Socialiniai pokyčiai socialinės institucijos
5 (100%) 1 vote

Socialiniai pokyčiai socialinės institucijos

1121



Socialiniai pokyčiai. Socialinės institucijos

Turinys

1. Įvadas;

2. Socialiniai pokyčiai:

2.1. priežastys:

2.1.1. endogeninės;

2.1.2. egzogeninės;

2.2. šaltiniai:

2.2.1. gyventojai;

2.2.2. gamta;

2.2.3. mokslas ir technologija;

2.2.4. naujovių plitimas;

2.2.5. socialiniai konfliktai;

2.3. modernizacija;

2.4. žvelgiant į ateitį;

3. Socialinės institucijos:

3.1. šeima;

3.2. religija;

3.3. išsimokslinimas;

3.4. ekonomika;

3.5. vyriausybė;

4. Išvados;

5. Literatūros sąrašas.

Įvadas

Sudėtinga žmogaus socialinio gyvenimo organizacija verčia rašyti daug knygų įvairiomis sociologijos temomis. Jos rašomos tam, kad žmogus geriau galėtų orientuotis socialinėje aplinkoje, su kuria jis yra labai glaudžiai susijęs. Mano rašomo išplėstinio plano-konspekto pirmoji tema atspindi vieną pagrindinių problemų sociologijoje pastaruoju metu. Tai “Socialiniai pokyčiai”. Socialiniai modeliai gali būti statiški, apibūdinantys vertes ir normas, statusus ir roles, socialinį susisluoksniavimą ir socialines intstitucijas. Kiti – dinamiški veiksniai – keičia žmonių sąmonę, žmonių įgūdžius, žmonių poreikius – įtraukiant technologines naujoves, oficialių organizacijų vystimąsi, miestų ir miestelių augimą, socialinius konfliktus ir socialinių judėjimų iškilimą. Pastarieji yra labai artimai susiję su socialinais pokyčiais.

Antrosios temos suvokimas šiuolaikiniam žmogui ne mažiau svarbus dabartiniame gyvenime. Šiuolaikinėse visuomenėse kasdieninio gyvenimo dalis vyksta įvairiose specializuotose institucinėse situacijose. Bet keletą tokių institucijų kaip šeima, religija, švietimas, vyriausybė bei įstatymai ir ekonominė sistema turi lemiamą įtaką visos visuomenės gerovei. Todėl savo išplėstinio plano-konspekto antroje dalyje “Socialinės institucijos” surašysiu svarbiausią jų veiklą ir funkcijas.

Socialiniai pokyčiai

Socialiniai pokyčiai yra viena iš pagrindinių problemų sociologijoje pastaruoju metu. Socialiniai pokyčiai – tai pagrindiniai kultūros ir socialinių institucijų pasikeitimai per tam tikrą laiką, atsispindintys individų gyvenime. Socialogai dažniausiai domisi tik plataus masto ir ilgalaikiais pastoviais pakitimais. Nors būdami labai skirtingi socialiniai pokyčiai turi bendrų bruožų: kiekvienoje visuomenėje socialiniai pokyčiai yra nuolatiniai, nepertraukiami, nors turintys skirtingą pakitimo greitį ir pasekmes. Socialinių pakitimų paprastai būna ir iš anksto apgalvotų (sąmoningų) ir neplanuotų, bet visada jie išlieka ginčytini.

Visuomenė kaip ir bet koks kitas pažinimo objektas nuolat kinta. Dauguma pakitimų vyksta palaipsniui ilgą laiką ir yra nepastebimi. Socialinių pokyčių priežastys arba sąlygos yra skirstomos į:

· endogenines (vidinės kilmės),

· egzogenines (išorinės priežastys).

Vidinės (endogeninės) sąlygos būna tuomet kai vyksta pakitimai visuomenėje dėl priežasčių, kurios susiformavo tos visuomenės ribose.

Egzogeninės esti tuomet kai vyksta kariniai užkariavimai, yra svetimos visuomenės kaip sistemos grėsmė, esti konfliktai ir konkurencija su kitomis socialinėmis sistemomis.

Iliustruojant socialinių pokyčių minėtus du priežasčių tipus kaip pavyzdį paimkime kultūrą. Kultūriniai procesai, pvz. įvairūs išradimai ir atradimai, sukeliantys kultūrinius pokyčius visuomenės viduje, priklauso endogeniniam tipui, o toks kultūrinis procesas, kaip kultūros naujovių plitimas iš vienos visuomenės į kitą, priklauso egzogeniniam priežastingumo tipui. Kaip minėjau socialinių pokyčių priežastis galime rasti ir visuomenės viduje ir išorėje. Kadangi progresyvios komunikacijos ir transportavimo technologijos vis labiau sujungia pasaulio visuomenes ir pažangi industrializacija veikia visos planetos ekosistemą, pokyčiai vienoje vietoje sukelia pokyčius kažkur kitur. Juos sukelia: gamtos nelaimės, karas, terorizmas, socialiniai judėjimai ir t.t. Dažniausiai minimi socialinių pokyčių šaltiniai yra šie: gyventojai, gamta, mokslas ir technologija, naujovių plitimas, socialiniai konfliktai.

Gyventojai. Auga jų skaičius kečiasi jų sudėtis, teritorinis pasiskirstymas (dėl migracijos), o tai sukelia socialines problemas. Vienose šalyse socialines problemas sukelia gyventojų skaičiaus augimas, kitose šalyse problema tampa gyventojų senėjimas, t.y. vyresnio amžiaus žmonių skaičiaus augimas.

Gamta. Potvyniai, sausros, žemės drebėjimai gali sukelti radikalias socialines permainas. Gamtos išteklių atradimas turi įtakos gyventojų migracijai, miestų augimui.

Mokslas ir technologija. Šiuolaikinė visuomenė neįsivaizduojama be automobilio, telefono, kompiuterio, tačiau prieš šimtą metų šių dalykų nebuvo. Mokslas apibūdinamas kaip žinios, įgytos taikant metodus, pagrįstus sistemingu stebėjimu, o technologija – kaip žinių taikymas gaminant įrankius ir naudojantis gamtiniais ištekliais. Kiti sociologai, neminėdami mokslo ir technologijos terminų, kalba apie naujoves, tai yra atradimus (žinojimo papildymą) ir išradimus (turimų žinių panaudojimą nauja forma). 1.

Naujovių plitimas vyksta tiek vienoje visuomenėje, tiek iš vienos visuomenės į kitas. Ankstesnėse epochose jas skleidė keliautojai, misionieriai, kareiviai, migrantai. Dabar tai daro transnacionalinės korporacijos,
tarptautinė prekyba. Naujovių plitimas yra reglamentuotas, naudojant patentus.

Socialiniai konfliktai – konfliktai ar įtampos, kurių sprendimas dažnai lemia esmines permainas. Skirtingos socialinės grupės turi nevienodus interesus, todėl jos negali nekonfliktuoti, o šie konfliktai nagali nekeisti visuomenės.

Sociologija nuo pat savo atsitradimo stengiasi atskleisti socialinių pokyčių ir raidos dėsnius. Sociologijos pradininkai A.Comte’as ir H.Spencer’is naudojosi gausia istorine medžiaga, norėdami suprasti, kodėl ir kaip visuomenės keičiasi. Visi vėlesnieji socialogai tęsė atsakymų į šį klausimą paieškas. Sociologijos istorijoje susiklostė keturi socialinių pokyčių aiškinimo būdai (teorijos): evoliucionizmas, ciklizmas, funkcionalizmas ir konflikto teorija.

Modernizacija – visuma pokyčių, įvykusių beveik visose visuomenės gyvenimo srityse indrustrializacijos dėka. Modernizacija apibūdina socialinės industrializacijos pasekmes. P.Berger’is pažymi bendras modernizacijos charakteristikas: mažų tradicinių bendrijų silpninimą, asmeninio pasirinkimo padidėjimą, tikėjimų įvairovės plėtimąsi ir įžvalgesnį laiko suvokimą, ypač ateities. Modernizacijoje vyksta perėjimas nuo tradicinių gamybos metodų prie naujų technologijų, nuo natūralinio prie prekinio ūkio (žemės ūkyje), vyksta pramonės mechanizavimas, visuomenės urbanizavimas: miestas tampa reikšmingesnis už kaimą. Pagrindinis modernizacijos stimulas – verslininkystės dvasia. Šiuolaikinėje sociologijoje protestantizmo ir kapitalizmo ryšys (pagal M. Weber’į) yra laikomas šiuolaikinės verslininkystės atsiradimo priežastimi, taip pat verslininkų psichologijos ir moralės priežastimi. Tai yra viena svarbiausių modernizacijos varomųjų jėgų. Svarbiausiomis modernizacijos kliūtimis laikomos tradicijos (ekonominės, giminystės), trukdančios individualiam socialiniam mobilumui.

Yra trys modernizacijos raidos teorijos: konvergencijos, priklausomybės, pasaulinės sistemos. Pirmoji nusako skirtingų visuomenių supanašėjimą modernizacijos proceso metu, įgyjant bendrų bruožų. Antroji pabrėžia, kad moderniausios šalys sulaiko labiau atsilikusių šalių raidą, turėdamos iš to naudos. Paskutinioji teigia, kad egzistuoja pasaulinės ekonominės sistemos, kurias sudaro centrinės ir periferinės valstybės ir tarp kurių vyksta nuolatinė konkurencija.

Žvelgiant į ateitį. Socialiniai pokyčiai yra diskutuotinas ir sudėtingas, nepastovus ir įvairiapusiškas procesas. Šio amžiaus pradžioje dauguma žmonių netgi labiausiai technologiškai išsivysčiusiose visuomenėse gyveno palyginti mažose gyvenvietėse ir turėjo palyginti ribotą patirtį. Šiandien pasaulis yra žymiai pasikeitęs – taip, kad prieš šimtmetį gyvenę žmonės net nebūtų galėję įsivaizduoti. Mes dabar aptarinėjame santykius tarp tautų taip pat kaip prieš amžių žmonės svarstydavo apie besiplečiančius ryšius tarp miestelių ir miestų.

Dvidešimtas amžius buvo neprilygstamų žmonių pasiekimų era. Bet vis dėl to amžinų žmogaus būties klausimų ir problemų sprendimai – įtraukiant gyvenimo prasmės ieškojimą, skurdą ir įtampą visuomenės viduje ir tarp visuomenių – liko silpni kaip ir anksčiau. Pasiekus dvidešimt pirmąjį amžių vienintelis optimizmo šaltinis lieka faktas, kad pastarieji dašimtmečiai atnešė geresnį supratimą apie žmonių visuomenę.

Socialinės institucijos

Kasdieninėje šnekoje institucija reiškia kažką rimtą ir ilgalaikį, turintį praeitį ir ateitį. Institucija kaip sociologinė sąvoka grindžiama šiomis įprastomis reikšmėmis: institucija

· yra nusistovėjęs normų ir vertybių modelis,

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1221 žodžiai iš 2428 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.