Sociologijos egzaminui pasiruosti
5 (100%) 1 vote

Sociologijos egzaminui pasiruosti

1. Kas yra sociologija? kas būdinga sociologinei vaizduotei pagal A. Giddensą?

Sociologija – tai sisteminis žmonių visuomenės studijos.

Sociologija – yra žmonių socialinio gyvenimo, grupių ir visuomenių studijos.

A. Giddens mano, kad sociologinė vaizduotė privalo būti trimatė, t.y. istorinis, antropologinis ir kritinis socialinės tikrovės suvokimas.

Istorinės socialinės tikrovės suvokimas reiškia, kad socialogas turi stengtis suvokti reiškinį istoriškai, t.y. įžvelgti pokyčius kuriuos reiškinys įgijo laikui bėgant , įvertinti tų pokyčių mastą ir radikalumą.

Antropologinės socialinės tikrovės suvokimas reiškia,kad sociologas turi gebėtiobjektyviai vertinti žmogaus gyvenimo organizavimo formų įvairovę, suvokdamas, kad joks gyvenimo būdas nėra niekuo pranašesnis už kitus. Gyvensenos savitumą sąlygoja. Priklausymas tam tikrai kultūrai ir tradicijoms.

Kritinės socialinės tikrovės suvokimas – susijęs su raidos galimybėmis, socialogai turi būti pasiruošę nagrinėti alternatyvius ateities variantus, remiantis socialinio gyvenimo dėsniais, todėl reikia šiuos dėsnius pžinti, pritaikyti savo reikmėms ir tikslams.

2. Kokios yra sociologijos funkcijos visuomenėje?

1.pažintinė funkcija skirta naujoms žinioms apie įvairias socialinio gyvenimo sferas, kaupti, atskleisti socialinės raidos dėsningumus ir perspektyvas.

2.taikomoji funkcija susijusi su praktiniu visuomenės problemų sprendimu. Mažina socialinę įtampą prognozuoja krizių atsiradimą, numato jų pavadinimus.

3.Socialinės kontrolės funkcija reikalinga įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms politinėms partijoms, planuojančioms savo strategija ir tikrinančios savo dėsningumą.

4. Socialinės prognozės funkcija padeda tirti socialinių procesų kaitos galimybes, teikia galimų sprendimų alternatyvas bei numato padarinius.

5. Kritinė funkcija sudaro prielaidas tobulinti socialinį valdymą.

6.Instrumentinė funkcija naudojama praktiniams tikslams pvz: siekiant padidinti vienos ar kitos valdymo grandies efektyvumą.

7.Socialinio planavimo funkcijos paskirtis tirti įvairių sferų plėtros planavimą.

8. Idealoginė tyrimo rezultatus panaudoti tam tikriems idealoginiams tikslams pasiekti.

9.Humanistinė funkcija skirta įgyvendinti žmonių įvairių bendruomenių geresnį tarpusavio supratimą spręsti konfliktus ir krizes.

10. Teorinė aiškinamoji funkcija skirta teoriškai paaiškinti ryšius tarp atskirų veiksnių ir socialinių reiškinių.

3. Kokie yra sociologinės analizės lygiai?

4. Kokias žinote makrosociologines ir mikrosociologines teorijas? Kuo jos skiriasi?

Mikrosociologija – tyrinėja kasdieninį žmonių elgesį, jų tarpusavio sąvoką.

Makrosociologija- tiria platesnio masto socialines sistemas ir išoriškai ilgalaikius procesus.

5. Kas būdinga struktūrinio funkcionalizmo paradigmai? Šios teorinės metodologinės krypties sociologijoje privalumai ir trūkumai.

Funkcionalizmas yra makrosociologinė paradigma.Pagal ją visuomenė traktuojama kaip sistema, kurios sudėtinės dalys atlieka funkcijas , leidžiančias išlaikyti visuomenės stabilumą, tačiau funkcianaliai pripažįsta, kad ne visi visuomenės sluoksniaiir ne visada palaiko stabilumą, -tokiai būklei nusakyti jie naudoja disfunkcijos sąvoką. Visuomenė, pasak šios teorijos šalininkų, pati įveikia disfunkcijas ir išlaiko pusiausvyrą.

Šios paradigmos atstovai Kontas, Robertas Mertonas, šią paradigmą kritikuoja dėl to, kad visuomenė įsivaizduoja kaip kažkas pastovaus, kaip tvarka pasižymintis davinys. Ši paradigma nesugeba analizuot visuomeninės raidos.

6. Kas būdinga socialinio konflikto paradigmai? Šios teorinės metodologinės krypties sociologijoje privalumai ir trūkumai.

Konflikto teorija yra makrosociologinė paradigma, pagal kurią į visuomenę žiūrima kaip į nuolatinį įvairių socialinių grupių konfliktą. Funkcionalistams konfliktas yra disfunkcija, o konflikto teorijos atstovams – pagrindinis socialinių pokyčių šaltinis.

Atstovai: K. Marksas, F. Engelsas, R. Dahrendorfas

7. Kas būdinga simbolinio interakcionizmo paradigmai? Šios teorinės metodologinės krypties sociologijoje privalumai ir trūkumai.

Simbolinis intrakcionalizmas yra mikrosociologinė paradigma, pagal kurią į visuomenę žiūrima, kaip į nuolatinę, kasdieninę socialinę sąveiką (interakciją). Ši paradigma vadinama simboliniu interakcionizmu, kadangi žmonės reaguoja ne tiek i tiesioginius veiksnius, kiek į tai , ką tie veiksmai reiškia arba simbolizuoja.

Ypatinga reikšmė buvo skiriama kalbos simbolikai(GEORGE HERBET MEAD) Jis į asmenybę žiūri kaip į socialinį produktą, vertindamas jos formavimąsį socialinių vaidmenų tarpusavio sąveikoje.tarpusaviosąveikoje būtinas kito vaidmenų priėmimas, užtikrina anot MEAD‘O , tai kas išorinė socialinė kontrolę paverčiaį savikontrolę.

KRITIKA:

Visuomenę vaizduoja tokią, kokią mes matome iš individo perspektyvos , tačiau nesugeba įžvelgti stambių ir ilgalaikių socialinių struktūrų, kultūrinių efektų.

8. Kokios mokyklos sudaro simbolinio interakcionizmo kryptį sociologijoje?

9. Kaip jūs manote, kodėl reikalinga tokia sociologinių teorijų įvairovė? Kokios sociologinės teorijos Jums atrodo priimtiniausios, tiriant socialinę tikrovę, ir kodėl?

10. Kultūros samprata
sociologijoje . Kultūros elementai.

Sociologijoje – kultūra tokia kaip sąvoka labai plati.(gyvensena, mąstymas ir t.t.) visa tai kas nėra biologija.

Gyvenimo būdu žmonės skiriasi:

• Religija

• Kalba

• Žmonių sluoksniai

• Subkultūra (pankai, skinai,metalistai ir t.t.)

Kiekvienoje kultūroje galime išskyrti tokius pagrindinius elementus: simbolius, kalba, vertybes, normas, materealinę kultūra (objektus).

11. Kas yra simboliai? Kaip jie skirstomi? Simbolių vaidmuo žmonių tarpusavio bendravime.

Simbolis – yra žyminti sąvoka, ir turintis sutartinę reikšmę daiktams, vaizdinis ar garsinis ženklas. Simboliai būna 2 rūšių. Tai referentiniai ir ekspresyviniai.

Referentiniai simboliai – tai tam tikrų dalykų nuorodos turinčios tiesiogę prasmę.

Ekspresyviniai simboliai – sukelia platesnes asociacijas ir turi perkeltinę prasmę. Kalba tai simbolių sistema, kurios kalba žmonės bendrauja tarpusavyje. Kalba gali būti sakytinė ir rašytinė. Veido išraiška , balso garsumas ar laikysena taip pat yra kultūros reiškiniai.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 849 žodžiai iš 2692 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.