Statistinis tyrimas- nusikalstamumas Lietuvos valstybėje
5 (100%) 1 vote

Statistinis tyrimas- nusikalstamumas Lietuvos valstybėje

Turinys

1. Įvadas 3

2. Sąvokos Lietuvos statistikos metraštyje 4

3. Nusikaltimai 6

3.1. Pagal pasikėsinimo objektą 9

3.2. Pagal nusikaltimo rūšį 10

4. Nusikaltimų rūšys 11

5. Nusikaltimų aukos 13

6. Nusikalstamumas Baltijos valstybėse 14

7. Gaisrai ir jų pasekmės 16

8. Pačias skaudžiausias nelaimes sukelia jauni vairuotojai 17

9. Nepilnamečių nusikalstamumas 18

10. Išvados 21

Literatūros sąrašas 22

1. Įvadas

„Nusikalstamumas” – ši tema yra labai aktuali mūsų valstybėje, ypač dabartinėje situacijoje, kai augant nusikalstamumui, mūsų valstybė pirmauja pagal savižudybių skaičių. Išnagrinėjusi įvykdomus nusikaltimus, stengiausi daryti išvadas, kaip keitėsi nusikaltimų skaičius .

Šio darbo tikslas – išnagrinėti nusikalstamos veiklos apimtį ir sudėtį.

Šio darbo uždaviniai:

1) aprašyti nusikalstamą veiklą Lietuvoje, nusikaltimų rūšis ir pasikėsinimo objektą;

2) aprašyti nusikalstamumą Baltijos valstybėse.2. Sąvokos Lietuvos statistikos metraštyje

Užregistruotos nusikalstamos veiklos– tai nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, per ataskaitinį laikotarpį centralizuotai užregistruoti Vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos centrinėje duomenų bazėje (CDB).

Nuo 2003m. gegužės 1d., įsigaliojus naujajam Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodeksui (toliau LR BPK), užregistruotų nusikalstamų veiklų skaičių sudaro visos nusikalstamos veiklos (nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai), dėl kurių pradedamas ikiteisminis tyrimas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiklą (LR BPK 166str.)

Iki 2003m. gegužės 1d., vadovaujantis senuoju LR BPK, užregistruotų nusikaltimų skaičių sudarė tik tie nusikaltimai, dėl kurių padarymo gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą buvo iškeltos baudžiamosios bylos. Dalis pareiškimų ar pranešimų apie padarytą ar rengiamą nusikaltimą nepatekdavo į apskaitą dėl atsisakymo iškelti baudžiamąją bylą vadovaujantis senojo LR BPK 131str.

Nusikaltimas – yra pavojinga ir Baudžiamajame kodekse uždrausta veikla (veikimas ar neveikimas), už kuria numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Baudžiamasis nusižengimas – yra pavojinga ir Baudžiamajame kodekse uždrausta veikla (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą.

Ištirtos nusikalstamos veiklos– tai nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, užregistruoti CDB ir ištirti ataskaitiniu laikotarpiu, ir nusikaltimai bei baudžiamieji nusižengimai, užregistruoti CDB iki ataskaitinio laikotarpio, tačiau ištirti ataskaitiniu laikotarpiu.

Ištirtų nusikalstamų veiklų dalis– tai ištirtų ir ataskaitiniu laikotarpiu CDB užregistruotų veiklų santykis, išreikštas procentais.

Nukentėjusysis– asmuo, kuriam nusikalstama veikla padarė fizinės, turtinės ir moralinės žalos. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarymu ar teismo nutarimu.

Įtariamasis (kaltinamasis)– asmuo, sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikalstamą veiklą, arba asmuo, apklausiamas apie veiklą, kurios padarymu jis įtariamas, taip pat asmuo, dėl kurio prokuroro priimtas kaltinamasis aktas arba prokuroro pareiškimas nubausti asmenį baudžiamojo įsakymo tvarka, arba asmuo, prieš kurį teisme nagrinėjama byla privataus kaltinimo ar pagreitinto proceso tvarka.

Suimtasis– įtariamasis, kurio atžvilgiu įstatymo nustatyta tvarka priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo teismo nutartis skirti kardomąja priemonę – suėmimą. Asmenys, kuriems kardomąja priemone paskirtas suėmimas, laikomi tardymo izoliatoriuose ir jiems taikoma šiose įstaigose galiojanti asmenų laikymo tvarka ir sąlygos.

Nuteistasis– kaltinamasis, kurio atžvilgiu priimtas Lietuvos Respublikos teismo apkaltinamasis nuosprendis. Nuteistieji teismo nuosprendžiu paskirtas terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atlieka Teisingumo ministerijai pavaldžiose pataisos įstaigose– pataisos namuose, nepilnamečių pataisos namuose, kalėjimuose, atvirose kolonijose.

Nepilnamečių atsakomybė. Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako asmenys, kuriems iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų, o nuo keturiolikos iki šešiolikos metų– tik už tam tikras baudžiamojo įstatymo numatytas nusikalstamas veiklas. Asmeniui, kuriam baudžiamajame įstatyme numatytos pavojingos veiklos padarymo nebuvo suėję keturiolika metų, Lietuvos įstatymų nustatyta tvarka gali būti taikomos auklėjamojo poveikio ar kitos priemonės.3. Nusikaltimai

1 lentelė

Metai: 2000 2001 2002 2003 2004

Užregistruota nusikaltimų 82370 79265 72646 79072 84136

100000 gyventojų tenka nusikaltimų 2354 2277 2094 2289 2449

Ištirta nusikaltimų 32948 31706 29058 31629 33654

Nuteista asmenų 20680 20915 19890 17555 17882

Įkalinta asmenų (metų pabaigoje) 9516 11566 11070 8063 8125

Iš jų suimtųjų 1915 1811 1656 1362 1284

Nuteistųjų 7601 9755 9414 6701 6841

2 Lentelė Nusikaltimų skaičiaus pakitimo tempai( lyginant su praeitais metais)

Metai 2000m. 2001m. 2002m. 2003m. 2004m.

% 6,8 -3,8 -8,4 17,2 9,7

5262 -3105 -6619 12484 8289

3 Lentelė nuteisti asmenys

Iš viso: Nepilnamečiai

2000 2001 2002 2003 2004 2000 2001 2002 2003 2004

Nuteista
1 2269 2203

Laisvės atėmimu 47,0 44,4 43,6 61,9 46,8 35,3 26,3 32,0 74,1 47,1

Pataisos darbais 2,9 5,0 4,2 – – 0,0 0,5 0,5 – –

Bauda 2,4 7,0 13,2 20,8 22,8 0,6 1,0 1,4 3,5 4,9

Laisvės atėmimu iki gyvos galvos 6 14 9 6 * * * * * *

Nuteista kitomis bausmėmis 14,0 5,1 3,1 4,6 1,5 23 8 6 – 1

4 Lentelė asmenys kaltinami nusikaltimų padarymu pagal amžių(%)

2000 2001 2002 2003 2004

14 – 17 14,3 13,8 13,7 13,8 15,2

18 – 24 32,7 33,5 33,9 32,9 33,1

25 – 29 14,5 14,9 14,5 14,2 14,3

30 ir > 38,5 37,8 38,0 39,1 37,4

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2003 m. sausio-balandžio mėn., vadovaujantis senais LR BK ir BPK, buvo užregistruota 24,4 tūkst. nusikaltimų, gegužės-gruodžio mėn., vadovaujantis naujaisiais LR BK ir BPK – 54,7 tūkst. nusikaltimų ir 6,1 tūkst. baudžiamųjų nusižengimų (dalis jų anksčiau buvo priskiriami prie administracinių teisių pažeidimų).

Dauguma užregistruotų nusikaltimų (71%) ir baudžiamųjų nusižengimų (82%) buvo turtinio pobūdžio. Daugiau nei pusė (56%) visų užregistruotų nusikaltimų – vagystės. 2003 m. jų buvo užregistruota 44,2 tūkst. (2002 m. – 42,2 tūkst.). Kas penkta vagystė buvo padaroma įsibraunant į gyvenamąsias patalpas. Tokio pobūdžio vagysčių buvo užregistruota 23 procentais daugiau nei 2002 m. 2003 m. buvo pavogti 6448 automobiliai, tai 732 daugiau nei 2002 m.

Padaugėjo užregistruotų smurtinių nusikaltimų. 2003 m. užregistruoti 372 nužudymai ir pasikėsinimai, tai 59 daugiau nei 2002 m. Šiek tiek (4%) daugiau užregistruota sunkių sveikatos sutrikdymų, beveik 1,5 karto – išžaginimų ir pasikėsinimų.

Ypač padaugėjo užregistruotų nusikaltimų, susijusių su netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimu arba perleidimu į apyvartą. 2003 m. užregistruoti 1125 tokie nusikaltimai, tai 1,7 karto daugiau nei 2002 m.

2003 m. užregistruota 910 nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis (2002 m. – 937), ir 119 tokio pobūdžio baudžiamųjų nusižengimų.

Beveik trys ketvirtadaliai nusikaltimų užregistruota miestuose. 2003 m. 100 000-ių miesto gyventojų teko 2511 užregistruotų nusikaltimų, kaime 1843 (2002 m.-2262 ir 1754). Didžiausias nusikalstamumas buvo Vilniaus mieste, kur 100 000-ių gyventojų teko 3495 užregistruoti nusikaltimai, Klaipėdoje – 2902, Panevėžyje – 2506, Kaune – 2355, Šiauliuose – 2281.

2003 m. ištirta 37 procentai nusikaltimų ir 40 procentų baudžiamųjų nusižengimų. Kaip ir ankstesniais metais, daugiau buvo išaiškinama nužudymų ir pasikėsinimų, sunkių sveikatos sutrikdymų, nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, mažiau – turtinio pobūdžio nusikaltimų.

Norint geriau išanalizuoti įvykusių nusikaltimų Lietuvoje pokyčius yra būtinas dinamikos rodiklių apskaičiavimas, kas leis mums spręsti, kaip keitėsi nusikaltimų skaičius per tam tikrą laiko tarpą. Iš turimų duomenų išrinkę ketverių pastarųjų metų užregistruotų nusikaltimų dydžius, skaičiuojame dinamikos indikatorius, kurių dydžius pateikiame 5 lentelėje.5 lentelė. Užregistruotų nusikaltimų Lietuvoje 2000 –2003 m pokyčių rodikliai

Metai Užregistruotų nusikaltimų skaičius, tūkst. Absoliutūs pokyčiai, tūkst. Didėjimo tempas Padidėjimo tempas, procentais Absoliuti padidėjimo 1% reikmė, tūkst.

grandininiai baziniai grandininiai baziniai

2000 82,37

2001 79,27 -3,1 -3,1 0,96 0,96 3,76 -3,76 0,82

2002 72,65 -6,62 -9,72 0,92 0,88 8,35 11,80 0,79

2003 79,07 6,42 -3,3 1,09 0,96 8,84 -4,01 0,72

Analizuodamos pateiktus lentelėje rodiklius matome, kaip keitėsi nusikaltimų skaičius. 2000 m. Lietuvoje buvo užregistruota 82,37 tūkst. nusikaltimų, kurių kiekis sumažėjo 2001 m. trimis tūstančiais t.y. 0,96 kartų, ką mums rodo didėjimo koeficientas. Jeigu analizuosime nusikaltimų skaičių 2002 m., tai pastebėsime, kad nusikaltimų skaičius žymiai sumažėjo – beveik 10 tūkstančių, lyginant su baziniu laikotarpiu (2000 m.) ir 0,92 karto lyginant su praėjusiais 2001 m. Tačiau mums įdomiausia kaip atrodo užregistruotų nusikaltimų skaičius mūsų tyrimų 2003 m. pabaigoje. Lietuvoje užregistruota 2003 m. apie 79 tūkst. nusikaltimų tai yra 0,96 karto mažiau nei baziniais 2000 m., tačiau daugiau nei šešiais tūkstančiais daugiau nei praėjusiais 2002 m.

Įvykdytų Lietuvoje nusikaltimų skaičiaus kitimo bendrą vaizdą per pastaruosius trisdešimt metų, galime pamatyti sekančiam grafike, kur aiškiai matyti, kad nusikalstamumas Lietuvoje didėja dideliais tempais. Kreivė, nurodanti nusikaltimų skaičiaus pokyčius yra kylanti į viršų.pav. Užregistruotų nusikaltimų 1990 – 2003 m. kitimas.

Apmaudu, tačiau nuo 1990 m. per trylika metų nusikaltimų Lietuvoje padvigubėjo – 1990 m. buvo užregistruota 37 056 nusikaltimų, o 2003 m. pabaigoje jau turėjome apie 79 tūkstančius. Skaičius yra milžiniškas, tačiau mažiausias už didžiausią per praeitą dešimtmetį. Praeitais 2002 m. nusikalstama buvo mažiau, įvykdyta maždaug tiek pat nusikaltimų, kiek ir 1996 – 1997 m.

Daugiausia nusikaltimų per laikotarpį nuo 1990m iki 2003 m. buvo įvykdyta 2000 metais – 82 370 nusikaltimų, kur 100 000-ių gyventojų teko 2354 nusikaltimų per metus. Jeigu šiek tiek daugiau įsigilinsim, tai pastebėsim faktus, kurie verčia nustebti, nes jeigu per metus įvykdyta apie 82
tūkstančiai nusikaltimų, per mėnesį vidutiniškai įvykdyta apie 7 tūkstančius, tai vienai dienai vidutiniškai tenka 228 nusikaltimai!

3.1. Pagal pasikėsinimo objektą

Nagrinėdami 2003 m. užregistruotus nusikaltimus, norime apžvelgti nusikalstamą veiką pagal pasikėsinimo objektą. Kokių gi nusikaltimų padaroma Lietuvoje daugiausia? Į ką labiausiai kėsinasi Lietuvos nusikaltėliai?

2003 m. buvo užregistruota apie 62 tūkst. nusikalstamos veikos iš kurių šeši tūkstančiai baudžiamųjų nusižengimų. Dažniausias pasikėsinimo objektas Lietuvoje yra nuosavybė, turtinės teisės bei turtiniai interesai. (2003 m. apie 37 tūkstančiai), nemažai kėsinamasi į žmogaus sveikatą (3505 nusikaltimų), visuomenės saugumą ir viešąją tvarką (4861 nusikalt.), valdymo tvarkai (1504 nusikalt.), prieš finansų sistemos tvarką nusižengta 2539 kartų, o dokumentų ar matavimo.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1474 žodžiai iš 4726 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.