Socialinių išmokų struktūra socialinės paramos sistemoje
5 (100%) 1 vote

Socialinių išmokų struktūra socialinės paramos sistemoje

112131415161

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………………………2

1.SOCIALINĖS PARAMOS TEIKIMAS………………………………………………………………………3

2.SOCIALINIŲ IŠMOKŲ STRUKTŪRA SOCIALINĖS PARAMOS SISTEMOJE………….4

2.1. Universalios išmokos………………………………………………………………………………………….5

2.1.1. Išmokos vaikui………………………………………………………………………………………………..5

2.1.2. Šalpos išmokos ……………………………………………………………………………………………….8

2.1.3. Kompensacijos neįgaliesiems, turintiems sutrikusio judėjimo funkciją…………………12

2.1.4. Parama mirties atveju……………………………………………………………………………………..12

3.IŠMOKOS, SKIRIAMOS TESTUOJANT PAJAMAS IR TURTĄ………………………………14

3.1. Piniginė socialinė parama…………………………………………………………………………………..14

4.ESMINIAI POKYČIAI SOCIALINĖS PARAMOS SISTEMOJE………………………………..18

5.STATISTIKA…………………………………………………………………………………………………………21

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………………………24

LITERATŪROS SĄRAŠAS……………………………………………………………………………………………….25

SUMMARY……………………………………………………………………………………………………………………..26

ĮVADAS

Socialinė parama kartu su socialinių draudimų sudaro socialinės apsaugos sistemą. Socialinė parama yra antroji sudėtinė socialinės apsaugos sistemos dalis. Jos paskirtis – užtikrinti būtiniausių poreikių patenkinimą asmenims, kurių pajamų iš darbo, socialinio draudimo ir kitų šaltinių neužtenka šiems poreikiams patenkinti (Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje, 1999, p 92). Be to, ji turi teikti pagalbą tiems, kurių gebėjimas pasirūpinti savimi yra nepakankamas.

Nors lėšos, kuriomis disponuoja socialinė parama, daugiau nei dvigubai mažesnės už socialinio draudimo lėšas, tačiau jos veiklos pobūdis kur kas sudėtingesnis ir įvairesnis negu socialinio draudimo. Taip yra pirmiausia dėl to, kad teikiant socialinę paramą svarbiausia ją nukreipti kuo tiksliau tokioms gyventojų grupėms, kurioms tokios paramos labiausiai reikia, ir teikti ją tokiu būdu, kuris labiausiai reikalingas (paramos taiklumas) (Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje, 1999, p 92). Tai kur kas sudėtingesnis uždavinys negu socialinio draudimo vykdomas prarastų pajamų kompensavimas proporcingai mokėtoms draudimo įmokoms.

Šio darbo tikslas – apibūdinti socialinių išmokų struktūrą Socialinės paramos sistemoje. Uždaviniai yra šie:

1.Aprašyti skiriamas ir mokamas Socialinės paramos sistemos išmokas.

2.Apibūdinti universalių ir testuojamų išmokų ypatumus.

3.Išanalizuoti Socialinės paramos sistemos išmokų taiklumą ir efektyvumą.

1. SOCIALINĖS PARAMOS TEIKIMAS

Socialinės paramos sistemą sudaro piniginė socialinė parama ir socialinės paslaugos. Abi sistemos dalys papildo viena kitą ir turi veikti koordinuotai, nepaisant dažnai skirtingų finansavimo ir administravimo metodų (Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje, 1999, p 92).

Piniginė socialinė parama daugiausia teikiama pašalpomis arba kompensuojant tam tikras išlaidas (šildymo, transporto ir kt. ). Dalis piniginės socialinės paramos teikiama įvertinant pajamas, kita dalis – tam tikroms gyventojų kategorijoms be pajamų patikrinimo. Remiamų asmenų pajamų ir turto testavimas reikalingas tam, kad socialinę paramą gautų tie asmenys ir šeimos, kuriems jos labiausiai reikia.

Socialinė parama negali užtikrinti ilgalaikio ekonominio ir socialinio saugumo, ji tik padeda žmogui išgyventi ekstremaliomis sąlygomis. Socialinė parama turi būti tokia, kad asmuo (šeima) norėtų dirbti bei taupyti (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Socialinės paramos koncepcija“ // Valstybės žinios. 1994, Nr. 36-653).

Valstybinė socialinė parama teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata, kad tėvų pareiga – išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o vaikų pareiga – globoti tėvus senatvėje. Kartu laikomasi solidarumo principo, pagal kurį valstybė įsipareigoja rūpintis kiekvienu žmogumi, kuris dėl objektyvių priežasčių negali savimi pasirūpinti (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Socialinės paramos koncepcija“ // Valstybės žinios. 1994, Nr. 36-653).

2. SOCIALINIŲ IŠMOKŲ STRUKTŪRA SOCIALINĖS PARAMOS SISTEMOJE

Piniginės socialinės paramos išmokos yra 2 kategorijų: universalios išmokos – tai išmokos, kurios mokamos tam tikroms gyventojų kategorijoms, nepriklausomai nuo jų gaunamų pajamų; testuojamos išmokos – išmokos, kurios mokamos įvertinus asmens pajamas ir turtą.

Universalios išmokos

(netikrinant pajamų).

Išmokos vaikui:

Vienkartinė išmoka gimus vaikui;

Išmoka vaikui;

Išmoka privalomosios tarnybos kario vaikui;

Globos (rūpybos) išmoka;

Vienkartinė išmoka būstui įsigyti ar įsikurti;

Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai;

Šalpos išmokos:

Šalpos pensija;

Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija;

Slaugos išlaidų tikslinė kompensacija;

Šalpos našlaičių pensija;

Šalpos kompensacija;

Kompensacijos neįgaliesiems, turintiems sutrikusio judėjimo funkciją:

Transporto išlaidų kompensacija;

Specialiųjų lengvųjų automobilio įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacija.

Parama mirties atveju:

Laidojimo pašalpa.

Išmokos, mokamos tikrinant pajamas.

Socialinė parama:

Socialinė pašalpa;

Būsto šildymo išlaidų, išlaidų karštam ir šaltam vandeniui kompensacijos.

2.1. Universalios išmokos

2.1.1. Išmokos vaikui

Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas //Valstybės žinios 2004, Nr. 88-3208; 2006, Nr. 68-2496. Šio įstatymo nustatytų išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai// Valstybės žinios, 2004, Nr. 100-3724.

Išmokas moka savivaldybių administracijos vadovaudamosi Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu. Išmokos mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

Vienkartinė išmoka vaikui.

Kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 8 MGL dydžio vienkartinė išmoka (1 MGL šiuo metu yra 130 Lt). Vienkartinė išmoka vaikui mokama vienam iš vaiką auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų), įtėvių ar vaiko globėjui.

Išmoka gimusiam vaikui neskiriama, jei vaikas gimė negyvas, arba kreipimosi metu yra išlaikomas valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje.

Įvaikintam vaikui, neatsižvelgiant į tai, kad jau buvo išmokėta išmoka gimusiam vaikui, skiriama 8 MGL dydžio vienkartinė išmoka (1 MGL šiuo metu yra 130 Lt).

Išmoka įvaikintam vaikui neskiriama sutuoktinio (sugyventinio) vaikui, kurį įvaikino kitas sutuoktinis (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas // Valstybės žinios. 2004, Nr. 88-3208; 2006, Nr. 68-2496).

Išmoka vaikui

Šeimoje, auginančioje vieną ar du vaikus, kiekvienam vaikui skiriama 0,75 MGL dydžio išmoka per mėnesį nuo jo gimimo dienos, iki sukaks 3 metai.

Šeimoje, auginančioje tris ar daugiau vaikų, kiekvienam vaikui skiriama 1,1 MGL dydžio išmoka per mėnesį nuo jo gimimo dienos, iki sukaks 3 metai.

Šeimoje, auginančioje vieną ar du vaikus, kiekvienam vaikui nuo 3 iki 9 metų skiriama 0,4 MGL dydžio išmoka per mėnesį.

Šeimoje, auginančioje tris ar daugiau vaikų, kiekvienam vaikui nuo 3 iki 18 metų ir vyresniam, jei jis mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, profesinės, aukštesniosios ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), bet ne ilgiau kaip iki jam sukanka 24 metai, skiriama 0,4 MGL dydžio išmoka per mėnesį.

Baigusiam dieninę bendrojo lavinimo mokyklą vyresniam kaip 18 metų asmeniui išmoka vaikui mokama iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos.

Išmoka vaikui mokama vienam iš vaiką (vaikus) auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių).

Išmoka vaikui neskiriama, jei jis:

1) yra pilnametis ir turi savo vaikų;

2) yra globojamas, išskyrus atvejus, kai vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatyta tėvų prašymu dėl jų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos;

3) susituokia;

4) yra emancipuotas (išskyrus tuo atveju, kai teismas nusprendžia emancipaciją panaikinti) (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas // Valstybės žinios. 2004, Nr. 88-3208; 2006, Nr. 68-2496).Išmokos privalomosios tarnybos kario vaikui

Kiekvienam privalomosios tarnybos kario vaikui jo tėvo tarnybos laikotarpiu skiriama 1,5 MGL dydžio išmoka per mėnesį.

Išmoka privalomosios tarnybos kario vaikui mokama vaiko motinai. Jei vaiką auginanti motina nėra nuolatinė Lietuvos Respublikos gyventoja, išmoka mokama vaiko tėvui.

Vaikui, kuris nuolat arba darbo dienomis išlaikomas (nakvynė ir maistas) valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje, ir globojamam vaikui ši išmoka neskiriama (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas // Valstybės žinios. 2004, Nr. 88-3208; 2006, Nr. 68-2496).

Globos (rūpybos) išmoka

Vaikui, kuriam nustatyta globa (rūpyba), jo globos (rūpybos) laikotarpiu skiriama 4 MGL dydžio išmoka per mėnesį.

Jei pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo jis toliau nenutrūkstamai mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje ar mokosi profesinės, aukštesniosios ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje ir nedirba, taip pat tuo atveju, kai mokymosi šiose mokyklose laikotarpiu miršta nedirbančio asmens abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) (įtėvių), jam, kol mokosi, bet ne ilgiau kaip iki jam sukanka 24 metai, skiriama ir mokama 4 MGL dydžio per mėnesį išmoka. Ši išmoka neskiriama ir nemokama daugiau kaip du kartus įstojusiems į tos pačios pakopos mokyklą ar įstojusiems į žemesnės pakopos mokyklą.

Kai išmokos gavėjas, gaunantis globos (rūpybos) išmoką, įstatymų nustatyta tvarka gauna našlaičių pensiją ir
vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamą periodinę išmoką, vaiko globos (rūpybos) išmokos dydis yra lygus skirtumui tarp išmokos gavėjui nustatyto vaiko globos (rūpybos) išmokos dydžio ir gaunamos našlaičių pensijos bei (arba) vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamos periodinės išmokos dydžio.

Globojamam vaikui, kuris nuolat ar darbo dienomis išlaikomas (nakvynė ir maistas) valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išmoka skiriama už laikotarpį, kai vaikas būna pas globėją (rūpintoją) ir negauna vaiko maistpinigių už tą laikotarpį. Išmokos dydis apskaičiuojamas proporcingai to mėnesio kalendorinių dienų, kurias vaikas buvo pas globėją (rūpintoją), skaičiui.

Globos išmoka neskiriama, jei asmuo nuolat ar darbo dienomis išlaikomas (nakvynė ir maistas) valstybės ar savivaldybės finansuojamoje mokykloje (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas // Valstybės žinios. 2004, Nr. 88-3208; 2006, Nr. 68-2496).

Vienkartinė išmoka būstui įsigyti arba įsikurti

Asmenims, kuriems buvo nustatyta vaiko globa (rūpyba), pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo, skiriama vienkartinė 50 MGL dydžio išmoka būstui įsigyti arba įsikurti.

Vienkartinė išmoka būstui įsigyti arba įsikurti neskiriama, jei asmuo yra išlaikomas (nakvynė ir maistas) valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje.

Vienkartinė išmoka būstui įsigyti arba įsikurti grynaisiais pinigais neišmokama. Ji gali būti panaudota:

1) būstui pirkti;

2) sumokėti daliai paskolos būstui (gyvenamajam namui, butui) statyti arba pirkti;

3) būsto nuomai;

4) mokesčiams už nuomojamojo būsto komunalines paslaugas;

5) būstui remontuoti arba rekonstruoti;

6) baldams ir buitinei technikai įsigyti.

Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai

Nėščiai moteriai, pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturinčiai teisės gauti motinystės pašalpos, likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo (suėjus 28 nėštumo savaitėms), skiriama 2 MGL dydžio vienkartinė išmoka (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas // Valstybės žinios. 2004, Nr. 88-3208; 2006, Nr. 68-2496).

2.1.2. Šalpos išmokos

Valstybinės šalpos išmokos skiriamos ir mokamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymu// Valstybės žinios, 1994, Nr.96-1873; 2005, Nr.71-2556, bei Valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 346// Valstybės žinios, 2004, Nr.47-1558; 2005, Nr. 83-3069.

Šalpos išmokos mokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Šalpos pensija

Teisę gauti šalpos pensiją turi:

1. neįgalūs vaikai (iki 18 m.);

2. asmenys, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais iki dienos (įskaitytinai) kurią jiems sukanka 24 m., taip pat asmenys, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios iki jiems sukako 24 m., padarinių nedarbingais ar iš dalies darbingais pripažinti po 24 m. sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 26 m.;

3. tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai, kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių arba pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60% ir daugiau darbingumo, ir kurie ne mažiau kaip 15 m. slaugė namuose neįgaliuosius;

4. motinos, pagimdžiusios ir išauginusios iki 8 m. penkis ar daugiau vaikų ir sukakusios senatvės pensijos amžių arba pripažintos nedarbingomis ar iš dalies darbingomis, netekusiomis 60% ir daugiau darbingumo;

5. asmenys, netekę 60% ir daugiau darbingumo (iki 2005-07-01 pripažinti I ar II grupės invalivais) po 24 metų sukakties;

6. asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių.

Šalpos pensijos dydis

Išmokos dydis priklauso nuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotoje pažymoje nurodyto neįgalumo lygio ar netekto darbingumo lygio. Bazinės pensijos (BP) dydis – 266 Lt

Neįgaliems vaikams (iki 18 m.):

sunkus neįgalumas – 2 BP

vidutinis neįgalumas – 1,5 BP

lengvas neįgalumas – 1 BP

Asmenims, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais iki 24 m.:

netekusiems 75% – 100% darbingumo – 2 BP

netekusiems 60% – 70% darbingumo – 1,5 BP

netekusiems 45% – 55% darbingumo – 0,75 BP

Asmenims, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais po 24 m. ar sukakusiems senatvės pensijos amžių:

netekusiems 75% – 100% darbingumo – 1 BP

sukakusiems senatvės pensijos amžių ar netekusiems 60% – 70% darbingumo – 0,9 BP

Tėvams (įtėviams), globėjams ar rūpintojams, sukakusiems senatvės pensijos amžių arba pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais ne mažiau kaip 15 m. namuose slaugiusiems neįgaliuosius:

netekusiems 75% – 100% darbingumo – 1,5 BP

netekusiems 60% – 70% darbingumo ar sukakusiems senatvės pensijos amžių – 1 BP

Motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms iki 8 m. penkis ar daugiau vaikų, sukakusioms senatvės pensijos amžių arba pripažintoms nedarbingomis ar iš dalies darbingomis:

netekusioms 75% – 100% darbingumo – 1,5 BP

netekusioms 60% – 70% darbingumo ar sukakusioms senatvės pensijos amžių – 1 BP

Šalpos pensijos skiriamos ir mokamos asmenims, neturintiems teisės gauti didesnių arba tokio pat dydžio pensijų ir (ar) pensijų išmokų, išskyrus asmenis, kurie turi teisę gauti
socialinio draudimo našlaičių ar našlių pensijas ir (ar) valstybines našlaičių pensijas (Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymas // Valstybės žinios. 2005, Nr. 71-2556).

Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija

Teisę gauti priežiūros(pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją turi:

vaikas iki 18 metų, kuriam nustatytas vidutinis arba sunkus neįgalumo lygis;

asmeniui, pripažintam neįgaliu iki 24 metų, netekusiam 60-70% arba 75-100% darbingumo taip pat asmeniui, pripažintam neįgaliu iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, netekusiam 60-70% arba 75-100% darbingumo;

asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, jeigu šie asmenys negauna valstybinės socialinio draudimo I invalidumo grupės pensijos arba 0,5 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo, skirto specialiajam nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiui tenkinti, mokamų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinių skyrių.

Kompensacijos dydis

1 bazinės pensijos dydžio – vaikams iki 18 metų, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis; asmeniui, pripažintam neįgaliu iki 24 metų, netekusiam 75-100% darbingumo ir asmeniui, pripažintam neįgaliu iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, netekusiam 75-100% darbingumo.

0,5 bazinės pensijos dydžio – vaikams iki 18 metų, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis; asmeniui, pripažintam neįgaliu iki 24 metų, netekusiam 60-70% darbingumo, asmeniui, pripažintam neįgaliu iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, netekusiam 60-70% darbingumo, taip pat senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims.

Vaikams, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, priežiūros (pagalbos) išlaidų kompensacija skiriama nepaisant to ar jiems nustatytas specialus poreikis ar ne (Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymas // Valstybės žinios. 2005, Nr. 71-2556).

Slaugos išlaidų tikslinė kompensacija

Teisę gauti slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją turi:

vaikas iki 18 metų, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis;

asmeniui, pripažintam neįgaliu iki 24 metų, netekusiam 75-100% darbingumo;

asmeniui, pripažintam neįgaliu iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, netekusiam 75-100% darbingumo;

asmeniui, pripažintam neįgaliu po 24 metų iki senatvės pensijos amžiaus, netekusiam 75-100% darbingumo;

asmeniui, sukakusiam senatvės pensijos amžių.

Kompensacijos dydis

2,5 bazinės pensijos dydžio – vaikui iki 18 metų, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis; asmeniui, pripažintam neįgaliu iki 24 metų, netekusiam 75-100% darbingumo ir asmeniui, pripažintam neįgaliu iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, netekusiam 75-100% darbingumo, asmeniui, pripažintam neįgaliu po 24 metų iki senatvės pensijos amžiaus, netekusiam 75-100% darbingumo ir asmeniui, sukakusiam senatvės pensijos amžių.

Išmoka nemokama paguldytiems ar apgyvendintiems stacionariose slaugos arba socialinės globos ar auklėjimo įstaigose, kurios yra visiškai finansuojamos iš valstybės ir (ar) savivaldybės biudžeto lėšų (Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymas // Valstybės žinios. 2005, Nr. 71-2556).

Šalpos našlaičių pensija

Šalpos našlaičių pensija skiriama mirusio arba įstatymų nustatyta tvarka paskelbto mirusiu asmens vaikams (įvaikiams), kurie yra:

nesukakę 18 metų;

sukakę 18 metų ir mokosi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių bei bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, tačiau ne vyresni negu 24 metų;

sukakę 18 metų ir yra pripažinti neįgaliais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukako 18 metų, jeigu jie visą laiką nuo 18 metų sukakties yra nedarbingi ar iš dalies darbingi.

Našlaičiams, netekusiems abiejų tėvų (įtėvių), šalpos našlaičių pensijos skiriamos už kiekvieną iš mirusių tėvų (įtėvių). Mirusiojo vaikams (įvaikiams), turintiems teisę gauti šalpos našlaičių pensiją, ši teisė išlieka ir juos įvaikinus.

Šalpos našlaičių pensijos dydis: po 0,5 bazinės pensijos dydžio kiekvienam vaikui. Kai teisę gauti šią pensiją turi 4 ar daugiau mirusiojo vaikų (įvaikių), 1,5 bazinės pensijos skiriama ir mokama visiems mirusiojo vaikams (įvaikiams) lygiomis dalimis (Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymas // Valstybės žinios. 2005, Nr. 71-2556).Šalpos kompensacija

Teisę gauti šalpos kompensaciją turi:

tėvai (įtėviai), kurie iki 1995 m. sausio 1 d. ne mažiau kaip 10 metų slaugė namuose vaikus invalidus arba vaikus, pripažintus I ar II grupės invalidais nuo vaikystės arba tapusius I ar II grupės invalidais iki 18 metų;

motinos, kurios iki 1995 m. sausio 1 d. pagimdė penkis ar daugiau vaikų ir išaugino juos iki 8 metų.Išmokos dydis: šalpos kompensacija yra 1,5 bazinės pensijos dydžio.

Šalpos kompensacijos nurodytiems asmenims skiriamos ir mokamos, kai jie sukanka amžių, penkiais metais mažesnį už senatvės pensijos amžių, arba pripažįstami nedarbingais ar iš dalies darbingais asmenimis, netekusiais 60% ir daugiau darbingumo. Šalpos kompensacijos mokamos nepaisant to, ar asmuo gauna valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją (Lietuvos
Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymas // Valstybės žinios. 2005, Nr. 71-2556).

2.1.3. Kompensacijos neįgaliesiems, turintiems sutrikusio judėjimo funkciją

Transporto išlaidų kompensacija

Išmoka skiriama asmenims, turintiems sutrikusią judėjimo funkciją, kuriems yra nustatytas transporto išlaidų kompensacijos poreikis.

Kompensacijos dydis: išmoka mokama kas mėnesį ir yra 25% minimalaus gyvenimo lygio (1MGL yra 130 Lt) (Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas // Valstybės žinios. 2000, Nr. 116-5190; 2002, Nr. 116-5190).

Specialiųjų lengvųjų automobilio įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacija

Išmoka skiriama asmenims, kuriems nustatytas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis.

Kompensacijos dydis: išmoka skiriama kartą per 6 metus ir yra iki 32 MGL (4000 Lt) dydžio specialiųjų lengvųjų automobilių įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos, jeigu šie asmenys patys gali vairuoti šiuos lengvuosius automobilius.

Reglamentuojantys teisės aktai. Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas 2000-03-30 Nr. VIII-1605. Specialiųjų lengvųjų automobilių įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos mokėjimo neįgaliesiems tvarka patvirtinta socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-04-25 įsakymu Nr. A1-120 // Valstybės žinios. 2006, Nr.47 – 1692).

2.1.4. Parama mirties atveju

Laidojimo pašalpa

Laidojimo pašalpa skiriama mirus:

Lietuvos Respublikos piliečiui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje;

Lietuvoje – užsieniečiui (užsienio valstybės pilietybę turinčiam asmeniui arba asmeniui be pilietybės), turinčiam leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;

Lietuvoje – asmeniui, įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje turinčiam pabėgėlio statusą;

vaikui (kai gimsta negyvas ne mažiau kaip 22 nėštumo savaičių kūdikis) Lietuvos Respublikos piliečio, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, užsieniečio, turinčio leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir asmens, įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje turinčio pabėgėlio statusą.

Teisė gauti laidojimo pašalpą atsiranda nuo asmens mirties dienos, kurios faktą registruoja civilinės metrikacijos įstaiga arba seniūnija (išskyrus savivaldybių centrų seniūnijas) arba Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga.

Laidojimo pašalpa išmokama mirusiojo asmens šeimos nariui arba kitam laidojančiam asmeniui.

Laidojimo pašalpa yra vienkartinė 6 MGL dydžio išmoka.

Išmoka skiriama vadovaujantys Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl paramos mirties atveju“ 1993-12-23 Nr. I-348 // Valstybės žinios. 1993, Nr. 73-1371; 1997, Nr. 98-2484; 1998, Nr. 115-3241; 2000, Nr. 45-1298; 2005, Nr. 71-2559.

3. IŠMOKOS, SKIRIAMOS TESTUOJANT PAJAMAS IR TURTĄ.

Nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims skiriama piniginė socialinė parama: socialinė pašalpa ir būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijos (toliau – kompensacijos). Socialinės pašalpos ir kompensacijų dydį ir teikimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymas (toliau – Įstatymas) // Valstybės žinios. 2006, Nr. 130-4889.

Įstatymo tikslas – paremti asmenis tuo atveju, kai jiems parama reikalinga labiausiai.

Parama teikiama dėl objektyvių priežasčių negalintiems gauti pakankamai lėšų pragyvenimui savo pastangomis, taip pat negaunantiems paramos iš kitų šaltinių ar kai jų nepakankama.

Iš šeimos reikalaujama, kad jie pirmiausia gautų visas pajamas, kurias gali gauti savo pastangomis: gautų priklausančias išmokas, darbingi šeimos nariai aktyviai ieškotų darbą per teritorines darbo biržas, nesusituokusių asmenų vaikams būtų pripažinta tėvystė, taip pat ir išsiskyrusių tėvų vaikams priteistas išlaikymas.

Socialinės rizikos šeimoms socialinė pašalpa teikiama alternatyvios paramos formomis (maisto produktais, drabužiais ir kitais būdais).

3.1. Piniginė socialinė parama

Sąlygos, kurioms esant asmenys turi teisę į piniginę socialinę paramą.

Teisę gauti piniginę socialinę paramą turi šeima ir vienas gyvenantis asmuo (toliau – asmuo), jeigu:

šeimos nariai yra nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys (t.y. LR piliečiai, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą, neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje gyvena, yra įrašyti į LR gyventojų registrą, ir nuolat LR gyvenantys užsieniečiai bei asmenys be pilietybės);

turimo turto vertė neviršija nustatyto turto vertės normatyvo, kuris nustatomas atsižvelgiant į būsto, žemės sklypo normatyvus ir kainas bei kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių ir pajų normatyvą;

Pajamos per mėnesį yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas šeimai ir šeimos nariai (asmuo) atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

dirba ir

per 3 mėnesių laikotarpį dirbo ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės, ir jiems apskaičiuota darbo užmokesčio ne mažiau už minimalią mėnesinę algą arba minimalų valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba
atliktam darbui;

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3572 žodžiai iš 7130 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.