St senojo testamento egzegezė
5 (100%) 1 vote

St senojo testamento egzegezė

112131

1.ST raštų apžvalga

Šv.Raštas-Dievo žodis.Pas žydus skirstomos: Tora (įstatymas,Mozės kn,) Nebiim(pranašai),Ketubim(raštai).-Tanakas.Dievo žodis įsikūnija žmogaus žodyje.Žmogaus vaidmuo labai svarbus.Kalbėjimas ir veiksmas-žmogaus dimensijos.Per kalbėjimą ir žodį ateina visa patirtis. Pradžioje nebuvo knyga, viskas prasideda nuo žodžio,istorijos.

ST sudaro 39knygos.šios knygos yra žydų Šv.Raštas, arba Biblija,o kartu jų religija,judaizmas.Jos buvo parašytos-hebrajų ir aramėjų kalbomis.ST knygas surinko ir suvarkė Ezdras.Tačiau5pirmųjų kn. (vad.Mozės kn.arba Penkiaknygės)ir kai kurių pranašų pamokslų rinkinys, taip pat psalmės ir patarlės gyvavo jau anksčiau.

St suskirstytas į 4pagr. blokus-Penkiaknygė (Pradžios,Išėjimo,Kunigų, Skaičių ir Pakartoto Įstatymų).Istorinės-Jozuės, Teisėjų,Rutos,1-2Samuelio,1-2Karalių,1-2Kronikų,Ezdro,Nehemijo, Tobito,Juditos,Esteros,1-2Makabėjų.Išminties arba didaktinės-Jobo,Psalmyno, Patarlių,Koheleto,Giesmių giesmės,Išminties,Siracido.Pranašų-Izaijo,Jeremijo, Raudų,Barucho,Ezekielio, Danielio,Ozėjo,Joelio,Amoso,Abdijo,Jonos,Michėjo, Nahumo,Habakubo, Sofonijo, Agėjo, Zacharijo, Malachijo.

Katalikų Bendrijos Šv. Rašto kn.sąrašas-kanonas-remiasi Septuaginta, graikiškuoju ST kn.sąrašu. Taigi septynios kn.,-Barucho,Tobito,Juditos,Išminties,Siracido,1ir2 Makabėjų-bei pridėtiniai skyriai hebrajiškose Esteros ir Danielio knygose yra laikomi Dievo Dvasios įkvėptais Raštais ir vadinami deuterokanoninėmis-antrojo ST kanono-knygomis bei knygų dalimis.Protestantiškosios krikščionių bendrijos šių knygų bei knygų dalių nelaiko Dievo Dvasios įkvėptomis ir deuterokanonines knygas vadina apokrifais-suklastotais,netikrais rašiniais,kurie tik dėjosi esą Dievo Dvasios įkvėpti.Rytų krikščionių- ortodoksų-bendrijų ST kanonas yra Septuaginta. Bet kai kurios jų bendrijos atmeta Barucho kn,o kai kurios laiko kanoniniais,be Septuagintos,ir keletą kitų rašinių:Manaso malda, Ps151,3 Makabėjų.

2.ST formavimosi kelias,istorinė panorama.

Formavosi keliolika šimtmečių.Viskas prasidėjo nuo gyvojo žodžio,apie tai kokiu būdu žmogus atpažino veikiant gyvąjį Dievą.Tos tradicijos jungėsi į vieną ir susidarė tam tikri literatūriniai žanrai.

Graikai-filisofija.

Romėnai-teise.

Hebrajai-etika ir supratima

Biblijos tikslas-pasakyti, kad pradžioje,sukuriant viską stovi Dievas.Pradeda nuo to,kiek tikėjimo atmintis siekia.ST buvo išverstas į lotynų(Vulgata), sirų(Pešita),egiptiečių (koptų)kalbomis.

Hebrajiškojo ST knygos buvo perduotos hebrajų kalba,išskyrus aramėjų kalba Ezd4,8-6,18;7,12-26;Dan2,4-7,28;ir Jer10,11 skaitiniuose.Septuagintos-deuteronominės-knygos buvo perduotos graikų kalba.

Prieš Negyvosios Jūros ritinių atradimą Kumrane ankstyviausi ST rankraščiai buvo Alepo knyga-rankraštis-iš IX kristinio šimtmečio. Kumrane buvo atrasti bemaž visų hebrajiškojo ST knygų,-išskyrus Esteros knygos,-rankraščiai bei fragmentai.Nors kai kuriais bruožais skirtingi nuo vėlesniųjų rankraščių,šie Negyvosios jūros ritiniai liudija,kaip rūpestingai ir tiksliai perrašinėtas ST.

Sara-mano princesė; Abraomas-iškilus tėvas;

Izaokas-Dievas nusišypsojo;Jokūbas-įsikibęs į kulnį;Iš Jokūbo 12 giminių.Žmogaus silpnumas nėra kliūtis Dievo planams įvykdyti, paskui tapo Izraeliu. Izraelis-te valdo Dievas. Juozapas-jį broliai pardavė į vergiją,paskui tapo sapnų aiškintoju.Tokiu būdu hebrajai pateko į Egiptą. Taip jie vėliau tapo vergais.Mozė-buvo įdėtas į pintinę,kad jo nenužudytų, o faraono dukra jį užaugino kaip savo.Mozė išgyvena teofaniją-Dievo apsireiškimą.Jį siuntė Jahvė-aš esu esantysis-slypi visas Dievo sampratos dinamiškumas. Išėjimas 1500-1250

3.Šv.Rašto terminai

Tora-mokymas arba įstatymas,vadovas.Šv. Rašto Tora apima pirmąsias penkias ST knygas:Pradžios,Išėjimo,Kunigų,Skaičių ir Pakartoto Įstatymo.Tai svarbiausia hebrajiškojo Šv.Rašto dalis žydų religijai.

Pranašai-hebr.Neviim-antroji iš trijų hebrajiškojo Šv.Rašto padalų. Mokymas -Tora-ir Raštai-Ketuvim-yra kitos dvi padalos. Pranašai savo ruožtu skirstomi į Ankstyvuosius- Jozuės,Teisėjų,1-2Samuelio,1-2Karaliųkn-ir Vėlesniuosius-Izaijo, Jeremijo,Ezekielio ir Dvylikos(Mažųjų pranašų) knygos.

Septuaginta-iš lotynų kalbos žodžio septyniasdešimt,užtat kartais vartojama ir lotyniška santrupa LXX. Septuaginta ženklina pagrindinį seną hebrajiškosios Knygos vertimą į graikų kalbą su pridėtinėmis knygomis, rašytomis graikiškai. Vertimu ėmė rūpintis judėjų bendruomenė graikiškai kalbančiame Egipte maždaug 250m.pr. Kr.Šis vertimas apėmė didesnį skaičių knygų,negu ilgainiui buvo žydų įtraukta į savo Šv.Rašto knygų sąrašą.Krikščionys Septuagintą labai mėgo. Faktiškai ji buvo pati pirmoji krikščionių biblija. Vardas Septuaginta kildinamas iš legendos,kad Ptolemėjas II(285-247m. pr.Kr.)pavedė septyniasdešimčiai mokytų seniūnų parengti vertimą, kurį jie parengė per 72dienas.Kadangi Septuaginta nėra pažodinis vertimas,bet įterpia pataisymų ir paaiškinimų,ji liudija judėjų šventųjų knygų aiškinimą I ir II prieškariniame šimtmetyje.

Vulgata-lotyniškasis Šv.Rašto vertimas,atliktas šv.Jeronimo V šimtmetyje. Jeronimas vertė iš hebrajų ir graikų kalbų.Vulgata reiškia paprastų žmonių liaudies Šv.Raštas,nes
lotynų kalba tuomet buvo daugumos šnekamoji kalba.

Penkiaknygė-gr. Pentateuchas,t.y.Penki(Mozės)ritiniai.Penkiaknygę sudaro šios knygos: Pradžios,Išėjimo,Kunigų,Skaičių ir pakartoto Įstatymo.

Apokrifai(gr)-netikros (suklastotos)knygos.Pamaldaus pobūdžio raštija, susijusi su Šv.Raštu,bet nepriklausanti kanonui. Protestantų bendrijos keletą Katalikų bendrijos ST knygų laiko apokrifinėmis,nes jų nėra hebrajiškojoje Biblijoje (Barucho,Tobito,Juditos,1-2 Makabėjų,Išminties, Siracido ir keleto skyrių Esteros bei Danielio knygose).

Dekalogas-gr.dešimt žodžių.

Talmudas-iš hebrajų kalbos žinojimas arba nurodymas.Nuostatų,taisyklių ir įvairios medžiagos rinkinys,kuris po šventųjų Raštų yra norminis judaizmo religijos dokumentas.

4.Penkiaknygės sandara, literatūriniai įpatumai.

Penkiaknygę sudaro 5 pirmosios Šv.Rašto knygos:Pradžios,Išėjimo,Kunigų,Skaičių ir Pakartoto Įstatymo.Ji turi graikišką ir hebrajišką vardą. Graikiškasis-Pentateuchas, kaip ir lietuviškas-Penkiaknygė,ženklina penkias pirmąsias Šv.Rašto knygas.O hebrajiškasis-Tora,dažnai verčiamas žodžiu“Įstatymas“,apima ir Mokymą apie Dievo užmojį žmogaus gyvenime ir žmonijos istorijoje-Apreiškimą,Dievo duotą savo tautai.Taigi Penkiaknygė yra ne tik Įstatymas-įsakymų,įstatų bei įsakų rinkinys,bet ir pasakojimas apie Visatos ir Dievo tautos kūrimą: Abraomą ir Sarą ir tikėjimo protėvius bei pramotes,Mozę ir hebrajų vergiją Egipte,Sinajaus sandorą ir Izraelio bendrijos gimimą,kelionę į Kanaano kraštą ir Mozės kalbas Moabo lygumose prieš pereinant Jordaną Pažado Žemės paveldėti.

Penkiaknygė prasideda Pradžios knyga-ilgoku įvadu į pasakojimą apie hebrajų Išėjimą iš Egipto vergijos.Pr 1-11skaitiniai sutelkia dėmesį į Visatos, žmonijos,nuodėmės ir išganymo pradžią,o Pr12-50 supažindina su tikėjimo protėviais ir pramotėmis. Taigi pirmoji Pr knygos dalis yra hebrajų priešistorė,Izraelio teologų atkurta,o antroji dalis-atsiminimai apie Izraelio-Dievo tautos šaknis ir kilmę.Tikėjimo istorija prasideda Išėjimo knyga. Hebrajai,išgyvenę Dievo užmojį išganyti Išėjimo įvykyje,atsekė savo ištaką iš Abraomo ir Saros, pirmųjų Hebrajų,ir atpažino savo išrinkimą būti Dievo tauta kelionėje iš Mesopotamijos į Kanaaną.Išėjimas iš Egipto žemės yra raktinis Penkiaknygės įvykis.Čia yra tikroji Izraelio,Dievo tautos pradžia-padrikų giminių tapimas tauta.Su Išėjimu iš Egipto prasideda veržli įvykių raida,apėmusi visą istiriją ir gamtą Dievo išganymo užmojyje.

Penkiaknygės parašymas turi ilgą istoriją.Iš pradžių likiminių įvykių liturginis šventumas-tikėjimo kraičio sudabartinimas vyko pasakojimu bei giesme šeimos ratelyje ir bendrijos iškilmėje.Ilgainiui tikėjimo kraitis buvo perduotas ir įsimintas įkvėptų autorių rašytu žodžiu.Moksliškas Penkiaknygės tyrinėjimas nūdien pripažįsta,kad ji yra sudėtinis veikalas keleto suaustų rašytų šaltinių-tradicijų-Jahvistinis, Elochistinis,Deuteron omistinis(Pakartoto Įstatymo)ir Kunigų.

Penkiaknygė-penkios Mozės knygos,kurias nūdien skaitome,buvo galutinai apipavidalintos Va.pr.Kr.J,E,D,P šaltinių gijos buvo įkvėpto redaktoriaus suaustos į vieną knygą.Pekiaknygės kilmės samprata įgalina suvokti palaipsnišką Šv.Rašto Mokymą apie Dievo užmojį-Apreiškimą ir tikėjimą.Turėdamas glaudų ryšį su istorija,tikėjimas buvo nuolat gyvas ir pajėgus įsiminti,ko Dievas laukia iš žmogaus ir tikėjimo bendrijos.Penkiaknygės šaltiniai-JEDP-yra keturios Dievo įkvėptos teologijos ir liudija palaipsnišką ir augantį pokalbį tarp Dievo ir žmogaus.

Šiuolaikinės Penkiaknygės įkvėpimo samprata neneigia Mozės vaidmens Penkiaknygės parašyme. Tiesa,ji nelaiko Mozės įkvėptuoju Penkiaknygės autoriumi šiuolaikine prasme.Bet ji neabejoja, kad Mozė šių šaltinių aprašomuose įvykiuose turėjo ypač svarbų vaidmenį kaip įstatymų leidėjas.Net vėlesni įstatai ir įsakai,paskelbti Deuteronominiame ir Kunigų šaltiniuose,yra laikomi Mozės palikimu. Mozė yra įstatymų davėjas tikra žodžio prasme,todėl ir visa vėlesnė teisėtvarka išreiškiama jo dvasia ir jam priskiriama.

Pakartotų Įstatymo knygoje Mozė kalba žmonėms apie Dievo ištikimumą Sandorai, nepaisant jų neištikimumo, ir apie žmonių pareigą atsiliepti į Dievo“ištikimos meilės“darbus.Pakartoto Įstatymo knygos gale, Mozei jau numirus, izraeliečiai dar tebėra kelionėje į Pažado Žemę. Taigi mokymas apie Dievo valią-Apreiškimas lieka atviras,Penkiaknygė baigiasi Dievo tautai judant Dievo ateities akiračių link.

5.Skirtingų tradicijų problema,esminiai kiekvienos tradicijos bruožai

Yra keturi tikėjimo kraičio šaltiniai:Jahvistinis,Elochistinis,Deuteronomistinis ior kunigų.Kiekvienas šaltinis teikia Penkiaknygei savo būdingus bruožus ir teologinį požiųrį-turtingą Išėjimo įvykio ie Sinajaus sandaros aiškinimo įvairovę,kurią atidus skaitytojas iškart pajus. Raidės „J“ir „E“ Jahvistiniam ir Elochistiniam šaltiniams paženklinti vartojamas todėl,kad Jachvistiniam šaltiniui būdinga Dievą vadinti“Jahve“,o Elochistiniam-„Elochim“. Raidės“D“vartojimas Pakartoto Įstatymo knygai ženklinti siejasi su šios knygos turiniu“Deuteros nomos“,t.y.“Pakartotas Įstatymas“,kurį jai davė graikiškasis Septuagintos vertimas.O
i su vok.Šv.Rašto mokslininkų įžvalga į Kunigiškojo šaltinio būdingus bruožus ir teologinį požiūrį.Jiems pavadinus šią Penkiaknygės giją “Priester“.Jahvistinis palikimas yra svarbiausias šaltinis dėl savo senumo, mokymo ir teminio nuoseklumo,kurį jis duoda visai Pradžios knygai.Tagi jis sudaro šventąją išganymo istoriją,nuolat atkreipdamas dėmesį į Dievo užmojo pasireiškimus įvykiuose ir žmonių gyvenime. Elochistinio palikimo nuotrupos buvo įkvėptojo redaktoriuas įtraukos į Jahvistinį pasakojimą, pavaizduojant Dievo veikimą per regėjimus ir sapnus.Elochistinio palikimo pasakojimuose angelai tarpininkauja tarp Dievo ir žmonių.Be to, Elochistiniame šaltinyje jaučiamas reikalas apsaugoti Dievo anapusiškumą.Jame vyrauja ir reiklesnis jautrumas doroviniam gyvenimui.O kunigiškasis palikimas apima chronologiją,sąrašus,geneologijas-elementus,kurie sudaro Pradžios knygos rėmus bei vienija jos turinį.Į Jahvistinio ir Elochistinio šaltinių medžiagą jis įterpia teisinius nuostatus, liečiančius šabo poilsį,apipjaustymą ir sandoras tarp Dievo ir Nojaus bei Dievo ir Abraomo.

6.Pradžios knyga;pavadinimas ir struktūra;tematika ir teologija

Pradžios knyga yra pirmoji Šv.Rašto knyga.Hebrajų kalba ji prasideda žodžiu “BeRešit“-„Pradžioje“. Žydai ją ir vadina BeRešit knyga.O graikiškasis Septuagintos vertimas ją vadina „Genesis“-„Pradžios“vardu,nes jos turinys siejasi su pasaulio,žmonijos ir Dievo tautos kilme.Krikščionys, vadindami ją Pradžios knyga,seka Septuagintos pavyzdžiu.Pradžios knyga priklauso Penkiaknygei-Penkių Mozės knygų junginiui.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1879 žodžiai iš 3630 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.