Spaudos draudimas
5 (100%) 1 vote

Spaudos draudimas



Spaudos draudimas 1864-1904 metais Lietuvoje

„Spaudos draudimas 1864-1904 metais Lietuvoje – rusinimo politikos ir lietuvių pasipriešinimo kovos laikotarpis, pažymėtas giliu konfliktu dėl raidės. Iš vienos pusės, caro valdžia visomis priemonėmis mėgino įvesti rusiškuosius spaudmenis į lietuvių raštiją ir persekiojo tradicinio lotyniškojo raidyno vartojimą. Iš kitos pusės, lietuviai griežtai atmetė spaudinius rusiškomis raidėmis, slaptai leido, gabeno ir platino draudžiamuosius raštus ir tokiu būdu sukūrė naują tautinę spaudą. Tai svarbus tautinės kultūros kovos laikotarpis, turėjęs didelės reikšmės lietuvių tautos sąmonėjimo vyksme, tautinių santykių raidoje ir apskritai kultūros istorijoje.

Lietuviškų spaudmenų reforma rusinimo tikslais buvo sugalvota anksčiau, bet pradėta vykdyti 1863-1964 metų sukilimo malšintojo Vilniaus generalgubernatoriaus M. Muravjovo iniciatyva. Siekiant nustatyti tikrąją spaudos draudimo pradžią, tyrinėtojų nuomonės nesutampa. J. Berzinš (1930), griežtai skirdamas Muravjovo ir jo įpėdinio K. Kaufmanno valdymo laikotarpius, teigia, jog pirmasis tesiekęs lie-

tuvius priartinti prie rusų bei žadinti jų nacionalinį savarankiškumą lenkų atžvilgiu, o jo pradėtoji raidyno reforma tik pastarojo dėka pavirtusi spaudos draudimu ir rusinimo politika. J. Matusas (1957), nuodugniau klausimą nagrinėjęs, priėjo išvados, kad spaudos draudimui pradžią davė Muravjovas, kuris 1864 metų vasarą Vilniaus cenzūros komitetui žodžiu įsakė nepraleisti lietuviškų spaudinių lotyniškomis raidėmis. Tos pačios nuomonės yra ir Vaclovas Biržiška (1954), iki šiol išsamiausiai tyrinėjęs spaudos draudimo klausimus.

Dar 1864 m. pavasarį Muravjovas paskyrė komisiją lietuviškiems spaudiniams rusiškuoju raidynu leisti. Ją sudarė lenkas Varšuvos lektorius St. Mikuckis, rusas J. Krečinskis ir du lietuviai: lietuviškų spaudinių cenzorius šventikas A. Petkevičius ir žinomas liaudies švietėjas L. Ivinskis. Talkinami Kauno gimnazijos direkstoriaus. M. Novikovo, J. Šulgino ir mokytojo Koširino, jie ir parengė lietuviškiems spaudiniams pritaikytą rusų raidyną, kuris lietuvių buvo vadinamas „graždanka” ar tiesiog „kirvukais”. 1864 m. gegužės 14 d. Muravjovas kreipėsi į carą ir gavo jo pritarimą lietuviškai spaudai lotyniškomis raidėmis uždrausti.

Tais pačiais metais išleista ir pirmoji lietuviška knyga rusų raidėmis (Abėcėlė žemaitiškai-lietuviška). Formaliu spaudos draudimo pagrindu, pasinaudodamas karo padėties galiomis, pasirūpino Muravjovo įpėdinis Vilniaus generalgubernatorius Kaufmannas. 1865 m. rugpjūčio 25 d. jis paskyrė lietuviškoms knygoms peržiūrėti komisiją, kuri nurodė, jog visa lietuviška raštija per pastaruosius 30 metų tarnavusi revoliucinei propagandai, o jai vadovavęs vyskupas M. Valančius. Susitaręs su N. A. Miliutinu, Kaufmannas 1965 m. spalio 6 d. raštu įsakė Vilniaus, Gardino, Kauno, Minsko, Vitebsko ir Mogiliavo gubernatoriams prižiūrėti, kad būtų uždraustas lietuviškų spaudinių lotynų raidėmis spausdinimas, įvežimas, pardavinėjimas ir bet koks platinimas.

Tuo pačiu jis įsakė Vilniaus cenzūros komitetui jo pirmtako Muravjovo žodinį paliepimą be išsisukinėjimų vykdyti, o Vilniaus mokslo apygardai pavedė rūpintis išleisti kiek galima daugiau liaudžiai

knygų ir vadovėlių, parašytų lietuviškai, bet rusų raidėmis. Kaufmanno prašymu rugsėjo 13/25 d. vidaus reikalų ministras Valujevas slaptu aplinkraščiu draudimą išplėtė visai Rusijai, įsakydamas:

1. Visiems spaustuvių, litografijų ir chromolitografijų savininkams nespausdinti lietuviškų raštų lotyniškomis raidėmis;

2. Visose gubernijose neleisti draudžiamą spaudą įvežti, pardavinėti bei platinti;

3. Draudimą paskelbti visiems spaustuvių, litografijų ir chromolitografijų savininkams, o išspausdintuosius raštus konfiskuoti.

Toks buvo oficialus spaudos draudimo pagrindas.

1866 m. Valujevas pasirūpino jį papildyti caro įsakymu, ipareigojančiu ir mokslo reikalams skiriamus lietuviškus tekstus spausdinti vien rusų raidėmis. Tačiau ir šis įsakymas, kaip nurodo V. Biržiška, įstatymu nepaskelbtas. 1871 m. vasario 28 d. panaikinus karo padėtį Lietuvoje, nustojo galioję visi to

meto suvaržymai, kurių daugumas iš naujo paskelbti įstatymo forma. Spaudos draudimo įstatymas nebuvo paskelbtas. 1880 m. balandžio 22 d. buvo atšauktas ir caro įsakymas, draudęs lotyniškų

raidžių vartojimą mokslo leidiniuose. Teisiškos galios neturintį spaudos draudimą rusų administracija toliau griežtai vykdė. Liaudžiai atmetus naująjį raidyną, caro valdžia tiek nebesirūpino knygų spausdinimu, kiek draudžiamos spaudos persekiojimu. Spaudos draudimas virto akla priespaudos priemone. Per visą 40 m. laikotarpį pasirodė 54 leidiniai rusų raidėmis, kurių didesnė pusė išleista

pirmame spaudos draudimo dešimtmetyje. Tuo tarpu Lietuvoje atsirado knygnešiai, slapta periodinė spauda, steigėsi naujos slaptos spaudos platintojų draugijos, didėjo bylų skaičius. Stiprėjantis pasipriešinimas ir nesiliaujančios pastangos legaliu būdu panaikinti spaudos draudimą pagaliau itikino įtakingus rusų šviesuomenės sluoksnius, net pačią caro administraciją tuo susirūpinti ir užbaigti užsitęsusią nenormalią padėtį, kurioje buvo laikoma tik viena lietuvių tauta.
1900-1903 inžinieriaus A. Macijausko ir P. Višinskio bylos, pasiekusios vyriausią Rusijos teismo įstaigą – Senatą – davė progą ofi-

cialiai konstatuoti spaudos draudimo įstatymo nebuvimą. Revoliucinėms nuotaikoms visoje Rusijoje kylant, 1904 m. balandžio 24 / gegužės 7 d. caras panaikino spaudos draudimą.

Spaudos draudimo motyvai

Rusiškojo raidyno įvedimą į lietuvių spaudą pasiūlė slavofilas akademikas A. Hilferdingas, nuosaikios rusinimo programos šalininkas, neneigęs lietuvių tautinio savarankiškumo, tik norėjęs juos suartinti su rusais. Suvienodintas raidynas turėjo būti tokio suartėjimo pagrindas, palengvinąs rusų karo kelią

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 877 žodžiai iš 2819 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.