Socialiniai mokslai
5 (100%) 1 vote

Socialiniai mokslai

1121

Ką tiria sociologija?

Sociologija tiria ir aprašo visuomenės struktūrines ir funkcines sąsajas. Tai yra socialinis mokslas, tiriantis ne specifines temas (kaip, pvz., politikos mokslas arba ekonomika), bet siekia naudodama sociologinius metodus ištirti socialinį bendruomenių ir visuomenės gyvenimą. Sociologija domisi ir atskirais socialiniais junginiai (pvz., socialinės sistemos, institucijos, grupės ir organizacijos). Sociologija tiria socialinius dėsnius ir procesus, kurie jungia ir skiria žmones ne tik kaip individus, bet ir kaip asociacijų, grupių ir institutų narius. Sociologijos tyrimo objektas – visuomenės susisluoksniavimas (socialinė stratifikacija), t.y. susiskirstymas į įvairias socialines grupes.

Sociologijos terminą XIX a. įvedė Augustas Comte’as. Sociologija atsirado XIX amžiuje kaip akademinio pasaulio atsakas modernumui: sociologai tikėjosi ne tik suprasti kas palaiko socialines grupes, bet ir sukurti priešnuodžius socialinei dezintegracijai. Sociologija labiausiai plėtojosi XX-ame a., ypatingai po Emilio Durkheimo ir jo pasekėjų postūmio.

Šiais laikais sociologai tiria makrostruktūras, kurios sudaro visuomenės organizavimosi pagrindus, tokias kaip rasė, etniškumas, klasė arba lytis (giminė) bei tokius institutus kaip šeima; socialinius procesus, kurie parodo nukrypimus nuo tokių struktūrų arba jų irimą, įskaitant nusikalstamumą ir skyrybas; taip pat mikroprocesus, tokius kaip tarpasmeniniai santykiai.

Sociologai dažnai remiasi kiekybiniais metodais siekdami apibūdinti socialinių santykių pagrindus ir sukurti modelius, kurie padėtų nuspėti socialinius pokyčius ir kaip žmonės į tokius socialinius pokyčius reaguos, kitos sociologijos šakos teigia, kad kokybiniai tyrimai – tokie kaip struktūruotas interviu, grupės diskusija arba etnografiniai metodai – leidžia geriau suprasti socialinius procesus.

Socialinis darbuotojas

DARBO APRAŠYMAS:

Socialinis darbuotojas pagal įgytą specializaciją dirba socialinį darbą su rizikos grupių vaikais, su senais ir pagyvenusiais žmonėmis, su neįgaliais žmonėmis, su narkomanais, alkoholikais ir kt. Socialinis darbuotojas padeda žmonėms ar žmonių grupėms spręsti socialines problemas tais atvejais, kai dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių jie to padaryti neįstengia. Socialinis darbuotojas padeda atkurti asmens ir visuomenės santykius, organizuoja įvairias socialines paslaugas. Nustato asmens socialines problemas ir įvertina poreikius, planuoja ir teikia socialinę paramą, vertina rezultatus. Bendradarbiauja su kitais specialistais (psichologais, gydytojais), kuria įvairias programas. Atlieka socialinės atskirties, narkomanijos, savižudybių prevencijos darbą. Socialinis darbuotojas naudojasi kompiuteriu, transporto priemonėmis, telefonu, faksu. Socialinis darbuotojas dirba socialinės globos, rūpybos, reabilitacijos institucijose, mokyklose, bendruomenės ar dienos centruose, taip pat socialinių paslaugų šeimai, vaikams, seniems ir pagyvenusiems žmonėms, neįgaliesiems bei kitiems teikimo ar sveikatos apsaugos sistemoje. Dėl to, kad rizikos grupių asmenys (narkomanai, alkoholikai, benamiai) dažnai serga infekcinėmis ligomis, yra didesnė rizika jomis užsikrėsti. Darbo krūvio normatyvai nustatomi pagal asmenų, su kuriais dirbama, savarankiškumo laipsnį. Darbo dienos bei kasmetinių atostogų trukmė priklauso nuo įstaigų, kuriose dirba socialiniai darbuotojai, specifikos (pavyzdžiui, socialinės apsaugos sistemos įstaigose suteikiamos 28 kalendorinių dienų atostogos, švietimo ar sveikatos apsaugos įstaigose atostogos ilgesnės).

ASMENINĖS SAVYBĖS:

Sėkmingą socialinio darbuotojo veiklą lemia atsparumas stresui, gebėjimas įsijausti į kito jausmus ir mintis, energingumas, lankstumas. Šios profesijos neturėtų rinktis žmonės, itin jautriai reaguojantys į kitų žmonių bėdas. Draudžiama dirbti asmenims, sergantiems užkrečiamosiomis ligomis.

PROFESINĖS PERSPEKTYVOS:

Kolegijos absolventas gali dirbti socialiniu darbuotoju, projektų vadovu. Gali siekti aukštesnės kvalifikacinės kategorijos (vyresniojo socialinio darbuotojo, vadovaujančiojo socialinio darbuotojo, socialinio darbuotojo eksperto). Profesinė kvalifikacija tobulinama socialinių darbuotojų profesinio mokymo centre, specialiuose seminaruose ir kursuose. Siekiantis aukštesnio išsilavinimo absolventas gali studijuoti aukštojoje universitetinėje mokykloje.

Socialiniai darbuotojai padeda žmonėms įveikti socialines problemas. Atsižvelgdami į teisines normas ir pagalbos galimybes, konsultuoja klientą, kaip išspręsti jo problemas.

Socialiniai darbuotojas – tai lyg tarpininkas tarp žmogaus ir įstaigų bei organizacijų, bendruomenės veiklos sveikatos, socialinėje ir švietimo srityse organizatoriai. Jie turi gerai išmanyti valstybės socialinę politiką, poveikio ir pagalbos žmogui būdus, teisę ir ekonomiką. Socialinių darbuotojų klientai yra pavieniai asmenys, grupės, bendruomenės ir organizacijos. Socialinių darbuotojų veiklos tikslas – patenkinti gyvybinius asmens poreikius, įtraukti individą į visuomenę bei atkurti jo ir visuomenės santykius.

Socialiniai darbuotojai nagrinėja tokias klientų problemas, kaip blogos gyvenimo sąlygos, darbo praradimas, darbo įgūdžių trūkumas, finansiniai sunkumai, ligos ir negalia, nepageidaujamas nėštumas ir pan.,
konsultuoja klientus jų teisių ir pareigų klausimais, analizuoja konkrečią situaciją ir parenka atitinkamus sprendimus, konkrečios pagalbos šaltinius. Toliau prižiūri, ar teikiama pagalba klientui veiksminga. Kai kurie darbuotojai specializuojasi vaikų socialinio saugumo srityje, dirba su vaikais, paaugliais, jų artimaisiais, užsiima nepilnamečių nusikalstamumo prevencija. Medicinos įstaigų socialiniai darbuotojai teikia socialinę pagalbą asmenims, turintiems fizinių bei psichinių sutrikimų, padedamiems integruotis į visuomenę. Labai svarbi socialinių darbuotojų sritis – pagalba pagyvenusiems ir vienišiems žmonėms. Socialinio darbuotojo darbo rezultatai dažnai būna nematomi, juos sunku išmatuoti, tačiau jų darbas labai svarbus žmogui ir visuomenei.

Socialinis darbas

Socialinis darbas Lietuvoje yra nauja specialybė. Socialiniai darbuotojai – tai savotiški tarpininkai tarp žmogaus ir socialinės aplinkos, bendruomenės veiklos organizatoriai sveikatos, socialinėje ir švietimo srityje. Klientais gali būti pavieniai asmenys, grupės, bendruomenės ir organizacijos. Socialinių darbuotojų veiklos tikslas – patenkinti asmens gyvybinius poreikius, įtraukti individą į visuomenę ir atkurti jo ir visuomenės santykius. Jų darbo rezultatai dažnai būna nematomi, juos sunku išmatuoti, tačiau tai labai svarbus darbas žmogui ir visuomenei.

Remiantis R.L.Barker Socialinio darbo žodynu, socialinis darbas tai profesinė veikla, padedanti žmonėms, grupėms ir bendruomenėms stiprinti ar atstatyti jų socialinio funkcionavimo sugebėjimus ir kurti šiam tikslui pasiekti tinkamas socialines sąlygas. Kitais žodžiais tariant, socialinis darbuotojas yra tarsi tarpininkas tarp žmogaus ir aplinkos.

Įžymūs žmonės apie socialinį darbą:

Žmogaus Globos draugijos valdybos pirmininkas atsargos majoras J. Tomkus:

“Apsaugoti žmogų nuo individualinio ir socialinio susmukimo, sutvirtinti jame pasitikėjimą savo jėgomis, pakelti jo dorovinę vertę – štai kuriamojo žmogaus globos darbo uždaviniai.” (“Žmogaus globa”, 11, 1935, p-6)

Ph. D Connie L. Lundgren (2001m):

Jūs rasite juos mokyklose, besilankančius klientų namuose, kur niekas kitas neina, bažnyčiose, padedančius kunigams ruošti poras santuokos sakramentui, mokančius, konsultuojančius ir padedančius jaunoms poroms, seniems žmonėms ir šeimoms.

Jūs rasite juos ligoninėse guodžiančius motiną verkiančią šalia mirusio vaiko, padedančius ką tik išleistam iš ligoninės sunkiam ligoniui ar patyrusiam operaciją žmogui rasti resursų, kurie pagreitintų jo pasveikimą.

Jūs rasite juos žaidimų aikštelėse, klausančius vaikų pasakojimų apie jų išgyvenimus, palaikančius pacientus greitosios pagalbos skyriuose, vertinančius psichiatrinės globos poreikius, kuriančius grįžimo namo planus, ieškančius pagalbos resursų vienišoms jaunoms mamoms grįžtančioms namo su ką tik gimusiu kūdikiu, ar tikrinančius klientų namų saugumą.

Tada vakare jie eina namo ir su palengvėjimu atsidūsta – jų vaikai saugūs.

Socialinė pedagogika

SOCIALINĖ PEDAGOGIKA (SP):

Pagal aukštųjų neuniversitetinių studijų programą specialistai rengiami nuo 2004 metų.

Studijų forma – dieninės studijos.

Studijų trukmė – 3,5 metų ( 7 semestrai ).

Studijų programos apimtis – 140 kreditų. Studijos baigiamos baigiamuoju darbu.

Absolventų kvalifikacija – socialinis pedagogas.

Specializacijos:

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1163 žodžiai iš 2322 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.