Sportas
5 (100%) 1 vote

Sportas

Šiandieninis sportas – tai tarptautinis kultūrinis reiškinys , išreiškiantis visuomenės vertybes : šlovę ir sėkmę . Prestižinį olimpinių žaidinių įvaizdį siekiama panaudoti daugelyje prekinių ženklų . Sporto varžybos , transliuojamos visame pasaulyje , peržengė valstybių ribas , o sporto finansavimo didžiąją dalį sudaro nebe bilietų pavadinimas , o lėšos , gaunamos iš rėmėjų ir televizijos . Ši globalizacija sudarė sąlygas sporto struktūrų jungimuisi ir sudėtingo tinklo , vienijančio sporto organizacijas , atletų agentus , komercinius partnerius ( paprastai gamintojus ) ir transliuotojų atsiradimui . Taip susiliejo dvi pagrindinės šiuolaikinio sporto srovės : mėgėjų sportas ( olimpinės žaidynės ) ir profesionalų sportas . Siekiant pritraukti daugiau žiūrovų , kai kurios sporto šakos yra keičiamos ir pritaikomos transliacijai per televiziją . Varžybų vietos ir laiko pasirinkimą bei tvarką diktuoja rinkos dėsniai , jų įtakos neišvengė ir olimpinis judėjimas .

Pastaruoju metu labai išpopuliarėjo ekstremalios sporto šakos . Šio sporto atstovai pasižymi pomėgiu rizikai ir siekia atrasti naujas saviraiškos formas bei atsiriboti nuo pripažintų rungtyniavimo modelių . Net aukšto lygio rungtynėse gausu spontaniškumo ir rizikos elementų . Šiose sporto šakose svarbiausias tikslas yra ne tik rezultatų siekimas , kiek siekis suteikti pramogas . Reikia pabrėžti , kad seniausios sporto šakos , tokios , kaip rungtynės stadione , yra kilusios iš panašių neformalių judėjimų . Būtent natūralus judesio grožis ir artistiškumas , geriausiai atspindintys atleto pasiekimus , pritraukė žiūrovus .

3. OLIMPIADOS ISTORIJA

Varžybos ir žaidimai visada džiugino žmonių širdis. Mėgstami jie būdavo ir senovės Graikijoje. Atėnuose, Delfuose, Nemėjoje nustatytu laiku susiburdavo norintys pasigalinėti, pasivaržyti vikrumu ir talentu. Varžybose dalyvaudavo ne tiktai atletai, imtynininkai ir gimnastai, bet ir mokslininkai, filosofai, oratoriai, poetai. Šlovingiausios būdavo Olimpijos varžybos. Jų visi laukdavo, joms iš anksto ruošdavosi, jomis gyvendavo tikrąja to žodžio prasme visa Graikija. Į varžybas Olimpijoje – olimpines žaidynes – visada susirinkdavo daugybė žmonių, jos virsdavo tikromis nacionalinėmis iškilmėmis.

3.1 Heraklis – Olimpiadų pradininkas

Nuo senų laikų olimpinių žaidynių pradžia siejama su Dzeuso pergale prieš rūstų ir žiaurų tėvą Kroną. Legenda byloja, kad pasaulyje gyveno titanas, vardu Kronas. Užsimanęs tapti visos planetos valdovu, Kronas nuvertė savo tėvą Uraną. Sena būrėja Kronui išpranašavo neišvengiamą žūtį – jį nugalėsiąs jo paties sūnus. Norėdamas išvengti teisėto atpildo, Kronas rijo savo vaikus. Jo žmona Rėja, norėdama išgelbėti nors vieną kūdikį, pabėgo į Kretos salą. Ten gimė jos sūnus Dzeusas. Užaugęs Dzeusas nuožmioje dvikovoje nugalėjo savo tėvą. Prieš nusviesdamas jį į pragarą, Dzeusas privertė tėvą išspjauti visus jo brolius ir seseris. Dzeusas su broliais Poseidonu ir Hadu pasidalino viešpatavimą danguje ir žemėje. Didžiosios Dzeuso pergalės garbei jo sūnus Heraklis ir įsteigė olimpines žaidynes.

3.2 Žaidynių reikšmė senovės graikų gyvenime

Kada įvyko pirmosios olimpinės žaidynės, niekas nežino. O štai žaidynės, kurios įrašytos į istoriją ir nuo kurių pradėta skaičiuoti olimpionikus – olimpinių žaidynių nugalėtojus, – pirmą kartą įvyko 776 m. pr. Kr. Olimpinės žaidynės buvo rengiamos Dzeuso garbei pietų Graikijos mieste Olimpijoje. „ Žaidynės mus vienija , palaiko taiką ir tarpusavio supratimą „ . – 388 per. Kr. Kalbėjo retorius Lisijas .

Tuomet vyko tik vienerios varžybos: trumpos distancijos – vieno stadijo – bėgimas. Olimpinių žaidynių programa tolydžio plėtėsi ir, labiausiai joms suklestėjus, VI-V a. pr. Kr. buvo jau labai įvairi ir sudėtinga. Iš viso olimpinėse žaidynėse buvo varžomasi net 18 rungčių – olimpinių disciplinų; tarp jų buvo penkiakovė (bėgimas, šuoliai į tolį, ieties ir disko metimas, imtynės, kumštynės), kovos vežimų važnyčiojimas, menų konkursas…

Olimpinės žaidynės vykdavo kas ketveri metai per antrą ar trečią mėnulio pilnatį po vasaros solsticijos. Dalyvauti jose galėdavo visi laisvėje gimę ir įstatymams nenusikaltę graikai. Gerokai prieš vasaros pradžią po visą šalį būdavo išsiuntinėjami žygūnai su pranešimais, kada prasidės olimpinės žaidynės.

3.3 Žaidynės buvo laikomos tokiu svarbiu bei reguliariu įvykiu, jog graikai pagal jas net skaičiuodavo laiką.

Olimpinėms žaidynėms teikiamą reikšmę liudija ir tai, kad jų metu net būdavo laikinai nutraukiami karai. Būdavo skelbiamos visuotinės šventosios paliaubos – ekecheirija, arba susilaikymas. Tūkstančių šventikų , sportininkų ir žiūrovų galėdavo netrukdomi keliauti į Olimpiją

Šis susilaikymas trukdavo ištisus 3 mėnesius, nors pačios žaidynės vykdavo tik 5 dienas. Ekecheirijos tekstas būdavo iškalamas spirale specialiame iš aukso ir dramblio kaulo padarytame diske. Žynės jį saugodavo deivės Heros šventykloje. Šventųjų paliaubų visi be išlygų laikydavosi. Tos Graikijos sritys, kurios jas pažeisdavo, daugeliui metų
netekdavo teisės dalyvauti žaidynėse. 424-aisiais m. pr. Kr. per šventąsias paliaubas spartiečiai apsiautė priešų miestą. Jiems buvo paskirta didžiulė bauda. Sparta griežtai atsisakė ją mokėti. Tada Spartos atletams ištisus 20 metų buvo uždrausta dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Tuo metu net plėšikai nepuldinėdavo praeivių. Buvo manoma, kad visi, vykstantieji ar atvykusieji į Olimpiją, yra globojami paties Dzeuso. Atvykti į Olimpiją su ginklu rankose reiškė patekti dievų nemalonėn.

Šventė prasidėdavo maldomis ir religinėmis apeigomis , paskui vykdavo varžybos : žirgų lenktynės , kumštynės ir pentatlono rungtynės . Pentatloną sudarė penkios rungtynės : 180 m bėgimas , ieties ir disko metimas , šuolis į tolį ir imtynės . Kita imtynių rūšis vadinosi pankratija : varžovams buvo leidžiama viskas , drausta tiktai kandžioti priešininką ir badyti jam akis . Žaidynių tvarkdariai – alitarchai – būdavo ginkluoti tik botagais ir lazdomis. Per anksti pradėję bėgti atletai būdavo sušeriami botagu. Bet šitaip beveik niekada neatsitikdavo. Per žaidynes gauti botago būdavo didžiausia gėda.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 972 žodžiai iš 3185 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.