Socialinės psichologijos programos konspektai
5 (100%) 1 vote

Socialinės psichologijos programos konspektai

1121

NUOSTATOS

Nuostatai yra žm. parengtis arba tam tikru būdu atsakyti į tam tikrus poveikius. Nuostatų savybės:

1. jos yra išmokytos, o ne įgytos;

2. pakankamai pastovios savybės;

3. susijusios su poreikiais ir tuo skyriasi nuo įpročių, kurie tokio ryšio gali ir neturėti;

4. jos siejasi su įsitikinimais;

5. turi ryšį su nuomonėis.

Nuostatos (pagal Spenserį) tai tokia rekcija išgyvenimas, kuriame įdedama individo prasmės, vertės, reikšmės. Nuostatos (pagal Okfordą) yra protinis, psichinis pasiruošimas, pagrįstas individo patirimu ir sąlygoja individo reakcija į objektus ir reakcijas, tai reiškia, žinodami tam tikras nuostatas galime prognozuoti reakcijas.

Nuostatos motyvuoja mūsų elgesį ir santykį.

3 komponentai: 1. aprašomosios žinios;

2. pats santykis;

3. poelgio programa.

Nuostatų funkcijos: 1. nuost. supaptastina aplinkos pažinimą, bei palengvina žm. adaptaciją ir veiklą;

2. ekspresivi f-cija- išreiškia mūsų kultūrines individualias savybes;

3. pažintinių procesų koordinacijos.

Nuostatų rūšys: 1. elementarios, susiformuoja gyvybinių poreikių pagrindu; dažnai neįsisąmoninamos;

2. socialinės, atsiranda vertinant žm., situaciją;

3. bazinės- socialinės, nurodo į bendrą asmenybės kryptingumą;

4. vertybių orientacijų sistema.

VERTYBĖS

Yra sudetingos nuostatos, kurias sudaro mintys, vaizdiniai ir emocijos apie daiktų ir reiškinių reikšmingumą asmenybėms ir grupėms.

Vertybės formuojasi asmeninės patirties nūdu, suprantans savo poveikius ir lyginant juos su aplinkos objektais. Skyriamos 3 vertybių rūšys: 1. poreikius tenkinantys objektai;

2. priemonės vertybių objektams pasiekti;

3. sąlygos vert. objektams pasiekti (tam tikromis priemonėmis).

STRESO PSICHOLOGIJA

Atėjimas į šį pasaulį reikalauja susikūrti naują komforto zoną. Ir mes visą laiką orentojames į vidinį komfortą. Patiriame stresą kai tik išeiname iš komforto rybų (stresai gali sunaikinti santykius, karjerą).

3 rūšys faktorių, kurie iššaukia stresą: 1. aplinkos, pvz.: triukšmas, ekologinės problemos, urbanizacija, gyvenimo greitis ir pan.;

2. įvykių ir situacijų, pvz.: stichinės nelaimės, neįdomus darbas, artimųjų netektis, labai didelės geros emocijos ir pan.;

3. psichologinis faktorius, pvz.: savirealizacijos problemos, vidiniai konfliktai, negatyvus mąstymas, tarpasmeninis konfliktas ir pan.

Distresas- tai hroniškas stresas. Distreso apraiškos: 1. psichinis;

2. nervinis išsekimas;

3. galvos skausmas;

4. ilgalaikis senėjimas.

Sutrikimų seka: 1. psichoemocinė potologija;

2. flustracija;

3.nervinis išsekimas;

4. dipresija (isterija, energijos išsekimas);

5. organiniai pokyčiai;

6. lygos;

7. ankstyva senatvė;

8. mirtis.

Žm., kurie gyvybingi ir kūrybingi jie ilgai sugeba sulaikyti proto aiškumą net giliame amžiuje. Labai stiprios neigiamos emocijos įtakoja fiziologinius organizmo būvius.

STRESO VEIKIMO MECHANIZMAS

3 streso fazės: 1. nerimas, įtampa;

2. pasipriešinimas (čia vyksta įvairios cheminės reakcijos);

3. išsekimas.

Jei 2 fazėje vyksta adaptacija ir neprasideda virusiniai susergimai- viskas bus gerai, bet jei stresoriai veikia toliau- bus dipresija. 3 stadijoje, jei stresas tampa ilgalaikis- jis tampa distresu- išsenka organizmo energija. Atsiranda ankstyvas senėjimas.

Vienas iš labai reikšmingų stresorių yra neigiamos emocijos ir labai didelės stiprios teigiamos emocijos. Emocijos distreso atveju atlieka kuro vaidmenį.

Kai pažeidžiama emocinė pusiausvyra atsiranda endokrininis ir vegetatyvinis disbalansas, jie tampa pastovūs- tai veda į nervinį išsekimą. Emocinio nuovargio simptomas- liūdesys, atsiranda apatija, o vėliau dipresija. Emocijos turi tiesioginį poveikį į vegetacinį sindromą. Tokie žm. dažnai išgyvena nerimą, dėmesio išsekimą ir pan. Hroniškas išsekimas prasideda maždaug nuo 18 m.

Kada yra stresas reikia valgyti B grupės vitaminų turinčius produktus.

Neurozė- būvis tarp psich. susergimų ir distreso. Jie išprovakuojami stiprių traumuojančių išgyvenimų. Plačiai žinomas alkogolozmas, neapgrįstos baimės yra indokrininių susergimų rezultatas. Kai organizme trūksta indokrino (slopina skausmą) žm. pasidaro su sutrikusia psich. pusiausvyra.

Streso simptomai ir požymiai: 1. fiziologiniai: miego sutrikimas, dažni galvos skausmai, silpnumas, greitas nuovargis, energijos trukumas, nugaros spazmos;

2. emociniai: nerimas, įtampa, beimė, kaltė, nepasitenkinimas, neviltis, pyktis, dirglumas, vidinė tuštuma, isterija, efektyvios reakcijos;

3. protiniai, intelekto: ięsiblaškymas, nusilpusi atmintis, nenuoseklumas, abejonės, įkyrios mintys, savikritiškumas;

4. elgesio: agresija, isteriškumas, greitas verksmas, priklausomybės, padidintas kalbėjimas, aptarinėjimas tuo paties, pyktybiški poelgiai, ginybinė pozicija.



„AŠ“ STRUKTŪRA

Pagrindinės dalys: – „aš“ jaučiantis save;

– „aš“ suprantantis, mąstantis;

– „aš“ realus;

– „aš“ idealus, vizija.

Reikovskis (lenkų autorius) kalba apie tai,

kad savęs žinojimas yra koduojamas lūkesčiu, vilčiu forma:

1. nevarbalizuota- patirtis apie mokėjimus, sugebėjimus, išvaizdą;

2. sąmoningų nuomonių apie save: a. „aš“ rodomas pristatomas kitiems ie jis prezentuoja tai, ką norėtų, kad apie jį galvotų; b. „aš“ privatus- sau adresuota nuomonė arba reikšmingiems artimiems žmonėms; c. „aš“ idealus- normativi savęs vizija, kuri egzistuoja kaip abstrakčių savybių rinkinys.

Šios struktūrinės dalys susideda iš: 1. savęs išvaizda ir fizinės savybės;

2. individualūs sugebėjimai;

3. asmeninės nuostatos ir poreikiai;

4. asmeninė pozicija kt. žm. atžvilgiu;

5. kas man priklauso iš kitų.

Galima būtų kalbėti iš tikrųjų apie taip vadinamą „aš“ vaizdą į kurį įeina tam tikra visuma ir jame reikia pastebėti tam tikrą socialinį statusa: – asmeninės vidinės galimybės;

– realios galimybės.

Labai svarbu, kad individas mokėtų įvertinti save. Savo individulaių galimybių vertinimai gali būti susyję su „aš“ realiu ir „aš“ idealiu.

Savęs supratimas taip pat sąlygoja elgesį: 1. kada elgesys įgauna organizuotą pobūdį ir atsiranda dominantė;

2. savyje turi du galimus elgesius: nukreiptas į įšorinį pasaulį ir nukreiptas į vidų (į save).

VADOVO ASMENYBĖ

Mokėjimas būti lyderiu neatsiejamas nuo charakterio savybių ir bendravimo įgūdžių, profesinės kompetencijos. Labai svarbu vadovaujančios asmenybės nuostatos, dar labiau svarbios lyderio nuostatos ir vertinimai savo atžvilgiu, mokėjimas išlaikyti vidinę pusiausvyrą ir prisitaikyti prie sąlygų.

Kompetencija- žinių ir įgūdžių derinys, bei sugebėjimas pritaikyti konkrešiomis aplinkybėmis.

Veiklos efektingumą užtikrina 3 kompetencijos: 1. konceptualinė (susijusi su mąstymu ir intelektiniais sugebėjimais);

2. techninė, technologinė( tai specialios žinios darbuotojo veikloje, rinkos ir konkurencijos žinojimas, gamybos ir vartotojų poreikių žinojimas);

3. tarpasmeninė (susieta su mokėjimu bendrauti, sėkmingų tarpasmeninių ryšių sukūrimas).

Greitai kintančios technologijos, agresivios paslaugų priemonės reikalauja iš vadovo naujų įgūdžių ir greitos orentacijos.

Vadybininkams šiandien reikia dirbti atvirose sistemose. E- birt siūlo 5-kių pagrindinių vadovavimo įgūdžių sistemą:

1. Numatymo. Įžvalgumas būtinas sistemingame aplinkos tirime, informacijos analizei bei numatymui naujų rizikos sryčių ir situacijų. Todėl vadovas turi matyti perspektyvą, įžvelgti būsimus sunkumus. Numatymo įgūdžiai apima: sugebėjimą prognozuoti remiantis esančia patirtimi senus dalykus ir reiškinius pamatyti naujai mokėti gauti ir teikti informaciją sukurti pasitikėjimą ir įtakoti darbinius matymus.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1061 žodžiai iš 2093 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.