Socialinės psichologijos konspektai
5 (100%) 1 vote

Socialinės psichologijos konspektai

Socialinės psichologijos konspektai

1. Socialinės psichologijos (SP) samprata

SP- tai psichologijos sritis, siekianti suprasti psichikos reiškinius, atsirandančius žmonėms bendraujant, sąveikaujant grupėse arba kai žmogus tampa grupės nariu. G. Allport’as SP apibrėžia kaip psichologijos sritį, bandančią suprasti kaip individų mintys, jausmai ir elgesys yra įtakojami kitiems žmonėms esant šalia arba juos įsivaizduojant arba numanant jų buvimo galimybę.

Žmogus yra socialinė (visuomeninė) būtybė. Izoliuotas nuo kitų žmonių jis realiai mažai būna. Net jei jis yra fiziškai vienas, atsiskyręs, vis tiek dažnai galvoja apie kitus žmones, santykius su jais.

Taigi, SP teigia, kad žmogaus elgesio pilnai suprasti neįmanoma, jei nebus atsižvelgta į tai, kokią įtaką daro situacija, socialinė situacija. SP skiriamos 2 sritys:

(1) socialinis suvokimas;

(2) tarpasmeniniai santykiai;

2. Socialinis suvokimas (SS)

SS – tai procesas, kurio metu mes fiksuojame, interpretuojame, įsimename ir naudojame informaciją apie socialinę aplinką.

Įsivaizduokite tariamą situaciją, kurioje Marytė laukia pasimatymo su Jonu. Ji nė karto nėra jo mačiusi. Belaukdama ji galvoja, kad per pažinčių tarnybą pažinčių ieško tik nevykėliai, todėl, greičiausiai, ir Jonas toks bus. Ji bando suprasti ar ji irgi nevykėlė. Bet staiga įeina Jonas ir droviai nusišypso. Marytė pamato, kad iš išvaizdos jis visai simpatiškas, ir tuo pat metu ima abejoti savo ką tik padaryta išvada, kad jis nevykėlis. Kavinėje jie atsisėda prie staliuko, užsisako gėrimų, pradeda pažintį. Jonas – rašytojas. Žurnalas greitu laiku išspausdins jo trumpas istorijas, jis tuo labai patenkintas. Marytė ima galvoti, kad jei jis rašytojas, tai jis taip pat turėtų būti inteligentiškas, kūrybiškas ir, turbūt, jautrus – visi tie bruožai, kurie asocijuojasi jai su žodžiu “rašytojas”. Įsišnekėjus ji pastebi, jog jis ne toks jau drovus, nes daug kalba ir jo interesų ratas platus (krepšinis, baletas, mokslas). Marytė nejučiom klausia savęs: ar jis iš tikrųjų toks visapusiškas ar tik bando sudaryti tokį įspūdį? Jiems besikalbant praėjo nemažai laiko. Ji vėl užduoda sau klausimą: ar Jonas natūraliai toks šnekus, o gal jis tiesiog egocentriškas, nes kalba tik apie save; o gal kaip tik jis mandagus – kantriai laukia kol aš parodysiu norą baigti ir tik palaiko pokalbį.

Šioje situacijoje, kaip ir dažnoje, pasitaikančioje kiekvieną dieną, mes fiksuojame, interpretuojame, įsimename ir naudojame informaciją kuri ateina iš aplinkos. Tai kognityvinis (pažintinis) procesas, kurio metu apdorojama informacija apie socialinį pasaulį.

2.1. Įspūdžio formavimas

Grįžkime prie Marytės ir Jono pokalbio. Kai jie kalbėjosi, jis buvo sudaręs Marytei įspūdį kūrybiško, intelektualaus žmogaus, nes jis rašytojas. Be to, sugebėjo pademonstruoti savo erudiciją ir išmanymą: jis klausė Marytės įvairių detalių apie jos sociologijos projektą, net pateikė savo pasiūlymus. Jis tą darė mandagiai, be jokių užuominų, kad ji pati jo nesugebės atlikti. Marytė nustebo sužinojusi, kad jis svajoja apie policininko tarnybą kaip apie savo profesiją. Jai tai visai nesisieja su ką tik minėtais jo bruožais. Ji nemano, kad “policininkas” siejasi su kūrybiškumu, inteligencija, jautrumu. Ji nenori tuo patikėti, kad Jonas svajoja apie policininko tarnybą kaip apie savo profesiją.

Šis pavyzdys parodo, kad renkama informacija iš aplinkos nėra ne klaidinga, ji nėra objektyvi. Mes esame šališki, atrenkame tik tam tikrą informaciją. Marytė turi savo nuomonę apie Joną ir nenori jos keisti (nenori patikėti tuo ką jis sako arba jai sunku tuo patikėti).

Socialinė psichologija yra atskleidusi keletą faktų apie tai kokie faktoriai nulemia kokį įspūdį mes susiformuosime apie kitą žmogų. Štai keletas jų, apie kuriuos bus kalbama žemiau: pirmumo efektas, išvaizdos įtaka, grupės įtaka ir kiti

Pirmasis įspūdis

Įspūdį žmogus susidaro pakankamai greitai. Tyrimai rodo, jog per pirmąsias 7 sek. susiformuoja pirmasis įspūdis; 4 minučių užtenka susiformuoti sunkiai pakeičiamai nuomonei ar įspūdžiui.

Dažniausiai, tai, kokį įspūdį susidarome atitinka realybę ir nebūtinai būna klaidinga. Viename tyrime praeiviai gatvėje buvo prašomi pasakyti savo nuomonę apie žmogų su kuriuo ką tik prasilenkė. Apie 50 % apklaustųjų (koreliacija – 0,41, kitame tyrime – 0,53) išsakė tokią pačią nuomonę, kokią turėjo ir praeivis apie save. Tai, kad mes susidarome pakankamai teisingas nuomones, yra natūralu. Tai supaprastina socialinį gyvenimą, palengvina sprendimų priėmimą. Pavyzdžiui, atėjęs pas gydytoją iš kart susidarai nuomonę apie jį, tam kad galėtum apsispręsti pasitikėti juo ar ne. Priešingu atveju, jei nuomonė susidarinėtų labai ilgai, mes rizikuotumėm savo sveikata, kol priimtumėm sprendimą pasitikėti mediku ar ne.

Suprantama, informaciją apie kitą žmogų mes renkame nuolat, atrandam vis naujų faktų, užuominų apie jį, kurios koreguoja mūsų susidarytą vaizdą, tačiau čia slepiasi vienas svarbus faktas, kurį atrado socialiniai psichologai. Jie pamatė, kad pirmasis įspūdis yra ypač svarbus. Jis didele dalimi nusprendžia kito žmogaus suvokimą, informacijos, ateinančios iš jo, interpretavimą.

Solomon Asch (1946) pirmasis
atkreipė dėmesį į šį reiškinį. Jis pademonstravo eksperimentu kokią įtaką suvokimui turi informacijos pirmumas – tai vadinama pirmumo efektu. S. Asch sudarė 2 sąrašus žodžių apie hipotetinį žmogų. Abu sąrašai visiškai identiški, skirtumas tik tas, jog pirmame sąraše būdvardžiai išrikiuoti nuo teigiamo link neigiamo (1 sąrašas), antrame sąraše atvirkščiai – nuo neigiamo link teigiamo (2 sąrašas). Štai tie apibūdinimai:

1 sąrašas: inteligentiškas, darbštus, impulsyvus, kritiškas, užsispyręs, pavydus

2 sąrašas: pavydus, užsispyręs, kritiškas, impulsyvus, darbštus, inteligentiškas

Vėliau jis 1 sąrašą pateikė vienai žmonių grupei, 2 sąrašą – kitai. Tiriamųjų užduotis buvo apbūdinti (hipotetinį) žmogų pagal pateiktą jo aprašymą. S. Asch gavo, kad tiriamieji, gavę 1 sąrašą, buvo linkę suvokti tą žmogų kaip labiau laimingą , socialų, turintį humoro jausmą, negu gavę 2 sąrašą. Tiriamųjų logika buvo tokia: pavyzdžiui, žodis “kritiškas” pirmame sąraše buvo interpretuojamas pozityvia prasme. Jie sakė: “inteligentiški žmonės dažnai sugeba kritiškai vertinti aplinką”, antruoju atveju, kai tiriamieji matė tik antrą sąrašą, žodį “kritiškas” jie interpretavo negatyvia prasme: ”Pavydūs žmonės dažnai neteisingai kritikuoja kitus”.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1053 žodžiai iš 3437 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.