį.
Baigusiam bendrojo lavinimo mokyklą vyresniam kaip 18 metų
asmeniui išmoka vaikui mokama iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos.
Išmoka vaikui mokama vienam iš vaiką (vaikus) auginančių tėvų
(ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių)1.
Kiekvienam privalomosios tarnybos kario vaikui jo tėvo
laikotarpiu skiriama 1,5 MGL dydžio išmoka per mėnesį. ( Išmoka
privalomosios tarnybos kario vaikui mokama vaiko motinai. Jei vaiką
auginanti motina nėra nuolatinė Lietuvos Respublikos gyventoja, išmoka
mokama vaiko tėvui)2.
Kiekvienam vaikui nuo 3 iki 9 metų yra mokama 50 litų per mėnesį.
Tai vadinami „vaiko pinigai“:
„Vaiko pinigų“ mokėjimo pratęsimui vaikams iki 9 metų 2006 m.
valstybės biudžete skirta 12 milijonų litų. ,,Vaiko pinigai“ bus mokami dar
60 tūkst. vaikų. Šiuo metu išmoką vaikui kas mėnesį gauna beveik 327 tūkst.
vaikų. „Vaiko pinigai“ Lietuvoje buvo pradėti mokėti 2004 metais3.
Sveikata
Jau nusistovėjusi nuomonė, kad vaikų sveikatą geriausia tikrinti nuo
pat gimimo. Remdamiesi sveikatos tikrinimų išvadomis už vaikų auklėjimą
atsakingi asmenys gali stebėti vaikų protinį ir fizinį vystymąsi ir,
pastebėję pakitimus , imtis atitinkamų priemonių4.
Lietuva garantuoja vaiko teisę naudotis tobuliausiomis
sveikatos sistemos paslaugomis ir ligų gydymo bei sveikatos atstatymo
priemonėmis, rūpinasi, kad nė vienam vaikui nebūtų atimta teisė naudotis
sveikatos apsaugos sistemos paslaugomis:1 Lietuvos respublikos valstybinių pašalpų šeimos, auginančioms vaikus,
įstatymo pakeitimo įstatymas
2004 m. gegužės 18 d. Nr. IX-223, Vilnius(Žin., 2003, Nr. 101-4537), 7
straipsnis
2 Lietuvos respublikos valstybinių pašalpų šeimos, auginančioms vaikus,
įstatymo pakeitimo įstatymas
2004 m. gegužės 18 d. Nr. IX-223, Vilnius(Žin., 2003, Nr. 101-4537), 8
straipsnis
3 http://www.socmin.lt/index.php?682989536 (SAD ministrės patarėja ryšiams
su visuomene Indrė
Trakimaitė)
4 Socialinė apsauga. Tikslas, reikšmė, įtaka ir organizacinė struktūra,
1998, psl.28
užtikrinti reikiamą medicinos pagalbą ir sveikatos apsaugą visiems
vaikams, pirmiausia plėtojant pirmąją medicinos ir sanitarijos pagalbą;
kovoti su ligomis ir pusbadžiavimu panaudojant pirmąją
medicinos ir sanitarijos pagalbą, be viso kito, taikant lengvai prieinamą
technologiją ir apsirūpinant pakankamai maistingais produktais ir,
atsižvelgiant į aplinkos užterštumo pavojų ir riziką, švariu geriamuoju
vandeniu;
informuoti visus visuomenės sluoksnius, ypač tėvus ir
vaikus, apie vaikų sveikatą ir mitybą, maitinimo krūtimi
privalumus, higieną, vaiko gyvenamosios aplinkos sanitariją ir
kelių nelaimingiems atsitikimams užkirtimą, taip pat sudaryti galimybę
jiems lavintis ir tokiomis žiniomis pasinaudoti1.
Vaikų švietimo skatinimas
Vaikų lavinimas pirmiausia yra pačių tėvų arba tuos vaikus
auklėjančių asmenų reikalas, tačiau valstybė ir visuomenė taip pat turi tuo
rūpintis. Pirmaisiais gyvenimo metais iki tam tikrų amžiaus pakopų vaikų
lavinimas tėvams beveik nieko nekainuoja. Kitaip yra vaikams pradėjus
lankyti ugdymo įstaigas2.
Siekdama garantuoti vaikų ugdymą valstybė teikia tėvams arba
globėjams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui, rūpinasi vaikų
įstaigų plėtimu. Imasi visų reikalingų priemonių , kad vaikai, kurių tėvai
dirba, turėtų galimybes naudotis jiems skirtomis vaikų priežiūros
tarnybomis ir įstaigomis3.
Negalime nepastebėti, kad yra statomi nauji lopšeliai- darželiai,
ruošiamos individualios ugdymo programos, garantuojamas vaikų saugumas tose
įstaigose, maitinimas, aprūpinamos priemonės, taikomos mokesčių už darželį
nuolaidos.
Lietuva pripažįsta vaiko teisę mokytis. Siekdama
ir
sudaryti vienodas galimybes, ji:
įveda nemokamą ir privalomą pradinį lavinimą;
skatina tobulinti įvairias tiek bendrojo lavinimo, tiek
profesinio viduriniojo lavinimo
1. http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=19848
2 Socialinė apsauga. Tikslas, reikšmė, įtaka ir organizacinė struktūra,
1998, psl.30
3. Vaiko teisių konvencija, Vilnius 1999, psl. 10
formas, rūpinasi, kad jis būtų prieinamas visiems vaikams, ir imasi tokių
priemonių kaip nemokamo lavinimo įvedimas, o prireikus ir finansines
paramos teikimas;
užtikrina mokomosios ir profesinės bei orientuojančios
informacijos ir medžiagos prieinamumą visiems vaikams
imasi priemonių, skatinančių nuolat lankyti mokyklą ir mažinančių
moksleivių, paliekančių mokyklą skaičių1.
Šiais metais vasario 8 diena Vyriausybė pritarė Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės paramos nepasiturinčių šeimų
mokiniams įstatymo projektui, kuriuo siūloma nustatyti naują socialinės
paramos mokiniams rūšį, skirtą pasirengti mokyklai.
Jame numatyta teikti reikalingą socialinę paramą nepasiturinčiai
gyvenančių šeimų vaikams – prieš prasidedant naujiems mokslo metams
aprūpinti būtiniausiais mokinio reikmenimis, per mokslo metus nemokamai
maitinti ir užtikrinti mokiniams pilnavertį maitinimą mokyklose – pusryčius
ir pietus. aprūpinti būtiniausiais mokinio reikmenimis, skiriant vienam
mokiniui iki 150 litų. Ši parama galėtų būti skiriama kasmet visiems
mokiniams, kuriems ji reikalinga. Numatoma, kad prieš prasidedant naujiems
mokslo metams galėtų būti paremiama apie 85 tūkst. mokinių, kuriems
reikalinga tokia parama, t.y. 16 proc. visų mokinių. nepasiturinčiai
gyvenančios šeimos kasmet su dideliu nerimu laukia rugsėjo pirmosios – joms
neretai pritrūksta lėšų mokslo metų pradžiai nupirkti savo vaikams
būtiniausias mokymui reikalingas priemones, todėl nemažai vaikų iš viso
neateina į mokyklą, nes neturi nei drabužių, nei pamokoms reikalingų
priemonių.
Praėjusiais metais labiausiai nepasiturinčių šeimų mokyklinio
amžiaus vaikams pasirengti mokyklai buvo paskirstyti 2 milijonai litų, 2004
m. – 1 mln. litų, 2003 m. – 200 tūkst. litų2. Iki tol lėšos iš valstybės
biudžeto išvis nebuvo skiriamos. Pernai mokyklinėmis priemonėmis buvo
aprūpinta daugiau nei 56 tūkst. mokinių iš mažas pajamas gaunančių šeimų,
jiems vidutiniškai buvo skirta po 40 litų, užpernai – vidutiniškai po 32
litus.
Nemokamam mokinių maitinimui iš valstybės biudžeto skirta 61
mln. litų
1. Vaiko teisių konvencija, Vilnius 1999, psl. 14
2. http://www.socmin.lt/ ndex.php?-879008332 (SAD ministrės patarėja