Socialinės psichologijos konspektai
5 (100%) 1 vote

Socialinės psichologijos konspektai

112131

Socialinės psichologijos konspektai

1. Socialinės psichologijos (SP) samprata

SP- tai psichologijos sritis, siekianti suprasti psichikos reiškinius, atsirandančius žmonėms bendraujant, sąveikaujant grupėse arba kai žmogus tampa grupės nariu. G. Allport’as SP apibrėžia kaip psichologijos sritį, bandančią suprasti kaip individų mintys, jausmai ir elgesys yra įtakojami kitiems žmonėms esant šalia arba juos įsivaizduojant arba numanant jų buvimo galimybę.

Žmogus yra socialinė (visuomeninė) būtybė. Izoliuotas nuo kitų žmonių jis realiai mažai būna. Net jei jis yra fiziškai vienas, atsiskyręs, vis tiek dažnai galvoja apie kitus žmones, santykius su jais.

Taigi, SP teigia, kad žmogaus elgesio pilnai suprasti neįmanoma, jei nebus atsižvelgta į tai, kokią įtaką daro situacija, socialinė situacija. SP skiriamos 2 sritys:

(1) socialinis suvokimas;

(2) tarpasmeniniai santykiai;

2. Socialinis suvokimas (SS)

SS – tai procesas, kurio metu mes fiksuojame, interpretuojame, įsimename ir naudojame informaciją apie socialinę aplinką.

Įsivaizduokite tariamą situaciją, kurioje Marytė laukia pasimatymo su Jonu. Ji nė karto nėra jo mačiusi. Belaukdama ji galvoja, kad per pažinčių tarnybą pažinčių ieško tik nevykėliai, todėl, greičiausiai, ir Jonas toks bus. Ji bando suprasti ar ji irgi nevykėlė. Bet staiga įeina Jonas ir droviai nusišypso. Marytė pamato, kad iš išvaizdos jis visai simpatiškas, ir tuo pat metu ima abejoti savo ką tik padaryta išvada, kad jis nevykėlis. Kavinėje jie atsisėda prie staliuko, užsisako gėrimų, pradeda pažintį. Jonas – rašytojas. Žurnalas greitu laiku išspausdins jo trumpas istorijas, jis tuo labai patenkintas. Marytė ima galvoti, kad jei jis rašytojas, tai jis taip pat turėtų būti inteligentiškas, kūrybiškas ir, turbūt, jautrus – visi tie bruožai, kurie asocijuojasi jai su žodžiu “rašytojas”. Įsišnekėjus ji pastebi, jog jis ne toks jau drovus, nes daug kalba ir jo interesų ratas platus (krepšinis, baletas, mokslas). Marytė nejučiom klausia savęs: ar jis iš tikrųjų toks visapusiškas ar tik bando sudaryti tokį įspūdį? Jiems besikalbant praėjo nemažai laiko. Ji vėl užduoda sau klausimą: ar Jonas natūraliai toks šnekus, o gal jis tiesiog egocentriškas, nes kalba tik apie save; o gal kaip tik jis mandagus – kantriai laukia kol aš parodysiu norą baigti ir tik palaiko pokalbį.

Šioje situacijoje, kaip ir dažnoje, pasitaikančioje kiekvieną dieną, mes fiksuojame, interpretuojame, įsimename ir naudojame informaciją kuri ateina iš aplinkos. Tai kognityvinis (pažintinis) procesas, kurio metu apdorojama informacija apie socialinį pasaulį.

2.1. Įspūdžio formavimas

Grįžkime prie Marytės ir Jono pokalbio. Kai jie kalbėjosi, jis buvo sudaręs Marytei įspūdį kūrybiško, intelektualaus žmogaus, nes jis rašytojas. Be to, sugebėjo pademonstruoti savo erudiciją ir išmanymą: jis klausė Marytės įvairių detalių apie jos sociologijos projektą, net pateikė savo pasiūlymus. Jis tą darė mandagiai, be jokių užuominų, kad ji pati jo nesugebės atlikti. Marytė nustebo sužinojusi, kad jis svajoja apie policininko tarnybą kaip apie savo profesiją. Jai tai visai nesisieja su ką tik minėtais jo bruožais. Ji nemano, kad “policininkas” siejasi su kūrybiškumu, inteligencija, jautrumu. Ji nenori tuo patikėti, kad Jonas svajoja apie policininko tarnybą kaip apie savo profesiją.

Šis pavyzdys parodo, kad renkama informacija iš aplinkos nėra ne klaidinga, ji nėra objektyvi. Mes esame šališki, atrenkame tik tam tikrą informaciją. Marytė turi savo nuomonę apie Joną ir nenori jos keisti (nenori patikėti tuo ką jis sako arba jai sunku tuo patikėti).

Socialinė psichologija yra atskleidusi keletą faktų apie tai kokie faktoriai nulemia kokį įspūdį mes susiformuosime apie kitą žmogų. Štai keletas jų, apie kuriuos bus kalbama žemiau: pirmumo efektas, išvaizdos įtaka, grupės įtaka ir kiti

Pirmasis įspūdis

Įspūdį žmogus susidaro pakankamai greitai. Tyrimai rodo, jog per pirmąsias 7 sek. susiformuoja pirmasis įspūdis; 4 minučių užtenka susiformuoti sunkiai pakeičiamai nuomonei ar įspūdžiui.

Dažniausiai, tai, kokį įspūdį susidarome atitinka realybę ir nebūtinai būna klaidinga. Viename tyrime praeiviai gatvėje buvo prašomi pasakyti savo nuomonę apie žmogų su kuriuo ką tik prasilenkė. Apie 50 % apklaustųjų (koreliacija – 0,41, kitame tyrime – 0,53) išsakė tokią pačią nuomonę, kokią turėjo ir praeivis apie save. Tai, kad mes susidarome pakankamai teisingas nuomones, yra natūralu. Tai supaprastina socialinį gyvenimą, palengvina sprendimų priėmimą. Pavyzdžiui, atėjęs pas gydytoją iš kart susidarai nuomonę apie jį, tam kad galėtum apsispręsti pasitikėti juo ar ne. Priešingu atveju, jei nuomonė susidarinėtų labai ilgai, mes rizikuotumėm savo sveikata, kol priimtumėm sprendimą pasitikėti mediku ar ne.

Suprantama, informaciją apie kitą žmogų mes renkame nuolat, atrandam vis naujų faktų, užuominų apie jį, kurios koreguoja mūsų susidarytą vaizdą, tačiau čia slepiasi vienas svarbus faktas, kurį atrado socialiniai psichologai. Jie pamatė, kad pirmasis įspūdis yra ypač svarbus. Jis didele dalimi nusprendžia kito žmogaus suvokimą, informacijos, ateinančios iš jo, interpretavimą.

Solomon Asch (1946) pirmasis
atkreipė dėmesį į šį reiškinį. Jis pademonstravo eksperimentu kokią įtaką suvokimui turi informacijos pirmumas – tai vadinama pirmumo efektu. S. Asch sudarė 2 sąrašus žodžių apie hipotetinį žmogų. Abu sąrašai visiškai identiški, skirtumas tik tas, jog pirmame sąraše būdvardžiai išrikiuoti nuo teigiamo link neigiamo (1 sąrašas), antrame sąraše atvirkščiai – nuo neigiamo link teigiamo (2 sąrašas). Štai tie apibūdinimai:

1 sąrašas: inteligentiškas, darbštus, impulsyvus, kritiškas, užsispyręs, pavydus

2 sąrašas: pavydus, užsispyręs, kritiškas, impulsyvus, darbštus, inteligentiškas

Vėliau jis 1 sąrašą pateikė vienai žmonių grupei, 2 sąrašą – kitai. Tiriamųjų užduotis buvo apbūdinti (hipotetinį) žmogų pagal pateiktą jo aprašymą. S. Asch gavo, kad tiriamieji, gavę 1 sąrašą, buvo linkę suvokti tą žmogų kaip labiau laimingą , socialų, turintį humoro jausmą, negu gavę 2 sąrašą. Tiriamųjų logika buvo tokia: pavyzdžiui, žodis “kritiškas” pirmame sąraše buvo interpretuojamas pozityvia prasme. Jie sakė: “inteligentiški žmonės dažnai sugeba kritiškai vertinti aplinką”, antruoju atveju, kai tiriamieji matė tik antrą sąrašą, žodį “kritiškas” jie interpretavo negatyvia prasme: ”Pavydūs žmonės dažnai neteisingai kritikuoja kitus”.

Vėlesni tyrimai taip pat patvirtino šio efekto egzistavimą, kuris rodo, jog pirmas įspūdis, informacijos pirmumas sukuria šališkumą, t.y. vėliau ateinanti informacija nėra objektyviai priimama, ko pasekoje atsiranda suvokimo klaidos, iškreiptas realybės suvokimas. Pirmo įspūdžio sudarytai nuostatai paneigti dažnai reikia daug laiko ir kitų resursų.

Išvaizdos įtaka

P.S. kai kalbame apie išvaizdos įtaką, kalbame apie suvoktą išvaizdą arba suvoktą patrauklumą. Tuo norimas pabrėžti, subjektyvumas.

Psichologijos profesorius Liggett (1974) atliko tyrimą, kuriame parodė savo studentams keletą žmonių nuotraukų ir paprašė savo studentų, jog jie surūšiuotų juos pagal patrauklumą sau. Vėliau paprašė, kad jie pasistengtų apibūdinti kiekvieno žmogaus iš nuotraukos charakterį, nuotaiką, savybes. Liggett pamatė, kad apie 90 % studentų buvo linkę suvokti patrauklesnius žmones kaip labiau laimingesnius, inteligentiškesnius, šiltesnius, socialesnius, įdomesnius, geresnio charakterio, nei subjektyviai nepatrauklūs žmonės. Tai suvokto patrauklumo efektas, kuris pasireiškia tuo, kad kuo subjektyviai mums žmogus atrodo patrauklesnis, tuo mes būsime linkę palankiau jį vertinti ir atvirkščiai, kuo nepatrauklesnis jis mums atrodys, tuo labiau negatyviai jį vertinsime.

Šis efektas, kaip ir kiti, sukuria galimybę iškreipti suvokimą, atsirasti šališkam informacijos interpretavimui. Žmonės tiesiog ima tikėti, kad patrauklesni žmonės yra pozityvesni, o nesiremia realybe. Objektyvūs tyrimai rodo, jog patrauklūs žmonės turi daugiau nei vidutiniškai socialinių įgūdžių, yra populiaresni, bet kitose gyvenimo sferose jie nesiskiria nuo kitų žmonių, todėl objektyviai vertinant yra klaidinga manyti, jog kuo patrauklesnis žmogus, tuo jis pozityvesnis ar atvirkščiai.

Yra ir kitų išvaizdos faktorių, kurie įtakoja mūsų suvokimą, pavyzdžiui, šypsena. Tyrimai rodo, kad nesvarbu kokios išvaizdos yra žmogus, jeigu jis šypsosi, tai kitiems atrodo patrauklesnis, socialesnis, nuoširdesnis, kompetetingesnis, nei nesišypsantis.

Schemos

Kai mes renkame informaciją ar požymius apie kitą žmogų, norėdami susidaryti apie jį nuomonę, šalia jau minėtų procesų veikia kitas – aktyvuojasi socialinės schemos., Sąvoka “schema” nurodo, kad tai – kognityvinė struktūra, kuri organizuoja turimas žinias pagal specifines objektų kategorijas, pvz. kategorijai “vaisiai”, mes priskiriame tokias sąvokas kaip “obuolys’, “kriaušė”, ir kt. Socialinėje psichologijoje sąvoka “schema” suprantama kaip tam tikra kognityvinė struktūra, kuri kategorizuoja informaciją, charakteristikas apie kitą individą sociume. Pavyzdžiui, sąvoka “politikas” arba “politiko” schema galėtų susidėti iš tokios informacijos: gerai apsirengęs, sugeba aiškiai dėstyti mintis, moka argumentuoti, pakankamai turi socialinių įgūdžių, siekai valdžios, dominuoti.

Kai schema susiformuoja, ji ima įtakoti ne tik mūsų suvokimą, bet ir informacijos atsiminimą apie tą žmogų. Tai reiškia, jog, pavyzdžiui, kalbėdamiesi su politiku, mes labiau kreipsime dėmesį į tas jo savybes, kurios atitinka mūsų turimą “politiko” schemą, taip pat vėliau geriau atsiminsime tą informaciją, kuri atitinka tas turimas savybes, o kitas būsime linkę ignoruoti.

JAV, 1976 m. buvo darytas tyrimas, kuriuo siekė įvertinti kokį poveikį daro schema “rasė”. Tyrėjai dviems baltaodžių studentų grupėms rodė filmuotą siužetą, kuriame ginčijasi 2 vaikinai, vienas buvo baltaodis, kitas – juodaodis. Siužeto pabaigoje viena stebėtojų grupė matė kaip baltaodis nustumia juodaodį, antra stebėtojų grupė matė kaip juodaodis nustumia baltaodį. Po šio siužeto tiriamieji buvo paprašyti paaiškinti kaip jie suvokė kodėl buvo taip pasielgta (ginčas baigėsi apsistumdymu). Pirmoji grupė buvo labiau linkusi pateisinti baltaodžio elgesį, priežastis priskyrė išorei (“jis pakliuvo į tokią situaciją, jis čia niekuo dėtas, jis tik
dramatizuoja”) ir tik 17 % tiriamųjų manė jog baltaodis buvo ginčo kaltininkas. Antruoju atveju net 75% tiriamųjų kaltino juodaodį dėl tokios ginčo pabaigos. Tyrėjai tokius rezultatus aiškina remdamiesi socialinės schemos teorija, t.y. buvo aktyvuota “juodaodžio” schema, į kurią tradiciškai įeina viena iš charakteristikų “agresyvus elgesys”.

Save išpildanti pranašystė (Pigmalijono ir Golemo efektai)

Kalba čia eina apie lūkesčių išsipildymą. Pigmalijono efektas pasireiškia esant teigiamiems lūkesčiams, Golemo – neigiamiems, tačiau abiem atvejais veikia tas pats mechanizmas: bendraudamas su kitu žmogumi, dėl anksčiau minėtų suvokimo “klaidų”, pavyzdžiui, veikiant kokiai nors kognityvinei schemai, priskiri žmogų tam tikrai kategorijai (pvz., jis yra čigonas, vadinasi vagis, arba jis gydytojas, vadinasi ima kyšius ir pan.). Priskirdamas jį tam tikrai kategorijai imi elgtis su juo pagal savo nesąmoningas prielaidas (jei jis čigonas, tai reikia būti su juo atsargiam, nes apvogs). Ir toks elgesys skatina kitame imtis atsako, kuris pateisina tavo lūkesčius. Čia galioja patarlė “kaip šauksi taip ir atsilieps”, tik atsilieps ne todėl kad kitas toks yra, o todėl, kad tu išprovokuoji jį taip elgtis.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 1820 žodžiai iš 3437 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.