Sodybų projektavimas
5 (100%) 1 vote

Sodybų projektavimas

112131415161718191

TURINYS

Įvadas 1

1. Darbo metodikos reikšminiai žodžiai ir sąvokos 2

2. Projektuojamos sodybos charakteristika 3

2.1. Žinios apie objektą 3

2.2. Gamtinės, klimatinės ir ekologinės sąlygos 3

2.3. Informacija apie sodybą 5

3. Darbo rezultatai ir jų aptarimas 6

3.1. Sodybos struktūra ir kelių bei takų sistema 6

3.2. Želdinių kompozicijos ir dendrologinis planas 9

3.3. Mažoji architektūra 12

3.4. Gėlynai, jų įrengimas 17

3.5. Vejos sodyboje, jų įrengimas ir priežiūra. 19

4. Darbų sąmatos. 23

5. Veiklosauga 27

Baigiamojo darbo išvados ir rekomendacijos 29

Literatūra 30

Anotacija 31

Priedai

ĮVADAS

Daugelio žmonių viena iš svajonių yra, jog kiekvienas nori turėti savo gyvenamą būstą. Jį tik pats nori kurti, gyventi, bei džiaugtis savo tikraisiais namais.

Daug tūkstančių metų prieš Kristų, kai dar žmonės buvo labiau panašūs į beždžiones, nei į žmogų, jie žinojo, kad ugnis – tai šiluma. Jie jau tais laikais gyvendavo būriais, nes be vienas kito pagalbos nebūtų išgyvenę nei keletos dienų. Tada jie mokėdavo įsirengti namus. Pirmiausiai jų namai tapdavo tiesiog olos. Ten jie ir glausdavosi, gyvendavo ir medžiodavo, kad išgyventų. Išgyvendavo tik stipriausieji.

Toliau aš norėčiau pakalbėti apie šiuolaikinę sodybą, kurią paskyrė man suprojektuoti.

Mano projektuojamos sodybos šeimininkas yra Laimonas Vaškevičius. Ji randasi Druskininkų savivaldybėje, Diržų kaime. Tai gražus gamtos ir kraštovaizdžio derinys.

Sodyba stovi 60 arų sklype,kuri įsiterpia į ūkininkui priklausantį 3 hektarų sklypą. Jame yra trys nedideli ploteliai miško, du ploteliai pievų ir tekantis upelis. Sklypo paviršius yra gan nelygus, todėl čia dar vyksta darbai. Sklypas rytineje ir pietinėja pusėse yra atviras, vakarinėje užsibaigia 18 metrų aukščio mišku apaugusiu kalnu.

Projektuojant šią sodybą buvo atsižvelgta į esamą padėtį – privalumus ir trūkumus. Todėl mes toliau bandysime ją suprojektuoti.Kaip mum seksis netrukus ir išvysime.

Baigimojo darbo aktualumas: šeimininkai nori įsirengti sodyba, todėl jiems reikalingas įrengimo planas.

Darbo tikslas: Sudaryti pasirinktos sodybos………( pritaikyti pagal savo temos pavadinimą ) projektą, panaudojant kraštovaizdžio architektūros projektavimo metodus bei teritorijos tvarkymo inžinerinių sodybos elementų organizavimą, studijų metu įgytas teorinias žinias ir gebėjimus.

Darbo uždaviniai:

1. Surinkti žinias apie objektą;

2. Įvertinti objekto esamą padėtį ir aplinką;

3. Pateikti objekto teritorijos išplanavimo ir kompozicinius sprendimus;

4. Atlikti būtinus skaičiavimus

5. Pateikti inžinerines įrengimo teshnologijas;

6. Atlikti grafinius darbus;

7. Suformuluoti išvadas.



1. DARBO METODIKOS,

REIŠKINIAI IR JŲ SĄVOKOS

DARBO METODAI:

• Probleminė, kritinė – lyginamoji analizė.

• Diagnostiniai metodai: klimatiniai ir dirvožemio tyrimai, jų apibendrinimas.

• Projekto planų paeuošimas, inžinerinės įrangos technologijos aprašymas.

REIŠKINIAI ŽODŽIAI IR SĄVOKOS:

GYVATVORĖ – tai tankiai susodinti, reguleriai karpomi medžiai ir krūmai.

VEJA – kruopščiai paruoštas, specialiu žolių mišiniu apsėtas plotas.

ŽELDYNAI – visi vietoje, savaime augantys ir žmogaus pasodinti medžiai ir krūmai.

TAKAI – tai danga,kuri skirta vaikščioti.

PAVĖSINĖ – tai mažosios architektūros elementas, skirtas poilsiui.

APŠVIETIMAS – tai mažosios architktūros elementas, kuris teikia dirbtiną šviesą.

DEKORATYVINIS VANDENS BASEINAS – tai dirbtinis vandens telkinys, apsodintas augalais.

2. PROJEKTUOJAMOS SODYBOS CHARAKTERISTIKA

2.1 Žinios apie objektą

Dar prieš daugelį metų žmogus stengėsi kuo šilčiau ir patogiau įsikurti. Kiekvienas stengėsi, kad būstas būtų pranašesnis už kito, todėl dirbdavo geriausi meistrai dailidės. Ši tradicija priimtina ir mūsų laikais.

Mūsų laikų būstai gan ryškiai skiriasi nuo seniau statytų būstų. Jie žymiai modernesni, tačiau meilė gamtai – išliko. Kiekvienas stengiasi kuo daugiau sodinti jam mielų augalų, tačiau būtina atsižvelgti į finansinę padėtį. Didelis augalų kiekis pabrėžia, jog šeimininkas mėgsta gamtą.

Mano projektuojama sodyba – L. Vaškevičiaus sodyba, kuri yra Druskininkų savivaldybėje, Diržų kaime.

Druskininkų vardas pirmą kartą paminėtas 1250 m. krikščionių ratraščiuose. Tai buvo mažas kaimelis, kuris garsejo trykštančiais mineraliniais vandenimis. Šiuo metu yra nedidelis miestelis, kuriame gyvena apie 30000 žmonių. Čia nuolat lankosi turistai, nes suteiktos puikios sąlygos pailsėti. Šiuo metu miestelis plečiasi, nes daug kas investuoja pinigus.

Mūsų sodyba įsikūrusi keletą kilometrų nuo miestelio, tad galima puikiai pailsėti ir atsigauti. Netoliese teka Nemunas, gaivus oras, graži gamta ir visa tai, tik mano projektuojamoje sodyboje.

2.2 Informacija apie sodybą

Šeimininkai nuo seno turėjo apleistą sklypą, tik jame nevyko jokie darbai. Visai neseniai sugalvojo įsirengti sodybą, tad šioje sodyboje dar tik vyksta statybų darbai.

Sodyba suprojektuota 60 arų sklype, kuris įsiterpia į ūkininkui priklausantį trijų hektarų sklypą. Jame yra trys nedideli ploteliai miške, du ploteliai pievų ir upelis. Sklypas
rytinėje ir pietinėje pusėse yra atviras, vakarinėje užsibaigia 18 metrų aukščio mišku apaugusiu kalnu. Žiūrint pasaulio šalių atžvilgiu, sodyba įsikūrusi gana derlingoje vietoje. Namas stovės pačiame sklypo viduryje. Tai leidžia puikiai išnaudoti esamą žemės plotą. Tai puikiai tinka poilsio zonos įrenginiams su dekoratyviniu vandens baseinu, alpinariumu, gėlėms, bei krūmams ir medžiams augti. Pačioje sklypo pabaigoje, šalia tvenkinio stovės pirtis. Tam bus nutiestas specialus takelis per pievą.

Vandens baseinui yra iškastas giluminis gręžinys.

Priešais sodybą – rytinėje pusėje – pušynas, dar toliau kalva. Sodyba susijungia su keliu, todėl privažiavimas tikrai geras. Rytinė sodybos dalis ribojasi su kaimynais. Tarp jų ribos skirs vieno metro aukščio medinė riba. Šalia kelio bus dekoratyvinė tvora. Tam bus naudojama gyvatvorė.

Vakarinėje kiemo dalyje stovės aliuminio karkaso šiltnamis. Jame bus auginamos daržovės: ridikėliai, agurkai.

Mano manymu sodyba yra tinkamai parinktoje vietoje: šalia puiki gamta, nėra triukšmo, gaivus oras.

Sklypas buvo gana nelygus, todėl buvo puiki proga įsirengti terasas, šlaitus. Tačiau šeimininkai nepanoro viso to palikti ir sklypas buvo išlygintas. Tačiau formuojant šį sklypą buvo paliktas nežymus nuokelis į pietus(3%).

Šioje sodyboje bus gausu įvairių požeminių komunikacijų: elektros kabelis, vandentiekio bei kanalizacijos vamzdynai. Sodybos rytinėje pusėje, žalioje zonoje norima įrengti buitinių nuotekų kanalizacijas, taip pat lietaus vandens surinkimo šulinius. Būtent ši vieta ir yra žemiausia sodyboje, kuri patogi tokiems įrenginiams. Ji yra kiek toliau nuo namo. Tam yra įrengtas ir takelis, kuriuo privažiuos mašina ir bus patogu išvežti. Tad sudarant dendrologinį ir želdinių sodinimo planą iš šių linijų išdėstymą sklype teks atsižvelgti.

Sodyba suprojektuota 60 arų sklype, kuris įsiterpia į ūkininkui priklausantį trijų hektarų sklypą. Jame yra trys nedideli ploteliai miško, du ploteliai pievų ir upelis. Sklypas rytinėje ir pietinėje pusėse yra atviras, vakarinėje užsibaigia 18 metrų aukščio mišku apaugusiu kalnu.

Projektuojant ūkininko sodybą į šiuos visus privalumus ir buvo atsižvelkta.

Gyvenamasis namas pritaikytas gyventi keturiems asmenims. Pagrindinis įėjimas į jį yra iš rytų puses.Pirmajame aukšte į pietų pusę suprojektuota virtuvė su valgomuoju, pietų ir pietvakarių pusėje – 41 m.kv. svetainė. Šios, pagrindinės šeimos gyvenimo patalpos, visą dieną bus šviesios, apšviestos saulės. Iš svetainės numatytas išėjimas į vidinio kiemo terasą, kurioje galima organizuoti vakarones.

Rytinėje pastato pusėje,šalia įėjimo yra darbo kambarys. Pro šio kambario ir virtuvės langą matosi priekinis kiemas su įvažiavimu.Tai leidžia pastebėti atvykstančiuosius į sodybą.

Kitos pirmojo aukšto patalpos – koridorius, sanmazgas, rūbinė ir prie namo priblokuotas garažas dviems automobiliams yra į vakarinę ir rytinę puses. Iš garažo galima tiesiai patekti į pirmojo aukšto koridorių.

Pakilę laiptais į namo mansardinį aukštą iš holo, pasukę link pietų, randame pagrindinį miegamąjį. Tai erdvus kambarys, su langais ir stoglangiais į rytų, pietų ir vakarinę puses, rūbinėmis, atskiru įėjimu į vonios kambarį.Į pietvakarius yra išėjimas į dengtą balkoną.

Šalia šio kambario yra erdvus vonios kambarys. Jis skirtas tik šeimos nariams. Jame sumontuota: praustuvas dviems, unitazas, dušas, skalbyklė, sūkurinė vonia. Apvaliame lange sumontuotas vitražas.

Priešingoje holo pusėje yra antras sanmazgas ir du kambariai: vienas šeimos vaikams, kitas -svečiams. Jie taip pat erdvūs ir šviesūs: sumontuoti langai ir stoglangiai. Kiekviename šių kambarių įrengtos drabužinės.

Namui grakštumo ir solidumo suteikia arkiniai langai ir pagrindiniame įėjime išmūrytos kolonos.

Kaip minėjau, gyvenamasis namas suprojektuotas keturių asmenų šeimai. Bet tai erdvus namas, ir vienu metu jame galėtų svečiuotis apie dešimt žmonių. Pagrindinės pirmojo aukšto patalpos – virtuvė su valgomuoju ir svetainė, yra apie 72 m.kv. Papildomai svečius galima apnakvindinti ir 17 m.kv. darbo kambaryje.

Taigi, pirmojo aukšto bendras plotas apie 130 m.kv. Pridėkime 36 m.kv. garažą dviems automobiliams.

Mansardiniame aukšte bendrojo ploto rasime mažiau: trys miegamieji – 84 m.kv., o bendrasis plotas – 109 m.kv.

Taigi, bendrasis namo plotas yra apie 240 m.kv.

Keturių asmenų šeimai tai pakankamai erdvus namas.

Kadangi gyvenamasis namas bus matomas minėto kalno fone, jis turi būti gan aukštas. Pirmojo aukšto auštis yra 2,70 m., (svetainės aukštis 3,00 m.), mansardos aukštis 2,60 m. Visas namo aukštis nuo žemės paviršiaus iki kraigo yra 8,95 m.

Sodybai suformuoti skirtas 60 arų ploto sklypas. Į jį patenkama pervažiavus per upelį tiltu. Kadangi upelis yra apie 1,5 m. žemiau tilto, tiltas suprojektuotas ir pastatytas lenktas. Pervažiavę jį patenkame ant trinkelėmis grįsto pagrindinio kiemo. Kieme važiavimas įrengtas ratu, viduryje -gelių klomba su dekoratyviniu fontanėliu.

Dešinėje namo pusėje įrengta žaidimų aikštelė: krepšinio stovas, smėlio dėžė, suoliukai.

Kairėje pusėje – įvairūs gėlynai, šalia jų suoliukai poilsiui.

Beveik pusę sklypo sudaro vidinis kiemas. Jame pastatytas nedidelis šiltnamis daržovėms
arba gėlėms auginti. Kitas šio kiemo plotas suartas ir paruoštas daržovių sodinimui. Jį sudaro apie 8 arai.

Sklypo reljefas nelygus. Nedideli peraukštėjimai siekia iki 80 cm, todėl nemažai vietos palikta vejai.

Šiaurės vakarų sklypo pusėje šiuo metu statomas ūkio pastatas. Jo paskirtis – laikyti naminius gyvulius. Statybos vieta numatyta taip, kad iš pagrindinių kambarių o praktiškai nesimato. Nuo namo jis yra apie 50 m, todėl blogo kvapo nesijaus, o ir vyraujantys vėjai čia yra vakarų ir pietvakarių. Taigi kvapas bus pučiamas nuo gyvenamojo namo.

Šalia sodybai skirto sklypo kasamas tvenkinys, skirtas gyvulių girdymui ir kartu priešgaisrinės paskirties. Tvenkinys 10 m x 30 m.

Statant pastatus ir kasant tvenkinį visi esami želdiniai išsaugomi.

VANDENTIEKIS. Aprūpinti namą geriamuoju vandeniu numatyta iš giluminio gręžinio. Jis įrengtas 30 m atstumu nuo namo į pietų pusę. Gręžinio apsauginėje zonoje jokia veikla nenumatyta, aplink vien veja.

Gręžinio gylis 34 m. Jo apačioje sumontuotas šachtinio tipo siurblys, kuris vandenį pakelia reikiamu momentu, kai namo vandentiekio sistemoje krenta vandens sėegis, įjungia siurblį ir taip pastoviai į namą užtikrinamas vandens tiekimas

.Į namą atitekėjęs s vanduo išvalomas dvigubo valymo filtruose.

Šaltas vanduo tiesiai paduodamas į vandens Čiaupus, o karštas vanduo ruošiamas boileryje. Boileryje vanduo vasarą pašildomas elektra, o žiemą. papildomai pašildomas vamzdynus prijungus prie šildymo sistemos.

NUOTEKOS. Nuotekų tvarkymui įrengti sertifikuoti biologiniai valymo įrenginiai NV-2 tipo. Jie suprojektuoti vadovaujantis sodybos vandens poreikiu. Nuotekų įrenginius sudaro biologinio valymoį[renginys su filtracijos šuliniu ir tarpiniu šuliniu – siurbline, kuris naudojamas kaip mėginių paėmimo šulinys.

Iš valymo įrenginio išvalytos nuotekos išleidžiamos į filtracijos šulinį, iš kurio paskirstomas į gruntą. Nuotekų valymo įrenginiuose susikaupusios atliekos išvežamos į šių atliekų priėmimo įmones.

įrenginio aptarnavimui įrengtas privažiavimas.

ELEKTROS TINKLAI. Elektros energijos tiekimui panaudoti kabeliai, pakloti žemėje. Paskaičiavus nustatyta, kad sodybai optimalus pareikalaujamas elektros galingumas 10 kW. Elektros energiją numatyta naudoti apšvietimui, buitinei technikai, signalizacijai ir įvažiavimo vartų valdymui.

Ant sklypo ribos sumontuotas apskaitos skydas su išjungėjais ir dviejų tarifų elektros apskaitos skaitiklių. Dieninis elektros tarifas skaičiuojamas nuo 6 valandos ryto iki 23 valandos vakaro, ir už vieną kWh mokama 31 ct. Naktinis (ir švenčių dienomis) tarifas skaičiuojamas nuo 23 valandos iki 6 valandos ir už vieną kWh mokama 16 centų.

Štai ir apžvelgėme šiuo metu suprojektuotą ir baigiamą statyti sodybą Dzūkijoje. Iš aprašymų apie namą ir inžinerines komunikacijas sužinome, kad sodyba suprojektuota ir įrengta labai šiuolaikiškai, panaudojant kaimo vietovei priimtinus inžinerinius sprendimus. Apskaičiuoti ir įvertinti ir įrengti vandentiekio tiekimo ir nuotekų valymo tinklai užtikrina gyvenimo komfortą ir nepažeidžia ekologinės pusiausvyros sodybos sklype. Nuotekos išvalomos iki 98%.

Namo šildymo sistema yra viena pažangiausių kaimo vietovėje, nes išvengta bet kokio oro teršimo. Šildymui nenaudojamos taip populiarios kaimo vietovėje malkos ar kitokie degimo produktai, todėl neteršiama atmosfera.

Būtent tai ir įrodo, kad kompleksiniai inžineriniai sprendimai ir leidžia sukurti šiuolaikinę sodybą kurioje gyvenimo komfortas nesiskiria nuo miesto patogumų.

O gal kaime ir geriau?

3 DARBO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1 Sodybos struktūra ir kelių bei takų sistema

Visi sodybos projektai yra planuojami iš anksto. Tam mums patiems reikia įvertinti savo norus, finansus bei galimybes.

Pirmiausia reiktų sodybą suskirstyti į atskiras funkcines zonas, kad sodybą būtų patogu tvarkyti. Pagrindinės zonos yra: priesodybis , gyvenamoji bei ūkio.

Priesodybis – sodybos veidas, jos reprezentacinė dalis. Jos dydis priklauso nuo atstumo tarp gyvenamojo namo ir gatvės. Norėdami išsaugoti erdvę priesodybyje „ žaliojoje zonoje“ projektuoja želdinius. Šioje vietoje puikiai derėtų kalninės pušaitės. Tai sukurs vizualinį ryšį su aplinka.

Šioje sodyboje priesodybis yra apie 5 – 6m pločio. Jis randasi rytinėje pusėje. Rytais tekančią saulę užstos pušynai. Čia derėtų atsižvelgti parenkant augalus. Taip pat želdinių išdėstymas priesodybyje priklauso nuo įėjimo į namą. Tam tinka „ Pepdula“. Tai neaukintas svyrantis

geltonasis žirnmedis. Gražią kompoziciją padeda sudaryti aukuba japoninė bei horizontaliai besidriekiantis kadagys. Tarp įvažiavimo keliuko ir takelio siūlyčiau pasodinti kadagio

horizontaliojo melsvašakę formą, taip pat įrengti laisvas formas, mėgstančių pusiau paunksmę daugiamečių gėlių grupę. Likusią dalį užsėti veja. Taip turėsime daugiau erdvės sodyboje.

Kitoje pusėje pastato tiktų kamštinkoji svyruoklinė forma. Šalia tumbergo raugerškio raudonlapė forma, o jų nuostabią spalvą pabrėš paprastojo kadagio žemaūgė geltonspyglė. Pati sodybos centrinė dalis skirta gyvenamajai zonai. Ši dalis skirta ne tik poilsiui, bet ir atsipalaidavimui. Čia yra įrengta net krepšinio aikštelė. Taip pat įrengtas baseinas, kuris yra
apsodintas dekoratyviniais augalais. Būtinai įrengiamas tinkamas apšvietimas. Apšviečiami takai, poilsio aikštelės, gėlynai, krūmai bei medžiai.

Visų augalų išdėstymas priklauso nuo bendro sodybos plano. Šiame sklype yra daug laisvo erdvės, todėl augalus mes galime išdėstyti kur mums patogu ir atrodo gražu. Visus želdinius reikėtų išdėstyti laisvai, įrengti laisvos formos gėlynus bei vandens baseinėlį. Visi šie elementai puikiai derės ir neatrodys nuobodžiai.

Gyvenamosios dalies pagrindas – takai, atspari trypimui veja. Veja jungia visus sodo elementus į vieną visumą. Takai turi būti įrengti patogiai ir estetiškai.

Ūkinėje zonoje rekomenduočiau įrengti malkinę bei skalbinių džiovinimo vietą. Galima šalia įrengti ir šiltnamį. Ši vieta jam puikiai tiktų.

Garažas jungiasi su namu. Tarp garažo ir vartų turėtų būti pasodinta gyvatvorė, taip pat juodauogio šeivamedžio krūmas. Sodybos šiaurinę dalį rekomenduoju apsodinti obelimis, kriaušėmis, slyvomis, serbentais. Tarp šių medžių turėtų būti 3m atstumas. Taip pat ir nuo tvoros 3m.

Sode numatyta ir vieta ir komposto dėžei. Tam skirta atokesnė bei užpavėsinta vieta. Aplinkai pagyvinti siūlau pasodinti gudobelės grauželinės rožinę pilnavidurę formą, gražiažiedę veigelę, darželinį jazminą, baltuogę meškytę, tarpinę forzitiją. Žydėjimo metu puikiai papuoš sodą bei papildys dekoratyvinių augalu grupę. Nemažą įtaką aplinkai ir jos estetiškumui turi takai bei aikštelė. Daug kas priklauso nuo to kaip mes juos suprojektuosim. Tai turi įtakos išvaizdai bei komfortabilumui. Šia darbai atliekami tik tada, kai atliekame buities teritorinius inžinerinius darbus.

Planuojant kelių ir takų sistemą, visų pirma reikia gerai apgalvoti kaip ir kokiomis kryptimis juos tiesime. Į sklypą įvažiavimas turėtų būti mažiausiai 2,5m. Tačiau šio sklypo įvažiavimas bus 5m pločio.



Takai turėtų pirmiausiai atitikti šiuos kriterijus: funkcionalūs, praktiški, kokybiški bei dekoratyvūs. Juos planuojant reikia atsižvelgti į namus, stilių, aplinką ir naudojamas statybines medžiagas. Visų pirma jie turėtų būti nutiesti į namą, šiltnamį, ūkinį pastatą, pirtį.

Keliais ir takai turi būti patogu naudotis. Geriau kartą gerai ir kokybiškai padaryti, nei po to reiktų perdaryti. Sodyboje siūlau naudoti trinkeles bei plytelių dangas.

Įvažiavimui į sklypą siūlau naudoti plyteles – tai mažiausia naudų reikalaujanti danga. Be to, šia danga gera važiuoti automobiliu. Ji yra tvirta ir patikima.

Įėjimo takelis bei kiti takeliai turėtų būti įrengti naudojant betoninių trinkelių dangą. Ji turėtų būti išklota ant smėlio ir sauso betono pagrindo. Ši danga yra viena iš brangesnių, tačiau jei reik mažai priežiūros ir ji yra ilgaamžė. Ji lengvai nusiplauna, galima nušluoti nešvarumus bei vaikščioti ir važiuoti. Jos gana tvarkingai atrodo ir puikiai derės prie sklypo aplinkos.

Reiktų visų pirma nepamiršti nukasti derlingąjį žemės sluoksnį, o tik tada įrengti takus.

Krituliai ir temperatūrų svyravimai veikia pačią dangą ir jų pagrindą. Gan dažnai jos suyra, kai palyja lietus, nes vanduo suardo jų pagrindą, todėl būtina būtų įrengti nuo stogo lietaus vandens surinkimo šulinėlius, o takams ir keliams suprojektuoti nuolydžius. Be to, takai ir keliai turi turėti išilginį ir skersinį nuolydį. Namas turėtų stovėti lygioje vietoje, kad vanduo nebėgtų ant pamatų ir jų neardytų. Tam numatęs suprojektuoti nuograndas. Taip pat takams ir keliams daromi išilginiai ir skersiniai nuolydžiai.

Šiai sodybai visos medžiagos parinktos pagal šeimininko pageidavimus. Visų takų sistemai reikia nemažai lėšų. Šią takų sistemą reiktų suskirstyti etapais. Takų sistema yra pakankamai paprasta. Ji puikiai dera prie sodybos aplinkos bei želdinių.

Takų sistema šioje sodyboje užima apie 10% teritorijos ploto. Atlikus dangų kieko skaičiavimus reikės: trinkelių – 200 m.kv, betoninių plytelių – 150 m.kv.

3.2 Želdynų kompozicijos ir dendrologinis planas

Visos sodybos įrengimas bei grožis priklauso nuo mūsų pačių fantazijos bei idėjų. Sunku būtų įsivaizduoti sodybą be dekoratyvinių medžių, krūmų, gėlynų. Nors sodo planavimo mados dažnai keičiasi, bet žaliuojantys ir puošiantys mūsų sodybą augalai išlieka. Svarbus vaidmuo kuriant sodybos vaizdą tenka krūmam bei medžiams, juk jie nulemia sodo vertikalią struktūrą.



Druskininkų kraštas pasižymi kaip kraštas turtingas savo miškais bei geromis sąlygomis augti augalams. Visą sodybos grožį ir asortimentą lemia ir šeimininkų pomėgiai. Vidinis gamtos ir grožio pajautimas. Nemažai įtakos sodybos aplinkai turi jos dydis. Kuo sodyba yra didesnė, tuo daugiau mes galime kontroliuoti, kurti jos aplinką bei grožį..

Didelėse sodybose mes galime daigiau panaudoti įvairiausių augalų. Net galime sodinti didelius medžius. Mažesnėse sodybose jau taip laisvai sodinti augalų mes negalime. Reikia nuolat galvoti kaip sutaupyti vietos, kad pasodintume norimus augalus. Juk mums labai svarbu augalija. Augalų dydis bei jų kiekis lemia aplinkos vaizdą bei grožį.

Reiktų sodyboje sodyti kuo daugiau spalvotų augalų, tai tada ir dekoratyviniai augalai atrodo nevienodi. Žemi augalai optiškai praplečia erdvę, smulkialapiai ir reti augalai mažiau riboja
Mažesni augalai gražiai atrodo didesnių augalų apsuptyje. Augalai, kurie mėgsta erdvines vietas, juos reikėtų sodinti toliau nuo namo, o medžius su šviesia lapija sodinti arčiau pastatų.

Sodyboje augalai turėtų sudaryti želdinių pagrindą bei atlikti tam tikras funkcijas. Jie apsaugo nuo vėjų, dulkių bei karštą vasaros dieną teikia pavėsį. Tačiau augalai atlieka ir estetinę funkciją; mažina stresą, žadina teigiamas emocijas.

Mūsų projektuojama sodyba yra gan didelė, todėl galima sodinti įvairaus dydžio augalus. Žadame sodinti ir gyvatvorę nuo kaimynų bei kelio pusių. Ji puikiai pakeis vielinę tvorą, be to, ir gražiau atrodo nei vielinė tvora. Ja siūlyčiau sodinti viena eile kas 60 cm aukštumais. Labai svarbu tinkamai formuoti nuo pirmųjų pasodinimo metų, tuomet ji puikiai išlaikys formą. Gyvatvorė puikiai dera prie viso sklypo aplinkos. Be to, ji veisli išlieka ištisus metus.

Pietrytinę sklypo dalį siūlau apsodinti keletu dekoratyvinių augalų grupe. Šis derinys turi nemažai funkcijų. Visų pirma pridengs sklypo kampą, bus matomas gražus vaizdas pro langus. Tam tiktų spygliuočiai: kalninė pušis, europinis kukmedis, kurių fone puikiai išsiskirs žydintis migdolas keružiais, bei klevas praktiškasis. Šis augalas užauga 1 m aukščio. Jo lapai vasaros metu būna žali, o rudenį oranžiniai. Puikus derinys tarp augalų yra kalninė pušis ir europinis kukmedis. Šio augalo siūlyčiau sodinti tris vienetus, kad atsiskleistų visas jo grožis. Putinas paprastasis taip pat priskiriamas prie tų medžių, kurie iš tiesų puošia sodybą. Efektyviai atrodo žydėjimo, derėjimo metu ir rudenį, kai lapai nusidažo įvairiausiais atspalviais: nuo geltonos iki oranžiniai raudonos spalvos.

Netoli tvoros reiktų pasodinti ir kalninę pušį, žirniavaisį puskiparisį, taip pat klevą. Šie augalai žaliuoja ištisus metus, todėl jie vadinami visžaliais.

Kitus augalus derėtų sodinti kiek toliau nuo šios augalų grupės. Juos galėsime matyti pro terasos ir namo langus. Todėl šių augalų grupę reiktų kiek paįvairinti. Pats didžiausias šios grupės augalas yra lanksvūnė medinė. Šalia šio augalo galime pasodinti plaštakiškąjį klevą. Atėjus rudeniui, jo lapai taps skaisčiai raudonais. Ortenzija šviesioji sužydės rudenį ir taps ryškia sodybos karaliene, o tarpinė forzitija viena iš pirmųjų pražysta apie pavasarį. Šioje augalų grupėje derėtų pasodinti ir lėtai augančių klevų.

Arčiau garažo turėtų būti kita augalų grupė. Čia buksmedžiai bus tarsi fonas geltonai žydintiems sidabrakrūmiams, o pastarieji atkartos vakarinės tujos gelsvašakės formos spalvas.

Dar vieną augalų grupę rekomenduoju sodinti šalia vandens baseino. Šioje vietoje puikiai derėtų svyrantis augalas. Tam tiktų japoninis maumedis, kaukazinis zadodendras bei damerio kaulenį. Kai įsirengsime alpinariumą, tai jį galėsime papuošti žemaūgiais visžaliais lapuočiais krūmais.

Tarp jų galime pasodinti daugiametes žemaūges gėles. Čia puikiai tiks paprastojo kadagio koloniška forma, horizontaliojo kadagio melsvašakė ir besidriekiančios formos, paprastosios gėlės bei kalninė žemaūgė pušis, vakarinės tujos gelsvašakė. Lapuočiai iš tiesų puikiai papuoš spygliuočių kompozicijų žiedais, vaisiai ir neapsakoma lapų spalva. Mano manymu reiktų sodinti šiuos lapuočius: keružinį migdolą, tunbergo raugerškio raudonlūpę formą, lamerio kiaulenį, tyrulinę eriką bei jos baltažiedę formą, fortūno ožekšnį.

Bet nepamirškime pasodinti ir pavienių augalų. Jų sodinti be galo tai nereikėtų. Siūloma sodinti tik ten, kur norime matyti gražų vaizdą.

Sodinant soliterą siekiama išryškinti medžio grožį, panaudoti jį kaip kompozicinį centrą. Ne visi medžiai turi tiesų kamieną, bet čia ne bėda. Jie kuo puikiausiai tinka ir prie tiesius kamienus turinčius medžius. Tad mes galime drąsiai sodinti paprastąjį lazdyną. Prie šiltnamio siūlau pasodinti darželinio jazmino krūmą. Stebint pro virtuvės langą matysim paprastojo putino stambiažiedę formą.

Visų pirma aš rinkdamasis šiuos augalus atsižvelgiau į jų formas bei dekoratyvines savybes. Tam stengiausi parinkti tokius augalus, kurie žydėtų ir puoštų sodybą ištisus metus. Nemažai įtakos turėjo ir kitos savybės: temperatūra, oro užterštumas, dirvožemio struktūra bei vėjo kryptis. Šioje sodyboje vyrauja gana ramūs vėjai, todėl galime sodinti ir jautresnius augalus. Tai būtų eigelė, puskiparisis.

Didžiausias mūsų noras, kad sodyba mus džiugintų visais metų laikais. Visų pirma turėtų veisti kuo įvairesnis augalų asortimentas. Net ir spygliuočiai be abejonės puikiai dera. Vasaros akcentai:

žiedai, augalų kompozicijos, vandens telkinys – slepiasi po sniegu. Žiemos metu patraukia dėmesį

spygliuočiai. Juk žiemą visur balta, o šie augalai būna žalios spalvos ištisus metus. Tačiau net jie vieni puošia sodybą. Yra ir augalų, kurie net tokiu metų laiku džiugina dekoratyviomis uogomis. Vaisiais ir sėklomis pasipuošia rymo putinai, raugerškiai, gudobelė, kauleniai, raganės. Lapuočius medžius ir krūmus puošia dekoratyvi žievė. Tačiau man asmeniškai gražiausia baltoji sedula raudonomis šakelėmis.

Planuojant sodybos projektą reiktų atsižvelgti ir į metų laikus, kaip jis atrodys. Reiktų nepamiršti ir tai, kad šaltomis
jie gali nušalti ar jų žieves apgraužti kiškiai. Reiktų apsirūpinti jų apsauga.

Tačiau šioje sodyboje augalai parinkti tokie, kurie nebijo šalčio, o tai negadins bendro sodybos vaizdo. Projektuodamas šį sklypą, aš atsižvelgiau, kad ištisus metus mus džiugintų sodyboje augantys augalai. Tam reikėjo atsižvelgti į keletą faktų: kad vyrautų viena rūšis, o ją kita papildo ir t.t. turėjo derėti spalvos ir forma, taip pat neišrankius ir šalčio nebijančius augalus.

Šioje sodyboje norėčiau pabandyti ir vertikalų apželdinimą. Tai iš tiesų labai gražu ir puošnu. Be to, tai priartina bei sujungia su aplinka statinius. Jie sudaro dideles žalias plokštumas ir ant žemės užima nedaug vietos. Laipiojantys augalai atlieka net keletą naudingų funkcijų: sumažina dulkių kiekį ant namo ir drėkina orą. Vijokliai puikiai tinka pergolei, atraminei žiemutei, pavėrizei. Tad aš sugalvojau jais ir uždengti ir papuošti.

Vijokliniai augalai puikiai „lips“ tada , jei pastatysime ažūrinę sienutę. Tam reikės: medienos, akmens ir metalo. Sienutę reiktų tvirtai pritvirtinti prie pastato sienos, kad neišverstų vėjas.

Šiame projekte siūlyčiau prie pavėsinės rengti treliažą ir jį apželdinti vijokliniu augalu – margalape aktinidija. Tai puikiai laipiojantis augalas. Jis dengs pavėsinės pietinę dalį. Jis puikiai papuoš pavėsinę ir apsaugos nuo kaitrios vasaros saulės. Be to, šis augalas net veda valgomus vaisius.

Šiaurinę namo sieną galima būtų apželdinti penkialapiu vinvyčiu. Šis augalas puikiai pakenčia pavėsį, o rudenį būna labai dekoratyvūs.

Paprastąjį apinį rekomenduoju sodinti prie lauko židinio iš pirties sienos.

Prie terasos esančios pergolės siūlau pasodinti žakmano raganes. Šiltuoju metų laiku ji pražys ir ši žydinti sienelė pridengs nuo gatvės. Tačiau tai saulei jautrios gėlės. Jų šaknis reikia dengti nuo tiesioginių saulės spindulių. Tačiau stiebams reikia saulės.

Kiekvienas turėtų mokėti pasodinti augalą. Tai turi didelę įtaką augalui. Nuo to ir priklauso ar augalas augs ar ne. Jei augalas sodintas konteineryje, tai sodinimo duobutė turi būti ganėtinai gili, kad pasodinus augalą viršutinė žemės gniužulo dalis būtų 3 cm žemiau už dirvos lygį. Duobės plotis turėtų būti apie 10 cm, nes dar pilsis žemės mišinio sluoksnis. Šio mišinio storis apie 3 cm. Jei augalas plikomis šaknimis, tai duobutė kasama ganėtinai gili, kad pasodinus augalą jis būtų žemės lygio arba net žemiau jo. Duobė turėtų būti platesne nei augalo šaknų plotis, kad laisvai išsidėstytų. Šaknys nukreiptos į viršų negali būti, nes augalas neaugs. Geriau jau jas patrumpinti. Pasodinus augalą reiktų jį pririšti, kad vėjas jo neišverstų.

Pasodinus augalą jį nuolat reikia prižiūrėti: laistyti, genėti, apsaugoti žiemą nuo pavojų.

3.3 Mažoji architektūra

Mažąją architektūrą padeda formuoti medžiagos, kurios naudojamos jų konstrukcijoje. Ji padeda formuoti želdinių estetinį vaizdą, tačiau didelės įtakos nedaro. Augalus reikia derinti prie aplinkos. Jie atlieka keletą gan reikšmingų funkcijų: apsaugo, dengia bei estetina.

Treliažas – tai gan nedidelė, ažūrinė sienutė, vijoklinių augalų atrama. Juo galima atskirti vieną sodybos dalį nuo kitos, kurti užuovėją, pridengti poilsio kampelį. Jų konstrukcija yra paprasta. Juos galima padaryti iš akmens, vielos, geležio ir medienos.

Šioje sodyboje rekomenduoju treliažą įrengti prie pavėsinės ir pirties. Šiose vietose tiktų medinės konstrukcijos, nes šie pastatai yra mediniai. Čia jie puikiai derės. Mediniams stulpeliams prie medinio pagrindo pritvirtinti įtaisomi mediniai įdėklai, kad įtvirtintas stulpelis nesiliestų su betonu. Medinių treliažų ir pergolių detales geriau palikti nedažytas – tik galima medį impregnuoti ir, kad padidėtu atsparumas impregnuoti dervomis.

Šioje sodyboje mes nepamiršome įrengti ir vandens. Tai neatsiejamas dalykas sodyboje, kurioje yra begalė augalų. Vanduo suteikia daug romantikos ir suteikia sielai ramybės.

Taupant lėšas, baseiną siūlyčiau įrengti pigesnėmis medžiagomis. Dugną siūlau iškloti gruntu, o po to ant jo plėvelę. Tai speciali plėvelė, kuri yra atspari ir tvirta. Ji padeda taupyti pinigus ir leidžia vandens telkiniui suteikti norimą formą. Plėvelė gaminama iš PVC. Ji atspari ultravioletiniams spinduliams, šalčiui ir neplyšta. Tačiau nors ir tvirta ši plėvelė, vis dėlto reiktų gruntinį dugną kruopščiai išvalyti, nes aštrūs dalykai gali pradurti plėvelę. Šios plėvelės storis 1 mm.

Vandens telkinį įrengti nesudėtina. Pirmiausia reiktų įsitikinti ar aukščiai lygūs. Tam reikalingas gulsčiukas. Iš dugno išrenkami visi aštrūs daiktai. Po to pilama 10 cm smėlio, durpių, smulkaus

žvyro sluoksnis. Tada išklojama sintetiniu vatinu ir ant viršaus klojama plėvelė, maždaug 30 cm įleidžiamam ant duobės kraštų. Tuomet apskaičiuojama kiek reikės plėvelės mūsų vandens telkiniui.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4848 žodžiai iš 9637 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.