Socialinių reiškinių determinacijos problema
5 (100%) 1 vote

Socialinių reiškinių determinacijos problema

Tiriant kauzalizmo ir finalizmo ginčą, turime skirti priežastis ir tikslus.Žmonių elgesį veikia ne tik biologiniai instinktai, materialiniai interesai, gyvenamoji aplinka, visa tai galime pavadinti elgesio priežastimis, bet ir įsitikinimai, vertybės, idealai,siekiai, kurie priklauso prie tikslų. Priežastimis laikome materialius – fizinius, biologinius, ekonominius veiksnius.Šie veiksniai daro įtaką nagrinėjantiems reiškiniams. Tikslai skirtingai nuo priežasčių yra ne materialūs, o idealūs, jie yra mūsų sąmonėje ir turi dvasinę prigimtį.

Kauzalinio determinizmo principą sunkiau taikyti visuomenei,negu gamtai. Pačią priežasties sąvoką mokslininkai dabar vartoja daug rečiau nei prieš 100 ar 200 metų. Teoriškai išsivystęs mokslas naudojasi matematinį pavidalą turinčiomis funkcinėmis priklausomybėmis, siejančius įvairius reiškinius. Fiziko pateiktą reiškinių aiškinimą galima vadinti kauzaliniu, nes jis analizuoja įvairių materialinių objektų ryšį.

Kai kam atrodė ir atrodo, kad visuomenės gyvenimą galima aiškinti remiantis kauzalizmo doktrina. Niekas neabejoja, kad žmonės siekia tam tikrų tikslų. Taigi, atrodytų, kad žmonių veiklos tikslingumo pripažinimas turėtų remtis finalizmo principu, nes tik gamtos sferai taikomas kauzalizmo principas. Jeigu visuomenės gyvenime galime aptikti dėsningą tvarką, tai jos pagrindas ir turėtų būti tas tikslas, kurio siekia visuomenė. Todėl pirmieji bandymai sukurti visuomenės raidos teoriją rėmėsi finalizmu. Istorijos vyksmas, finalistiniu požiūriu nukreiptas į antempirinį tikslą: aukščiausią gėrį, Dievą, Absoliutą.Šį istorijos traktavimą, kurį priėmė šv. Augustinas, Hegelis atmetė tyrinėtojai, kurie mokslinio visuomenės ir jos istorijos tyrimų metodų ieškojo gamtotyroje. Tyrinėtojai nepritarė šv. Augustino ir Hegelio istorijos filosofijai, kuri mažai ką turėjo bendro su realiu istorijos vyksmu.Atmetė Hegelio tezę apie tai, kad jei teorija neatitinka faktų, tai tuo blogiau faktams. Istorijos finalistinio metodo priešininkai kūrė kauzalinę istorinio proceso teoriją, kurios tikslas buvo atskleisti natūralias istorinių įvykių priežastis, nesiaiškinant į galutinius istorijos tikslus. Tokia teorija leistų neanalizuoti žmonių veiklos tikslų.

Šiuo metu Jūs matote 64% šio straipsnio.
Matomi 328 žodžiai iš 514 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.