Socialinio pedagogo narkomanijos
5 (100%) 1 vote

Socialinio pedagogo narkomanijos

1. Kas tai yra narkomanija?

Narkomanija (narcomania; gr. ,,narke” – sustingimas, sąmonės aptemimas, suakmėnejimas +gr. ,,mania” – potraukis, aistra, beprotybė) išsivysto dėl trumpalaikio ar sistemingo narkotikų vartojimo; kai pakinta atsparumas jiems, atsiranda vis didesnių dozių poreikis, sutrinka žmogaus fizinė, psichinė būsena ( pagal enciklopediją ).

Pagal I. Leliūgienę: ,, Narkomanija – tai liga, kurią sukelia nuolatinis narkotinių medžiagų vartojimas ”, ,, Narkomanija – tai pripratimas prie narkotikų. ”

Pagal L. Bulotaitę : Narkotikai – tai medžiagos, kurių vienkartinis naudojimas sukelia euforiją ar kitus malonius pojučius, o sistemingas vartojimas – psichologinę ir fizinę priklausomybę.

Pagal S. Gurskį: ,, Narkomanija yra ydingas, nulemtas vidinių paskatų tam tikrų cheminių priemonių vartojimas įvairiais būdais ( ryjant, įšvirkščiant, įkvepiant ), norint sau sukelti apsvaigimo būseną ”, ,, Narkomanija – įprotis, ar jau yda, nes lengviau likviduoti įprotį negu ydą”.

Apsvaigimą sukelia įvairios priemonės. Tai gali būti tikri narkotikai, tokie kaip opiumas, morfinas, heroinas. Kvaišinimasis tomis priemonėmis laikomas tikra narkomanija. Panašiai kaip tikri narkotikai veikia kai kurie vaistai, pavyzdžiui, raminamieji, migdomieji, stimuliuojantieji, kurių virtęs yda vartojimas vadinamas medikamentomanija. Visos kvaišinimosi priemonės: ir tie tikrieji narkotikai, ir farmakologijos preparatai, taip pat jaunimo vartojamos kitos cheminės substancijos ( pavyzdžiui, butaprenas, ixi, omo, tri) yra stiprūs nuodai, arba toksinai.

Tikroji mūsų jaunimo narkomanija reta: tikri narkotikai labai brangūs ir sunkiai gaunami. Dažniausiai jaunimas kvaišinasi tam tikrais vaistais arba patys gaminasi įvairias narkotines medžiagas, pavyzdžiui, iš aguonų stiebų daro ,,kompotą”, vadinamajį ,,lenkų heroiną”. Įpročio narkomanija yra tada, kai žmogus jaučia iš tiesų neįveikiamą potraukį, stiprų norą, bet dar ne būtinumą kvaišintis, todėl vartojamų priemonių dozės nėra didinamos, žmogus nuo jų fiziškai nepriklauso, vadinasi, šių medžiagų atėmimas nesukelia vadinamojo narkotinio bado reiškinių, o jų vartojimas, nors kenkia psichikai, žmogaus gyvenimo rimčiau dar nepaveikia Įprotis kvaišintis po kiek laiko pereina į ydą. Tai jau toli pažengusi narkotinė būsena, kuri remiasi stipria vidine prievarta vartoti narkotikus, didėjantį badą, rodantį susidariusį priklausomumą ir nuo kvaišalų vartojimo stiprėjantį fizinį bei psichinį organizmo išsekimą, kuris galiausiai baigiasi mirtimi. Po tam tikro narkotikų vartojimo laiko atsiranda stiprus, visai nebeįveikiamas noras, potraukis patirti apsvaigimą. Šis noras vadinamas psichiniu priklausomumu. Jis susiformuoja todėl, kad vartojami narkotikai tampa organizmo vidinės substancijos sudėtine dalimi ir užtat jo ląstelės bei audiniai pripranta prie jų; narkotikas tada būtinas organizmo biologinei ir cheminei pusiausvyrai palaikyti.

Susidarius fiziniam priklausomumui, kvaišalų stoka sukelia vadinamąjį narkotinį badą. Jis reiškiasi tuo, kad narkomanas turi sistemingai vartoti narkotikus ir vis didinti dozę, norėdamas sukelti apsvaigimą. Jei narkotikų nėra, didėja irzlumas, nervingumas, sunku sukaupti dėmesį, žmogus kankinasi. Atsiranda nerimas. Pagaliau baimė darosi nepakeliama, sukelia sielvartą ir beviltiškos padėties jausmą, neretai ir mintį nusižudyti, kuri gali virsti net veiksmu.

Nekalbamt apie priklausomumą, kvaišalų vartojimas visada sukelia labai neigiamus ir dažnai nebepataisomus narkomano sveikatos ir jo visuomeninio gyvenimo padarinius, tai:

1. Nuolatinis organizmo nuodijimas narkotinėmis medžiagomis neatitaisomai pakeičianervų sistemą, o tai degeneruoja charakterį. To rezultatas – narkomanas nebetenka aukštesniųjų jausmų ir moralinių stabdžių. Jis begėdiškai elgiasi, nebeturi jokių norų, gyvenimo aspiracijų ir suinteresuotumo. Žmogus nuodija šeimos emocijas, nustoja jausti prieraišumą žmonėms, net netenka kai kurių natū ralių potraukių.

2. Susiformavusi arba tik ryškėjanti yda reikalauja vis dažniau ir vis didesniais kiekiais vartoti narkotikus. Poreikis nuolat gauti narkotikų stumia merginą arba vaikinuką į nusikaltimų kelią, todėl daugėja vagysčių, įsilaužimų į vaistines, norint pagrobti kvaišalų; daugėja receptų klastojimo, amoralaus parsidavimo ar net žmogžudysčių, kad tik gautų pinigų narkotikams. Be to, kvaišinimasis ir nemalonūs narkotinio bado reiškiniai neleidžia jaunuoliams mokytis ir dirbti, todėl jie dažniausiai nei mokosi, nei dirba.

3. Toliau narkotizuojantis, galutinai išsenka organizmas, kūnas išdžiūva, labai sumažėja fizinė jėga. Narkomano oda pasidaro blyški ir sausa, o veido oda – žemės spalvos. Taip pat sutrinka pusiausvyra, judesių koordinacija, ir gali atrodyti, jog žmogus girtas. Narkomanai paprastai negirtauja, nors tai ir nėra taisyklė.

1. Priežastys skatinanč2. ios vartoti narkotikus

Priežasčių nurodoma labai daug. Tačiau visas jas galime suvesti į tris pagrindines grupes: Narkotikai – tai medžiagos, kurių vienkartinis naudojimas sukelia euforiją ar kitus malonius pojūčius, o sistemingas vartojimas – psichologinę ir fizinę priklausomybę. Kad medžiaga būtų pripažinta narkotiku, ji turi atitikti tris kriterijus. Medicininį – medžiaga
specifiškai veikia centrinę nervų sistemą. Socialinį – plačiai paplitęs nemedicininis šios medžiagos vartojimas. Juridinį – medžiaga pripažinta narkotiku ir įtraukta į narkotinių medžiagų sąrašą (šių medžiagų neteisėta gamyba, laikymas ar realizavimas yra įstatymo draudžiami). Iš šių kriterijų galime suprasti, kad narkotinių medžiagų sąrašas nėra pastovus. Jis gali būti papildomas, koreguojamas priklausomai nuo to, kokios medžiagos yra vartojamos svaiginimosi tikslais. Kaip šios medžiagos veikia? Nustatyta, kad jų poveikis priklauso nuo narkotiko (jo rūšies, vartojimo būdo, dozės), asmens (asmenybės ypatumų, ankstesnės narkotikų vartojimo patirties, fizinės bei psichinės sveikatos, vartojimo motyvų) bei socialinės aplinkos (kur ir su kuo vartojama).

Narkotikų poveikis kiekvienam asmeniui yra gana individualus, o ivairūs narkotikai veikia labai skirtingai. Dėl vienų ar kitų priežasčių pavartojęs narkotikų, žmogus po kiek laiko pajus vadinamają pakitusią sąmonės būseną. Tai gali būti atsipalaidavimas, lengvumas, visų rūpesčių nutolimas, ramybės, meilės ar begalinio džiaugsmo jausmas. Tai euforinė būsena. Kartais galima patirti labai malonias arba bauginančias haliucinacijas. Pasibaigus narkotinės medžiagos veikimui, asmuo gali grįžti į normalią sąmonės būseną. Pabrėžiama – gali, nes kartais net ir po vieno bandymo asmuo patirs liūdnas to malonumo pasekmes. Kokios jos gali būti? Asmuo gali perdozuoti narkotiko, ko pasekoje gali stipriai apnuodyti organizmą, ar net mirti. Jei buvo vartojamas LSD, haliucinacijos gali pasikartoti metų bėgyje, nors asmuo daugiau šių medžiagų nevartojo. Tačiau tarkime, kad asmuo grįžo į normalią sąmonės būseną ir jaučiasi pakankamai gerai. Po kiek laiko jis gali pagalvoti: „Nieko blogo neatsitiko. O poveikis buvo tikrai malonus… Tai kodėl nepabandyti dar?“ Juk mes visi gyvenime trokštame malonumų, naujų potyrių. Taip asmuo tampa psichologiškai priklausomas nuo narkotiko – jis nuolat apie tai galvoja, nori vėl ir vėl patirti malonumą, atsipalaiduoti. Psichologine priklausomybė – tai liguistas potraukis nuolat vartoti narkotines medžiagas komforto būklei pasiekti. Narkotikai užvaldo asmens mintis, jausmus ir veiklą, todėl nutraukti vartojimą būna labai sunku.

Po tam tikro laiko, vartojant narkotines medžiagas, asmuo jau nebegali, pasibaigu narkotinės medžiagos poveikiui, sugrįžti į normalią sąmonės būseną. Nustojus veikti narkotikui jaučiamas nerimas, itampa, silpnumas, gali svaigti ar skaudėti galvą ir pan. Ką tokiu atveju mes visi darome? Atsiranda abstinencijos būklė, kuri vis gilėja. Priežastys, kurios skatina vartoti narkotikus:

Pagal S. Gurskį:

– Specifiniai psichikos bruožai;

– Grupės įtaka;

– Smalsumas ir mada;

– Gyvenimo sunkumai;

– Paauglių norai, problemos ir nerimas;

– Įsitikinimas, kad narkotikas teikia malonius išgyvenimus .

Pagal L. Bulotaitę:

– Biologiniai veiksniai (organizmo, medžiagų apykaitos ypatybės, genetinės savybės ir pan.);

– Socialiniai veiksniai (aplinka, kurioje moksleivis gyvena; artimų žmonių pažiūros ir elgesys; draugų, bendraamžių pažiūros bei elgesys ir pan.).

– Asmenybės ypatybės bei psichologiniai veiksniai (menkas savęs vertinimas, nepasitikėjimas savimi, nerimas, depresija ir pan.).

Mokslininkai pripažįsta, kad pradėti vartoti narkotikus skatina psichologiniai ir socialiniai veiksniai, o biologiniai veiksniai daugiausia nulemia tai, kaip greitai organizmas įpras prie narkotinės medžiagos.

2. 1. Motyvai skatinantys vartoti narkotikus ( S. Gurskis )

Psichikos tipas. Specifiniai psichikos bruo¬žai lemia ydos susidarymą. Tai pirmiausia tokie bruožai, kaip nervingumas, jausmų nebranda, bloga savo elgesio vidinė kontrolė, nemokėjimas patenkinti savo po¬reikių, netikra vertybių sistema. Jaunuoliai, kuriems dėl šeimos, mokyklos arba bendra¬amžių poveikio susidarė šie psichikos bruožai, paprastai reiškia per didelius reikalavimus ir laukia greito savo poreikių patenkinimo. Jie trokšta nevaržomo gyvenimo ir pasisekimų, bet jiems budinga ir praraja tarp įvairių asmeniškų tikslų, ambicijų, norų bei galėjimo juos pa¬siekti, pajusti pasitenkinimą.

Šie jaunuoliai nemoka gerai sugyventi su kitais. Jie per dirglūs, jiems būdinga trapi psichikos struktūra. To¬kie jaunuoliai apskritai yra bailūs ir nuolankus, bet la¬bai dėl to kenčia, nes tai laiko silpnybe. Užtat jie sten¬giasi dėtis psichiškai stiprūs, primesti kitiems savo valią. Be to jie mažai atsparūs įvairiems nepasisekimams, nors stropiai tą slepia. Jie nemoka apsiginti nuo pralaimėjimų. Lengvai susierzina dėl gyvenimiškų nesėkmių ir grimzta j apatiją.

Tie bruožai jiems neleidžia įgyvendinti savo troškimų. La¬bai nemaloniai pajuntami dažnai nepatenkinti įvairūs poreikiai, pasiekimų ir laimėjimų stoka. Kad šie nemalonus išgyvenimai būtų prislopinti, elgiamasi priekabiai, agre¬syviai, maištingai, spyriojamasi arba visko vengiama, trau¬kiamasi, bėgama nuo sunkumų užuot juos nugalėjus.

Išskirtinis bruožas, padedantis atsirasti ydai, yra su¬sidaręs jaunuolio polinkis hėgti nuo gyvenimo sunkumų, trauktis į savo vidinį pasaulį, kuris lengvai gali tapti narkotinių vizijų pasauliu.

Smalsumas ir mada. Svarbus narkomanijos susiformavimo veiksnys yra taip pat smalsumas ir jaunimo
narkotizuotis. Narkomanijos reiškinį supa sensacingumo ir savitos egzotikos gandai, kurie žadina jaunimo smalsumą ir pritrenkiančių išgyvenimų perspektyvą. Kartais smalsumas gali būti pagrindinis veiksnys, skatinantis pabandyti narkotikų.Tiesa, daugeliu atveju jaunieji ,,eksperimentatoriai” pakartotinai kvaišalų nevartoja. Kadangi, tai sukelia labai nemalonius padarinius, panašius į sunkias alkoholines pagirias. Pvz: Vienas iš narkotikų gavimo būdų yra nagrinėtas laikraštyje ,,Utenos apskrities žinios” straipsnyje ,,Narkotikų glėby – kartus užsimiršimas”. Ištrauka: ,, Pirmą kartą pabandžiau narkotikų aštuntoje klasėje. Su draugais važiavome į Kauną, ten kažką šventėm, paskui jie pasiūlė: ,,Gal ,,žolytės”? Sutikau, nes buvau jau išgėrusi.”

Alkoholiniai gėrimai moksleiviams tapo labai populiarūs ir dažnai neišvengiama bendravimo priemonė. Paauglystė yra eksperimentavimo, smalsumo, tyrinėjimo metas. Taip jaunas žmogus susiduria su rizika. Svaiginamųjų medžiagų vartojimas tampa vienas iš asmens vystymosi proceso aspektų ir net gyvenimo dalis.

Grupė. Šitokios grupės, kuriose vyrauja ,,narkomaniškas gyvenimo stilius” paprastai įtraukia tuos jaunuolius, kurių tėvai mažai jais domisi, palieka jiems per daug laisvės, nekontroliuoja, kaip jų vaikai leidžia laiką.

Narkomanų grupių įtaka ypač gręsia judriems asmenims, primenantiems savo elgesiu gyvsidabrį (hyperaktyvūs vaikai). Tai jaunimas, nenuilstamai ieškantis nuotykių ir stiprių įspūdžių, dažniausiai labai pajėgūs fiziškai ir be galo trokštantys judėti. Tačiau jiems trūksta svarstymo, ką daro ir kaip elgiasi. Dėl nieko nesusimąsto, gyvena šia akimirka.

Šių jaunuolių situacija mokykloje yra bloga, nes mokslu jie bodisi ir neturi jam kantrybės. Mokyklinių pasiekimų ir laimėjimų stoką kompensuoja imponuodami draugams nepriklausomybe, brutalumu, jėga ir nesiskaitymu su pripažintomis normomis. Su mokytojais yra akiplėšiški.

Šitokie mokiniai nėra akceptuojami mokytojų, taip pat ir tėvų – jie paliekami patys sau. Užtat jie ignoruoja mokyklą ir ima ieškoti galinčios juos priimti aplnkos. Patenka į narkomanų grupę, kuri juos paremia ir nežeidžia vertingumo jausmo. Kvaišinančiomis priemonėmis ji suteikia jaunuoliams jų ieškotų stiprių išgyvenimų. Joje jie pažįsta narkomanų gyvenimo ,,egzotiką”. Kadangi grupės veikla ir tikslai prieštarauja ,,nuobodaus suaugusiųjų pasaulio” interesams, todėl visus suaugusiuosius šie jaunuoliai laiko priešais.

Šitaip paauglys už galimybę patenkinti įvairius savo poreikius susyja su grupe neformalaus solidarumo ryšiais, perima vyraujantį jos gyvenimo stilių ir priešinasi bet kokiems jos teikiamų vertybių užsipuolimams. Tokie asmenybės ryšiai su grupe paprastai esti labai stiprūs.

Gyvenimo sunkumai. Savotiškas ir labai svarbus jaunuolių bėgimo į narkomaniją motyvas yra jų patiriami įvairūs asmeninio gyvenimo sunkumai, susiję arba su konfliktais šeimoje, arba su situacija mokykloje, arba su kokiomis kitomis emocinėmis problemomis.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2001 žodžiai iš 6669 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.