Socialiniai pokyčiai socialinės institucijos
5 (100%) 1 vote

Socialiniai pokyčiai socialinės institucijos



Socialiniai pokyčiai. Socialinės institucijos

Turinys

1. Įvadas;

2. Socialiniai pokyčiai:

2.1. priežastys:

2.1.1. endogeninės;

2.1.2. egzogeninės;

2.2. šaltiniai:

2.2.1. gyventojai;

2.2.2. gamta;

2.2.3. mokslas ir technologija;

2.2.4. naujovių plitimas;

2.2.5. socialiniai konfliktai;

2.3. modernizacija;

2.4. žvelgiant į ateitį;

3. Socialinės institucijos:

3.1. šeima;

3.2. religija;

3.3. išsimokslinimas;

3.4. ekonomika;

3.5. vyriausybė;

4. Išvados;

5. Literatūros sąrašas.

Įvadas

Sudėtinga žmogaus socialinio gyvenimo organizacija verčia rašyti daug knygų įvairiomis sociologijos temomis. Jos rašomos tam, kad žmogus geriau galėtų orientuotis socialinėje aplinkoje, su kuria jis yra labai glaudžiai susijęs. Mano rašomo išplėstinio plano-konspekto pirmoji tema atspindi vieną pagrindinių problemų sociologijoje pastaruoju metu. Tai “Socialiniai pokyčiai”. Socialiniai modeliai gali būti statiški, apibūdinantys vertes ir normas, statusus ir roles, socialinį susisluoksniavimą ir socialines intstitucijas. Kiti – dinamiški veiksniai – keičia žmonių sąmonę, žmonių įgūdžius, žmonių poreikius – įtraukiant technologines naujoves, oficialių organizacijų vystimąsi, miestų ir miestelių augimą, socialinius konfliktus ir socialinių judėjimų iškilimą. Pastarieji yra labai artimai susiję su socialinais pokyčiais.

Antrosios temos suvokimas šiuolaikiniam žmogui ne mažiau svarbus dabartiniame gyvenime. Šiuolaikinėse visuomenėse kasdieninio gyvenimo dalis vyksta įvairiose specializuotose institucinėse situacijose. Bet keletą tokių institucijų kaip šeima, religija, švietimas, vyriausybė bei įstatymai ir ekonominė sistema turi lemiamą įtaką visos visuomenės gerovei. Todėl savo išplėstinio plano-konspekto antroje dalyje “Socialinės institucijos” surašysiu svarbiausią jų veiklą ir funkcijas.

Socialiniai pokyčiai

Socialiniai pokyčiai yra viena iš pagrindinių problemų sociologijoje pastaruoju metu. Socialiniai pokyčiai – tai pagrindiniai kultūros ir socialinių institucijų pasikeitimai per tam tikrą laiką, atsispindintys individų gyvenime. Socialogai dažniausiai domisi tik plataus masto ir ilgalaikiais pastoviais pakitimais. Nors būdami labai skirtingi socialiniai pokyčiai turi bendrų bruožų: kiekvienoje visuomenėje socialiniai pokyčiai yra nuolatiniai, nepertraukiami, nors turintys skirtingą pakitimo greitį ir pasekmes. Socialinių pakitimų paprastai būna ir iš anksto apgalvotų (sąmoningų) ir neplanuotų, bet visada jie išlieka ginčytini.

Visuomenė kaip ir bet koks kitas pažinimo objektas nuolat kinta. Dauguma pakitimų vyksta palaipsniui ilgą laiką ir yra nepastebimi. Socialinių pokyčių priežastys arba sąlygos yra skirstomos į:

· endogenines (vidinės kilmės),

· egzogenines (išorinės priežastys).

Vidinės (endogeninės) sąlygos būna tuomet kai vyksta pakitimai visuomenėje dėl priežasčių, kurios susiformavo tos visuomenės ribose.

Egzogeninės esti tuomet kai vyksta kariniai užkariavimai, yra svetimos visuomenės kaip sistemos grėsmė, esti konfliktai ir konkurencija su kitomis socialinėmis sistemomis.

Iliustruojant socialinių pokyčių minėtus du priežasčių tipus kaip pavyzdį paimkime kultūrą. Kultūriniai procesai, pvz. įvairūs išradimai ir atradimai, sukeliantys kultūrinius pokyčius visuomenės viduje, priklauso endogeniniam tipui, o toks kultūrinis procesas, kaip kultūros naujovių plitimas iš vienos visuomenės į kitą, priklauso egzogeniniam priežastingumo tipui. Kaip minėjau socialinių pokyčių priežastis galime rasti ir visuomenės viduje ir išorėje. Kadangi progresyvios komunikacijos ir transportavimo technologijos vis labiau sujungia pasaulio visuomenes ir pažangi industrializacija veikia visos planetos ekosistemą, pokyčiai vienoje vietoje sukelia pokyčius kažkur kitur. Juos sukelia: gamtos nelaimės, karas, terorizmas, socialiniai judėjimai ir t.t. Dažniausiai minimi socialinių pokyčių šaltiniai yra šie: gyventojai, gamta, mokslas ir technologija, naujovių plitimas, socialiniai konfliktai.

Gyventojai. Auga jų skaičius kečiasi jų sudėtis, teritorinis pasiskirstymas (dėl migracijos), o tai sukelia socialines problemas. Vienose šalyse socialines problemas sukelia gyventojų skaičiaus augimas, kitose šalyse problema tampa gyventojų senėjimas, t.y. vyresnio amžiaus žmonių skaičiaus augimas.

Gamta. Potvyniai, sausros, žemės drebėjimai gali sukelti radikalias socialines permainas. Gamtos išteklių atradimas turi įtakos gyventojų migracijai, miestų augimui.

Mokslas ir technologija. Šiuolaikinė visuomenė neįsivaizduojama be automobilio, telefono, kompiuterio, tačiau prieš šimtą metų šių dalykų nebuvo. Mokslas apibūdinamas kaip žinios, įgytos taikant metodus, pagrįstus sistemingu stebėjimu, o technologija – kaip žinių taikymas gaminant įrankius ir naudojantis gamtiniais ištekliais. Kiti sociologai, neminėdami mokslo ir technologijos terminų, kalba apie naujoves, tai yra atradimus (žinojimo papildymą) ir išradimus (turimų žinių panaudojimą nauja forma). 1.

Naujovių plitimas vyksta tiek vienoje visuomenėje, tiek iš vienos visuomenės į kitas. Ankstesnėse epochose jas skleidė keliautojai, misionieriai, kareiviai, migrantai. Dabar tai daro transnacionalinės korporacijos,
tarptautinė prekyba. Naujovių plitimas yra reglamentuotas, naudojant patentus.

Socialiniai konfliktai – konfliktai ar įtampos, kurių sprendimas dažnai lemia esmines permainas. Skirtingos socialinės grupės turi nevienodus interesus, todėl jos negali nekonfliktuoti, o šie konfliktai nagali nekeisti visuomenės.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 755 žodžiai iš 2428 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.