Sociologijos špera
5 (100%) 1 vote

Sociologijos špera

11

Sociologinis tyrimas – sistema logiškai nuoseklių metodologinių, metodinių ir organizacinių – techninių procedūrų, atspindinčių vieną tikslą – patikimų duomenų apie tiriamąjį reiškinį ar procesą gavimą.

Tyrimų rūšys: 1. Visuminiai – tiriami visi problemos nešėjai. 2. Atrankiniai – tiriami ne visi generalinės visumos elementai, tik jų dalis, tačiau daromos išvados apie visus generalinės visumos elementus. Duomenų rinkimas iš daugelio vienetų vienu metu; Parodo pasiskirstymą tarp individų, šeimų, grupių ir tautų;

Renkami kiekybiniai duomenys. 3. Monografiniai tyrimai- tyrimai, kai ištyrus vieną elementą, daromos išvados apie visus sistemos elementus. Ieškomas tipiškas vienetas, kuris leistų spręsti apie visą generalinę visumą. Monografiniai tyrimai skirti vienai problemai visapusiškai ištirti. 4. atvejų tyrimai- Datalus ir išsamus vieno atvejo ištyrimas Atvejis gali būti asmuo, įvykis, organizacija ar bendruomenė. Dažniausiai taikomi kokybiniai metodai. Atvejų rūšys: kritiniai, unikalūs, ekstremalūs, pavyzdiniai. Vidinė atvejo studija – tyrėjas imasi tyrinėti, norėdamas geriau suprasti šį ypatingą (atskirą) atvejį; Instrumentinė atvejo studija, kai atvejis tiriamas, norint įsigilinti į klausimą arba tobulinti (vystyti) teoriją; Kolektyvinė atvejo studija – kai instrumentinė atvejo studija yra praplečiama siekiant apjunti atskirus atvejus, norint sužinoti kuo daugiau apie reiškinį, populiaciją arba pagrindinę sąlygą. 5. Longitiudiniai tyrimai. Trunka ilgą laiką (keletą savaičių, mėn, metų). Renkami atitinkami duomenys apklausiant tuos pačius respondentus. Tiriami tie patys asmenys stebint, kaip keičiasi jų požiūriai į reiškinius laikui bėgant. 6. Eksperimentiniai tyrimai.Surasti priežastinius ryšius tarp priklausomų ir nepriklausomų kintamųjų; Vienu kintamuoju manipuliuojama, kiti išlieka pastovūs; Atsitiktinė subjektų atranka į grupes (eksperimentinę ir kontrolinę); Retai naudojamas socialiniuose tyrimuose dėl nepraktiškumo ir neetiškumo. 7. Palyginamieji tyrimai naudojami tarpkultūriniuose tyrimuose, siekiant identifikuoti, išanalizuoti ir paaiškinti skirtumus tarp visuomenių. Tyrimų tikslas paaiškinti panašumus ir skirtumus, juos apibendrinti, kad galima būtų geriau suvokti socialinę realybę skirtinguose socialiniuose kontekstuose. Kiekybiniai tyrimai. Tokie taikomieji (empiriniai) tyrimai, kurių duomenys pateikiami skaičiais (kiekybine išraiška) ir .reikalauja duomenų apdorojimo statistiniais metodais. Kiekybiniams tyrimams būdinga: objektyvus požiūris į aplinką; nesikišimas į tikrovę, kai daromas tyrimas. tiriama tai, kas yra, o ne tai, ko norėtume, kad būtų. Tyrimų rūšys: dedukciniai, t.y. išvadų gavimas loginiu būdu, tiriant atskirus faktus; indukciniai, t.y. samprotavimas nuo atskirų faktų prie visumos; indukciniai – dedukciniai, t.y. tiesos ieškojimas kompleksinio tyrimo būdu. Dedukcija

teorija –> duomenys

Hipotezių patvirtinimas arba paneigimas

Kiekybinis tyrimas

Indukcija:

duomenys –> teorija

Apibendrinančios išvados stebėjimų pagrindu

Kokybinis tyrimas. Socialinio tyrimo procesas: Problema; Hipotezė; Tyrimo metodas; Matavimas; Duomenų rinkimas; Duomenų analizė; Apibendrinimas ir išvados. Sociologinio tyrimo programa – mokslinis dokumentas, kuriame glūdi metodologiniai, metodiniai ir procedūriniai tiriamojo reiškinio ar proceso pagrindai. Programoje pateikiama bendroji tyrimo koncepcija/ loginis nuoseklumas. Tai pagrindinis strateginis dokumentas, kuriuo vadovaujantis tyrėjas organizuoja ir vykdo konkretų tyrimą. Sociologinio tyrimo programos funkcijos: Metodologinė (nustatyti mokslinę problemą, suformuluoti tyrimo tikslus, uždavinius); Metodinė (tyrimo plano paruošimas, procedūra); Organizacinė (užtikrina darbų koordinaciją ir kontrolę). Sociologinio tyrimo objektas – tiriamų socialinių prieštaravimų visuma; mąstymo erdvė, į kurią yra nukreiptas pažinimo procesas. Tyrimo dalykas – nagrinėjamo/ tiriamo reiškinio savybės ir sudėtinės dalys, kurios ryškiausiai atspindi esamą prieštaravimą. Empirinis sąvokų interpretavimas reiškia jų palyginimą su tam tikrais empirinės tikrovės faktais. Leidžia nustatyti, ar empiriniai objektai atitinka teorines sąvokas. Empirinių indikatorių suradimas, kurie atspindi tiriamą problemą. Sociologiniuose tyrimuose hipotezės – pagrįsti spėjimai, manymai apie socialinių objektų struktūrą, apie tiriamų socialinių reiškinių, socialinių procesų, socialinių ryšių pobūdį, charakterį ir galimus socialinių problemų sprendimo būdus. Aprašomosios, kuriose keliami spėjimai apie ryšių, santykių struktūrą (gali būti kiekybinių charakteristikų, jų tarpusavio ryšių aprašymas; nagrinėjami ryšiai tarp dviejų kintamųjų: vienas priklausomas, kuris kinta, o kitas ar kiti nepriklausomi, kurie aiškina kodėl kinta. Paaiškinamosios, jos reikalauja tyrimo, kurio metu atskleidžiami priežastiniai – pasekminiai ryšiai. Hipotezei keliami reikalavimai: Mokslinė hipotezė neturi visam laikui likti hipoteze; Reikia, kad hipotezę lyginant su stebimais faktais, būtų galima įrodyti arba paneigti; neturi būti sąvokų, kurios nepatikslintos ir empiriškai neinterpretuotos; neturi būti vertybinių samprotavimų ir daug apribojimų ir prielaidų. galima būtų patikrinti esama technika. Atranka.
Imtimi (atrankos aibe) vadinama socialinių objektų generalinės visumos (dar vadinamos populiacija) dalis, kuri bus atrinkta tyrimui. Imties savybės atspindi generalinės aibės savybes, t.y. imtis turi būti reprezentatyvi. Tuo užtikrinamas ir viso tyrimo reprezentatyvumas– tai atrankinės statistinės visumos (imties) pagrindinė savybė, vykdomos atrankos kokybės kriterijus. Atrankos rūšių grupės – tikimybinės ir netikimybinės atrankos. Tikimybinės atrankos yra reprezentatyvios, grindžiamos matematiniais- statistiniais metodais; Atsitiktinės atrankos rūšys: paprasta atsitiktinė (Kiekvienas populiacijos vienetas turi vienodas galimybes būti atrinktas; Pagrindinis principas -pasirinktos grupės savybės turi būti tokios, kaip ir visos populiacijos) Sisteminė arba mechaninė (Tai paprasto arba atsitiktinio būdo modifikacija. Tiriamieji iš populiacijos sąrašo parenkami ne atsitiktinai, o pagal tam tikrą sistemą); stratifikuota (atrenkant populiacija suskirstoma į atskiras grupes pagal panašias savybes). Netikimybinės atrankos rūšys: Atsitiktinis grupių parinkimo būdas – tyrimui parenkami asmenys, kuriuos lengva rasti (bendramoksliai, bendradarbiai, studentai, dėstytojai) Kvotinė atranka – atranka suformuojama pagal kvotą, pagal proporcijas iš generalinės visumos. ,,Sniego gniūžtės” metodas. Apklausa –susistemintas informacijos iš respondentų rinkimas, pateikus anketą. Anketa – formalizuotas klausimų rinkinys (pagrindinis tyrimų instrumentas) informacijai iš respondentų gauti. Jos sudaromos, remiantis tyrimų tikslu, uždaviniais, tiriamaisiais klausimais. Klausimų tikslas – nuodugniau pažinti tiriamąjį reiškinį, gauti išsamesnės informacijos apie respondento elgesio pobūdį. Priklausomai nuo klausimų pateikimo tikslų, jie skirstomi pagal turinį ir funkcijas. Pagal turinį dažniausiai pateikiami klausimai apie žinias, elgesį, nuostatas, motyvus. Funkciniai klausimai padeda spręsti apklausos valdymo situacijas; padeda sukurti tinkamą 4.psichologinę atmosferą. Funkciniai klausimai – tai klausimai – filtrai. Kontroliniai klausimai skirti išsiaiškinti respondentų atsakymų pastovumą, neprieštaringumą. Kontaktiniai klausimai padeda užmegzti ryšį su respondentu, siekiant teigiamos jo motyvacijos apklausos atžvilgiu. Atviri – uždari klausimai – kombinuoti. Tiesioginiai – klausimai labai konkretūs. Netiesioginiai – (kai norime sužinoti asmens požiūrį į intymesnius dalykus). Grupuojant duomenis naudojamos skalės: Nominalinė skalė- objektyvių duomenų apie respondentą nustatymas. Ranginė skalė -visi atsakymai griežtai eina didėjančia ar mažėjančia tvarka. Intervalinė skalė padeda išmatuoti bei palyginti kai kuriuos požymius, turinčius skaitmeninę išraišką. Interviu naudojamas reikalingai informacijai gauti betarpišku kryptingu interviuotojo pokalbiu su respondentu. Šio pokalbio iniciatorius yra interviuotojas, jis veda pokalbį, o respondentas yra informacijos šaltinis. Formalus (standartinis) – iš anksto numatoma ir vienodai tiksliai užfiksuojama klausimų formulavimas, jų tvarka, skaičius ir galimų alternatyvių atsakymų sąrašas, jų kodavimas ir užrašymo forma). Neformalus – su atvirais klausimais, kurie yra užduodami eilės tvarka. Struktūrinis interviu, kuomet numatomi pagrindiniai klausimai, bet apklausėjas gali užduoti ir šalutinių, papildomų klausimų. Nestruktūriniai interviu- Tradicinis nestruktūrizuoto interviu tipas yra nestandartinis, atviras (atvirų klausimų), giluminis interviu, kuris dar vadinamas etnografiniu. Jis naudojamas kaip kompleksinio (visuminio) žmonių elgesio supratimo priemonė, be jokių išankstinių skirstymų į kategorijas bei be kitų tyrimo erdvės apribojimų. Matavimas – būdai, kuriais matuojami kiekybiniai požymiai erdvėje ir laike. Skaitmeninė skalė – tai pakankamai netikslus, santykinis matavimo būdas. Verbalinės skalės – žodinė išraiška; Grafinės skalės – paprastai vaizduojama grafiškai (pvz. linija). Nominalinė skalė -tai objektyvių duomenų apie respondentą nustatymas. Nustato: Požymio pasiskirstymą į grupes; Požymio dažnį; Modą – didžiausią požymio reikšmę; Koreliacijas – surandame ryšį tarp dviejų charakteristikų. Ranginės skalės Leidžia suranguoti iš eilės pagal požymio raišką. Skaičiuojami vidurkiai, balai; Mediana; Aritmetinis vidurkis; Ranginės koreliacijos koeficientas; Kendalo ir Pyrmano koeficientai. Nuostatų skalė, susumuotų reitingų metodas. Intervalinė skalė, padeda išmatuoti bei palyginti kai kuriuos požymius, turinčius skaitmeninę išraišką. Apibendrinimas : Gavus respondentų atsakymus, sumuojami balai. Atrenkami atsakymų variantai su aukščiausiu balu ir su žemiausiu balu. Skaičiuojami vidurkiai. Thourslone skalė Naudojama, jei norime pamatuoti nuostatą, surasti paslėptą latentinę charakteristiką, kuri matuoja tą nuostatą, remiantis išoriškais pasireiškimais ar verbaliniais teiginiais. Focus grupių metodika Remiasi nestandartizuotu interviu, kuris vyksta ne su vienu žmogumi, o vienu metu su grupe žmonių, kurių tam tikros socialinės charakteristikos panašios. Pagal iš anksto parengtą scenarijų (klausimyną, planą) vyksta interviu, kuriuos nedidelei žmonių grupei pateikia specialiai tam pasirengęs žmogus. Privalumai: sukuria natūralesnę aplinką; apima didesnes žmonių aibes nei interviu;
galima pasitikslinti; rezultatai akivaizdir gaunami greit, pigus. Trūkumai: maža galimybė kontroliuoti procesus; duomenis sunku analizuoti del gausos; sunku organizuoti, galimi grupės efektai. Ekspertų apklausa- remiamasi ekspertų, tam tikros srities žinovų nuomone. Nenaudojamas klausimynas. Ekspertai iš anksto supažindinami su informacija, iš kurios bus klausinėjama. Stebėjimas. Pirminės socialinės informacijos rinkimo metodas, kai ji renkama tyrėjui tikslingai registruojant stebimus įvykius, reiškinius ir procesus, vykstančius natūraliomis sąlygomis. Paprastas stebėjimas – nuolat stebime mus socialinį pasaulį. Mokslinis stebėjimas kaip duomenų apie reiškinius, procesus, elgesį ir pan. rinkimo būdas. Stebėjimo rūšys: Dalyvaujantis stebėjimas – priklausomai kaip dalyvaujama stebėjime, gali būti tokie įsijungimo į stebėjimą etapai. Slaptas stebėjimas – toks dalyvavimas stebėjime kuomet stebimojo asmenybė nėra visiems žinoma. Jis toks pats grupės dalyvis kaip ir visi kiti. Dalyvis – stebėtojas – grupės nariai žino, kad vienas iš narių yra stebėtojas, jie žino tyrimo tikslus bei uždavinius. Dalyvaujančio stebėjimo privalumai: reiškinio suvokimas iš vidaus; leidžia sužinoti slaptų dalykų; tiesioginis fiksavimas; nedidelė atranka; padeda tikslinti kitų tyrimų duomenis; nebrangus. Trūkumai: objektyvumą galima prarast; etinės problemos; klaidos vertinant; daugelis asmeninių sričių neprieinamos; gali įtakoti stebimųjų elgesį. Dokumentų analizės metodas- Pirminių duomenų rinkimas, kai dokumentai naudojami kaip pagrindiniai informacijos šaltiniai. Dokumentų klasifikacija: Pagal informacijos fiksavimą, tikslinę paskirtį, personifikacijos lygį, dokumento šaltinio statusą, informacijos šaltinį. Dokumentų analizės privalumai: Nereaguojantis metodas; Longitiudinė analizė; Galimybė dirbti su dideliais duomenų masyvais; Nedidelė kaina; Aukšta analizės kokybė. Trūkumai: Atrankinis išliekamumas; Neišbaigtumas,netikslumas; Kodavimo sunkumai; Duomenų palyginimo sunkumai. Bendriausia prasme kontent analizė yra technika, leidžianti objektyviai ir sistemiškai išnagrinėjus teksto ypatybes daryti patikimas išvadas. Metodo esmė – ištirti dokumento tekste tam tikrus prasminius vienetus, tada skaičiuoti jų vartojimo dažnį, tirti įvairių teksto elementų ryšius tiek vieno su kitu, tiek su visa informacijos apimtimi. Netradicinė dokumentų analizė. Tai būdas, kai matematiniai skaičiavimai taikomi rašytiniams tekstams. Tekstas suskirstomas į tam tikras prasmingas dalis. Tai subtilus nagrinėjimas. Kontento analizė atsirado kaip siekimas išvengti subjektyvumo nagrinėjant dokumentus. Privalumai: objektyvi; darbas su dideliais tekstų masyvais; reprezentyvumas; galima lyginti; Trūkumai: nėra tiklių skaičiavimo vienetų ir atrankos kriterijų; duomenys gali būti netikslūs, neprieinami. Sociometrinis metodas speciali tyrimų rūšis, padedanti išsiaiškinti, kaip psichologiškai įvairiose situacijose žmogus reaguoja į savo kolektyvo (grupės) narius, aplinkinius žmones. Sociometrinio metodo tikslas – kaip tyrimo rezultatą gauti duomenis, kurie atskleistų kolektyvo narių poziciją, jų populiarumo lygį, tarpasmeninių santykių tipus. Sociometriniai kriterijai (pagal turinį) : Formalūs (oficialūs) (kuomet grupės narys renkasi partnerį konkrečiai veiklai ar operacijai atlikti); Neformalūs (neoficialūs) (kada renkamasis draugas laisvalaikio praleidimui). Sociometriniai kriterijai (pagal formą): Komunikaciniai. Atskleidžiami bendravimo su konkrečiu asmeniu poreikiai. Gnostiniai (išsiaiškinama, kaip individas suvokia save per kitų vertinimus). Lyderis (žvaigždė) – individas, kuriam pagal sociometrinius kriterijus tenka didžiausias teigiamų pasirinkimų skaičius (demokratinis ir autoritarinis lyderis); Išskirtasis (atstumtasis) gavęs maksimalų neigiamų pasirinkimų skaičių; Izoliuotasis – individas negavęs nė vieno teigiamo, nė vieno neigiamo pasirinkimo ir abejingas grupės nariams

Šiuo metu Jūs matote 100% šio straipsnio.
Matomi 1954 žodžiai iš 1958 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.