Sportininkų raumenų darbingumo tipo įvertinimas
5 (100%) 1 vote

Sportininkų raumenų darbingumo tipo įvertinimas

Kursinis darbas

Sportininkų raumenų

darbingumo tipo įvertinimas

Turinys

Įvadas 3

1. Literatūros apžvalga 5

1.1. Fizinio darbingumo fenomeno samprata 5

1.2. Raumenų kompozicijos reikšmė darbingumo specifiškumui 9

1.3. Raumenų tipo darbingumo įvertinimas 15

2. Tyrimo tikslas ir uždaviniai 20

3. Tyrimų metodika ir organizacija 21

4. Tyrimų rezultatai ir aptarimas 23

5. Išvados 29

6. Praktinė rekomendacija 29

7. Literatūros sąrašas 30

Įvadas

Viena iš pagrindinių problemų pasitaikančių sportinėje praktikoje tai optimalaus organizmo darbingumo lygio pasiekimas, kuris gan stipriai sąlygoja varžybinius rezultatus.

Kiekvieno žmogaus darbingumas priklauso nuo jo organizmo fizinės būsenos, fizinio išsivystimo, parengtumo, lyties, sveikatos, amžiaus, nuovargio dydžio, vyraujančių emocijų (5). Galima teigti, kad darbingumas tai fizinė ir psichinė galia dirbti nustatytos apimties ir trukmės darbą tam tikra sparta (5). Fizinis organizmo darbingumas tai gebėjimas atlikti reikiamo intensyvumo ir sudėtingumo fizinį (raumenų) darbą (5). Geras fizinis darbingumas priklauso nuo centrinės nervų sistemos veiklos, griaučių raumenų jėgos bei ištvermės ir vegetacinės sistemos išvystymo lygio. Prie antraeilių, tačiau taip pat svarbių veiksnių apsprendžiančių fizinį darbingumą priskiriami, antropometriniai duomenys, galingumas, tarpraumeninė koordinacija, atramos-judamojo aparato būklė (20).

Vienas iš svarbiausių faktorių nulemiančių organizmo darbingumą yra griaučių raumenų jėga bei ištvermė. Visų pirma šios dvi fizinės ypatybės priklauso nuo raumenų kompozicijos. Skirtingos specializacijos sportininkų griaučių raumenų kompozicija yra nevienoda, t.y. skiriasi greito (II B), lėto (I) ar tarpinio (II A) susitraukimo tipo raumeninių skaidulų kiekiu (3). Ištverme pasižyminčiuose raumenyse vyrauja lėto susitraukimo tipo raumeninės skaidulos, o jėga ir greičiu pasižyminčiuose raumenyse vyrauja greito susitraukimo tipo raumeninės skaidulos (3,4). Greito susitraukimo tipo raumeninės skaidulos nulemia greitą raumens susitraukimą ir atsipalaidavimą, o tuo pačiu didelę judesių atlikimo spartą, tačiau judesių atlikimo trukmė bus trumpa. Lėto susitraukimo tipo raumeninės skaidulos garantuoja ilgą darbo trukmę, tačiau judesių sparta bus maža. Galima teigti, kad nuo griaučių raumenyse vyraujančių raumeninių skaidulų tipo ir atliekamos funkcijos priklauso darbo sparta ir trukmė, o tuo pačiu ir darbingumas.

Raumenų kompozicijos nustatymas ir raumenų tipo darbingumo įvertinimas turi neginčijamai didelę reikšmę jaunųjų sportininkų atrankoje bei individualizuojant treniruočių krūvius (3,21). Todėl vis didesnį dėmesį sportininkų rengimo procese reikia skirti jų organizmo funkcijas nulemiantiems genetiniams faktoriams (3). Sportinėje praktikoje yra taikoma daug įvairių būdų raumenų kompozicijai nustatyti. Yra tiesioginis ir netiesioginiai raumenų kompozicijos nustatymo būdai. Tiesiogiai raumenų kompozicija nustatoma biopsijos būdu. Tai sudėtingas, invazinis, traumuojantis raumenį, raumenų kompozicijos nustatymo būdas, todėl sportinėje praktikoje nėra plačiai taikomas. Todėl yra ieškoma įvairių tyrimo metodų, kuriais galima būtų netiesiogiai spręsti apie skirtingo tipo raumeninių skaidulų santykį raumenyse. Atsižvelgiant į skirtingų tipų raumeninių skaidulų funkcinių charakteristikų (susitraukimo greičio, jėgos, išugdomo galingumo, atsparumo nuovargiui) ypatumus, galima pasinaudoti tokiais testavimo metodais, kurie apibūdina griaučių raumenų greičio jėgos rodiklius bei vargstamumą. Tai galima padaryti atliekant įvairius fizinius pratimus: vertikalius šuolius, minant veloergometro pedalus, bėgant ir pan. (4). Nustatant raumenų darbingumo tipą, tyrimuose naudojau dinamometrijos metodą, įvertindamas maksimalios valingos jėgos ir maksimalios raumenų ištvermės rodiklius. Šių rodiklių santykio reikšmė nusako kokiam darbingumo tipui priskiriami tiriamieji (21).

Mūsų darbo tikslas: nustatyti, asmenų adaptuotų greitumo-jėgos ir ištvermės fiziniams krūviams raumenų darbingumo tipą.

1.1. Fizinio darbingumo fenomeno samprata

Darbingumas tai fizinė ir psichinė galia dirbti nustatytos apimties ir trukmės darbą tam tikra sparta, tai organizmo funkcinis pajėgumas, kurį rodo darbo, atliekamo per tam tikrą laiko tarpą, našumas (darbo kokybė ir kiekybė). Darbingumą rodo žmogaus fizinis, parengtumas, sveikata, amžius, nuovargio dydis, reikiamo poilsio trukmė. Yra išskiriamas fizinis ir protinis darbingumas. Fizinis darbingumas yra suprantamas kaip gebėjimas atlikti reikiamo intensyvumo ir sudėtingumo fizinį (raumenų) darbą (5).

Viena iš pagrindinių problemų sporte tai artimiausių būdų suradimas organizmo darbingumui padidinti, sugebėjimas išnaudoti organizmo rezervus. Sportinė veikla yra priskiriama patiems sudėtingiausiems procesams ir sportininko organizmą veikia ne tik dideli fiziniai, nerviniai, psichologiniai krūviai, bet ir eilė specifinių faktorių, susijusių su technikos atlikimo sudėtingumu (20).

Laikinas darbingumo sumažėjimas yra susijęs su pasireiškusiu nuovargiu. Nepriklausomai nuo to, koks darbas, fizinis ar protinis, bus atliekamas, pirmieji funkciniai pakitimai esant nuovargio fazėje atsiranda ne dirbančiuose
raumenyse, bet galvos smegenų nervinėse ląstelėse. Atliekant bet kokį darbą į jį pirmiausia įtraukiama centrinė nervų sistema, kaip organas vaidinantis svarbiausią vaidmenį, ir griaučių raumenys, kaip tą darbą išpildantis organas. Darbo našumui užtikrinti reikalinga padedančioji vegetacinio komponento įtaka. Vegetacinė sistema yra atsakinga už deguonies ir energetinių medžiagų pristatymą į šiuos organus ir apykaitos produktų pašalinimą iš jų. Tokiu atveju galima teigti, kad darbingumas priklauso nuo dirbančiųjų organų t.y. centrinės nervų sistemos, griaučių raumenų ir vegetacinių funkcijų būsenos (1,20).

Įvairių autorių (11,12) atlikti tyrimai rodo, kad fizinio krūvio metu nuovargį gali sukelti ir darbingumą limituoti visiškai skirtingi mechanizmai:

• Pokyčiai, atsiradę nerviniuose centruose. (Greičiausiai pažeidžiamos labai diferencijuotos galvos smegenų didžiųjų pusrutulių žievės ląstelės).

• Pokyčiai, atsiradę raumenyse. (Ir stipriems nerviniams impulsams sklindant iš nervinių centrų, tie pokyčiai riboja raumenų gebėjimą susitraukinėti).

• Pokyčiai, atsiradę endokrininėje sistemoje. (Hipotalamo, hipofizio ir antinksčių sistemos funkcijos sumažėjimas gali tapti vienu iš svarbiausių nuovargio atsiradimo faktoriumi).

• Homeostazės sutrikimas taip pat gali sukelti nuovargį.

Kuris iš šių mechanizmų dominuoja ir limituoja darbingumą, kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo darbo pobūdžio, intensyvumo ir trukmės bei sportininko treniruotumo (1).

Centrinės nervų sistemos darbingumo sumažėjimą lemia impulsų perdavimo sutrikimas. Tuomet pasireiškia nuovargis, kuris centrinėje nervų sistemoje sukelia apsauginį slopinimą. Sutrikus santykiui tarp dirginimo ir slopinimo procesų pablogėja judesių koordinacija, sutrinka motorinio aparato funkcijos, keičiasi kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių bei kitų sistemų veikla. Atsiradęs centrinės nervų sistemos slopinimas apsaugo nervines ląsteles nuo išsekimo (1).

Darbingumo sumažėjimą ir nuovargį gali sukelti ir tokie biocheminiai pokyčiai:

• Energetinių substratų sumažėjimas organizme,

• Tarpinių medžiagų apykaitos produktų ir įvairių metabolitų susikaupimas ląstelėse ir kraujyje,

• Aktyvios organizmo terpės (pH) pasislinkimas į rūgščiąją pusę,

• Fermentų katalizuojančių svarbiausias medžiagų apykaitos reakcijas, aktyvumo sumažėjimas,

• Vandens ir įvairių mineralinių medžiagų netekimas ir t.t.

Energetinių išteklių sumažėjimas raumenyse darbingumo sumažėjimui lemiamos reikšmės neturi. Iš biocheminių faktorių svarbiausi nuovargį sukeliantys ir darbingumą slopinantys yra fermentų aktyvumo sumažėjimas ir cheminės energijos mobilizavimo sutrikimas raumenyse, smegenyse, širdies miokarde (1).

Raumenų darbingumas priklauso nuo jų dirglumo, tonuso, klampumo, raumenų aprūnimo krauju bei trofinių procesų raumenyse, taip pat ir nuo reguliuojančių raumenų veiklą nervinių centrų darbingumo lygio (1).

Darbingumo sumažėjimas nuvargus susijęs su pokyčiais, atsiradusiais pačiame motoriniame aparate. Šiuo atvveju sumažėja griaučių raumenų dirglumas ir labilumas, raumenų susitraukimų jėga ir greitis. Ypač pasunkėja raumenų atsipalaidavimas , gali atsirasti nuovargio kontraktūra (stiprus nuvargusių raumenų susitraukimas). Daugeliu atveju darbingumo sumažėjimą sukelia deguonies trūkumas. Jo trūkumui ypač jautrios centrinės nervų sistemos ląstelės. Nepakankamas audinių aprūpinimas deguonimi ilgai dirbant gali atsirasti nuvargus kvėpavimo raumenims (1).

Darbingumo sumažėjimas gali pasireikšti trejopai:

1. Atsiranda kiekybinis darbingumo sumažėjimas: atliekamo darbo kiekis per laiko vienetą (darbo galingumas) sumažėja. Tai galima nustatyti skiriant kontrolines užduotis: pvz., statinės ištvermės, išvedant statinių pastangų kritimo koeficietą ir t.t.

2. Nuvargus atsiranda kokybinai darbingumo pokyčiai. Jie pasireiškia ne tik darbo, sukėlusio nuovargį, kokybiniais pokyčiais, bet ir atliekant įvairias kontrolines užduotis.

3. Nuvargus atsiranda judesių koordinacijos sutrikimas. Šis kriterijus leidžia sekti nuovargio vystymąsi darbo metu, dažnai išryškina darbingumo sumažėjimą jau tada, kol dar nėra kiekybinių ir kokybinių darbo rodiklių pokyčių (1).

Tačiau net ir labai ryškūs funkciniai pokyčiai, atsiradę nuovargio metu, biologiniu požiūriu yra naudingi. Jie stimuliuoja atsigavimo procesus, garantuoja darbingumo padidėjimą po varginančio darbo. Kitais žodžiais tariant, nedidelis nuovargis nėra mūsų priešas. Jis yra bazė tolesniam darbingumo didėjimui.

M.Vinogradovas (15) teigia, kad negalimi dideli laimėjimai, jeigu dėl jų nekovojma; negalima pasiekti aukšto darbingumo lygio, jeigu nebus treniruočių ir funkcinių sistemų tobulėjimo nugalint nuovargį. Todėl po treniruočių atsiradęs nuovargis ir darbingumo sumažėjimas yra būtinas ir, tam tikra prasme, net naudingas (1).

Kalbant apie fizinį darbingumą plačiąja prasme, visų pirmiausia reikia pažymėti, kad jis aplamai yra vienas iš mūsų darbingumo elementų, ir jį pakankamai sunku izoliuoti nuo intelektualinės ir psichinės veiklos. Todėl fizinio darbingumo išskyrimas į atskirą darbingumo šaką galimas tik tose veiklos srityse, kur fizinis aktyvumas yra lemiamas faktorius galutinio rezultato
(14). Autoriai (17,19,20), kalbėdami apie fizinį darbingumą, jam pakeisti, naudoja eilę sinonimų. Prie kurių visų pirmiausia priskiria ištvermę ir treniruotumą.

Ištvermė suprantama kaip gebėjimas nugalėti nuovargį ir dirbti nustatyto pobūdžio darbą ilgą laiko tarpą arba intensyviai dirbti nustatytą laiko tarpą (2,5). Taigi vertinant fizinį darbingumą ištvermė yra vienas iš parametrų charakterizuojantis jį. Egzistuoja koncepcija, pagal kurią “ištvermė yra pagrindinė sudedamoji fizinio darbingumo dalis, kuri atsakinga už darbo tęstinumą” (17,19).

Treniruotumas suprantamas kaip parengtumas konkrečiai fizinei veiklai (14,19), arba prisitaikymo prie sporto pratybų ir varžybų lygis (5). Terminas treniruotumas-specifinis fizinio darbingumo sinonimas, daugiausiai naudojamas sporto teoerijoje ir praktikoje (14). Autoriai (14,19) tiesiog nurodo, kad treniruotumo terminas yra analogiškas darbingumo terminui. Tokiu atveju galima kostatuoti, kad kalbant apie fizinį darbingumą egzistuoja keletas terminų dubliuojančių vienas kitą.

1.2. Raumenų kompozicijos reikšmė darbingumo specifiškumui

Raumenų kompozicija – skirtingo tipo raumeninių skaidulų santykis raumenyse. Tai vienas iš svarbiausių raumenų susitraukimą lemiančių veiksnių (4).

Griaučių raumenys susideda iš raumeninių skaidulų. Grupė vienu nervu įnervuojamų raumeninių skaidulų sudaro motorinį vienetą. Manoma, kad to paties motorinio vieneto raumeninės skaidulos faktiškai nesiskiria pagal struktūrą ir funkciją. Raumeninių skaidulų pagrindinė funkcija yra susitraukimas. Jo dėka yra atliekami ir galingi šuoliai, ir ilgalaikis maratonininko darbas (3). Atliekant vieno tipo judesius (ilgas bėgimas ar ėjimas), reikalingas mažai vargstantis, o kitus (šuoliai, metimai, trumpų nuotolių bėgimas) – trumpalaikis, greitas ir stiprus raumeninių skaidulų susitraukimas (3). Raumeninės skaidulos, ilgalaikės evoliucijos metu treniruojamos greitais ir stipriais susitraukimais, tapo greitai sisitraukiančiomis, turinčiomis didelį genetinį bagažą raumenų susitraukimo greičio jėgai ugdyti, o treniruojamos ilgai trunkančiais, bet nedidelio intensyvumo krūviais – lėtai susitraukiančiomis. Be to, yra ir tarpinio pagal susitraukimo greitį ir nuovargio tempus tipo raumeninių skaidulų (3).

Dabartiniu metu judesių fiziologijoje raumeninės skaidulos bei motorinai vienetai dažniausiai yra klasifikuojami pagal šiuos fiziologinius kriterijus:

1. Susitraukimo greitį (galingumą),

2. Atsparumo nuovargiui laipsnį.

Yra skiriami šie raumeninių skaidulų tipai: I tipas lėtai sustraukiančios ir atsparios nuovargiui; II A tipas greitai susitraukiančios ir santykinai atsparios nuovargiui (šio tipo raumeninės skaidulos dar vadinamos tarpinėmis); II B tipas greitai susitraukiančios ir neatsparios nuovargiui (3,4,23).

Kadangi tarp raumeninių skaidulų funkcijos ir struktūros yra labai glaudūs ryšiai, tai skirtingo tipo raumeninės skaidulos bei motoriniai vienetai skiriasi ir pagal daugybę struktūrinių bei biocheminių požymių, todėl ne visai tikslinga būtų klasifikuoti jas į tam tikrus tipus vien tik pagal vieną arba du požymius (3).

Sportinėje praktikoje ar šiaip natūralioje žmogaus veikloje yra žymiai didesnė judesių įvairovė negu trumpalaikiai “sprogstami” ir mažo intensyvumo ilgai trunkantys judesiai. Gamta tobulino ne tik pagal struktūrą ir funkciją raumenines skaidulas ir motorinius vienetus, bet tobulino ir visas organizmo struktūras, kurios turi tam tikrą reikšmę judesių atlikimui. Todėl žmogus sugeba gana efektyviai atlikti judesius ne tik greitai ar stipriai, bet, pvz., greitai, stipriai ir tiksliai (3).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1944 žodžiai iš 6363 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.