Stasys šalkauskis dorovinio ugdymo uždaviniai tikslai ir priemonės
5 (100%) 1 vote

Stasys šalkauskis dorovinio ugdymo uždaviniai tikslai ir priemonės

Turinys

I. Įvadas ..3

II. Dorinimo tikslai ..4

2.1 Tolimesni ir artimesni dorinimo tikslai ………………………………………………4

2.2 Objektyviniai ir subjektyviniai dorinimo tikslai ..4

2.2 Tiesioginiai ir netiesioginiai gyvenimo tikslai ..5

III. Formaliniai dorinimo uždaviniai………………………………………………………….7

3.1 Dorinis asmuo………………………………………………………………………………….7

3.2 Būdo lavinimas………………………………………………………………………………..8

3.3 Sąžinės auklėjimas…………………………………………………………………………..10

IV. Dorinimo sąlygos bei priemonės…………………………………………………………..11

4.1 Dorinimo sąlygos .11

4.2 Dorinimo priemonės .12

V. Specialieji dorinimo veiksniai……………………………………………………………….13

5.1 Auklėjimas tvardymuisi .13

5.2 Seksualinis auklėjimas .13

5.3 Visuomeninis auklėjimas .14

VI. Apibendrinimas .15

VII. Literatūros sąrašas .16

I. Įvadas

Stasys Šalkauskis – vienas žymiausių Lietuvos filosofų ir pedagogų. Pasiremdamas pedagoginiais žurnalais bei laikraščiais plėtojo „dorinio mokslo“ propagavimą pedagogo bendruomenėje.

Anot St. Šalkauskio, dorinės asmenybės – tai laisvas pasirinkimas ir sąmoninga atsakomybė už savo elgesį. Ugdymas yra naujos, nesuaugusios dar kartos pilnutinis brandinimas, t.y., darymas, kad ji subręstų visais gyvenimo atžvilgiais ir visomis savo žmogiškomis prigimties išgalėmis. Šitaip suprastas ugdymas yra visos pedagogikos objektas. Todėl kiekvienas atskiras ugdymo uždavinys gali sudaryti pedagogikos dalį arba vieną kurią pedagoginę teoriją, bet ne atskirą dalį. Taigi, pasak St. Šalkauskio, dorinimo mokslas, dorinio auklėjimo teorija ir moralinė pedagogika yra vienas ir tas pats dalykas.

St. Šalkauskis „ Doriniame moksle“ išskiria bendrąją ir specialiąją dalis. Bendroji dorinimo mokslo dalis tyrinėja tokias dorinimo bendrenybes, kaip tikslą, bendrus uždavinius, sąlygas ir priemones. Specialioji dalis tyrinėja specialius ir labiau konkretinius dorinimo uždavinius ir jų vykdymą sistemingu auklėjimu. Tokiu būtent būdu tyrinėjamas specialiojoje dalyje mandagumo klausimas, seksualinio auklėjimo problema , vyrų ir moterų auklėjimas, pagal jų pašaukimo ypatybes, visuomeninis ir tautinis auklėjimas.

Bendroji dorinimo mokslo dalis atsižvelgia labiausiai į auklėtinio prigimtį ir tyrinėja dorinimo dalykus, taip sakant, formaliu atžvilgiu. Smulkesni bendrosios dorinimo mokslo dalies skyriai nustatomi pagal dalykus, kurie juose tyrinėjami.

Specialiąją dorinimo mokslo dalį sudaro materialiniai arba konkretiniai dorinimo uždaviniai.

Darbo objektas – dorovinio ugdymo tikslai, uždaviniai bei priemonės.

Darbo tikslas – išsiaiškinti, kaip dorovinį ugdymą supranta S. Šalkauskis.

Tikslui realizuoti iškelti šie uždaviniai:

1. Išsiaiškinti, kokie yra dorinimo tikslai;

2. Paanalizuoti, kokie yra formalinai dorinimo uždaviniai;

3. Išanalizuoti dorinimo sąlygas bei priemones;

4. Aptarti kai kuriuos specialiuosius dorinimo veiksnius.

II. Dorinimo tikslai

2.1 Tolimesni ir artimesni dorinimo tikslai

Tikslą St. Šalkauskis apibrėžia kaip siekiamąja priežastimi ir aptariamas tuomet, kai kas nors vyksta arba daroma. Tikslas patraukia prie savęs žmogaus valią dėl to, kad jis yra žmogaus laikomas tam tikra gėrybe. Grožio idėja, išreikšta paviršiniu pavidalu, yra objektyvi gėrybė, tuo tarpu garbė ir materialinis pelnas yra subjektyvios gėrybės. Pats grožis yra aukščiausia gėrybė ir todėl tolimiausias kuriamojo veikimo tikslas.

Tuo tarpu, panašią situaciją tenka rinktis, norint rasti tolimiausią kelią dorinimui. St. Šalkauskio nuomone, būtent dorinimas turi paruošti žmogų doroviniam gyvenimui. Kadangi gyvenimas turi savo tikslą, tuomet bus ne sunku suprasti, kad dorinis auklėjimas taip pat turi tikslą. Dorinio gyvenimo srityje objektyviai pati dora yra tikslas, aišku tai, jog ji yra tikslas, tad aišku tai, kad dora yra įvardijama kaip tikslas ir doriniam žmogaus auklėjimui. Tačiau toli gražu, dora nėra tolimiausias tikslas nei žmogaus gyvenimui, nei doriniam auklėjimui, nes pati dora arba dorovė, kaip dorinių gėrybių tvarka, įgauna tikros reikšmės tik sąryšį su tuo nelygstamuoju gėriu, į kurį kaip į savo vyriausią tikslą turi laisvai ir sąmoningai apsispręsti žmogaus valia. Šis vyriausias gėris yra nelygstamasis tikslas žmogaus valiai, tuo pačiu yra galutinis arba tolimiausias tikslas doriniam auklėjimui. Taigi, tolimiausias dorinis gyvenimo tikslas ir tolimiausias dorinio auklėjimo tikslas, ir tas tikslas yra pats Dievas.

2.2 Objektyviniai ir subjektyviniai dorinimo tikslai

Objektyvinės prasmės vertingumas pereina ne nuo žmogaus nusistatymo, bet nuo šito tikslo, turinčio savyje buities ir tobulumo pilnatvę. Šalia šito tolimiausio objektyvinio tikslo yra įžiūrima nauja tikslų kategorija, kuri yra vadinama artimesniu objektyviniu tikslu. Šį tikslą sudaro bendrieji žmogaus dvasinio veiklumo objektai, kuriuos sudaro tiesa, gėris bei grožis. Tiesa yra protinio veikimo objektas, gėris yra valios veikimo
objektas, grožis yra estetinio jausmo objektas. Pasak St. Šalkauskio, dora yra artimesnis objektyvinis praktinio veikimo tikslas ir todėl yra tinkamas tikslas doriniam auklėjimui. Tolimesnis subjektyvinis žmogaus gyvenimo tikslas yra asmeninis baimingumas, kuris yra įgyjamas siekiant objektyvinių gyvenimo tikslų.

Dorinio gyvenimo srityje idealinio gėrio meilė ir jo siekimas valios galia turi teikti žmogui laimės. Prie tokios laimės supratimo turi ruošti ir dorinis auklėjimas. Artimesnis subjektyvinis dorinimo tikslas yra tos žmogaus galios išvystymas, kuri tarnauja doriniam veikimui. Tai bus būtent žmogaus galios išvystymas ir išauklėjimas. Artimesnis objektyvinis dorinimo tikslas yra praktinė gėrio meilė, o tuo tarpu tolimesnis subjektyvinis dorinimo tikslas yra baimingumas, pereinantis iš meilės gėrio. Tolimiausias objektyvinis dorinimo tikslas yra pats Dievas.

Taigi yra keturi tikslai, kurie glaudžiai susiję vieni su kitais doriniame žmogaus gyvenime, vykdytini ugdomojo dorinimo priemonėmis yra šie:

• valios kultūra, kaip vykdomoji galybė;

• doros tvarka, kaip gėrio meilė;

• baimingumas, kaip dora;

• pasitikėjimas Dievu, kaip galutinis dorinio gyvenimo laimėjimas.

2.3 Tiesioginiai ir ne tiesioginiai gyvenimo tikslai

Visus prieš tai nusakytus dorinimo tikslus būtų galima pavadinti ne tiesioginiais tikslais, tuo tarpu šalia jų ir jiems atitiktinai yra ir dorinimui tiesioginių tikslų, kurie atitinka ugdomojo veikimo prigimtį.

Ruošdamas žmogų gyvenimui, ugdymas jo prigimtyje turi išvystyti tokių ypatybių, kurios duotų galimybės sėkmingai vystyti gyvenimo tikslus. Tokios ypatybės ir yra pastovus ir sąmoningas nusiteikimas bei nusistatymas vykdyti kuo sėkmingiausiu būdu gyvenimo tikslus. Šios ugdomosios vertybės ir yra dorinimui artimiausi ir tiesioginiai tikslai, kurie dorinio gyvenimo tikslų atžvilgiu tampa pedagoginėmis priemonėmis.

Dorybė yra jau įgytas įprastinis pasiturėjimas valios kultūra, palenkta doriniams tikslams. Taigi, dorybė yra pastovus ir sąmoningas valios nusiteikimas bei pasiryžimas veikti tvirtai ir galingai, siekiant dorinių gyvenimo tikslų. Štai tokia prasme dorybė yra tiesioginis dorinimo tikslas arba kitaip tariant dorinimo vertybė.

St. Šalkauskis ypač pabrėžia, kad kiekvieną gyvenimo tikslą turi atitikti auklėtinio prigimtyje tam tikra dorybė, kaip pastovus bei sąmoningas nusiteikimas, kurio pagalba šis tikslas gali būti siekiamas.

St. Šalkauskis išskiria tris pagrindinius gyvenimo tikslus, kurie būdingi dorinimui:

• Valios kultūra. Tai pastovus ir sąmoningas nusiteikimas, įgytas pratinimosi keliu, tik tvirtas būdas palengvina bet kurį dorinį veiksmą, kuris neleidžia žmogui iškrypti iš tiesaus kelio, kuomet gyvenimas jam sudarys kliūčių žengti doros takais.

• Doros tvarka. Pagrindinis žmogaus doros nusiteikimas yra sąžinė. Sąžinės žinojimas, taikomas veikimui, yra ne kas kita, kaip vertinamasis sprendimas. Taigi, sąžinė yra pastovus bei sąmoningas nusiteikimas, padedantis žmogui vertinamai spręsti apie doriną veiksmo vertę. Sąžinė yra aukštesnis žmogaus prigimties balsas, kuris kartais pastumia žmogų į veikimą arba sulaiko nuo netinkamo veikimo.

• Žmogaus laimingumas. Žmogaus laimė pereina ne tiek nuo išviršinių gyvenimo aplinkybių, kiek nuo vidinio nusistatymo bei sugebėjimo būti laimingam. Žmogus laimės ieškoti visų pirma privalo dorinės prievolės pildyme ir aukštųjų idealų vykdyme. Laimė apskritai yra tolimesnis ne tiesioginis gyvenimo tikslas, o sugebėjimas būti laimingam visose gyvenimo aplinkybėse yra ugdomoji vertybė, kuri sudaro tiesioginį ugdomojo veikimo tikslą.

Tai trys pagrindiniai tiesioginiai dorinimo tikslai, kuriuos išskiria St. Šalkauskis, kaip bendrąsias dorybes, kokių reikia doriniam gyvenimui dorai asmenybei.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1229 žodžiai iš 3885 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.