Sprendimo vieta ir vaidmuo valdymo procese
5 (100%) 1 vote

Sprendimo vieta ir vaidmuo valdymo procese

ĮVADAS

Įvairiose šalyse bei kultūrinėse grupėse vadovavimo samprata skiriasi:

nevienodai suvokiama, kas yra sėkmingas vadovavimas, skirtingai vertinami

vieni ar kiti vadovų poelgiai, įtakos reiškimo būdai, iš vadovų tikimasi

skirtingų dalykų. Tam įtakos turi kultūros normos, vertybės ir pan.Kiekvienoje organizacijoje vadovams keliami reikalavimai susiję su jos

misija, vizija, vertybėmis bei strategija. Be abejonės, skirtingus

reikalavimus kelsime skirtingo lygmens bei funkcijų vadovams.

Valdymo sprendimų priėmimas – bet kurios organizacijos valdymo sudėtinė

dalis. Dar daugiau – tai vienas esminių vadovų, kaip specifinės personalo

kategorijos, veiklos elementų. Vadovo sugebėjimas priimti valdymo

sprendimus žymia dalimi nulemia sėkmingą organizacijos funkcionavimą ir

vystymą. Tuo tarpu Lietuvoje valdymo sprendimų priėmimo klausimams

skiriamas nepakankamas dėmesys, tai įrodo ir publikacijų šia tema skaičius,

kuris yra nepakankamas. Tad ši tema aktuali tiek moksliniu, tiek ir

praktiniu požiūriu.

Užsienio vadybos literatūroje valdymo sprendimų priėmimo tiek teorinės,

tiek praktinės problemos užima tikrai reikšmingą vietą. Vadybos moksle yra

susiformavusi savarankiška vadybos teorijos kryptis, savo tyrimų objektu

išskirianti vadybinius sprendimus organizacijoje.

Pagal valdymo funkcijos esmę, bet kuris vadovas organizacijoje,

atlikdamas jam patikėtą valdymo funkciją, turi priimti valdymo sprendimus.

Taigi, valdymo sprendimai yra priimami, atliekant tiek planavimo, tiek bet

kurią kitą valdymo funkciją. Visais atvejais turi būti priimtas pats

efektyviausias ir optimaliausias sprendimas, nes tik tuomet organizacija

pasieks gerų rezultatų, jos viduje vyraus harmonija. Todėl šio darbo

tikslas yra atskleisti sprendimo vietą ir jo vaidmenį valdymo procese.

Valdymo sprendimo priėmimas – intelektualus procesas, apimantis galimų

sprendimo alternatyvų įvardijimą, įvertinimą ir optimalios alternatyvos

išrinkimą.

Darbo uždaviniai:

1. Atskleisti vadovo poziciją sprendimo priėmimo procese;

2. Pateikti valdymo proceso sampratą;

3. Identifikuoti valdymo proceso sudedamąsias dalis;

4. Atskleisti etiško sprendimo svarbą valdymo procese;

5. Nustatyti sprendimo priėmimo ir atsakomybės santykį.1. VADOVO POZICIJA SPRENDIMO PRIĖMIMO PROCESE

Vadovui neužtenka aiškiai ir tiksliai reikšti savo mintis perduodant

nurodymus ar informaciją – svarbu įmonėje sukurti pasitikėjimo ir palaikymo

atmosferą (pvz., aktyviai klausantis), tobulinti darbuotojus ir nuolat

jiems pagelbėti (pvz., nukreipiant į esmines problemas), valdyti

strateginius išteklius – informaciją, mokėti įvesti pokyčius.

Vadovas turi labai gerai jaustis su žmonėmis. Kaip lyderis vadovas turi

ne tiek įkvėpti kiekvieną darbuotoją darbui asmeniškai, bet sukurti

komandinio vieningumo jausmą, kuris pagelbėtų kiekvienam suprasti savo

indėlį į bendras pastangas.

Renkant vadovą nepamiršti, kad jis „tvarkosi“ ne tik įmonės viduje, bet

ir reprezentuoja ją išorėje. Dažnai sunku surasti vadovą, kuris vienodai

gerai sugebėtų atlikti abi šias funkcijas. Sugebėjimą atstovauti įvertinti

atrankos metu kur kas lengviau – mes matome, kaip žmogus atrodo: „parduoda“

save ir savo įsitikinimus. Kandidato į vadovo vietą sugebėjimas užmegzti

kontaktus, ryšių turėjimas ir palaikymas, padėsiantys vystyti įmonės

veiklą, yra labai svarbūs. Bet ar tai gali nusverti pirmąjį reikalavimą –

sugebėjimą vadovauti žmonėms?

Tradiciniai problemų sprendimo įgūdžiai yra svarbūs vadovui, ypač kai

darbas sudėtingas ir dažnai keičiasi. Reikia vadovų, kurie ne tik sugebėtų

spręsti problemas, tačiau ir strategiškai mąstytų, mokytųsi iš nesėkmių bei

įsisavintų naujus dalykus ir įgūdžius, pasitelktų sveiką nuovoką ir

intuiciją skirtingose situacijose (Bakanauskaitė I., 1995).

Įgūdžiai ir sugebėjimai nepakankami sėkmingam vadovavimui – tai tik

minimalūs pradiniai reikalavimai. Gerą vadovą nuo vidutinio skiria

asmeninės savybės. Asmenybės integruotumo ir požiūrių faktoriai yra vieni

svarbiausių, ypač organizacinių pokyčių (reorganizacijos, darbuotojų

mažinimai ir kt.) metu.

Šiose situacijose vadovai dažnai susiduria su skausminga informacija ir

prieštaraujančiais dalykais. Vadovai turi gerbti kitų poreikius ir turėti

drąsos išspręsti sudėtingus klausimus, pvz., atleisti neatliekančius savo

pareigų, nes kiti, persidirbę, darbuotojai yra nusivylę.Vadovas turi skleisti optimizmą ir pozityvų požiūrį, kad motyvuotų savo

komandą pokyčių ir neapibrėžtumų laikotarpiu. Efektyvūs vadovai yra atviri

ir tiesūs, nes jie sugeba sukurti aplinką, kurioje darbuotojai skatinami

reikšti savo mintis ir nuomonę bei atvirai ir negynybiškai priimti kritiką.Atsparumas stresui ir sugebėjimas prisitaikyti be galo reikšmingi, nes

vadovai susiduria su didele įtampa ir nuolatiniais pokyčiais. Kad galėtų

prie jų prisitaikyti, vadovai turi nuolat mokytis, kaip tuos pokyčius

pritaikyti savo darbe – tam reikia atvirumo sau ir savęs
pažinimo. Stresą

darbe sumažina asmenybės atitikimas darbo reikalavimams ir kompanijos

kultūrai.

Labai motyvuoti ir įsitraukiantys į veiklą vadovai su atsakomybės

jausmu pasiekia geresnių rezultatų. Stipri motyvacija padeda jiems ištverti

sunkiose sąlygose. Pasirenkant vadovą vertėtų įvertinti šiuos motyvaciją

apibūdinančius veiksnius:

1. norą būti nepriklausomu;

2. asmeninės atsakomybės poreikį;

3. sėkmės siekimą (Vaitiekus A.,1995; Jakubauskas G., 2000);

4. orientaciją į ilgalaikius tikslus (sugebėjimas atidėti trumpalaikį

pasitenkinimą dėl ilgalaikių tikslų, kantrybė);

5. vidinę motyvaciją (palaikymo, paskatinimo poreikis, vadovavimasis

vidiniais darbo atlikimo standartais net ir tada, kai to

nereikalaujama; sau keliami reikalavimai lyginant su reikalavimais

kitiems);

6. karjeros poreikį (ko nori pasiekti lyginant su kitais; aspiracijų

lygis ir tempai; saugaus, ramaus darbo poreikis);

7. prioritetus darbui (suvokiama darbo vertė; pasitenkinimas juo

lyginant su kita veikla, pvz., šeima, pomėgiais; noras skirti

darbui daugiau laiko, negu reikalaujama);

8. vertybių spektrą (domėjimasis visuomenine veikla, pvz., politika,

sportu, menu; laisvalaikio praleidimas).

Surasti vadovą paprasčiau, nei jį pakeisti. Keitimo atveju turime

pasirinkti iš dviejų dalykų: ar norime išsaugoti įmonės kultūrą, ar norime

ją keisti.

Pirmuoju atveju turime surasti panašaus stiliaus vadovą arba tokį

lankstų, kuris sugebės esamą kultūrą perimti ir greitai prie jos

prisitaikyti. Labai svarbu vadovo ir pavaldinių kultūros, požiūrių,

vertybių suderinimas – jau nuo čia prasideda komandos formavimas.

Visi čia paminėti faktoriai tokie, kaip vadovo asmeninės savybės,

gebėjimai, motyvuotumas yra svarbūs valdymo proceso eigai. Iš čia kyla

klausimas, kaip gi galėtume charakterizuoti valdymo procesą?

2. VALDYMO PROCESO CHARAKTERISTIKOS

Nuo XIX šimtmečio pabaigos priimta valdymą apibrėžti pagal keturias

konkrečias vadovo atliekamas funkcijas: planavimą, organizavimą, vadovavimą

ir kontrolę. Nors iki dabar šis požiūris buvo kruopščiai tyrinėjamas ir

kritikuojamas,jis vis dar visuotinai naudotinas. Todėl galime sakyti, kad

valdymas – tai organizacijos narių pastangų planavimo, organizavimo,

vadovavimo ir kontrolės procesas bei visų kitų organizacijos išteklių

panaudojimas siekiant organizacijos užsibrėžtų tikslų.

Bakanauskaitė I., (1995) išskiria tokį proceso sąvokos apibrėžimą:

„procesas – tai sisteminė veiklos atlikimo tvarka“. Kalbėdami apie valdymą

kaip apie procesą siekiame pabrėžti, jog visi vadovai, nepaisant jų

sugebėjimų ar įgūdžių, imasi tam tikrų tarpusavyje susijusių veiksmų, kad

įgyvendintų norimus tikslus. Taigi, toliau tikslingai apibūdinsiu keturias

pagrindines valdymo veiklas ir jų ryšį su laiku bei žmonių santykiais.

2.1 Planavimas

Planavimas: tikslų formulavimo bei jų įgyvendinimui tinkamos veiksmų

eigos nustatymo procesas.

Planavimas reiškia, kad vadovai apgalvoja savo tikslus bei veiksmus iš

anksto ir jų veiksmai remiasi kokia nors taisykle, planu, logika, o ne

atliekami spontaniškai. Planuose pateikiami organizacijų tikslai ir

geriausios procedūros tikslams pasiekti. Be to, planai yra gairė kuriomis

vadovaudamasi:

1) organizacija gauna būtinus išteklius tikslams pasiekti ir jais

disponuoja;

2) organizacijos nariai veikia pagal parinktus tikslus ir procedūras;

3) artėjimas pasirinktų tikslų link yra valdomas ir vertinamas, kad

būtų galima laiku imtis priemonių, pataisyti situaciją, jei prie

pasirinkto tikslo artėjama nepatenkinamai.

Pirmasis planavimo žingsnis yra organizacijos tikslų formulavimas. Po to

nustatomi tikslai kiekvienam tos organizacijos smulkesniam vienetui:

divizijoms, departamentams ir pan. Nustačius tikslus, kuriamos programos

jiems pasiekti. Žinoma, formuluodamas tikslus ir kurdamas programas,

pagrindinis organizacijos vadovas atsižvelgia į galimybę juos realiai

įgyvendinti ir į tai, ar jie bus priimtini kitiems organizacijos vadovams

ir darbuotojams.

Santykiai su žmonėmis ir laikas planavimo veikloms yra labai svarbūs.

Planavimas įgalina įsivaizduoti norimas ateities aplinkybes atsižvelgiant į

išteklius. ankstesnę patirtį ir t.t. Aukščiausio lygio vadovų, atsakingų už

visą organizaciją, sudaryti planai gali apimti penkerių ar dešimties metų

laikotarpį. Kai kuriose organizacijos dalyse planai sudaromi daug

trumpesniems laikotarpiams. Gali būti kitos dienos darbo ar po savaitės

įvyksiančio dviejų valandų susitikimo planai.

2.2 Organizavimas

Organizavimas: dviejų ar daugiau žmonių įtraukimas dirbti kartu tam tikroje

struktūroje siekiant konkretaus tikslo ar tikslų visumos. Organizavimas –

toks darbo, valdžios ir išteklių paskirstymo tarp organizacijos narių ir

suderinimo procesas, kuris leidžia jiems pasiekti organizacijos tikslus.

Skirtingi tikslai reikalauja
struktūrų. Pavyzdžiui, kompiuteriams

programinę įrangą kuriančios kompanijos struktūra turi skirtis nuo

kompanijos, gaminančios džinsus. struktūros. Standartinio produkto,

pavyzdžiui, džinsų, gamybai reikalingi kvalifikuoti konvejerio

darbininkai, o norint sukurti tam tikrą programinės įrangos gaminį, reikia

organizuoti specialistų komandą, susidedančią iš sistemotechnikų,

programuotojų ir pan. Nors šie specialistai turiefektingai bendradarbiauti, jų darbo negalima organizuoti kaip konvejerio

darbininkų. Todėl vadovai turi derinti organizacijos struktūrą prie jos

tikslų ir išteklių. Sis procesas vadinamas organizaciniu projektavimu.

Organizacinei veiklai svarbiausia – žmonių santykiai ir laikas.

Organizuojant susidaro organizacijos santykių struktūra ir būtent per šiuos

struktūrinius santykius bus siekiama ateities planų. Kitas santykių, kaip

organizavimo dalies, aspektas – ieškoti naujų žmonių, kurie įsitraukia į

santykių struktūrą. Ši paieška vadinama organizacijos aprūpinimu žmonių

ištekliais.

2.3 Vadovavimas

Vadovavimas: grupės ar visos organizacijos narių veiklos nukreipimas,

įtakos darymas siekiant atlikti būtinas užduotis.

Vadovavimas – darbuotojų skatinimas, nukreipimas reikiama linkme,

atitinkama įtaka siekiant, kad jie atliktų būtinas užduotis. Vadovavimui

svarbiausia – žmonių santykiai ir laikas. Iš tikrųjų, vadovavimas glaudžiai

sieja vadovą su visais kitais jam dirbančiais žmonėmis. Vadovai mėgina

įtikinti kitus telktis ir kartu siekti rezultatų, aiškėjančių iš planavimo

bei organizavimo etapų. Sudarydami tinkamą aplinką, vadovai padeda

darbuotojams siekti geriausi rezultatų.

2.4 Kontrolė

Kontrolė: procesas, užtikrinantis, kad reali veikla atitiktų planuojamą.

Vadovas turi žinoti, ar organizacijos narių veiksmai iš tikro padeda

įgyvendinti jos užsibrėžtus tikslus. Tai kontrolės funkcija, susidedanti iš

šių pagrindinių elementų; l) atliekamo darbo standartų nustatymo; 2) darbo

vertinimo; 3) jo palyginimo su nustatytais standartais; ir 4) kai randama

nukrypimų nuo standartų, pasirinktų veiksmų keitimas.

Kontrolės funkcija padeda vadovui išlaikyti organizaciją pasirinktame

kelyje. Vis daugiau organizacijų kuria naujus būdus kaip į kontrolės

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1676 žodžiai iš 5557 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.