Statistikos tyrimo metodai
5 (100%) 1 vote

Statistikos tyrimo metodai

TURINYS

Įvadas 2

1. Statistikos tyrimo metodai 3

Išvados 8

Literatūra 9

ĮVADAS

Statistika – tai valstybės ribose esančių reiškinių padėtis, jų būklės atspindys. Šiuo metu statistika suprantama taip: tai mokslas, nagrinėjantis masinius socialinius ekonominius bei kitus reiškinius, kiekybiniu aspektu su jų kokybiniu turiniu vietos ir laiko sąlygomis.

Statistikos objekto ypatybės sąlygoja jos metodą. Statistikos metodas – tai būdų, priemonių visuma masinių procesų dėsningumams tirti.

Statistikos metodai glaudžiai tarpusavyje susiję, jie įgalina logiškai nuosekliai atskleisti tiriamo objekto turinį. Jos metodų vienybę ir sąryšį nulemia tai, kad statistika visuomeninius reiškinius ir procesus tiria tarpusavyje susijusius, nuolat besivystančius, dinamiškus, kaip atsitiktinumo ir būtinumo dialektinį sąryšį. Tai leidžia statistikai pažinti masinius visuomeninius reiškinius tokius, kokie jie yra, o ne kokie atrodo.

Pagrindinis mokslinis principas – tarpusavyje susijusių visumos faktų tyrimas. Dialektinio metodo požiūriu nė vienas reiškinys negali būti pažintas, suprastas jį nagrinėjant izoliuotai. Todėl vienas iš svarbiausių statistikos uždavinių yra priežastinių ryšių atskleidimas, jų išmatavimas.

Antra vertus, dialektinis metodas reikalauja reiškinius tirti jiems judant, kintant, vystantis. Čia ypač svarbus vaidmuo tenka kiekybinių pakitimų perėjimo į naują kokybę dėsniui.

Visuomeniniai reiškiniai nėra vienarūšiai, jie kiekybiškai skirtingai išreiškiami. Statistikos uždavinys – atskleisti naują kokybę, kurią nulėmė kiekybiniai pakitimai.

Taigi dialektinis materializmas, kaip bendrasis metodas, duoda kryptį kurti specifinius statistinius metodus, kurie yra ne tik priemonė objektyviai informacijai apie tikrovę gauti, bet ir instrumentas nuodugniau jai pažinti.

Darbo tikslas: apžvelgti statistinio tyrimo metodus.

1. STATISTIKOS TYRIMO METODAI

Tiriant masinius visuomeninius reiškinius statistikos metodais, pereinami keturi etapai, kuriuose atitinkamai taikomos keturios statistikos metodų grupės (statistinio stebėjimo, statistinės medžiagos suvedimo ir analizės, analizės rezultatų įvertinimo). Šie keturi tyrimo etapai atliekami nuosekliai, jie yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Kiekviename etape taikomi specifiniai tyrimo metodai.

Pirmame tyrimo etape naudojami masiniai stebėjimai. Jie atliekami taikant įvairias stebėjimo formas, rūšis ir būdus priklausomai nuo tiriamo objekto specifikos. Tik atliekant masinius stebėjimus, galima atskleisti ir ištirti dėsningumus bei tendencijas.

Antrame tyrimo etape susisteminami ir sutvarkomi stebėjimo metu gauti duomenys. Šiame etape taikomi surinktų duomenų kontrolė, rūšiavimas, grupavimai, apibendrinančių rodiklių apskaičiavimas, statistinių lentelių suvedimo bei grafikų vaizdavimo metodai.

Trečiame tyrimo etape atliekama gautų rezultatų analizė, t. y. nustatomi reiškinių santykiai, ryšiai bei vystymosi tendencijos. Tam tikslui taikomi tokie specifiniai statistikos metodai kaip koreliacijos bei regresijos, dinamikos eilučių, indeksų ir kt. Ši analizė gali būti dviejų lygių: gautų duomenų tikslumo vertinimas (parametrų įvertinimo, statistinių hipotezių patikrinimo metodai) ir dalykinė tiriamo objekto būklės analizė.

Ketvirtame tyrimo etape pateikiamos išvados apie tiriamo reiškinio objekto būklę (ekonominis interpretavimas), prognozės ateičiai, gali būti rekomendacijos.

Masinių stebėjimų būtinumą sąlygoja didžiųjų skaičių dėsnis. Jis atskleidžia atsitiktinumo ir būtinumo dialektiką, t. y. kad dėsningumas išryškėja tik masiškai stebint. Tokio stebėjimo metu atskirų vienetų reikšmių nukrypimai vienas kitą „kompensuoja“, panaikina, o vidutinė reikšmė jau nėra atsitiktinė ir gali būti nustatyta gan tiksliai. Esant masiniams stebėjimams, išryškėja įtik pagrindinių, esminių veiksnių įtaka ir neatsispindi .antraeilių, šalutinių priežasčių poveikis.

Šio dėsnio veikimas tuo aiškesnis, kuo didesnis stebėjimų skaičius. Pavyzdžiui, kiekvienos šeimos narių skaičius atskirai gali būti traktuojamas kaip atsitiktinis. Jis negali atspindėti tam tikro regiono šeimos dydžio. Tačiau tiriant .daugiau šeimų, vidutinis šeimas narių skaičius vis labiau ryškėja, stabilizuojasi. Pakankamai tiksliai šis vidurkis gali būti nustatytas tik atlikus masinį faktų registravimą.

Matematiškai didžiųjų sikaičių dėsnis išreiškiamas keliomis teoremomis. Pavyzdžiui, įrodoma, kad kuo didesnis stebėjimų skaičius, tuo tiksliau nustatytos charakteristikos atspindi tiriamos visumos savybes, dėsningumus.

Su didžiųjų skaičių dėsnio sąvoka susijęs statistinis dėsningumas išplaukia iš jo turinio. Statistinis dėsningumas yra viena iš reiškinių visuotinio ryšio formų. Tai esminių tarpusavio ryšių sąlygotas reiškinių ir procesų vyksmo pobūdis. Jis išryškėja tik verkiant didžiųjų skaičių dėsniui. Priešingai dinaminiam dėsningumui, kai vienų veiksnių reikšmes atitinka griežtai apibrėžtos priklausomų dydžių reikšmės ir kai priklausomų dydžių santykiai tiksliai gali būti nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, statistinis dėsningumas išryškėja tik stebint daug to paties tipo reiškinių. Kiekvienu konkrečiu atveju reiškinio pasirodymas turi tikimybinį pobūdį.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 785 žodžiai iš 2513 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.