Sovietinės Lietuvos ūkis – poligrafijos pramonė
5 (100%) 1 vote

Sovietinės Lietuvos ūkis – poligrafijos pramonė

TURINYS

Poligrafija Lietuvoje iki Sovietų okupacijos…………………………3psl.

Lietuvos poligrafija Tarybų sąjungos sudėtyje…………………….3psl.

• Spaustuvių atkūrimas…………………………………………………..3psl.

• Reformos poligrafijos pramonėje…………………………………..4psl.

• Didžiausios Tarybinės Lietuvos leidyklos……………………….5psl.

• Poligrafija – statistika ir faktai…………………………………..7psl.

• Išvados………………………………………………………………………..9psl.

• Naudota literatūra………………………………………………………..10psl.

Poligrafija Lietuvoje iki Sovietų okupacijos

Poligrafijos pramonė tai tokia pramonės šaka, kuri gamina laikraščius, žurnalus, knygas ir kitus spaudinius. Lietuvos poligrafijos raidos pradžia galima laikyti Pranciškaus Skorinos Vilniuje 1522 metais įkurtą spaustuvę. Čia pirmą kartą Lietuvos teritorijoje buvo išleista knyga – ‚, Mažoji kelionių knygutė“ ( įdomu tai, jog tai taip pat seniausia knyga išleista ir visoje vėliau susidariusios Tarybų sąjungos teritorijoje.). Kita senųjų laikų spaustuvė, kurią butų verta paminėti – Vilniaus universiteto, kuri veikė nuo 1575 iki antrojo pasaulinio karo. Tarybiniais laikais ji perorganizuota į ,,Tiesos“ spaustuvę, kuri vėliau tapo LKP CK leidyklos spaustuve. Bėgant metams spaustuvių tinklas Lietuvoje vis tankėjo. Antrąjį pasaulinį karą Lietuva pasitiko turėdama per 80 poligrafijos įmonių ( į šį skaičių neįeina mažosios spaustuvės turėjusios 3-5 darbuotojus), kuriose dirbo 1600 žmonių. Vilniuje – 18 šios šakos įmonių, jose dirbo 270 žmonių, Kaune – 29 įmonės, 840 žmonių, Klaipėdoje – 6 įmonės, 300 žmonių, Šiauliuose – 3 spaustuvės, 50 darbuotojų.

Didžiausios spaustuves : Vilniuje – „Romų“, „Juozapo Zavadskio“ ir „Marcinovskio“, Kaune – „Spindulys“, „Raidė“, „Šviesa“, „Žaibas“, „Varpas“. Šiauliuose – „Titnagas“. Klaipėdoje – „Rytas“. Marijampolėje – „Dirva“.

Lietuvą okupavus sovietams poligrafijos pramonei pertvarkyti, Lietuvos TSR Liaudies komisarų tarybos 1940m liepos 14 dienos nutarimų įkuriamas Poligrafijos pramonės trestas. Spaustuvės nacionalizuotos, mažesnės įmonės jungiamos, kad sudarytų vieną didesnę, pačios mažiausios bei neproduktyviausios – uždaromos. Šių pertvarkymų dėka žymiai padidėjo spaustuvių produkcija. 1940m. Birželio 15d. – 1941m. Birželio 21d. Bendras knygų tiražas 8mln, o tai 2,8 karto daugiau nei 1939m.

Vokiečių okupacijai pakeitus sovietinę stambiosios didžiųjų miestų spaustuvės paprastai liko veikti kaip veikusios, tik jų darbų apimtys gerokai sumažėjo,o ir spausdino jos daugiausia nacionalistų periodinius, bei fašistinės Vokietijos leidyklų leidinius. Karo metais, kaip ir dauguma kitų pramonės šakų, spaustuvės smarkiai nuniokotos, sunaikinta ir išgrobstyta per 80% viso turto.

Antrosios sovietų okupacijos metu poligrafijos atkūrimui ėmė vadovauti dar 1940m vasarą įkurtas valstybinis poligrafijos pramonės trestas.

Lietuvos poligrafija Tarybų sąjungos sudėtyje

Spaustuvių atkūrimas

Pirmiausia imta atkurti Vilniaus poligrafijos pramonę. Čia reikėjo spausdinti respublikinius laikraščius ir žurnalus, kurių redakcijos viena po kitos kūrėsi iš griuvėsių besikeliančioje sostinėje. Tačiau sostinė buvo labiausiai sugriauta. Vokiečiai traukdamiesi išsivežė kai kurių spaustuvių įrengimus, ypač spalvotų linotipų metalą ir matricas. Likusios mažosios spaustuvės ir išsibarstę jų įrengimai jau tuomet netiko daugiatiražiams leidiniams spausdinti. Iš dviejų geriau išsilaikiusių spaustuvių ( „Spindulio“ ir buvusios Zavadskų ) imta kurti vieną įmonę. Elektros energijos nebuvo, tad tekstus teko rinkti rankomis, taip pat rankomis sukti ir plokščią spausdinimo mašiną.

Daug lengviau sekėsi atkurti Kauno poligrafijos įmones, nes miestas buvo mažiau sugriautas, taigi išliko ir didžiosios spaustuvės. Kaune ne taip trūko ir poligrafijos specialistų, tuo tarpu kituose didžiuosiuose miestuose jų stygius buvo juntamas. Taigi Kauno spaustuvės – „Spindulys“, „Šviesa“, „Varpas“, „Žaibas“, „Raidė“ ir kt. – ėmė veikti gana greitai. Kaune 1944 vasarą ir rudenį buvo spausdinamas fronto laikraštis „Doroga na zapad“, išspausdinta daug “aktualių“ sovietiniam gyvenimui brošiūrų. Po antrosios okupacijos pradėjo veikti ir daugelis apskričių spaustuvių. Tai Panevėžio, Rokiškio, Šiaulių, Telšių, Švenčionėlių ir Ukmergės įmonės, kuriose imta spausdinti miestų bei apskričių laikraščius. Paskutinėmis tų metų dienomis ėmė veikti ir Kretingos spaustuvė, nors iki fronto linijos čia tebuvo vos keliolika kilometrų.

Reformos poligrafijos pramonėje

Leidyklų ir poligrafijos pramonės valdyba 1944m. Gruodžio 25d. perėmė LTSR poligrafijos pramonės tresto žinioje veikusias įmones, o pats trestas buvo likviduotas. Pagal spaustuvių apimtį, reikšmę, įrengimus, atliekamų ir numatytų atlikti darbų svarbą poligrafijos įmonės buvo suskirstytos į atitinkamas kategorijas. „Spinduliui“ ir „Vaizdui“ Vilniuje bei „Spinduliui“ ir
Popieriaus gaminių fabrikui Kaune buvo suteikta pirmoji kategorija. Antroji – „Aušrai“ bei fabrikui „Popieris“ Vilniuje, „Varpui“, „Giedrai“ „Žaibui“ Kaune. Visos kitos prilygintos trečiajai, o „Lietpoligrafija“ palikta be kategorijos.

1946-1947m. Ėmė ryškėti spaustuvių specializacija. Pavyzdžiui „Spindulys“ tampant knygų gamintoja, laikraščius spausdinti teko „Žaibo“ o vėliau „Varpo“ spaustuvėms. Vadovėliai daugiausia spausdinami „Šviesos“ ir „Raidės“ spaustuvėse.

Apžvelgę sunkiausius pokario metais vykdytus pertvarkymus, matome, kad penktojo dešimtmečio pabaigoje Vilniuje veikė 4, Kaune -5, o kitose respublikos miestuose – 37 spaustuvės. Jau 1950 metais poligrafijos pramonės bendroji produkcija palyginti su 1940 padidėjo 3,7 karto.

Ypač didelės reformos vyko rajonuose, kurie buvo įkurti remiantis 1950m. Birželio 20d. administraciniu teritoriniu suskirstymu. Tuomet suformuoti 87 rajonai, kurių kiekviename numatyta leisti laikraščius. Tam reikėjo įkurti daugybę naujų spaustuvių paprastai tose vietose, kur anksčiau nebuvo jokių šios rūšies įmonių. Tokia gausybė spaustuvių buvo neigiamas reiškinys. Pavyzdžiui susirgus vienam žmogui ar sugedus mašinai dažnai negalėdavo išleisti laikraščio. Antra vertus pats administracinis ir teritorinis suskirstymas nebuvo pamatuotas : rajonai buvo maži arba labai maži. Tad kai kuriuos iš jų imta likviduoti. Kartu buvo uždaromos ir laikraščių redakcijos, savo reikšmės netekdavo ir spaustuvės.

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 873 žodžiai iš 2583 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.