Statistika
5 (100%) 1 vote

Statistika

TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………………………………2

1. Valstybės statistikos uždaviniai……………………………………………………………………………………………3

2. Kaip suprantama statistika?…………………………………………………………………………………………………4

3. Statistinė visuma, variacija (sklaida), statistinis rodiklis…………………………………………………………5

4. Natūralus nedarbo lygis………………………………………………………………………………………………………7

5. Nacionalinių sąskaitų sistemos sąskaitos………………………………………………………………………………9

6. Užduotis………………………………………………………………………………………………………………………….11

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………………………..13

LITERATŪROS SĄRAŠAS…………………………………………………………………………………………………14

ĮVADAS

Statistika metodologinis mokslas. Statistika suprantama – kaip mokslas nagrinėjantis masinius socialinius – ekonominius bei kitus reiškinius, kiekybiniu aspektu su jų kokybiniu turiniu vietos ir laiko sąlygomis. Tai gali būti gamyba, gyventojai, verslas, įvairaus kultūrinio ir politinio gyvenimo reiškiniai ir t.t.

Statistikoje visi apibendrinimai daromi induktyviai, remiantis empirinio patyrimo duomenimis. Indukcinė statistika nagrinėja tą matematinę statistinę metodologiją, kuri leidžia gautas išvadas apie atrankos visumą pagrįstai pritaikyti generalinei visumai apibendrinti.

Nuo statistinės metodologijos, kaip mokslo apie statistinius metodus, reikia skirti mokymo disciplinas, kurios vienos ar kitos srities teorinius mokslus konkretina, jų kategorijas ir sąvokas identifikuoja su konkrečiais gyvenimo faktais, reiškiniais.

Statistika, tirdama masinius reiškinius ir procesus, vartoja specifines sąvokas: didžiųjų skaičių dėsnį, požymį, statistinę visumą, variacijos rodiklį.

Statistikos tarnybos organizuoja statistiką šalyje, renka, apibendrina, analizuoja ir skelbia duomenis apie gyventojus, aplinkos apsaugą, juridinių ir fizinių asmenų gamybinę, komercinę bei finansinę veiklą.

Statistikos departamentas numato du kartus per metus atlikti atrankinį darbo jėgos užimtumo ir nedarbo tyrimą.

1. Valstybės statistikos uždaviniai

Kiekvienoje šalyje statistinės informacijos rinkimą reglamentuoja statistikos įstatymas. Statistikos įstatymas numato statistikos valstybėje organizavimą, tikslus, duomenų gavimo būdus, formas bei prievolę, naudojimo sąlygas, taip pat atsakomybę už duomenų pateikimo ir naudojimo tvarkos pažeidimus.

Statistinę informaciją gali rengti valstybinės įstaigos. Valstybės statistiką tvarko įvairių lygių statistikos tarnybos.

Lietuvoje yra Statistikos Departamentas (SD), Lietuvos Respublikos Vyriausybė bei administracinių vienetų statistikos skyriai. Statistikos tarnybos organizuoja statistiką šalyje, renka, apibendrina, analizuoja ir skelbia duomenis apie gyventojus, aplinkos apsaugą, juridinių ir fizinių asmenų gamybinę, komercinę bei finansinę veiklą. Statistinė informacija gali būti renkama ištisiniu ir daliniu metodu. Ištisiniu metodu statistinius duomenis pateikia visi be išimties respondentai. Tuo atveju statistika tik aprašo reiškinius, konstatuoja faktus.

Iš dalinių stebėjimų išskirtinę reikšmę turi imties metodu gaunami pirminiai statistiniai duomenys.

Statistikos kodekse (Tarptautinės statistikos institutas, 1985 m.) suformuoti pagrindiniai valstybės statistikos organizavimo principai:

1. valstybės statistikos centralizacijos ir decentralizacijos;

2. neutralumo;

3. mokslinio savarankiškumo;

4. duomenų legalizavimo;

5. duomenų teikimo prievolės;

6. vardinių duomenų konfidencialumo.

Statistinių duomenų apsaugą ir jų identifikavimą reglamentuoja Duomenų apsaugos įstatymas.

Pagrindinės statistikos funkcijos yra šios:

a) pažintinė;

b) valdymo;

c) viešumo.

2. Kaip suprantama statistika?

Statistika – tai ne paprastas skaičiavimas, o sistemingas ir tikslingas požymių, reiškinių ir daiktų žymėjimas skaitmenimis, atsižvelgiant į tam tikras jų ypatybes. Statistikos samprata yra daugiareikšmė. Ją galima suprasti kaip masinių reiškinių ir procesų duomenų rinkimo, sisteminimo ir analizės metodų sistemą. Tuo požiūriu galima kalbėti apie universalų masinių reiškinių ir procesų pažinimo metodą. Tokio metodo teorija yra matematinė statistika, kuri stipriai susijusi su atsitiktinių dydžių tyrimo mokslu – tikimybių teorija, naudojasi jos sąvokomis ir metodais.

Statistiką galima suprasti ir kaip praktinę veiklos sritį, kur vyksta duomenų rinkimas, apdorojimas, analizė ir publikavimas. Šiuo požiūriu statistika sutampa su nacionaline apskaita, kuri dažnai vadinama statistine apskaita.

Trumpai statistikos esmę galima apibūdinti šitaip:

1. Statistika nėra paprastas atsitikimų, reiškinių ar kokių nors daiktų bei dalykų skaičiavimas;
statistika yra masinių reiškinių kiekybinis aprašymas, jų grupavimas ir apibūdinimas rodikliais, jų indikatoriais.

2. Statistikai pagrindą duoda didžiųjų skaičių dėsnis, nes, tik esant dideliam tyrinėjimų reiškinių skaičiui, pasireiškia statistiniai dėsningumai ir tendencijos.

3. Statistiniai dėsningumai rodo tų veiksnių, kurie nulemia nagrinėjamų masinių reiškinių pagrindines ypatybes, įtaką.

4. Statistiniai dėsningumai įgalina daryti tikimybinius sprendimus, todėl bet kokio realaus reiškinio statistinės analizės teorijos sukūrimas neįmanomas be sąsajų su tikimybių teorija, tikimybiniais skaičiavimais.

Yra trys pagrindiniai statistikos darbo etapai:

• Statistinis stebėjimas.

• Duomenų susumavimas.

• Statistinė analizė.

3. Statistinė visuma, variacija (sklaida), statistinis rodiklis

Statistinė visuma – tai objektų arba reiškinių egzistuojančių laike ir erdvėje, panašiu savo turiniu, turinčių bendrų požymių ir besiskiriančių jų reikšmėmis grupė (aibė). Tai Lietuvos miesto įmonių, gyventojų, mokyklos mokinių ir bendrų visumos požymių aibė yra vadinami visumos vienetais (gamykla, mokykla, miestas).

Kiekvienas statistinis vienetas turi didelį kiekį bendrų savybių.

Variacija (sklaida) – požymių reikšmių svyravimai. Pvz.: Studentai gali skirtis amžiumi, pažangumu, socialiniu aktyvumu, gaunamos stipendijos dydžiu. Variacijos atsiranda dėl įvairių priežasčių poveikio reiškiniui. Jos kinta tiek laiko, tiek erdvės atžvilgiu.

Statistinių rodiklių, kurie apibūdina įvairius socialinius ir ekonominius reiškinius bei jų savybes, yra labai daug. Vieni jų parodo tiriamų reiškinių ir procesų apimtį, kiekį, skaičių, kiti jų kokybines savybes, kurios dažniausiai išreiškiamos žodžiais, treti parodo tiriamų visumų pokyčius laike, dar kiti atspindi nagrinėjamų reiškinių ryšį su jiems giminingais.

Statistiniai rodikliai (indikatoriai) – skaitmeniniai dydžiai parodantys visuomeninių reiškinių ir procesų, bei jų požymių apimtį, dydį, skaičių ir pan., išreikštą absoliutiniais , viduriniais ir santykiniais dydžiais, paimtais konkrečiomis vietos ir laiko sąlygomis.

Šiuos rodiklius yra priimta skirstyti į tam tikras grupes pagal tam tikrus požymius. Toks skirstymas yra vadinamas statistinių rodiklių klasifikavimu. Įvairių giminingų statistinių rodiklių grupės statistikos teorijoje yra vadinamas statistinių rodiklių sistema. Šią sistemą sudaro:

1. Gamybos veiksnių statistiniai rodikliai. Jie parodo visų gamybą lemiančių veiksnių ir jų požymių apimtis, skaičių, dydį, mąstą ir pan.

2. Gamybos rezultatų statistinius rodiklius. Jie apibūdina išleidžiamos produkcijos arba pagaminamų gaminių bei suteiktų paslaugų apimtis, kiekius, skaičių.

3. Visuomeninių reiškinių ir procesų dinamikos rodikliai. Jie parodo tiriamų ekonominių ir socialinių reiškinių bei jų požymių kitimą per tam tikrą laikotarpį.

4. Struktūros rodikliai. Jie nusako nagrinėjamų reiškinių vidinę sandarą ir jos sudėtinių elementų santykinį pasiskirstymą.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 984 žodžiai iš 1965 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.