Standartizavimas ir planavimas tarptautiniame versle
5 (100%) 1 vote

Standartizavimas ir planavimas tarptautiniame versle

ĮVADAS

Kiekviena valstybė suinteresuota, kad jos šalies ekonomika būtų kuo labiau išvystyta ir subalansuota. Svarbią šalies ekonomikos struktūros dalį sudaro jos ūkio tarptautiniai ekonominiai ryšiai. Tarptautiniai ekonominiai ryšiai įgyvendinami per tarptautinę veiklą. Tai verslo veiklos sfera, reikalaujanti ypatingų teorinių ir praktinių žinių, susijusių su tarptautinių operacijų organizavimu ir technika.

Tarptautinės prekybos buvimo požymių galima pastebėti nagrinėjant pačias seniausias žmonijos tautų kultūras, egzistavusias prieš kelis tūkstantmečius. Senovės Graikija, Egiptas, Romos imperija – vėlesnės civilizacijos, turėjusios gana tobulą tarptautinės prekybos techniką. Viduramžiais komercinių santykių šalies viduje ir tarptautiniu mastu plėtotės tarpininkai galėjo būti keliautojai. Daugumą jų domino vadinamoji prekybos praktika, tai yra prekybos keliai, prekių paklausa, turtai, turgūs, kitų kraštų žmonių buitis ir papročiai. Tikrieji prekybinių mainų, tarp gamintojų ir vartotojų tarpininkai buvo ne pirkliai, kreditavę keliautojus prekėmis, o pastarieji. Juos ir derėtų istoriškai laikyti pirmaisiais viduramžių epochos verslininkais – verslo pradininkais.

Verslas – tai veikla, kurią sudaro produkcijos gamyba ar paslaugų teikimas ir jų pardavimas. Verslas – ne tik pagamintos produkcijos pardavimas, bet ir gamybos aprūpinimas įrengimais, žaliavų įsigijimas, darbuotojų samdymas, žemės, pastatų pirkimas ar nuoma, draudimas ir kita ūkinė veikla. Verslininkas turi pasirinkti geriausią gamybinių, finansinių, žmogiškųjų ir visų kitų išteklių derinį, gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų kiekį ir organizuoti verslą rizikos sąlygomis.

Tarptautinio verslo planavimo procesas pradedamas verslo galimybių analize. Tarptautinio verslo planavimas remiasi bendraisiais verslo planavimo principais. Jo specifiką lemia didelė užsienio rinkų įvairovė ir išaugusi politinė, komercinė bei finansinė rizika. Pagrindinis tarptautinio verslo planavimo uždavinys – nustatyti tarptautinio verslo tikslus bei jų įgyvendinimo būdus.

Planuojant steigti įmonę ir norint užtikrinti tinkamą prekių bei paslaugų kokybę, įmonėse diegiami standartai, reglamentuojantys kokybės vadybą ir kokybės užtikrinimą. Taikydamos standartus, organizacijos gali užtikrinti, kad jų produktai ir paslaugos atitinka standartus, yra saugios ir efektyvios. Standartai vaidina svarbų vaidmenį, kuriant vidaus rinką, padėdami pašalinti techninius barjerus prekybai, atsiradusius dėl nacionalinių standartų skirtumų.

I . TARPTAUTINIO VERSLO SĄVOKA

Verslas apima gamybos ir paslaugų veiklos, siekiant naudos, sritis. Verslo esmę sudaro ne užsiimamos veiklos pavadinimas, o funkcijos. Šalys prekiauja, todėl, kad dėl palyginamojo pranašumo patiria naudą. Jos naudoja pažangesnę technologiją, turi gausesnius gamybos išteklius arba specializuojasi gaminti prekes tokių šakų, kurioms būdinga ekonomija dėl gamybos masto. Pasaulinis ūkis patiria naudą, kai vyksta mainai tarp atskirų valstybių, bet tarptautinio verslo teikiami privalumai, gali pavirsti trūkumais, o tuomet patiriama ir žala

Tarptautinis verslas, tai yra bet kokia ekonominė veikla, kuri kerta nacionalines sienas. Tokia veikla gali būti privati, vyriausybinė bei privati ir vyriausybinė vienu metu. Privačių santykių atveju veiklos tikslas būna pelnas, o vyriausybės remiama tarptautinio verslo veikla nebūtinai turi būti orientuota į pelną. Tai gali būti prekių, paslaugų, kapitalo ar personalo judėjimas; technologijų, informacijos ar duomenų perdavimas.

Tarptautinį verslą šiandien galima apibūdinti kaip globalų reiškinį, kuriam atsirasti prielaidas sukūrė verslo išplitimas už nacionalinės sienos ribų. R. Minalga (Minalga R. Tarptautinė logistika.- Vilnius, 2004. p. 7) tarptautinio verslo pradžią apibūdina taip: “jo pradžia laikytinas tas istorijos periodas, kai atskiros pasaulio valstybės užmezgė tarpusavio prekybinius ryšius, t.y. kai atskiros valstybės ėmė pardavinėti savo šalyje pagamintų prekių perteklių kituose kraštuose arba keisdavo jas į reikalingas žaliavas bei gamtinius išteklius”.

Tarptautinio verslo ištakas galima atrasti nuo tų laikų, kai tik susikūrė valstybės ir iki pat Antro Pasaulinio karo. Tarptautinė prekyba buvo pagrindinė tarptautinio verslo forma. Per paskutinius 60 metų tarptautinis verslas peraugo iš tarptautinės prekybos į pasaulinę ekonomiką.

Tarptautinio verslo augimą ir vystymąsi apsprendžia visa eile tarpusavyje susijusių veiksnių, atvedusių gamybą ir marketingą į globalizaciją:

1. Pasiekimai kompiuterinėje technologijoje ir telekomunikacijoje atvedė prie greito pasikeitimo informacija ir idėjomis tarp valstybių sienų, kas leidžia vartotojui daugiau sužinoti apie užsienio prekes. Taip palydovinės ir kabelinės televizijos paplitimas, o ypač Internetas, formuoja globalinį poreikį tam tikroms prekėms, paslaugoms. Globaliniai telekomunikacijos tikslai leidžia kompanijų menedžeriams koordinuoti personalo veiksmus ruošiant, diegiant gamybą ir produkcijos pardavimą daugelyje pasaulio įmonių.

2. Daugelio šalių vyriausybės nuosekliai mažina investicijų ir prekybos barjerus, kas atskleidžia naujas rinkas tarptautinėms kompanijoms. Taip daugelis Rytų Europos šalių priėmė
įstatyminius aktus, stimuliuojančius prekybą iš užsienio bei investicijas.

3. Egzistuoja unifikavimo ir apjungimo pasauliniu mastu tendencija. Pvz., Europos šalyse (pasirašiusios Mastrichto susitarimą apie Europos Sąjungos sukūrimą 1993 m.) sukuriama vieninga prekių, paslaugų, kapitalo ir darbo resursų rinka. Nuo 1999 m. veikia 11 Europos valstybių monitarinė sąjunga ir pereinama prie vieningos euro valiutos. Šios strategijos realizavimas kompanijoms suteikia milžiniškos rinkos galimybes jau artimiausioje ateityje.

Tarptautinio verslo tikslas – pasiekti savo tikslus panaudojant internacionalizavimo tiekiamas galimybes (pigesnes žaliavas ir pan.). Taip ieškoma papildomų pelno gavimo galimybių

Pagrindinė tarptautinio verslo ypatybė yra ta, kad jis veikia neapibrėžtoje aplinkoje, kur verslo taisyklės neaiškios, pastoviai kintančios.

A. Svaravičius straipsnyje “Dešimt karo taisyklių, kaip nugalėti konkurentus naudojant verslo valdymo sistemas” teigia, kad “rinka yra pripildyta produktų ir kainos beveik vienodos. Laimi tos įmonės, kurių procesai pasiekia aukštesnį brandumo lygį, nes kita brandumo pakopa – tai užimta papildoma rinkos dalis, pergalė konkurenciniame kare ir stabilus įmonės augimas. Taigi šiame kare pagrindinis būdas nugalėti yra kelti procesų brandumo lygį”

(http://verslas.banga.lt).

Tarptautinis verslas vyksta trijose aplinkose: namų verslo aplinka; užsienio verslo aplinka; tarptautinė verslo aplinka. Užsienio jėgas sunku įvertinti ir prognozuoti, sudėtingesnis sprendimų priėmimas, tarptautinėje aplinkoje tam tikri tie patys veiksniai pasireiškia skirtingai (valiutos konvertavimas, išankstiniai atsiskaitymai).

Pažangi verslo valdymo patirtis buvo kaupiama, analizuojama. Tokiu būdu pasaulyje buvo sukurta verslo valdymo standartų sistema. Verslo valdymo informacines sistemas imta vadinti šių standartų pavadinimais. Tokios sistemos „atkuria“ verslo procesus programinėje įrangoje ir „veda“ darbuotojus žingsnis po žingsnio, automatizuodamos jų darbą.

II. STANDARTIZAVIMAS TARPTAUTINIAME VERSLE

2.1. STANDARTAI IR STANDARTIZAVIMAS

Informacijos technologija skatina intensyvius informacijos mainus tarptautiniu mastu. Šie mainai dažnai komplikuojasi dėl didelės įvairovės terminų, vartojamų įvairiose srityse ir kalbose toms pačioms sąvokoms pavadinti, arba dėl sąvokų apibrėžimų nebuvimo ar jų netikslumo.

Norint išvengti nesusipratimų ir palengvinti šį pasikeitimą, labai svarbu išsiaiškinti sąvokas, atrinkti terminus, vartojamus įvairiose kalbose arba įvairiose šalyse toms pačioms sąvokoms pavadinti, taip pat suformuluoti apibrėžimus, iš kurių būtų galima identifikuoti įvairuojančius terminus.

Standartas – tai susitarimo pagrindu parengtas ir pripažintos įstaigos patvirtintas dokumentas, nustatantis bendram ir daugkartiniam naudojimui tinkančias taisykles, bendruosius principus ar charakteristikas ir yra skirtas įvesti optimalią tvarką tam tikroje srityje. Šiame dokumente pateiktos – bendram ir pakartotinam naudojimui produktams, veiklai ar jos rezultatams skirtos taisyklės, nurodymai arba charakteristikos.

Standartizacijos įstatymas nustato pagrindinius nacionalinės standartizacijos tikslus ir principus, standartų rengimo tvarką, standartų, techninių reglamentų ryšį, standartizacijos finansavimo šaltinius ( http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=99653).

Įstatymo tikslas – įtvirtinti teisinius pagrindus svarbiausiems nacionalinės standartizacijos tikslams ir pagrindiniams standartizacijos principams įgyvendinti.

Vienas iš svarbiausių veiksnių, padedančių didinti prekių, paslaugų konkurencingumą, yra kokybė, jos stabilumas. Verslo klientus domina kiekvienos įmonės sugebėjimas tvarkytis ir organizuoti savo veiklą, siekiant rinkai pateikti keliamus reikalavimus atitinkantį produktą. Todėl, renkantis tiekėją ar verslo partnerį, vertinamas ne tik tiekiamas produktas, bet ir tiekėjo patikimumas kokybės srityje, kuris labai priklauso nuo taikomų kokybės vadybos metodų bei aplinkosaugos vadybos sistemų (http://lt.wikipedia.org/wiki/Standartas).

Kokybė yra objekto savybių visuma, įgalinanti tenkinti išreikštus ar numatytus vartotojo poreikius. Standartų parinkimas yra tik viena kokybės valdymo problemos dalis. Nuo aštuntojo dešimtmečio pradžios kokybės valdymas suprantamas kaip įmonės politika, kur klientų norai yra pagrindinė veiklos gairė. Norint patenkinti jų norus, tenka ne tik laikytis standartų, bet ir kelti kvalifikaciją, nugalėti inertiškumą bei įpročius.

Norint užtikrinti tinkamą prekių bei paslaugų kokybę, įmonėse diegiami standartai, reglamentuojantys kokybės vadybą ir kokybės užtikrinimą. Tarptautinės standartizacijos organizacijos išleista serija normų, reglamentuojančių kokybės sistemų įvairiose veiklos srityse įgyvendinimo reikalavimus, vadinama ISO 9000. Su ISO 9000 standartais tiesiogiai susijęs kokybės sistemų sertifikavimas (http://www.tprl.lt/apie_pasaulio.php) .

Produkcijos sertifikavimas – trečiosios šalies , t.y. nepriklausomas nuo gamintojų ir vartotojų, veiksmas, kuriuo įrodoma, kad tikrinamoji produkcija atitinka tam tikrą standartą ar kitą normatyvinį dokumentą.

Gamybos standartizavimas – tos pačios technologijos naudojimas ir motininėje įmonėje, ir filialuose (valdymo procesai, struktūros
taip pat yra panašūs). Standartizavimo tikslas – supaprastinti valdymą.

Privalumai:

1) esant gamybos standartizavimui, valdymas yra paprastesnis ir pigesnis nes sutaupoma daug naujų įmonių projektavimo sąskaita. Standartizuojamas ir personalo apmokymas (visų šalių – vienoje bazėje);

2) paprasčiau atkurti įmonės specifikacijas. Modernizavimas gali vykti visose įmonėse vienu metu;

3) tiekimo logistika žymiai efektyvesnė. Komponentai gaminami tose šalyse, kur juos galima gaminti pigiausiai;

4) gamybos standartizavimas užtikrina kontrolės sistemos efektyvumą: centrinei būstinei lengviau kontroliuoti kokybę, nes ataskaitos visose šalyse yra standartizuotos, padidinamas ir remonto efektyvumas;

5) padidėja planavimo efektyvumas: planuojant plėtrą (kuriuose regionuose didinti gamybos apimtis, kuriuose mažinti).

Šie privalumai duoda masto ekonomiją, kuri didina pelną. Tai pagrindinis vidinis šaltinis (standartizavimas), kuris leidžia pasiekti masto ekonomiją (http://www.ueapme.com/business-support%20II/Training%20Tools/NORMAPME/Standardisatioin/LT-Standartisation.pdf).

Standartizavimo efektas dėl kliūčių dažnai gaunamas ne visu 100 proc. Adaptavus (standartizavus) naują įmonę, iškyla nemaža problemų:

· maža realizacija (gamybos apimtys);

· žema kokybė;

· per dideli kaštai: medžiagų atsargos didina kaštus, didelė infliacija;

· savalaikis tiekimas;

· remontas;

· techninėdokumentacija(http://www.ueapme.com/businesssupport%20II/Training%20Tools/NORMAPME/Standardisatioin/LT-Standartisation.pdf).

Niekada nepasiekiamas toks darbo našumas, kuris yra motininėje įmonėje. Taupymas standartizacijos pagalba paprastai pasiekiamas per:

· Sandorių išlaidų sumažinimą;

· Masto ekonomijos pasiekimą;

· Išorinių efektų (aplinkos poveikio) sumažinimą.

Standartizacijos nauda skirtingoms suinteresuotoms šalims:

o Augančios produktų ir procesų įvairovės žmogaus gyvenime supaprastinimas;

o Įvairovės kontrolė ir efektyvus medžiagų, energijos ir žmogiškųjų išteklių panaudojimas;

o Suderinamumo ir pasikeitimo informacija galimybės;

o Saugumas, sveikata bei gyvybės ir aplinkos apsauga;

o Rinkos nepastovumo laipsnio mažinimas;

o Vartotojų ir bendruomenės interesų apsauga;

o Atitikimas tikslui;

o Prekybos kliūčių panaikinimas.

Taikydamos standartus, organizacijos gali užtikrinti, kad jų produktai ir paslaugos atitinka standartus, yra saugios ir efektyvios.

Visose šalyse, kurios taiko tarptautinius standartus , yra standartizacijos technikos komitetai. E. Bagdonas ir E. Kazlauskienė (Bagdonas E, Kazlauskienė E. Verslo pradmenys.- Kaunas: Technologija, 2002, p. 152) išskyrė šiuos pagrindinius komitetų uždavinius:

· rengti savo srities standartų projektus;

· analizuoti tarptautinius, regioninius ir kitų valstybių standartus bei teikti pasiūlymus dėl jų taikymo;

· organizuoti standartų taikymą.

2.2. TARPTAUTINĖ STANDARTIZACIJA

Standartizacijos esmė – rinkos reikalavimų įgyvendinimas ir išlaidų mažinimas. Standartizacija yra savanoriškas procesas, paremtas susitarimu tarp skirtingų ekonomikos dalyvių. Jį vykdo nepriklausomos standartizavimo institucijos, veikiančios nacionaliniu, Europos ar tarptautiniu lygiu. Tarptautinė standartizacija reikalinga užtikrinti Naujojo požiūrio reglamentų lankstumą ir kaštų efektyvumą. Tai yra atviras, skaidrus, savanoriškas procesas, sujungiantis reglamentavimo tikslus ir verslininkų poreikius į naujos ekonomikos statinį. Standartai suformuojami, pasiekiant konsensusą tarp įmonių, valstybinės valdžios institucijų, vartotojų ir darbuotojų, konsultacijų proceso metu, kurį organizuoja nepriklausomos, nacionaliniu, Europos ar tarptautiniu lygiu pripažintos standartizavimo institucijos.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1886 žodžiai iš 6146 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.