Sprendimas už akių ir jo reikšmė
5 (100%) 1 vote

Sprendimas už akių ir jo reikšmė

1121

RAŠTO DARBAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ IR JO REIKŠMĖ

VILNIUS 2003

TURINYS

Įžanga………………………………………………………………………3

Teismo sprendimų rūšys…………………………………………………..4

Teismo sprendimas už akių………………………………………………..4

Teismo sprendimo už akių bendrieji bruožai………………………………6

Pagrindai, kuriais vadovaujasi teismas priimdamas sprendimą……………7

Sprendimas už akių naujajame Lietuvos Respublikos civilinio proceso

kodekse……………………………………………………………………..8

Išvados……………………………………………………………………….

Pareiškimas teismui fizinį asmenį pripažinti neveiksniu…………………………..

Literatūra…………………………………………………………………….

TEISMO SPRENDIMŲ RŪŠYS

Galiojantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nepateikia teismo sprendimu klasifikavimo į rūšis. Teismo sprendimų klasifikacija yra teisės doktrinos rezultatas. Tuo tarpu kai kurių užsienio valstybių civilinio proceso įstatymai skiria net keletą teismo sprendimų rūšių.

Teismo sprendimai į rūšis klasifikuojami pagal įvairius kriterijus. Pagal teisės gynimo būdą, taikomą teismo sprendimu, skiriami teismo sprendimai dėl pripažinimo, priteisimo ir teisinių santykių modifikavimo. Pagal teismo sprendimo vykdymo būtinumą skiriami teismo sprendimai, reikalingi priverstinai vykdyti(vykdytini teismo sprendimai) ir nereikalingi priverstinai vykdyti. Be to, teismo sprendimai klasifikuojami pagal sprendžiamo klausimo pobūdį. Šie gali būti galutiniai, preliminarūs ir tarpiniai(daliniai).

Beveik visų valstybių civilinio proceso įstatymai išskiria teismo sprendimą, priimtą už akių(neakivaizdinis teismo sprendimas). Sprendimas už akių priimamas šaliai, kuri be pateisinamos priežasties nepalaiko savo prieštaravimų ar reikalavimų tik pagal kitos šalies pateiktus argumentus. Toks sprendimas daugelyje valstybių gali būti priimtas tiek ieškovo, tiek ir atsakovo nenaudai. Tačiau kai kuriose valstybėse, pvz., Anglijoje, sprendimas už akių gali būti priimtas tik atsakovo nenaudai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas(toliau – LR CPK), įsigaliojąs nuo 2003-01-01, taip numato sprendimo už akių priėmimo institutą.

TEISMO SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LR CPK 285 straipsnis reglamentuoja, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais įstatymo numatytais atvejais. Sprendimas už akių taip pat gali būti priimtas dėl vieno ar kelių ieškovų ar atsakovų, kai šie esant minėtommis sąlygomis, neatvyksta į teismo posėdį byloje, kurioje yra keli ieškovai ar atsakovai .

Kai kurie autoriai teigia, jog nė vienas modernus civilinio proceso kodeksas negali apsieiti be sprendimo už akių instituto. Tai yra vienintelė veiksminga civilinio proceso mokslo ir praktikos sukurta priemonė kovoti su šalies piktnaudžiavimu neatvykti į teismo posėdį ir tuo vilkinti procesą. Sprendimo priėmimo už akių institutas atsirado jau senovės romėnų formuliariniame procese, kai esant tam tikroms sąlygoms teisėjas turėjo teisę priimti sprendimą byloje, nedalyvaujant vienai iš šalių. Ieškovui neatvykus į teismo posėdį, atsakovas turėjo teisę reikalauti, kad teismas atsisakytų tenkinti pareikštą ieškinį. Jeigu neatvykdavo atsakovas, teismas išklausydavo ieškovą ir priimdavo sprendimą už akių. Tačiau sprendimas už akių galėjo būti priimamas tik jei atsakovas neatvykdavo į teismo posėdį be svarbių priežasčių. Be to, sprendimą priėmus už akių, atsakovas turėjo teisę per tam tikrą terminą prašyti teismą atnaujinti procesą, jei nurodydavo svarbias neatvykimo priežastis. Sprendimo už akių institutas nuo romėnų teisės laikų nuėjo gana ilgą istorinės raidos etapą, tobulėjo, tačiau jo esmė išliko ta pati.

Sprendimo už akių institutas tiesiogiai susijęs su šalies teise būti išklausytai bei jos pareiga rūpintis proceso skatinimu. Kita vertus, sprendimo už akių sukeliamų teisinių padarinių neturėtų atsirasti tais atvejais, kai šalis dėl objektyvių priežasčių negalėjo įgyvendinti savo teisės būti išklausytai. Taigi šalies teisė būti išklausytai negali reikšti vien tik formalią galimybę, atvirkščiai, tiek įstatymas, tiek pati proceso vedimo forma turi užtikrinti šaliai realią galimybę pareikšti savo nuomonę ginčytinais bylos klausimais.

Kalbant apie sprendimo už akių institutą, atsižvelgiant į minėtas priežastis gali atsitikti, kad neigiamų padarinių konkrečiu atveju atsiras ne tik šaliai, kuri sąmoningai nesinaudoja teise būti išklausytai bei nevykdo proceso skatinimo pareigos ir tuo siekia vilkinti procesą, bet ir visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, kurie norėtų šia teise pasinaudoti, tačiau dėl kokių nors nuo jų nepriklausančių priežasčių negali to padaryti. Šiais atvejais įstatymų leidėjas privalo užtikrinti
tokiems asmenims galimybę pasinaudoti teise būti išklausytiems.

Galiojusiame Lietuvos CPK nebuvo numatyta sprendimo už akių priėmimo galimybė. CPK 181 straipsnyje numatyti šalių neatvykimo padariniai buvo tiek komplikuoti, jog protingai jais vadovautis buvo sudėtinga. Net ir bandant juos taikyti dažniausiai procesas ne pagreitėdavo, o pailgėdavo, kadangi neatvykusioji šalis dėl normų neaiškumo galėjo gana plačiai naudotis teismų sprendimų bei nutarčių kontrolės formomis. Numatyta galimybė tam tikrais atvejais atsakovo neatvykimą traktuoti kaip pareikšto ieškinio pripažinimą visiškai neatitinka įstatymų leidėjo pareigos derinti neatvykimo padarinius su asmens teise būti išklausytam bei būtinumu priimti kaip galima teisingesnį sprendimą byloje. Naujajame Lietuvos CPK, kaip minėta, jau numatytas sprendimo už akių institutas.

SPRENDIMO UŽ AKIŲ BENDRIEJI BRUOŽAI

Teorijoje paprastai išskiriamos dvi šio sprendimo rūšys: sprendimas, priimamas nepateikus laiku atsiliepimo į pareikštą ieškinį, ir sprendimas, priimamas neatvykus į teismo posėdį. Sprendimo už akių sąlyga visada tokia pati – tam tikro procesinio veiksmo neatlikimas ar neatvykimas į teismo posėdį. Šio sprendimo priėmimo tikslas – įstatymų leidėjo noras užtikrinti proceso koncentruotumą, užkirsti kelią nesąžiningai šaliai vilkinti procesą bei skatinti ginčo šalis aktyviai įgyvendinti savo proceso skatinimo pareigą.

Kalbant apie sprendimo priėmimo už akių sąlygas, pabrėžtina, jog būtina šio sprendimo sąlyga yra atvykusios šalies prašymas priimti sprendimą už akių neatvykusios šalies atžvilgiu. Esant tokiam prašymui sprendimas už akių gali būti priimamas tik jeigu neatvykusiai šaliai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir ji nepateikė savo neatvykimą pateisinančių priežasčių arba teismas jas pripažino nesvarbiomis. Įstatymai nenumato išsamaus „svarbių neatvykimo priežasčių“ sąrašo, paprastai spręsti šį klausimą paliekama bylą nagrinėjančiam teismui. Nors kai kurių užsienio šalių CPK yra pateikiamas pavyzdinis tokių priežasčių sąrašas(pvz., liga, bendri transporto sutrikimai, dėl kurių asmuo negalėjo atvykti į teismą ar pateikti teismui rašytinio paaiškinimo, ir pan.).

Dažnai įstatymai numato tam tikras kategorijas bylų, kuriose apskritai negali būti priimamas sprendimas už akių. Pvz., bylos, kurių sprendimu egzistuoja didesnis viešasis interesas(darbo ginčai, šeimos ginčai, bylos dėl vaikų teisių apsaugos ir pan.).

Sprendimas už akių gali būti priimtas tik neatvykusios šalies atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas, sprendimas už akių gali būti priimtas tiek neatvykusio ieškovo, tiek atsakovo atžvilgiu, tačiau kai kuriose valstybėse(pvz., Rusijoje) jį galima priimti tik neatvykusio atsakovo atžvilgiu.

PAGRINDAI, KURIAIS VADOVAUJASI TEISMAS PRIIMDAMAS SPRENDIMĄ

Skirtingai nei vykstant normaliam bylos nagrinėjimui, teismas, priimdamas sprendimą už akių, paprastai patikrina tik pateikto ieškinio teisinį pagrįstumą ir netiria detaliau įrodymų. Kitaip tariant, teismas tik patikrina, ar ieškovo reikalavimas yra pagrįstas tam tikromis ieškinio pareiškime nurodytomis aplinkybėmis. Vadovaujamasi visada tik atvykusios šalies pateikta medžiaga. Tam tikrų ypatumų yra, kai užakinis sprendimas yra priimamas neatvykusio ieškovo atžvilgiu. Pvz., pagal Estijos CPK, tokiais atvejais teismas tiesiog netenkina ieškinio, išskyrus, kai atsakovas jį pripažįsta. Tokia pati taisyklė galioja ir Švedijoje. Tačiau čia dar yra viena papildoma sąlyga: teismas turi teisę tenkinti ieškinį ir tais atvejais, kai mano jį esant tikėtinai pagrįstą .

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 1278 žodžiai iš 2421 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.