Sociologijos istorija
5 (100%) 1 vote

Sociologijos istorija

11213141

Socialinio pažinimo metodologijos ištakos.Vėberio kūryboje išskiriami 2 etapai.Per antrąjį etapą jis sukūrė ir išplėtojo socialinio pažinimo metodologinę koncepciją ir sšskyrė jos 5 dalis

social. pažinimo konstitucijos koncepciją

supratimo, aiškinimo, sąvokų koncepcijas ir metodologinio indvidualizmo koncepciją

Sudarinėdamas šią social. pažinimo koncepcija Vėberis gretino Rikerto teorijai apie gamtamokslį pažinimą.

,,Idealiųjų tipų“ koncepcija Vienas iš Veberio social. pažinimo metodologijos komponentų yra ,,idealiųjų tipų“koncepcija

Ją Vėberis priešpriešino Rikerio ,,individualių sąvokų“ koncep. Veberis konstruoja idielius tipus t.y. kokio nors socialinio reiškinio geras savybes paima ir sukuria idealius tipus.Šie tipai tarsi utopija.

Vėberis išskiria 3 pagr. atvejus ,,idealiųjų tipų“.Pirma, tai sąvokos, kurių turinį sudaro savybės, kurias tyrinėtojas laiko esminėmis konkrečiam istoriniam individui (,,Renesanso kultūra“).Antra, tai sąvokos, kurių turinį sudaro idėjos, kurias tyrinėtojas laiko esminėmis tam tikroje pasaulėžiūroje(,,krikščionybė šios sąvokos apimtį sudaro idėjos)Trečia tai sąvokos, kurių apimtį sudaro ,,istorinių individų“ sudedamosios dalys ,,Idealiųjų tipų“ koncepcijoje išskiriami 2aspektai: loginį ir gnoseologinį

Supratimo problemaSocialinis pažinimas kitaip nei gamtamokslinis pažinimas, jis gali ne tikpriskirti priežastis, ir suformuoti dėsnius, bet ir suprasti aiškinamus reiškinius t.y. nurodyti papildomas priežastis ir palyginti su tomis ,kurias galina nustatyti dėsnių pagalba.

Vėberis taip pat teigia , kad galima suprasti tik atskirų asmenų veiksmus,nes tik tokie veiksmai turi subjektyvią prasmę, kuri yra aiškinančio supratimo objektas.

Socialinio veiksmo tipai yra 4:tipiškai racionalus, vertybiškai racionalus, afektyvus, tradicinis. Tipiškai racionalus veiksmas yra idealus, bet realybėje neįmanomas.

Suprantančioji sociologija Sociologija vadinamas toks mokslas, kuris siekia suprasti ir paaiškint socialinį veiksmą ir tuo pačiu priežastingai paaiškinti jo eigą ir pasekmes. Socialinis faktas yra bet kuris veiksmų būdas, nusistovėjęs ar ne, galintis individui daryti išorinę prievartą Šie faktai pasireiškia veiksmo mąstymo ir jautimo būdais išoriniais individui( ženklų, pinigų sistema, papročiai) ir pasižyminčiais prievartine jėga, kuriai veikiant jie įsigali žmoguje.Iliuzija mus verčia tikėti, kad mes susikūrėme patys tai kas mums primetama iš šalies, taigi iš tikrųjų elgseną koreguoja prievartinė jėga,kurios mes kartais net nepastebime, nes mes prie jos prisitaikome arba iš prigimties esame prie jos pripratinti .Mes ją pajaučiame tik kai bandome pasipriešinti nusistovėjusiai tvarkai Socialiniai faktai gali būti tik ten kur yra apibrėžta organizacija.

Socialinių faktų stebėjimo ypatybės

Į socialinius faktus reikia žiūrėti kaip į daiktus. Į faktus reikia žvelgti kaip į daiktus, nes jie yra tiesioginiai mokslo duomenys ir dėl to kad jie pasižymi daikto savybėmis Žvelgti į socialinius faktus kaip į daiktus reiškia atlikti atskyrimo veiksmą o tai būtina kad pažintume, jog visuomenė turi savo objektyvią egzistenciją, nepriklausomą nuo tyrėjo, tai padaryti labai sunku, nes dažnai čia būna įsipainiojęs jausmas.Jausmas laikomas mokslo objektu, o ne mokslinės tiesos kriterijumi.Atlikdamas tyrimą sociologas pirmiausia turi apibrėžti tuos daiktus, kuriuos jis tirs ir nustatyti ar tai daiktas ar ne.Kad apibrėžimas būtų objektyvus jis turi atspindėti ne supratimą apie reiškinius, o nusakyti jiems būdingas savybes .Taigi taisyklė teigia, kad tyrimų objektu reikia rinktis tik grupę reiškinių, iš anksto apibrėžtų bendrais išoriniais požymiais, ir į tą patį tyrimą įtraukti visus tuos, kurie atitinka šį apibrėžimą. Daiktai prieinami protui tik iš išorės, todėl norint juos suprasti reikia nusakyti jų išorines savybes. Kadangi daiktų išorę mes suvikiame tik juslėmis tai mokslas stengdamasis būti objektyvus, privalo vadovautis ne konceptais, o jutimaisTačiau konceptai irgi reikalingi, kad adekvačiai atspindėtų daiktus, bet jie turi būti paremti jutimais, nes jutimas visų konceptų pagrindas. Bet jutimas nesunkiai gali būti subjektyvus, todėl išoriniai požymiai, pagal kuriuos nustatoma tyrimo objektas turi būti kuo objektyvesnis t.y. kuo pastovesnis kad galima būtų atmesti tai kas kintama.. Socialinių tipų sudarymas Normalus ir nenormalus skyrimas sudaro rūšių susidarymą. Taikant morfologinį sudarymo būdą atliekamas germėzdiškas darbas, nes surandami visi požymiai ir tada ieškoma skirtumų ir panašumų, tačiau praleidus bent vieną požymį tyrimas praras prasmę, o lyginant tiek daug požymių tai neišvengiamai įvyks.Taikanteksperimentinį metodą kruopščiai atrenkami pagrindiniai faktai būdingiausi visuomenėms. Klasifikacijos principas teigia, kad pradedant klasifikuoti visuomenes reikia pagal jų struktūros sudėtingumo laipsnį, pagrindu imant paprastą visuomenę su vienu segmentu; šių klasių viduje būtina išskirti atmainų įvairovę pagal tai, vyksta ar nevyksta visiškas pradinių segmentų susiliejimas. Taip pat Diurkheimas išskiris socialines rūšis ir lygina jas su biologinėmis.Pagr. skirtumas yra tas, kad biologinės rūšies individai turi specifinių savybių, bet juos veikia
vidinė jėga – paveldimumas, kuri juos sieja , o socialinių rūšių specifinės savybės negali būti sustiprintos kartos, nes tetrunka tik vienos kartos amžių.



Socialinio pažinimo metodologijos ištakos.Vėberio kūryboje išskiriami 2 etapai.Per antrąjį etapą jis sukūrė ir išplėtojo socialinio pažinimo metodologinę koncepciją ir sšskyrė jos 5 dalis social. pažinimo konstitucijos koncepciją supratimo, aiškinimo, sąvokų koncepcijas ir metodologinio indvidualizmo koncepciją

Sudarinėdamas šią social. pažinimo koncepcija Vėberis gretino Rikerto teorijai apie gamtamokslį pažinimą.

,,Idealiųjų tipų“ koncepcija Vienas iš Veberio social. pažinimo metodologijos komponentų yra ,,idealiųjų tipų“koncepcija

Ją Vėberis priešpriešino Rikerio ,,individualių sąvokų“ koncep. Veberis konstruoja idielius tipus t.y. kokio nors socialinio reiškinio geras savybes paima ir sukuria idealius tipus.Šie tipai tarsi utopija.

Vėberis išskiria 3 pagr. atvejus ,,idealiųjų tipų“.Pirma, tai sąvokos, kurių turinį sudaro savybės, kurias tyrinėtojas laiko esminėmis konkrečiam istoriniam individui (,,Renesanso kultūra“).Antra, tai sąvokos, kurių turinį sudaro idėjos, kurias tyrinėtojas laiko esminėmis tam tikroje pasaulėžiūroje(,,krikščionybė šios sąvokos apimtį sudaro idėjos)Trečia tai sąvokos, kurių apimtį sudaro ,,istorinių individų“ sudedamosios dalys ,,Idealiųjų tipų“ koncepcijoje išskiriami 2 aspektai: loginį ir gnoseologinį

Supratimo problemaSocialinis pažinimas kitaip nei gamtamokslinis pažinimas, jis gali ne tikpriskirti priežastis, ir suformuoti dėsnius, bet ir suprasti aiškinamus reiškinius t.y. nurodyti papildomas priežastis ir palyginti su tomis ,kurias galina nustatyti dėsnių pagalba.

Vėberis taip pat teigia , kad galima suprasti tik atskirų asmenų veiksmus,nes tik tokie veiksmai turi subjektyvią prasmę, kuri yra aiškinančio supratimo objektas.

Socialinio veiksmo tipai yra 4:tipiškai racionalus, vertybiškai racionalus, afektyvus, tradicinis. Tipiškai racionalus veiksmas yra idealus, bet realybėje neįmanomas.

Socialinių faktų stebėjimo ypatybės

Į socialinius faktus reikia žiūrėti kaip į daiktus. Į faktus reikia žvelgti kaip į daiktus, nes jie yra tiesioginiai mokslo duomenys ir dėl to kad jie pasižymi daikto savybėmis Žvelgti į socialinius faktus kaip į daiktus reiškia atlikti atskyrimo veiksmą o tai būtina kad pažintume, jog visuomenė turi savo objektyvią egzistenciją, nepriklausomą nuo tyrėjo, tai padaryti labai sunku, nes dažnai čia būna įsipainiojęs jausmas.Jausmas laikomas mokslo objektu, o ne mokslinės tiesos kriterijumi.Atlikdamas tyrimą sociologas pirmiausia turi apibrėžti tuos daiktus, kuriuos jis tirs ir nustatyti ar tai daiktas ar ne.Kad apibrėžimas būtų objektyvus jis turi atspindėti ne supratimą apie reiškinius, o nusakyti jiems būdingas savybes .Taigi taisyklė teigia, kad tyrimų objektu reikia rinktis tik grupę reiškinių, iš anksto apibrėžtų bendrais išoriniais požymiais, ir į tą patį tyrimą įtraukti visus tuos, kurie atitinka šį apibrėžimą. Daiktai prieinami protui tik iš išorės, todėl norint juos suprasti reikia nusakyti jų išorines savybes. Kadangi daiktų išorę mes suvikiame tik juslėmis tai mokslas stengdamasis būti objektyvus, privalo vadovautis ne konceptais, o jutimaisTačiau konceptai irgi reikalingi, kad adekvačiai atspindėtų daiktus, bet jie turi būti paremti jutimais, nes jutimas visų konceptų pagrindas. Bet jutimas nesunkiai gali būti subjektyvus, todėl išoriniai požymiai, pagal kuriuos nustatoma tyrimo objektas turi būti kuo objektyvesnis t.y. kuo pastovesnis kad galima būtų atmesti tai kas kintama.. Socialinių tipų sudarymas Normalus ir nenormalus skyrimas sudaro rūšių susidarymą. Taikant morfologinį sudarymo būdą atliekamas germėzdiškas darbas, nes surandami visi požymiai ir tada ieškoma skirtumų ir panašumų, tačiau praleidus bent vieną požymį tyrimas praras prasmę, o lyginant tiek daug požymių tai neišvengiamai įvyks.Taikanteksperimentinį metodą kruopščiai atrenkami pagrindiniai faktai būdingiausi visuomenėms. Klasifikacijos principas teigia, kad pradedant klasifikuoti visuomenes reikia pagal jų struktūros sudėtingumo laipsnį, pagrindu imant paprastą visuomenę su vienu segmentu; šių klasių viduje būtina išskirti atmainų įvairovę pagal tai, vyksta ar nevyksta visiškas pradinių segmentų susiliejimas. Taip pat Diurkheimas išskiris socialines rūšis ir lygina jas su biologinėmis.Pagr. skirtumas yra tas, kad biologinės rūšies individai turi specifinių savybių, bet juos veikia vidinė jėga – paveldimumas, kuri juos sieja , o socialinių rūšių specifinės savybės negali būti sustiprintos kartos, nes tetrunka tik vienos kartos amžių.

Socialinis faktas yra bet kuris veiksmų būdas, nusistovėjęs ar ne, galintis individui daryti išorinę prievartą Šie faktai pasireiškia veiksmo mąstymo ir jautimo būdais išoriniais individui( ženklų, pinigų sistema, papročiai) ir pasižyminčiais prievartine jėga, kuriai veikiant jie įsigali žmoguje.Iliuzija mus verčia tikėti, kad mes susikūrėme patys tai kas mums primetama iš šalies, taigi iš tikrųjų elgseną koreguoja prievartinė jėga,kurios mes kartais net nepastebime, nes mes prie jos prisitaikome arba iš prigimties esame prie jos
.Mes ją pajaučiame tik kai bandome pasipriešinti nusistovėjusiai tvarkai Socialiniai faktai gali būti tik ten kur yra apibrėžta organizacija.

Ankstyvasis pozityvizmas ir sociologijos pradmenys

A. Comte’as,,Pozityvios filosofijos kursas“ ,,Pozityvios politikos sistema“. Visų darbų pagr idėja: atskirti mokslus apie visuomenę nuo metafizikos ir teologijos. Jis pačius mokslus suskirstė į 2 grupes. Kiekviename moksle ieškojo moksliškumo(kas tą mokslą daro mokslu).

1)Abstraktūs mokslai-aiškina tam tikrų reiškinių dėsnius pvz. astronomija, fizika, sociolog.

2)Konkretūs mokslai(pradeda taikyti tuos dėsnius įvairioms sritims).

Pagal jo sociologija yra vienintelis mokslas kuris aiškina kaip žmogaus protas ir jo psichika veikia visuomeniniame gyvenime.Anot jo visuomenė turi istoriją todėl turi būti tyrinėjama pati visuomenė o ne individas. XVIII-XIXa. analizuojama visuomenė.Jis tyrinėti visuomenei pasiūlė kelis metodus:1)stebėjimas 2)apklausos 3)tiesioginis stebėjimas4)eksperimentas 5)lyginamasis metodas.Jis visus metodus paėmė iš tiksliųjų mokslų. Jis savo darbuose sprendė problemas 1)analizavo žmonių sąveikų atsiradimą 2) kalba apie visuomenės vystymosi dėsnius.Sociologijos šakos:1)politikos 2)šeimos 3)lyties 4) amžiaus 5)kultūros 6)religijos 7)ekonomikos 8)teiės ir kt.

3)Evoliucinė organinė paradigma sociologijoj.

Evoliucinė –organinė paradigma sociologijoje. Ji siejama su H Spencer’iu –anglų sociolog pradininku.Jo darbai:,,Sociologijos pagrindai“ ,,Biologijos, psichologijos, etikos pagrindai“

Smitas pasiūlė ekonomines teorijas kuriomis pasinaudojo Spenceris. Jis buvo liberalas manė jog visuomenėje negali būti socialinės lygybės, valstybė neturi remti socialiai remtinų žmonių. Lygios laisvės įstatymą pasiūlo Spenceris. Žmogus laisvas tiek kiek leidžia kitas žmogus(kiek neriboja kito žmogaus laisvės). Jis teigė jog sociologiją sudaro teorijos. Jas sudarinėdamas rėmėsi 2 principais:

1)Visuomenę reikia suprasti kaip gyvą organizmą 2) Kuriant sociologiją reikia remtis socialinės revoliucijos idėjomis. Į pirmą vietą iškelia visuomenę, o ne individą. Pradeda lyginti visuomenę su gyvu organizmu.Panašumai tarp visuomenės ir organizmo:

1)auga plečiasi, vystosi

2)kai pradeda vystytis atsiranda įvairios struktūros visuomenėje, organizme – organai.Jeigu iš visuomenės arba organizmo pašalintų labai svarbų organą tai išgyventų be jo tik trumpą laiką.

3)prasideda diferencijacija (funkcijų pasidalijimas).

Skirtumai: 1)Atskiros visuomenės dalys gali egzistuoti, bet jos sudaro bendrą visumą.

2)kiekvienas organizmas turi savo funkcijų t.y. nėra daugiafunkcis

3)gyvame organizme atskiros dalys egzistuoja tam kad sudarytų visumą, o visuomenė egzistuoja vardan individų, bet ne individai vardan visuomenės.

Kai visuomenė pilnai išsivysčiusi turi 3 organų sistemas(troškulį numalšinti, valgyti, daugintis pagr. žm. instinktai):1)Palaikanti sistema(organai kurie palaiko maisto gamybą)

2)Pasiskirstančioji sistema(pasiskirsto darbus)

3)Reguliuojančioji sistema (valstybės ir įstatymai)

Simbolinis interakcionizmas

Simbolinis interakcionizmas – teorija, kuri į sąveiką tarp žmonių žiūri kaip į nepertraukiamą procesą, dialogą, kurio metu individai stebi viens kitą, bando suvokti vienas kito ketinimus ir reaguoja į juos. Tiria simbolinę sąveiką.

Mead’as teigia kad visuomenė – kaip vaidmenų tinklas, o social. veiksmą suvokia kaip sąmoningą individo pasirinkimą.

Blumerio teiginiai: 1)Žmogiškoji veikla grindžiama sąntykiaias su objektais

2)Reikšmės yra socialinės sąveikos produktas

3)Reikšmės keičiasi(gali priklaisyti nuo soc. vaidKalba yra simbolių pasaulis, ja galima išreikšti (objektyvizuoti).

K. Marx’as Socialinės-ekonominės formacijos:vergov. azijietiška,buržuazinė,feod…

Social klasės 2:buržuazija ir proletariatas, jos nuolat kovoja, konfliktus sukelia skirtingi interesai. Valstybė yra ta forma, kurioje viešpataujančios klasės individai įgyvendina saavo bendrus interesus ir kurioje susitelkia tam tikros epochos civilinė visuomenė. Valstybė apjungia klases. Tai kaip organizmas, kuriame vyksta darbo pasidalijimas.Visuomenė yra istorinė, nes vystosi. Tai visuma apjungta iš vidaus, kurios viduje vyksta sąveikos.



Integralinė P. Sorokino sociologija Ji veikalas „Nusikaltimas ir bausmė, žygdarbis ir apdovanijimas“. Pagal Sorokiną sociologija tyrinėja bendrą žm. priklausančių vienas nuo kito gyv.Jis įžvelgia social., ekonom., biolog., kultūrinę, teritorinę priklausomybę, kaip vienas nuo kito priklauso socialiai.Jis bando pažvelgti į visuomenę kaip į sistemą(tai šiuolaikinėe soc. bruožas).Jis pradeda įvesti struktūrinę analizę t.y. pradeda visuomenę tyrinėti struktūriškai.

Didžiausias jo veikalas „Sociolog sistema“. Socialinis elgesys kuris atsiskleidžia per bendradarbiavimą tarp individ. domino Sorokiną, nes viską individ. gauna per sąveiką, bendradarbiavimą.Jis stengiasi išsiaiškinti subjektyvius motyvus(kodėl taip vyksta). Benrdadarbiav. yra paprasčiausias social. reiškinys jį sudaro: 1)Individualūs veiksmai 2)Veiksmo simboliai (gestai, mimika)

Kiekvienas veiksmas nusako individo psichologinę būklę. Gali indvidą veikti kas nors iš pašalies tai vad. dirgintojais (materealiniai,
individualūs) tai veikia bendradarbiav. Visi veiksmai gali būti trumpalaikiai ir ilgalaikiai, silpni ir stiprūs, sąmoningi ir nesąmoningi. Jis klasifikuoja bendradarbiav. rūšis, o kriterijai pagal kuriuos rūšiuojama: 1)Formalus kriterijus – individų skaičius 2)Neformalus – kriterijus leidžiantis nusakyti bendradarbiav. pagal individo charakterį, psichologines motyvacijas.

Pagal individų sk. gali būti maža ir didelė grupė, bendradarbiav. tarp šalių ir kt.

Bendradarbiav. gali būti organizuotas ir neorganizuotas. Sorokiną domona organizuotas bendradarbiav. nes tai sąmoningas veiksmas.Kai atsiranda vidinė organizacija susiformuoja šeima, valstybė, įstaiga. Organizuotas elgesys gali duoti socialinį institutą. Taip atnešama tvarka į visuomenės gyv. Neorganiz. elgesy nėra integruotų ryšių.

Socialinės grupės pagal Sorokiną:

I „Pagrindinės neorganizuotų ir pusiau organizuotų“ grupių formos:

1)Iš vidaus organizuotos grupės(studentai)

2)Minia 3)Nominaliniai konglameratai (tai visa žmonija ar kai yra didelis sk. žm.)

II „Pagrindinės vienpusės“ grupės, kurios remiasi viena eile vertybių:

1)Biosocialinės grupės(rasė, lytis, amžius)

2)Sociakultūrinės grupės (giminė, kaiminystė, kalbos gr., etninės, religinės ,profesinės, politinės

III „Pagrindinės daugiapusės“ gr. jose dominuoja vertybių kombinacija (šeima, bendruomenė, gentis, nacija, kasta, socialinės klasės)

Integralinė sociolig. – tai filosofijos psichologijos, kultūrologijos, etikos mokslų junginys.

Funkcionalizmas Funkcionalistinį požiūrį į visuomenę ir visuomeninę struktūrą pirmasis išreiškė H. Spenceris XIX a. Jis lygino visuomenes su gyvais organizmais, tokiais kaip žmogaus kūnas. Mūsų kūne kiekvienas organas – širdis, smegenys, skrandis ir t.t. – atlieka specifines funkcijas gyvybės palaikymo procese. Mūsų organizmo viduje organai sudaro sąveikaujančią sistemą. Jei vienas organas nustoja funkcionavęs arba veikia nepakankamai, organizmas negali normaliai veikti. Funkcionalizmo šalininkai visuomenę suvokia kaip organizmą, sudarytą iš daugelio dalių: karinės, ekonominės, medicininės, religinės ir t.t. Kiekviena visuomenės dalis atlieka savo funkciją, ir kuo labiau skirtingos šios funkcijos, tuo sunkiau vienas dalis pakeisti kitomis.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2705 žodžiai iš 8805 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.