Statinių investicijos
5 (100%) 1 vote

Statinių investicijos

TURINYS

ĮVADAS——————————————————————————————————–3

1.INVESTICINIŲ PROJEKTŲ EKONOMINIO EFEKTYVUMO VERTINIMO METODAI————-4

2.STATINIŲ INVESTICIJŲ EKONOMINIO EFEKTYVUMO VERTINIMO METODAI—————–6

2.1.Atsipirkimo laiko metodas——————————————————————————–6

2.1.1 Atsipirkimo laiko investicijų vertinimo metodo privalumai ir trūkumai————–10

2.2Vidutinio pelningumo metodas—————————————————————————11

2.2.1.Vidutinio investicijų pelningumo metodo trūkumai ir privalumai———————-14

3. PLAČIAUSIAI NAUDOJAMŲ PROJEKTŲ ĮVERTINIMO METODŲ PASISKIRSTYMAS—————–16

IŠVADOS——————————————————————————————————-17

LITERATŪRA————————————————————————————————-19

ĮVADAS

INVESTICIJOS – tai lėšos ilgalaikiam materialiam turtui kurti, įsigyti arba modernizuoti ir nekilnojamam turtui įsigyti, siekiant gauti pelną ar lėšų socialinėms reikmėms.

PROJEKTAS – tai yra iš anksto parengta dokumentacija, pagal kurią galima sukurti, rekonstruoti ar patobulinti tam tikrą projektą. Projektas yra lotynų kilmės žodis ir reiškia „mestas į priekį“

INVESTICIJŲ PROJEKTAS – tai dokumentas, kuriame ekonomiškai, techniškai ir socialiai pagrindžiami investavimo tikslai, įvertinama, kaip investicijų vertė gali grįžti, bei kiti efektyvumo rodikliai, numatomos projektui įgyvendinti reikalingos lėšos bei finansavimo šaltiniai.

Daugelio įmonių vadovams labai svarbus ir bene pagrindinis uždavinys, kurį jie turi išspręsti, – investicijų projekto sudarymas. Gamybos aktyvai – technika ir įrengimai – nusidėvi, todėl reikalingas jų kapitalinis remontas arba jie keičiami naujais. Plėsti gamybai reikalingos lėšos ir investicijos. Priimdami sprendimą apie investavimą įmonės vadovai visuomet turi pasirinkimo galimybę. Kartais tokie sprendimai gali labai padidinti įmonės savininkų turto vertę, bet jei didelis projektas pasirodo beesąs nesėkmingas, įmonė gali ir bankrutuoti. Siekiant priimti optimalų sprendimą laikomasi principo, kuris leidžia palyginti ir įvertinti alternatyvias galimybes.

Mano darbo tikslas – pristatyti ir išanalizuoti du investicijų efektyvumo įvertinimo metodus – atsipirkimo laiko ir vidutinio pelningumo.

Darbo uždaviniai:

1. Bendros apžvalgos ir supratimo apie investicijų efektyvumo įvertinimo metodus suformulavimas ir pateikimas;

2. Minėtų metodų analizė remiantis pavyzdžiais;

3. Nagrinėtų metodų palyginimas;

4. Atlikto darbo apibendrinimas ir konkrečių išvadų suformulavimas.

1.INVESTICINIŲ PROJEKTŲ EKONOMINIO EFEKTYVUMO VERTINIMO METODAI

Sprendimą investuoti padaro įmonė, o pasiūlymus įvairių projektų forma ji nuolat gauna iš įvairių šaltinių. Paprastai įmonė turi kelis investicijų projektų variantus. Daugiausiai jų būna tada, kai atsiranda projekto idėja, vėliau atlikus visų variantų esminius skaičiavimus alternatyvų lieka mažiau. Labiausiai priimtinas variantas parengiamas galutinai, t.y. atliekama jo finansinė analizė, nes būtent nuo jos gautų išvadų labai dažnai priklauso įmonės ateities finansiniai rezultatai, bei investicijų pelningumas. Investicijų projektų vertinimui naudojami įvairūs metodai, iš kurių vieni negrindžiami pinigų laiko verte (atsipirkimo laiko ir vidutinio pelningumo metodai), o kiti grindžiami pinigų laiko verte (grynosios dabartinės vertės, diskontuotų pinigų srautų, atsipirkimo laiko, pinigų įplaukų – išlaidų, santykio ir vidinės grąžos normos metodai). Pirmieji metodai vadinami statiniais, o antrieji dinaminiais metodais.

Darant sprendimus dėl ilgalaikių investicijų, lemiamą reikšmę turi pinigų srautų rodikliai, nes jie realiau negu projekto pelnas apibūdina ekonominę projekto vertę. Perkant projektą, už jį užmokama pinigai, o ne pelnas, todėl ir nauda iš to projekto turi būti įvertinama pinigų rodikliais. Projekto pinigų srautai yra skirstomi taip:

a) pradinės investicijos, vadinamasis nulinių metų pinigų srautas. Jis visada yra žymimas minuso ženklu, nes investuojant visada išleidžiami pinigai;

b) projekto veiklos pinigų srautai. Tai per visą projekto (ilgalaikio turto) egzistavimo laikotarpį vykstantys pinigų srautai, dažniausiai gavimai viršija išleidimus;

c) projekto veiklos pabaigos pinigų srautai. Tai nustatyto laikotarpio pabaigos, kai pasibaigia ilgalaikio turto egzistavimas, pinigų gavimai (gali jų ir nebūti).

Kaip jau minėta, norint padaryti sprendimą investuoti į ilgalaikį turtą, reikia žinoti, kokią metodiką reikia taikyti projektams įvertinti. Tos metodikos parinkimas priklauso nuo sprendimo pobūdžio.

Pirmas atvejis – reikia padaryti sprendimą: tinkamas ar netinkamas yra projektas. Iš daugybės projektų turės būti išrinktas tinkamas projektas, atmetant netinkamus.

Antras atvejis – kai pateikiami keli alternatyvūs projektai, o reikia pasirinkti geriausią iš jų.

Trečias atvejis – yra keli tinkami alternatyvūs projektai, bet nėra pakankamo visiems jiems finansavimo ir reikia nuspręsti, kokius projektus arba etapus verta pasirinkti
investicijoms, o kuriuos galima atidėti ateičiai.

Nėra nei vieno tobulo investicijų vertinimo metodo, kiekvienas iš jų turi tam tikrų privalumų ir trūkumų, kuriuos reikia žinoti prieš pasirenkant vieną ar kitą metodą, konkretaus investicijų projekto efektyvumui įvertinti. Svarbu žinoti, kad nė vienas iš šių metodų negali pateikti galutinio sprendimo investuoti ar neinvestuoti. Didžiausia iš jų nauda tokia, kad šiais metodais tik galima pateikti informaciją sprendimų priėmėjui. Niekas negali tiksliai nuspėti ateities, todėl bet kuri investicijų vertinimo metodika gali suteikti tik prognozėmis paremtą informaciją, bet ne galutinį sprendimą. Vertinimo metodai niekada nepakeis valdymo sprendimo, bet visada padės padaryti jį teisingesnį.

2.STATINIŲ INVESTICIJŲ EKONOMINIO EFEKTYVUMO VERTINIMO METODAI

Statiniai investicijų ekonominio efektyvumo vertinimo metodai nuo dinaminių investicijų ekonominio efektyvumo vertinimo metodų skiriasi tuo, kad jie nėra grindžiami pinigų laiko verte. Jie dažniausiai taikomi įvertinant projektus finansinėms arba į nekilnojamąjį turtą investicijoms. Šie metodai yra dviejų rūšių :

Atsipirkimo laiko;

Vidutinio pelningumo

2.1.Atsipirkimo laiko metodas

Kiekviena investicija susijusi su rizika. Jei investuodama įmonė rizikuoja savo finansiniais ištekliais, ji, žinoma, stengiasi kuo greičiau juos susigrąžinti. Todėl išryškėja atsipirkimo laiko sąvoka, t.y. laiko, per kurį bus gautos grynosios įplaukos, padengiančios investicijų išlaidas.

Atsipirkimo laikas – laiko trukmė, per kurį nediskontuotos prognozuojamos piniginių lėšų įplaukos viršija nediskontuotą investicijų sumą. Tai metų, reikalingų kompensuoti startines investicijų išlaidas, skaičius.

Atsipirkimo laiko esmė yra ta, kad ji parodo kaip greitai grįžta investuoti pinigai. Į metinius pinigų srautus neturi būti įskaitoma paskolų gavimas ir grąžinimas, nes tai yra finansinės veiklos pinigų srautai. Nors atsipirkimo laiko metodas neišreiškia investicijų efektyvumo procentais, bet pasinaudojus gauta informacija galima palyginti pinigų įplaukas su skolinto kapitalo pritraukimo išlaidomis. Jeigu projektas neatsiperka, pinigų srautai nepadengs ir finansavimo išlaidų. Šis metodas taip pat leidžia palyginti ir investavimo alternatyvas: kuo atsipirkimo laikas trumpesnis, tuo projektas mažiau reikalingesnis. Dauguma projektų apima ne tik ilgalaikio, bet ir trumpalaikio turto įsigijimą. Nežiūrint į tai, projekto gyvavimo pabaigoje, ilgalaikis turtas geriausiu atveju turi likutinę vertę. Tuo tarpu trumpalaikis turtas yra padengiamas visiškai. Taip yra todėl, kad projekto gyvavimo pabaigoje, įmonė parduos visas produkcijos atsargas, pirkėjai sumokės skolas už priimtą produkciją, o žaliavos nebebus perkamos. Kadangi trumpalaikis turtas yra visiškai kompensuojamas projekto gavimo pabaigoje, jis iš analizės turi būti eliminuojamas. Atsipirkimo laikas metais apskaičiuojamas pagal formulę:

LA=M+I/S

LA – atsipirkimo laikas metais

M – metai prieš visišką išlaidų padengimą

I – nepadengtų išlaidų suma padengimų metų pradžioje

S – visiško padengimo metų pinigų srauto suma

Atsipirkimo periodą lengviausia apskaičiuoti sumuojant projekto grynuosius pinigų srautus, kol bendra suma tampa teigiama. Kuo trumpesnis atsipirkimo periodas, tuo geresnis yra projektas.

PAVYZDYS NR.1

Įmonėje „Horizontalus pasaulis“ svarstomi du projektai: P1 ir P2. Kiekvieno projekto pradinė investicija yra 100000 litų.

1 lentelė

Metai Laukiamas grynas pinigų

srautas (tūkst.. Lt) Gaunama grynų pinigų srauto suma (tūkst.. Lt)

P1 P2 P1 P2

0 100 100 -100 -100

1 10 70 -90 -30

2 60 50 -30 +20

3 80 20 +50 +40

Projekto P1 suminis grynasis pinigų srautas po pirmųjų metų yra – 100 + 10 = – 90 tūkst. Lt.

Pasibaigus antriems metams jis sudaro – 90+60= – 30 tūkst. Lt

Pasibaigus tretiems metams – 30+80= +50 Lt = – 100+10+60+80 = +50 tūkst. Lt

Projekto P2 grynojo pinigų srauto suma tampa teigiama tarp antrųjų ir trečiųjų metų.

1m.= -100+70 = – 30 tūkst. Lt

2m.= – 30+50 = +20 tūkst. Lt

3m.= + 20+20= + 40 tūkst. Lt = – 100 +70 +50+20 = + 40 tūkst. Lt

Taigi geriau yra pasirinkti projektą P2, nes jis greičiau atsiperka.

PAVYZDYS NR.2

Kompanija turi dvi patrauklias investavimo galimybes: Q ir Z projektai pateikti 1 lentelėje. Iš Q projekto per metus 5 kartus įplauks po 20000 Lt. Tokiu atveju 60000 Lt pradinės investicijos atsipirks tik trečiųjų, metų pabaigoje. Tai reiškia, kad atsipirkimo laikotarpis – 3 metai. Z projekto grynosios įplaukos pasiskirsto skirtingai: pirmaisiais metais – 45000 Lt, antraisiais -25000 Lt (suma – 70000 Lt). 75000 Lt pirminiams kaštams padengti trūksta tik 5000 Lt. Z projekto įplaukos per trečiuosius metus sudarys 10000 Lt, todėl reikės tik vieno pusmečio pradinėms investicijoms padengti. Vadinasi, Z projekto išlaidos atsipirks per 2,5 metų.

Investicijų projektai kompanijai

2lentelė

Q projektas Z projektas

Pradinės investicijos 60000 75000

Metai Grynosios įplaukos Grynosios
įplaukos

1 20000 45000

2 20000 25000

3 20000 10000

4 20000 10000

5 20000 10000

Vidutinės 20000 20000

Jei kompanijos vadovybe lygindama du projektus vertina tik atsipirkimo laika, tai ji turi išanalizuoti tokius veiksnius: pradines išlaidas, kitų, galimų investicijų poreikį, kiekvieno projekto įgyvendinimo riziką ir pan. Kai kurios įmonės pasirenka tik tokius projektus, kurių atsipirkimo laikas yra žemesnis už tam tikrą ribą. Jei kompanija nustato 2,8 metų maksimalų, atsipirkimo laiką, tai Q projektas iš karto atmetamas.

PAVYZDYS NR.3

Yra pasiūlyti du projektai: projektas A ir projektas B.

Planuojami po mokesčių sumokėjimo grynųjų pinigų srautai

3 lentelė

Metai Projektas A Projektas B

0 -1000 -1000

1 500 100

2 400 300

3 300 400

4 100 600

Atsipirkimo periodo apskaičiavimas:

4 lentelė

0 1 2 3 4

Projektas A -1000 500 400 300 100

Suminis pinigų srautas -1000 -500 -100 200 300

Projektas B -1000 100 300 400 600

Suminis pinigų srautas -1000 -900 -600 -200 400

Projekto A : 2 + 100 / 300 = 2.33

Projekto B: 3 + 200 / 600 = 3.33

Kai kurios firmos naudoja vadinamąjį diskontuotą atsipirkimo laikotarpį. Norint jį apskaičiuoti, reikia žinoti projektų finansavimo kaštus. Tarkime, kad šie kaštai yra 10%. Taigi kiekvienų metų pinigų srautus reikia dalinti iš ( 1 + k )t, tai yra 1,10 pakeltas atitinkamu laipsniu: 1 arba 2, arba 3, arba 4.Sudėję gausime projekto A – 1011 litų arba

2 + 214 / 225 = 2,95 metų.

2.1.1. Atsipirkimo laiko investicijų vertinimo metodo privalumai ir trūkumai

Atsipirkimo laiko investicijų vertinimo metodas turi privalumų ir trūkumų. Šis metodas nepripažįsta pinigu. vertės pasikeitimo, lyginant ją su pradinėmis išlaidomis. Taip pat nekreipiama dėmesio į grynųjų pinigų įplaukas pasibaigus atsipirkimo laikotarpiui. Be to, skirtingi investicinių projektų vertinimo metodų analitikai, nevienodai formuluoja šiuos privalumus ir trūkumus. Apibendrintai būtų galima suformuluoti tokius šio metodo pranašumus ir trūkumus:

PRANAŠUMAI:

• Lengva ir paprasta skaičiuoti (padaromos tik pinigų srautų prognozės);

• Padeda išrinkti mažiausiai rizikingą projektą (kuo trumpesnis atsipirkimo laikas tuo patikimesnis pinigų srautų įvertinimas, nes mažiau padaroma prognozavimo klaidų);

• Nebūtina skaičiuoti pinigų srautų visam projekto įgyvendinimo laikotarpiui;

• Patogu naudoti kai ypač trūksta kapitalo investicijoms finansuoti.

• Parodo, kiek laiko lėšos yra siejamos su projektu

TRŪKUMAI:

• Nepaisoma pinigų srautų po atsipirkimo (investicijos gali atsipirkti vėliau, bet po jų atsipirkimo gali būti daug didesni pinigų srautai)

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1662 žodžiai iš 5538 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.