ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS
EDUKOLOGIJOS FAKULTETAS
EDUKOLOGIJOS KATEDRA
IEVA ŠARKAITĖ
Edukologijos studijų programos ED(2)-4 grupės studentė
SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ VAIKŲ UGDYMAS IR GYVENIMO KOKYBĖ
KURSINIS DARBASDarbo vadovė
Asist. D.Bubelienė
Šiauliai, 2005
TURINYS
ĮVADAS…………………………………………………………….
……………………………………………………………3
1. ANKSTYVOJI PAGALBA – PIRMOJI SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ TENKINIMO SISTEMOS
GRANDIS………………………………………………………………………………………….4
2. MOKINIŲ IR MOKYTOJŲ SANTYKIAI SPECIALIOJOJE INTERNATINĖJE
MOKYKLOJE……………………….…………………………………………………………….43. SPECIALIOJO IR INTEGRUOTO UGDYMO FORMŲ ĮTAKA SOCIALINIAMS
RYŠIAMS……………………………………………………………
………………………………………………………….5
3.1. Specialiojo ir integruoto ugdymo formos: Privalumai ir
trūkumai………………………………..7
3.2. Specialiosios mokyklos vaidmuo neįgaliųjų vaikų ugdymo ir
integracijos procese…………84. KOREGUOJAMOJO UGDYMO PROCESO KRYPTYS SPECIALIOJOJE
MOKYKLOJE……………………………………………………………………………………105. RIBOTO INTELEKTO
VAKAI……………………………………………………………..
……………………………………………………………11
6.
IŠVADOS……………………………………………………………
…………………………………………………….16
7.
LITERATŪRA…………………………………………………………
………………………………………………..17
8.
PRIEDAI……………………………………………………………
………………………………………………………18
.
ĮVADAS
Nagrinėjant vaikų elgesio sutrikimų priežastis, dažnai nurodomos dvi
svarbios veiksnių grupės: 1) individualūs raidos ypatumai, (vaiko asmenybės
savybės, savitas aplinkos suvokimas ir interpretacija); 2) sociokultūrinės
aplinkos įtaka. Manoma, kad neigiama aplinka – vienas pagrindinių veiksnių,
lemiančių nepageidautiną socializaciją.
Asmenybės ir emocijų raidą iš dalies gali lemti tėvų, ypač motinos ir
vaiko santykių pobūdis, vaiko amžius, lyties, temperamento, šeimos
ypatumai.
Šeimos įtaką emocinėms ir elgesio problemoms atsirasti traktuojama
labai įvairiai. Neigiamai vaiko emocinę bei elgesio raidą veikia nepilna,
nedarni šeima, nuolatiniai tėvų nesutarimai bei konfliktai, emocinių ryšių
tarp tėvų ir vaikų trūkumai.
Specialiosios pedagoginės pagalbos efektyvumas labai priklauso nuo
to, kaip tiksliai ir visapusiškai įvertinama vaiko raida bei kas
akcentuojama: vaiko pasiekimai, potencinės galimybės ar trūkumai. Todėl
svarbu žinoti raidos normos kriterijus, kuriais remiamasi vertinant vaiko
pasiekimus ir galimybes. Tokių normų, tuo labiau specialaus pedagoginio
poveikio sutrikusio elgesio vaikams metodikų, ilgą laiką neturėta.
Dažniausiai emocijų ir elgesio raidos sutrikimai koreguojami taikant
įvairių metodų kompleksą, kartais ugdymo terapijos derinamos su medicinos
terapija. Tačiau ypač svarbu skirti dėmesį vaiko šeimai, jo tarpusavio
santykiams, vertybių sistemai, auklėjimo stiliui pažinti, taikant
individualų priėjimą.
Taigi mokslui žengiant į priekį keičiasi ir mokslinikų požiūris į
specialiųjų poreikių vaikų ugdymą ir gyvenimo kokybę. Vis labiau
pabrėžiama, kad biologiniai veiksniai – ne pagrindinė priežastis, o tik
prielaida, veikianti nepalankiai socialinei aplinkai, ryškėti progresui.1. ANKSTYVOJI PAGALBA – PIRMOJI SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ TENKINIMO SISTEMOS
GRANDIS
Daugelyje šalių ankstyvoji kompleksinė pagalba (gydymas, ugdymas, taip
pat psichologinė bei socialinė pagalba) rizikos grupės arba sutrikusios
raidos vaikams ir jų šeimoms vadinama ankstyvąja intervencija. Ankstyvosios
intervencijos procesas grindžiamas kuo ankstyvesniu vaiko būklės
identifikavimu, ugdymu ir pagalba šeimai. Ankstyvoji intervencija skiriama
biosocialinės rizikos grupės arba sutrikusios raidos vaikams nuo gimimo iki
kol vaikas pradeda lankyti ugdymo įstaigą. Vakarų Europos šalių
dokumentuose nurodomi tokie pagrindiniai ankstyvosios intervencijos
tikslai:
• padėti įveikti vaiko ir jo aplinkos rizikos veiksnius, lemiančius
raidos atsilikimą, išvengti antrinių sutrikimų;
• skatinti ankstyvą tinkamą vaiko sąveiką su aplinka;
• padėti šeimoms ugdyti vaiką, teikti emocinę ir kt. paramą šeimoms;
• įgalini vaiką komunikuoti su aplinka (verbaliniu ar neverbaliniu
lygmeniu);
• koordinuoti vaiko ir šeimos įtraukimą į integruotą ugdymo sistemą.
Ankstyvoji intervencija skiriama vaikui ir šeimai. Ugdymas turėtų būti
grindžiamas sisteminiu holistiniu požiūriu, t.y. ugdymas ir pagalba
pripažįstami atsižvelgiant į vaiko aplinką. Tėvai vertinami kaip svarbūs
ankstyvosios intervencijos partneriai. Ankstyvosios intervencijos tarnybų
veikla turi būti planuojama, atliekama ir tobulinama kartu su šeimomis.
Ankstyvosios intervencijos tarnybos interdiscipliškumą lemia mažo
vaiko raidos ir sutrikimo komplesiškumas, todėl svarbi ugdytojų,
psichologų, socialinių darbuotojų ir medikų kooperacija bei veiklos
koordinavimas. Komandinė veikla įgalina specialistus bendradarbiauti ir
papildyti vienam kitą siekiant vaiko ir šeimos gyvenimo kokybės.
2. MOKINIŲ IR MOKYTOJŲ SANTYKIAI SPECIALIOJOJE INTERNATINĖJE MOKYKLOJE
Svarbiausias mokinių ir pedagogų gerų tarpusavio santykių garantas –
vaiko ar paauglio saugumo jausmas. Šis jausmas priklauso nuo bendravimo
kokybės, nes bendravimas – vienas svarbiausių žmonių poreikių.
Teigiamiems pedagogų ir ugdytinių santykiams daug reikšmės turi
dvasinis kontaktas. Juk pedagogas privalo ne dirbtinai bendrauti,
nuolaidžiauti ir pataikauti vaikui, o gebėti įsijausti, suprasti mokinį.
Be dvasinio kontakto negali būti ir teigiamo auklėjimo vyksmo.
Ugdytojas pasieks gerų rezultatų, kai sugebės stebėti ir visą klasės
bendruomenę, ir atskirus jos narius. Jis turi rūpintis visais ugdytiniais
vienodai, tikėti jų gebėjimais bei polinkiais. Pastebėta, kad mokinių ir
pedagogų tarpusavio santykiai geresni, šiltesni, kai mokytojas puikiai
susipažinęs su vaiko anamneze, charakteristikomis, tėvais, kai geba
įsigilinti į vidinį vaiko pasaulį, suprasti dvasinę jo būseną.
Ugdytinis jaučia, kai jo mokytojas ironizuoja, išjuokia ar kitaip
niekina mokinį. Taigi kartais pedagogas pats sugriauna tarpusavio
pasitikėjimą, ir ugdytinio sieloje kaupiasi pagieža, kuri po truputį
perauga į neapykantą. Mūsų mokiniai gerbia tuos pedagogus, kurie reiklūs,
griežti, bet nemėgsta ugdytojų, kurie smulkmeniškai persekioja kiekvieną
jų žingsnį. Kiekvienas pedagogas privalo laikytis tų bendravimo sąlygų,
kurios lemia teigiamus pedagoginius santykius ir gerą psichologinį
mikroklimatą. Tačiau pedagogų ir ugdytinių bendravimas specialiojoje
mokykloje turi tam tikras ribas. Mokykloje turi vyrauti mokytojų ir
mokinių santykiai, grindžiami geranoriškumu ir bendradarbiavimu.
Gera mokykla, geras mikroklimatas ir geri tarpusavio santykiai galimi
tik demokratiškoje mokykloje, kur visi skirtingi – visi lygūs, o
pedagogas – vyresnysis mokinio draugas.
3. SPECIALIOJO IR INTEGRUOTO UGDYMO FORMŲ ĮTAKA SOCIALINIAMS RYŠIAMS
Vaiko vystymąsi sąlygoja socialinė aplinka. Pilnaverčiam asmenybės
vystymuisi reikalinga pilna šeima, kur stebėdamas artimųjų santykius
vaikas perima moralės normas, suvokia šeimos narių pareigas, perima
vertybines orientacijas. Vėliau vaiko ugdymą veikia kitos socialinės
institucijos – darželis, mokykla. Klasikinis vaiko ugdymo modelis –
vaikas – šeima, mokykla – išsaugo pilnaverčius socialinius ryšius tiek su
tėvais, tiek su artimiausios aplinkos žmonėmis (kiemo draugai, kaimynai,
giminės), tiek su ugdymo įstaiga.(žr. 1 paveikslą)
1 Pav. Klasikinis vaiko ugdymo modelis
Iki 1993 metų specialiųjų poreikių vaikai buvo ugdomi tik
psecializuotose ikimokyklinėse įstaigose bei mokyklose. Jei tokios
įstaigos vaiko gyvenamojoje vietoje nebuvo, jis buvo pasiunčiamas į
artimiausią specializuotą darželį ar mokyklą. Neišvengiamai didžioji
dalis specialiųjų poreikių vaikų buvo atitraukiami nuo šeimos, nuo jiems
artimo sociumo. Tokiomis sąlygomis susilpnėja vaiko harmoningam ugdymui
būtini socialiniai ryšiai (žr. 2 paveikslą, kur ištisine linija pažymėti
pilnaverčiai, o punktyru – susilpnėję socialiniai ryšiai).
2 Pav. Harmoningi vaiko
ugdymo socialiniai ryšiaiĮteisinus specialiųjų poreikių vaikų integruoto ugdymo formą, kai
kurie vaikai gali mokytis artimiausioje mokymo įstaigoje. Suprantama, ši
ugdymo forma efektyvi tik suteikiant vaikams papildomą specialistų pagalbą.
Pavyzdžiui, Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos miestų sutrikusios regos
vaikams tokią pagalbą teikia tiflopedagogai, dirbantys neseniai įkurtuose
regos ar ugdymo centruose (žr. 3 paveikslą).3 pav. Vaiko ir jį supančios aplinkos
ryšiaiTokioje pedagoginėje situacijoje išsaugomi vaiko – šeimos –
artimiausio sociumo socialiniai ryšiai bei susiformuoja naujas ryšys:
sutrikusios regos vaikas – tiflopedagogas. Taigi racionali integruoto
ugdymo forma ne tik nesusiaurina, nesusilpnina vaiko vystymuisi svarbių
ryšių, tačiau juos išsaugo ir net papildo.
3.1. Specialiojo ir integruoto ugdymo formos:
Privalumai ir trūkumai
Demokratizuojant švietimo sistemą, Lietuvoje nuo 1993 metų įteisintas
specialiųjų poreikių vaikų integruotas ugdymas. Iki šiol vieni pedagogai
pritaria specialiajam ugdymui, kiti – integruoto ugdymo formai. Nederėtų
absoliutinti nė vienos iš jų, nes abi šios ugdymo formos turi privalumų ir
trūkumų.
Specialiojo ugdymo sistemos privalumai:
1. Specialiųjų ugdymo įstaigų pedagogai turi specialių išsilavinimą ar
ilgametę darbo patirtį su sutrikusio vystymosi vaikais.
2. Specialioji mokykla turi gerą metodinę, techninę bazę.
3. Klasėse mažiau vaikų, didesnė individualaus darbo galimybė.
4. Geriau tenkinami specialieji poreikiai. Pavyzdžiui, vaikai, turintys
žumių regos sutrikimų, specialiojoje mokykloje mokomi orientavimosi
erdvėje, savitarnos įgūdžių ir pan.
Specialiojo ugdymo sistemos trūkumai:
1. Dažniausiai vaikai atskiriami nuo šeimos.
2. Neretai šios mokyklos būna toli nuo namų ir vaikai retai matosi su
savo šeimos nariais.
3. Kai kurios specialiosios mokyklos yra gana uždaros.
4. Dažnai specialioji mokykla sudaro šiltnamio sąlygas, kas vėliau