Statybines medziagos
5 (100%) 1 vote

Statybines medziagos

A

1. Pramones pastatu rusys.

Gamybiniai pastatai kuriuose isdestyti cechai isleidziantys baigtine produkcija, ruosinius. Sie pastatai skirstomi pagal gamybos sakas ir paskirti. Energetiniai yra silumines elektros stotys tiekiančios pramones imonems elektros energija ir siluma, katilines, elektros ir transformatorines pastotes, kompresorines. Transporto-sandeliu ukio pastatams priklauso garazai, grindimis riedančio cechu transporto priemoniu stogines, baigtines produkcijos, ruosiniu ir zaliavos sandeliai, gaisriniai depai ir t.t Pagalbiniuose pastatuose yra administracines, visuomeniniu organizaciju, buitines patalpos ir t.t.

2. Kėlimo ir transportavimo įrenginiai

– cechinis vidaus transportas. Cechinis transportas gali būti dvejopas: a) periodiškai veikiantis; b) nuolatos veikiantis. Prie pirmos grupės skiriama riedančios nebėginės ir bėginės bei kabančiosios transporto, tiltiniai ir kitokie kranai; prie antrosios grupės – įvairūs konvejeriai, pneumatinės ir hidraulinės transporto priemonės. Racionalios yra transporto priemonės, nuo kurių mažiausiai priklauso pramonės pastato erdvinė ir konstrukcinė sandara.

3. Pagrindiniai pramonės pastatų rodikliai

Technologiniai: įrengimų erdvė; darbo erdvė; aplinkos oras; apšvietimo režimas; akustinis režimas. Techniniai: stiprumas; pastovumas; ilgaamžiškumas; technologijos proceso sprogimo, gaisro pavojingumas. Architektūros kompozicijos: urbanistiniai; pramonės komplekso architektūra; pastato architektūra; interjeras. Ekonominiai: erdvinės ir konstrukcinės sandaros; architektūros.

4. Vienaaukščių pramonės pastatų pagrindiniai parametrai ir moduliai

Tarpsnis L modulis 6m, matmenys 6, 12, .. 30m. Kolonų žingsnis a modulis 6m, matmenys 6, 12, 18m. Aukštis pastate be kranų H modulis 0,6m, matmenys 3; 3,6; 4,2; 4,8; 5,4; 6m. Aukštis pastate su kranais H modulis 0,6m, matmenys 8,4; 9; 9,6;.. m. Pokraninių sijų ašių ir kolonų ašių padėtis be perėjų b1 modulis 0,25m, matmenys 0,75 m. Pokraninių sijų ašių ir kolonų ašių padėtis su perėjomis b2 modulis 0,25, matmenys 1 ir daug. Sienų ir nužymimųjų ašių padėtis b3 modulis 0,25 m, matmenys 0: 0,25; 0,5.

5. Daugiaaukščių pramonės pastatų erdvinė sandara

Daugiaaukščių pramonės pastatų erdvinė sandara skirstoma į tris tipus: reguliarią, sublokuotą su vienaaukščiais pastatais, arba reguliarią su didžiatarpsnėmis patalpomis viršutiniame aukšte ; nereguliarią . Daugiaaukščiai pramonės pastatai blokuojami iš tarpsniuotų arba gardelinių erdvinių elementų. Pastatai dažniausiai yra 2—5 aukštų, paprasto arba sudėtingo plano: stačiakampio, kampinio, trilypio, dvilypio ir su aklinais kiemais .

6. Vienaaukščių ir daugiaaukščių karkasinių pastatų konstrukcinių elementų padėtis nužymimųjų ašių atžvilgiu

Kolonų ir sienų . Kolonų ties temp. pjūviu skersinis išilginis.Kolonų ties aukščių slenksčiais išilginis skersinis.

7. Išorinių laikančiųjų sienų padėtis išilginių nužymimųjų ašių atžvilgiu

Vienaaukščių pastatų išorinių laikančiųjų sienų padėtis išilginių nužymimųjų ašių atžvilgiu turi būti tokia, kad būtų pakankamai vietos atremti laikan¬čiąsias dengimo konstrukcijas (10.11 pav.) .

Jeigu dengimo plokštės remiamos ant galinės laikančiosios sienos, tai jos padėtis turi būti tokia, kaip ir išilginės laikančiosios sienos, ant kurios remiamos dengimo plokštės. Vidinių laikančiųjų sienų geometrinės ašys turi sutapti su nužymimosiomis ašimis.

8. Vienaaukščių ir daugiaaukščių pramonės pastatų planų schemos

Vienaaukščiai pramonės pastatai gali būti paprastos ir sudėtingos plano formos. , Pavilijoninis paprastos stačiakampės formos nedideli pastatai, kurie patogiausi statant įmones paviljonais.Šis planas turi daug trūkumų jų galima išvengti, statant stačiakampės plano formos didžiulius vientisus pastatus . Sudėtingos dvilypės, trilypės , daugialypės plano formos pastatai statomi tik aeruojamiems cechams, kuriuose išsiskiria daug šilumos ir dujų; dėl didelio tokių pastatų perimetro patogu tiekti ir pašalinti iš patalpų orą. Aklini kiemai orientuojami lygiagrečiai su vyraujančių vėjų kryptimi arba 0-45° kampu į ją. Kiemai atviruoju galu atsukami į priešvėjinę pusę, aklinojoje dalyje turi būti ne siauresnės kaip 4 m ir ne žemesnės kaip 4,5 m aeracinės angos.

9. Pramonės pastato techniniai – ekonominiai rodikliai

Erdvinės sandaros kokybė, apibūdinama koeficientais K1, K2, K3. Koeficientas K1 yra darbo ploto ir naudingojo ploto santykis; K2 – pastato tūrio ir darbo ploto santykis. Kuo yra didesnis K1 ir mažesnis K2, tuo racionaliau panaudotas pastato plotas ir tūris. Koeficientas K3 yra atitvarinių konstrukcijų paviršių ploto ir naudingojo ploto santykis. Kuo mažesnis K3, tuo erdvinė pastato sandara kompaktiškesnė, tuo mažiau tokiame pastate šilumos nuostolių. Bendra pastato plota sudaro gamybinis, pagalbinis ir sandėlių plotas. Pastato statybinį tūrį sudaro antžeminės ir požeminės pastato dalies tūriai. Koeficientai K1, K2 ir K3 padeda projektuojant lyginti įvairius variantus vieną su kitu, su etaloniniais projektais ir norminiais rodikliais.

10. Tiltinių kranų padėtis pramonės pastate

Tiltinio krano padėtis pramonės pastate priklauso nuo technologijos proceso. Jeigu kranai netelpa viename pastato aukšte,
juos galima išdėstyti dviem arba trimis aukštais . Kai plačiame tarpsnyje gaminami gremėzdiški, bet palygini nesunkūs gaminiai ir kai transporto operacijų yra labai daug, statomi nedidelių tarpatramių kranai. . Jeigu tame pat plote ir tuo pat metu turi darbuotis keletas kranų. tai po tiltinių kranu gali būti sumontuota keletas gembinių riedančių arba sukiojamų kranų . Kad kranas galėtų laisvai manevruoti, kėlimo ir transportavimo įrenginių parametrai turi būti suderinti su pastato parametrais. Jeigu ant tų pačių pokraninių kelių statomi du ir daugiau nevienodo galingumo kranai, tarpatramiai parenkami pagal galingiausiąjį.

11. Vienaaukščio pramonės pastato aukščio apytikslis nustatymas

Angų ir tarpsnių aikštis prikluso nuo technologinių, sanitarinių, ekonominių reikalavimų. Angose su tiltiniais kranais aukštis susideda iš atstumo nuo grindų paviršiaus iki krano bėgio viršaus ir atstumo nuo bėgio iki denginio laikančiosios konstrukcijos apačios. Apytikslis angos aukštis apskaičiuojamas sumuojant: 1) didžiausio technologinio įrenginio aukštį; 2) atstumą nuo didž. tech. įrenginio viršaus iki krovinio pakelti į viršutinę padėtį apačios; 3) keliamo krovinio aukštis; 4) atstuma nuo krovinio iki kablio centro; 5) nuo kablio centro iki krano bėgio; 6) krano aukščio ir tarpo tarp krano viršaus ir laikančios denginio konstr.

B

1.Teritoriju planavimo tikslai, lygmenys ir rusys:

Teritorijų planavimo tikslai yra šie: 1)subalansuoti Lietuvos teritorijos raidą; 2)formuoti pilnavertę, sveiką ir harmoningą gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką, stengiantis sukurti geresnes ir visoje Lietuvos teritorijoje lygiavertes gyvenimo sąlygas; 3)formuoti gyvenamųjų vietovių ir infrastruktūros sistemų plėtojimo politiką; 4)nustatyti teritorijas gyvenamųjų vietovių infrastruktūros ir kitų veiklos sričių, skirtingų rūšių žemės naudmenų plėtrai; 5)saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos išteklius, gamtos ir kultūros paveldo vertybes, tarp jų ir rekreacijos išteklius; 6)palaikyti ekologinę pusiausvyrą arba ją atkurti; 7)suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos šioje teritorijoje plėtojimo sąlygų; 8)skatinti investicijas socialinei ekonominei raidai.

Teritorijų planavimo lygmenys yra šie: 1)Lietuvos Respublikos (teritorijų planavimui ir jo dokumentams, kuriuos tvirtina Seimas, Vyriausybė); 2)apskrities (teritorijų planavimui ir jo dokumentams, kuriuos tvirtina apskrities viršininkas arba valstybės valdymo institucijos); 3)savivaldybės (teritorijų planavimui ir jo dokumentams, kuriuos tvirtina savivaldybės taryba arba valdyba); 4)fizinio arba juridinio asmens (teritorijų planavimui ir jo dokumentams, kuriuos tvirtina juridinis asmuo).

Teritorijų planavimo rusys: 1)bendrasis – kompleksinis planavimas teritorijos naudojimo prioritetams, raidos tikslams ir strategijai nustatyti; 2)specialusis -planavimas vienos ar keleto veiklos sričių bei žemės naudmenų plėtros ir tvarkymo programoms, sąlygoms ir sprendiniams parengti ; 3)detalusis – savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms, teisėms ir prievolėms nustatyti, pakeisti arba panaikinti.

2.Svarbiausieji LR istatymai ir taisykles reguliuojantys teritoriju planavima.

Lietuvos respublikos teritoriju planavimo istatymas. Paskutinis atnaujinimas 2004m sausio 15d. Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimą, taip pat fizinių, juridinių asmenų ir valstybės institucijų tarpusavio santykius šiame procese.

Aplinkos ministerija taip pat rengia teritoriju planavimo, vertinimo taisykles.

3.LR įstatymuose nustatytos pagrindinės žemės naudojimo tikslinės paskirtys.

Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma arba keičiama suinteresuotų asmenų prašymu, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentus, remiantis LR žemės įstatymu. Tikslines paskirtys: Žemės ūkio, Miškų ūkio, Konservacinės paskirties žemė ir t.t.

4.Gyvenamųjų vietovių klasifikavimas ir jų dydžiai

Atsižvelgiant į darbo gyvenamųjų vietų padėtį, galima skirti 3 gyvenviečių tipus: miestelį, miestą ir gyvenviečių grupę (aglomeraciją). Miesteliais galima vadinti mažas gyvenvietes ir mažus miestus, kur gyvenamosios ir darbo vietos pasiekiamos pėsčiomis. Miestai pasižymi sudėtinga darbo ir buities ryšių sistema. Čia paprastai būna keli pramonės rajonai, centruse daug visuomeninių įstaigų ir organizacijų. Kiekvienas gyvenamasis rajonas susietas darbo ryšiais su daugeliu darbo vietų. Miestai – perspektyviausias gyvenviečių tipas. Aglomeracija laikytinas gyvenviečių, susijusių tarp savęs gamybos ir aptarnavimo ryšiais, junginys, kur be svarb. miesto – centro, yra įvairių dydžių ir funkcijų gyvenviečių.

5.Miestų funkcinės zonos.

Teritorijos, kuriose vyksta koks nors vienas procesas (darbas,buitis ir poilsis) vadinamos funkcinėmis zonomis. Visa miesto teritorija skirstoma į šias f-nes zonas: gyvenamąją, pramonės, sandėlių ir komunalinių įrengimų, užmiesčio transporto, poilsio. Svarbiausios iš jų: pramonės, gyvenamoji ir poilsio. Svarbus uždavinys – funkcines zonas išdėstyti taip, kad būtų sveikos ir patogios sąlygos žmonėms gyventi, dirbti, bendrauti
ilsėtis.

6.Gyvenamosios zonos struktūriniai – planiniai požymiai.

Gyvenamąją zoną galima skirstyti į šiuos vienas nuo kito priklausančius struktūrinius elementus: mikrorajonus ir gyvenamuosius rajonus. Mikrorajono ribose statomos tik kasdienio aptarnavimo įstaigos ir įmonės. Gyvenamajame rajone statomos periodiškai lankomos aptarnavimo įstaigos. mikrorajoną dar galima suskaidyti į namų grupes. Namų grupei steigtinas pirminis aptarnavimas (vaikų lopšelis, parduotuvė, kai kada valgykla). Visos pirminio aptarnavimo įstaigos, išskyrus vaikų darželį ir lopšelį, talpinamos viename pastate.

7.Gyventojų kultūrinio-buitinio aptarnavimo sistema.

Gyventojai naudojasi kultūros lobiais pasyviai (stebėdami teatrų pastatymus, žiūrėdami kino filmus, lankydami bibliotekas) arba aktyviai (patys dalyvaudami liaudies teatrų pastatymuose, kino meno rateliuose). Dideliame mieste kultūros įstaigos sudaro tinklą, kurio žemiausias laipsnis -tai įmonės, įstaigos, namų valdybos klubas arba skaitykla. Aukštesniojo laipsnio įstaigų aptarnavimo spinduliai aprėpia gyvenamąjį rajoną (klubai, bibliotekos, kino teatrai). Vienos buitinių paslaugų įmonės atlieka paslaugas, betarpiškai dalyvaujant klientui (kirpyklos, fotografijos ateljė), kitose klientui dalyvauti nereikia (namų apyvokos reikmenų, batų, rūbų, radijo imtuvų dirbtuvės, cheminės valyklos).

8.Miestų pramonės rajonų struktūra.

Pramonės rajonas yra sudėtingas įvairių paslaugų ir įrengimų kompleksas, kurį sudaro: 1)įmonės ir kiti gamybos objektai, pramonės atliekų laikymo vietos; 2)mokslo ir tyrimo institutai ir kitos mokslo bei mokymo įstaigos, susijusios su pramonės įmonėmis; 3)transporto įrengimai; 4)inžineriniai įrenginiai ir tinklai; 5)žalieji plotai; 6)administraciniai, ūkiniai, kultūriniai ir medicininio aptarnavimo objektai.

9.Sanitarinės apsaugos zonos.

Pramonės įmonės, kurios technologinio proceso metu išskiriamomis medžiagomis (dūmais, dulkėmis) teršia aplinką, kelia didelį triukšmą ir vibraciją, ir kitas žmogaus sveikatai žalingas bangas ar spindulius, turi būti atskirtos nuo gyvenamųjų rajonų sanitarinėmis apsauginėmis zonomis. Jų plotis nustatomas pagal įmonių, cechų ar įrenginių žalingumą žmogaus sveikatai ir atmosferos užterštumą. Pagal žalingumą įmonės suskirstytos į klases, kurių nustatyti zonų pločiai yra: 1 klasė–1000m, 2 klasė–500m, 3 klasė-300m, 4 klasė–100m, 5 klasė-50m.

10.Miesto poilsio zonos. Želdynai

Vienas iš rajoninio planavimo tikslų yra išlaikyti pusiausvyrą tarp landšafto elementų visuomenės labui ir suformuoti patrauklų kraštovaizdį. Svarbiausi landšafto tvarkymo darbai yra tokie: 1)numatyti priemones, kuriomis būtų galima išvengti prieštaravimų tarp gamtos elementų ir žmogaus ūkinės veiklos; 2)paruošti išeities duomenis inžineriniams įrenginiams ir gyvenvietėms projektuoti; 3)duoti pasiūlymus, kaip pasiektikuo geriausią ūkinės veiklos režimą; 4)numatyti priemones gamtos apsaugai ir landšafto rekultivacijai pagerinti.

Iš visų miesto landšafto elementų svarbiausi poilsiui yra želdiniai. Želdiniai apsaugo nuo šaltų vėjų, dulkių ir dūmų, sugeria radioaktyviasias medžiagas. Želdynai klasifikuojami: 1)bendos paskirties; 2)ribotos paskirties (individualių ir visuomeninių pastatų sklypai, mokyklų, ligoninių, pramonės įmonių želdynai); 3)specialios paskirties (sanitarinės apsaugos zonos, kapinės, parodų teritorijos).

Atsižvelgiant į trukmę, poilsis skistomas į kasdienį, trumpalaikį ir ilgalaikį. Poilsio teritorijas reikėtų skirstyti taip: 1)mikrorajone –sodas, kuriame yra poilsio ir žaidimų aikštelės įvairaus amžiaus gyventojams; 2)gyvenamajame rajone – sodas arba parkas su sporto kompleksu; 3)gyvenamojoje zonoje (mieste) – centrinis parkas, jei mieste yra pavieniai rajonai; 4)priemiesčių zonoje –miško parkai, trumpalaikio poilsio vietos.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2049 žodžiai iš 6785 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.