Sprendimu valdymas vadyboje
5 (100%) 1 vote

Sprendimu valdymas vadyboje

TURINYS

ĮVADAS 2

1. SPRENDIMŲ PRIĖMIMO MODELIAI 4

2. SPRENDIMŲ PRIĖMIMO PRIEMONĖS 7

3. GRUPINIAI SPRENDIMŲ PRIĖMIMAI 8

4. MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKA 9

4.1. MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMA (MTP) 9

4.2. MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS KOMPONENTAI 11

4.3. MOKYKLŲ TINKLO OPTIMIZAVIMAS IR SU JUO SUSIJUSIOS PROBLEMOS 13

5. IŠVADOS 14

LITERATŪRA 15

ĮVADAS

Valdymo sprendimų priėmimas – bet kurios organizacijos valdymo sudėtinė dalis. Dar daugiau – tai vienas esminių vadovų, kaip specifinės personalo kategorijos, veiklos elementų.

Vadovo sugebėjimas priimti valdymo sprendimus žymia dalimi nulemia sėkmingą organizacijos funkcionavimą ir vystymą. Tuo tarpu Lietuvoje valdymo sprendimų priėmimo klausimams skiriamas nepakankamas dėmesys.

Užsienio vadybos literatūroje valdymo sprendimų priėmimo tiek teorinės, tiek praktinės problemos užima tikrai reikšmingą vietą. Vadybos moksle yra susiformavusi savarankiška vadybos teorijos kryptis, savo tyrimų objektu išskirianti vadybinius sprendimus organizacijoje. Pagal valdymo funkcijos esmę, bet kuris vadovas organizacijoje, atlikdamas jam patikėtą valdymo funkciją, turi priimti valdymo sprendimus. Taigi, valdymo sprendimai yra priimami, atliekant tiek planavimo, tiek bet kurią kitą valdymo funkciją. Visais atvejais turi būti priimtas pats efektyviausias ir optimaliausias sprendimas, nes tik tuomet organizacija pasieks gerų rezultatų, jos viduje vyraus harmonija.

Sprendimų priėmimas yra neatskiriama šiandieninio pasaulio dalis. Sprendimus priimame kiekvieną dieną tiek darbe, tiek savo buityje. Sprendimų priėmimas labai svarbus organizacijos, kuris lemia tolimesnę sėkmę, o neretais atvejais ir organizacijos išlikimą Mes visuomet esame socialinėje erdvėje, kur kas nors jau yra priėmęs daugybę sprendimų. Galima teigti, kad anksčiau priimti sprendimai lemia šios erdvės struktūrą. Mūsų organizacijos taip pat sudarytos iš kieno nors kadaise priimtų sprendimų. Apskritai galima teigti, kad visas mūsų gyvenimas susideda iš problemų ir sprendimų, kuriuos mes priimame (arba nepriimame), kad įveiktume tas problemas.

Prieš nagrinėjant sprendimų priėmimo procesą būtina patikslinti, kuo skiriasi sąvokos „spręsti“ ir „priimti sprendimus“. Spręsti –reiškia pasirinkti vieną iš alternatyvų. Sprendimai reikalingi, kai norima korporacijos padėti nedera su esama. Vargu ar kasdieniame gyvenime daugelis žmonių priima sprendimus pagal sisteminės analizės metodą, vertina alternatyvas, nustato tenkinančio sprendimo kriterijus. „Sprendėjas“ gali ir neįsisąmoninti sprendimo. Jis gali būti veikiamas pasąmonės impulsų, kitų žmonių patarimų ir pan., t. y. nepriiminėti sprendimų tikrąja šio žodžio prasme [10, p.6-7].

Sąvoką „sprendimų priėmimo procesas“ taikyti valdžios struktūrų veiklai irgi neprasminga. Sprendimai ten atsiranda ginčijantis, užkulisinės kovos, peštynių metu. Siekiama, kad žmonės tikėtų antžmogišku elito gebėjimu „spęsti“ jų problemas. Rasti atsakingą už priimtą sprendimą neįmanoma, nes to, kas vyksta aparato gelmėse, negalima apibūdinti remiantis šia sąvoka.

Sparti gyvenimo kaita XXI amžiuje švietimo sistemai kelia naujus reikalavimus. Į juos visuomenė gali atsakyti tik remdamasi šiuolaikine, nuolat atsinaujinančia švietimo sistema, pajėgsiančia parengti išsilavinusią asmenybę ir lanksčią darbo jėgą, galinčią sėkmingai konkuruoti pasaulio rinkoje [13, p. 60 – 61]. Vienas iš švietimo kokybinių ir kiekybinių rodiklių yra bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarka. Pertvarkant visą švietimo sistemą, optimizuojant mokyklų tinklą, sprendimus turi priimti ne tik ŠMM darbuotojai, bet ir savivaldybių švietimo komiteto darbuotojai, mokyklų vadovai, mokytojai, mokinių tėvai ir mokiniai [12].

Kokybės vadybos sistemaŠio darbo tikslas yra paanalizuoti literatūrą, kurioje rašoma apie sprendimo priėmimus. Apžvelgti mokyklų tinklo optimizavimo Lietuvoje problemas, paaiškinti mokyklų tinklo optimizavimo būtinumą.

Darbo uždaviniai:

1. Apžvelgti mokslinėje literatūroje aprašomus sprendimų priėmimo modelius.

2. Apžvelgti mokslinėje literatūroje aprašomas sprendimų priėmimo priemones

3. Aptarti grupinių sprendimų priėmimo privalumus ir trūkumus

4. Paanalizuoti mokyklų tobulinimo programą (MTP) valstybiniu lygmeniu.

5. Išskirti MTP komponentus.

6. Aptarti mokyklų tinklo optimizavimo būtinumą Lietuvos švietimo politikos sistemoje.

7. Išanalizuoti su mokyklų tinklo optimizavimu susijusias problemas.

1. SPRENDIMŲ PRIĖMIMO MODELIAI

Skirtingi autoriai nurodo skirtingus sprendimų priėmimo modelius štai A. Šalčius savo monografijoje “Organizacijų valdymo principai” (1998) supažindina su klasikiniu ir administraciniu sprendimų modeliu, H. Simonas išskiria struktūruotą sprendimų priėmimo modelį. Dar literatūroje yra aprašytas sisteminis sprendimų priėmimo modelis ir ciklinis sprendimų priėmimo modelis.

Klasikinis modelis Administracinis modelis

1. Sprendimą priimantis asmuo siekia žinomų ir suderintų tikslų. Problema nustatyta ir tiksliai suformuluota.

2. Vadovas siekia aiškumo. Panaudoja visą būtiną informaciją, įvertina visus galimus sprendimo variantus ir pasekmes.

3. Žinomi alternatyvų įvertinimo kriterijai. Vadovas parenka tą variantą,
kurio pasekoje galima būtų gauti didžiausią ekonominę naudą organizacijai.

4. Vadovo veikla racionali, jis logiškai vertina variantus, paskirsto prioritetus. Jo pasirinkimas geriausiai atitinka organizacijos tikslų siekimą. 1. Sprendimo tikslai neaiškūs, tarpusavyje konfliktuoja. Vadovai dažnai nežino, kokios yra organizacijoje problemos ir galimybės.

2. Racionalios sprendimo priėmimo procedūros supaprastinamos.

3. Racionalaus sprendimo paieška – ribota.

4. Vadovus tenkina sprendimo priimtinumas, jie nesiekia sprendimo maksimizavimo. Priimtinumą sąlygoja ribota informacija ir dalinai – neaiškūs maksimizavimo kriterijai.

1. Tikslų aiškumas, problemos suvokimas.

2. Visiškas situacijos apibrėžtumas.

3. Išsami informacija apie sprendimo variantus ir galimus rezultatus.

4. Racionalus pasirinkimas naudingų rezultatų maksimizavimui. 1. Neaiški problema ir tikslai.

2. Situacijos neapibrėžtumas.

3. Ribota informacija apie sprendimų variantus ir galimus rezultatus.

4. Priimtinumas sąlygojamas intuicijos ir koalicijos.

Sisteminis sprendimų priėmimo modelis. Sisteminis modelis yra tam tikra koncepcinė schema, apibūdinanti racionalų problemų sprendimo procesą. Sprendimų priėmimo proceso struktūra sisteminės analizės požiūriu pasižymi tam tikru bendrumu ir vertinama kaip logiškai susijusių etapų seka. Šie etapai apibūdinami pagal paprastą schemą. Nors problemų prigimtis būna labai įvairi, sprendimų priėmimo forma yra standartinė.

Antra vertus, aprašoma koncepcinė schema negali pati savaime, be žmogaus, priimti sprendimų. Tai – tik patogus modelis, padedantis spręsti problemas, veiklos tyrimo ir pertvarkymo priemonė.

Sprendimo priėmimas yra varianto pasirinkimas iš daugelio turimų. Tai pagrindinė vadybininko funkcija. Herbertas Simonas (Herbert Simon) [9, p. 29-35] išskyrė du sprendimų tipus:

• užprogramuoti – žinomų, besikartojančių problemų sprendimai, kai mintys jau būna susiformavusios;

• neužprogramuoti – naujų, dar neišspręstų problemų sprendimai.

Vietoj „geriausio sprendimo“ vartoju „tenkinančio sprendimo“ sąvoką, nes daugeliu atvejų ieškoma tenkinančių alternatyvų. Anot H. Simono, vadovai siekia ne „didžiausio, o juos tenkinančio pelno“.

Nors sprendimų priėmimas suprantamas kaip pavienis aktas, jis yra sudėtingas ir sudarytas iš kelių etapų. Anot H. Simono, yra trys sprendimų priėmimo etapai.

1 pav. pateikta bendra struktūruoto sprendimų priėmimo modelio schema:

• apmąstymas;

• sprendimo variantų kūrimas;

• pasirinkimas.

Ar rezultatai bus kokybiški, priklausys nuo to, kiek laiko galėsite skirti problemai spręsti. Etapus galima suskaidyti į smulkesnius žingsnius.

1 pav. Struktūruotas H. Simono sprendimų priėmimo modelis. H. Simonas išskiria šiuos etapus:

Štai Šalčius A (2 pav.) išskiria tokius valdymo sprendimo priėmimo pagrindinius etapus:

Taikant struktūruotą modelį ne visuomet iš karto gaunamas tenkinantis rezultatas. Ilgainiui gali pasikeisti problemos, kriterijų supratimas, gali prireikti pergalvoti pačią problemą ir pakartoti visą ciklą iš naujo. Todėl daug patogesnis yra ciklinis sprendimų priėmimo modelis, kuris yra pateiktas 2 pav. [14, p. 4]

Ciklinis sprendimų priėmimo modelis

2. SPRENDIMŲ PRIĖMIMO PRIEMONĖS

Yra sprendimo priėmimo priemonių, kurios palengvina struktūruoto modelio taikymą [14]. Pavyzdžiui:

1. Sąrašai. Sprendimo variantų sąrašo sudarymas gali padėti išsirinkti geriausią variantą

2. Dvimačiai sąrašai

1 lentelėje pateikiamas paprastas dvimatis sąrašas. Pirmiausia jame išvardijami visi galimi variantai, o tuomet nurodomi jų sąlyginiai pranašumai ir trūkumai.

1 lentelė. Dvimatis sąrašas

Sprendimo variantai

Pranašumai Trūkumai



3. Matrica

Matrica – tai dvimatė sąrašo forma, leidžianti greičiau palyginti sprendimo variantus. Ji ypač tinka tuomet, kai variantus reikia palyginti pagal kelis skirtingus kriterijus. Kriterijai Jums gali būti nevienodai svarbūs. Atsižvelgiant į svarbumą, juos galima pažymėti, pavyzdžiui, tam tikru sutartinių ženklų skaičiumi. Nors toks variantų pateikimas ir nenurodo „geriausio“, tačiau yra naudingas dėl daugelio priežasčių:

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1298 žodžiai iš 4104 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.