Statybinės medžiagos bilietas
5 (100%) 1 vote

Statybinės medžiagos bilietas

11213141516171

1) St medziagu klasifikavimas.

2) St medziagu ir dirbiniu standartizacija.

3) St medziagu sandara.

4) St medziagu fizikines savybes.

5) Savybes apibud fizikinius poveikius med.

6) Savybes apibud vandens poveiki med.

7) Savybes apibud silumos poveiki med.

8) Savybes apibud kitus poveikius med.

9) Mechanines savybes.

10) Fizikines chemines savybes.

11) Technologines savybes.

12) Eksploatacines savybes.

13) Gamtinio akmens med.

14) Magmines uolienos.

15) Nuosedines uolienos.

16) Metamorfines uolienos.

17) St med gamyba is uolienu.

18) Statyboje naudojama mediena.

19) Medienos savybes.

20) Medienos defektai ir puviniai.

21) Medienos paruosimas.

22) Medzio ruosiniai ir dirbiniai.

23) Medienos ilgaamziskumo padidinimas.

24) Statybines keramikos zaliavos.

25) Formavimo mases ir formavimas.

26) Dziovinimas ir degimas.

27) Keraminiai gaminiai.

28) Statybinis gipsas.

29) Skystasis stiklas.

30) Kalkes.

31) Portlandcementis.

32) Portlandcemencio rusys.

33) Uzpildu paskirtis.

34) Uzpildu rusys.

35) Pagrindines uzpildu savybes.

36) Uzpildu itaka betono misinio savybems

37) Priedai betonui.

38) Betono struktura ir rusys.

39) Betono misinio paruosimas.

40) Betono misinio transportavimas.

41) Bet mis klojim ir tankinim.

42) Betono kietejimas.

43) Gelzbetonio esme.

44) Sunkusis betonas.

45) Lengvasis betonas.

46) Akytieji betonai: duju

47) Akytieji betonai:putu

48) Silikatbetonis.

49) Silikatines plytos.

50) Akyti silikatbet gaminiai.

51) Statybiniai skiediniai.

52) Skiediniu savybes.

53) Skiediniu rusys.

54) Siluma izol med savybes.

55) Mineraline vata.

56) Polistirolinis putplastis.

57) Stogo, hidroizol med.

58) Stogo, hermetiz med

59) Dazymo medziagos.

60) Risanciosios,

61) Tirpikliai ir skiedikliai.

62) Pigmentai ir uzpildai.

63) Lakai.

64) Dazai

65) Gruntas ir glaistas.

66) Polimeriniai dirbiniai.

1.Satybiniu medziagu klasifikavimas Gamtines medziagos yra gaunamos is

zemes gelmiu arba perdirbant medzius.Joms yra suteikiama atitinkama forma

ir dydis,taciau vidine struktura nera keiciama.Dazniausiai is gamtiniu

naudojama mediena ir uolienos.Mediena gali but skiriama pagal rusis-

spygliuociai ir lapuociai,pagal asortimenta-apvalia,pjautine ir

vienetine.Uolienos skirstomos pagal susiformavimo

buda,tanki,stipri,atsparuma salciui,chemine sudeti.

Dirbtines statybines medziagos ir dirbiniai yra skirstomi pagal kietejimo

buda:

1.tai medziagos,kuriu kietejimas vyksta esant iprastoms,palyginus neaukstos

temperaturoms,kristalizuojantis naujadarams is misiniu.2.Medziagos,kurios

kieteja autoklavose,esant aukstesniai 175-200oC temp ir vandens garu

slegiui 0.9-1.6Mpa 3.Medziagos,kuriu kietejimas vyksta sustingstant

kietiems lydalams,arba medziagos gautos isdegus.Gautos medziagos skirstomos

pagal tanki: a.ypac sunkias b.sunkias c.lengvas d.ypac lengvas.Skirstomos

I:a.konstrukcines b.konstrukcines termoizoliacines c.hidrotechnines(skirtas

keliams) d.ugniai atsparias2.Statybiniu medziagu ir dirbiniu standartizacija. Standartizacija-tai

veikla,kurios tikslas-ivesti optimalia tvarka,tam tikroje srityje.Nustatant

bendrus nuostatus,kurie gali buti visuotiniai ir daug kartu panaudoti

realiems ir potenciniams uzdaviniams spresti .Standartizacijos uzdaviniai:

1.reikalavimu pagrindiniam produktam,kurie uztikrintu reikiama

kokybe,nustatymas. 2.Vieningos produktu sistemos nustatymas,pasirenkant

vieningus bandymo ir kontroles budus.3.Vieningos sistemos produktu

ilgaamziskumo,patikimumo,tam tikrose salygose,nustatymas.4.Normu,

reikalavimu sukurimas, sumazinant iki minimumo, produktu rusiu

skaiciu5.Produktu klasifikavimas pagal vieninga sistema6.Vieningu terminu

sukurimas7.Techniniu kliuciu prekyboje panaikinimas.Atitiktis-gaminio

atitikimas,numatytiems reikalavimams.Simplikacija-atmainu kiekio

sumazinimas iki ekonomisko lygio.Unifikacija-sumazinimas tipu ir

markiu,komplektuojanciu skaicius iki minimumo.Tipizacija- tipiniu

konstrukciju ir technologiniu liniju sukurimas. Agregavimas-kai

komponuojama ivairi masinu,agregatu,statybos industrijos

nomenklatura,panaudojant ribota skaiciu standartiniu detaliu.

3.Statybiniu medziagu sandara.Nuo medziagu strukturos priklauso ju

savybes.Struktura-tai medziagos daleliu issidestymas tam tikrame turyje ir

ju tarpusavio rysys.Submikrostruktura-tai medziagos jonu,atomu ir molekuliu

sandara ir rysys tarp ju.Daleles mazesnes 10-9m Mikrostruktura- medziagu

makro molekuliu, kristalu, faziu kontaktinio sluoksnio, mikroporu

sandara.Daleles nuo 10-9-10-7m.Mezostruktura-medziaga sudaranciu daleliu

kontaktinio sluoksnio sandara. 10-7-14*10-5m.Makrostruktura-smelio frakciju

grudeliu, pastu tarpsluoksniu,poru sandara 14*10-5-5*10-3.Megastruktura-

daleles didesnes nei 5*10-3m.Ju struktura ir rysys tarp ju.Medziagos

skirstomos i 2 grupes: 1.Izotropines-medziagos kuriu struktura ir savybes

visomis kryptimis yra vienodos.2.Anizotropines- medziagos kuriu struktura

ir savybes visomis kryptimis skiriasi.4.Fizikines savybes Medziagos savitasis tankis-absoliuciai tankios

medziagos turio vieneto mase ξ=m/Va.Tankis-naturalios busenos
medziagos

turio vieneto mase ξt=m/v.Tankis reikalingas apskaiciuojant sandeliu

talpa,transporta,gamybos nasuma.Birioms medziagoms yra nustatomas piltinis

tankis ξp=m/Vp.Akytumas-tai poru ir tustumu turio santykis,su visu

medziagos turiu.Jis parodo kuria medziagos dali uzima poros ir tustumos

A=((V-Va)/V)*100% A=(1- ξt/ξ)*100%.Nuo medziagos akytumo priklauso:

1.Laidumas silumai,garsui.2. Medziagu imirkis. Poros gali buti uzdaros ir

atviros; apvalios ir netaisyklingos formos. Susiekiancios sudaro

kapiliarus. Tustumingumas-birios medziagos tustumu,esanciu tarp

grudeliu,turio ir viso turio santykis T=(1-ξp/ξt)*100% Svyruoja 20-50% Jis

priklauso nuo granulometrines sudeties, dregnumas,daleliu formos ir

medziagos busenos.5.Savybes,apibudinancios fizikinius poveikius medziagoms Masiu kaita-vyksta

arba pacioje medziagoje arba tarp medziagos ir aplinkos(drekimas ir

dziuvimas) Del greitos masiu kaitos atsiranda turines deformacijos

gradientai. Del silumokaitos medziagos isyla, ikaista, issilydo, uzsidega,

susala.Keiciantis temp prasideda medziagu turines deformacijos arba net

pasikeicia ju struktura.6.Savybes,apibudinancios H2O poveiki medziagos Statybinese medziagose masiu

kaita dazniausiai yra susijusi su vandens kaita pacioje medziagoje arba

tarp medziagos ir aplinkos.Vanduo gali but-laisvas,chemiskai suristas ir

fiziskai suristas. Laisvas-kapiliaruose ir porose.Fiziskai suristas-

sugertas medziagos pavirsiuje, smulkiose kapiliaruose arba patekes

difuzijos budu.Chemiskai suristas-medziagos kristaluose ir

hidratuose.Imirkis-tai savybe sugerti skysti ir ji islaikyti.Nusakomas

igertu vandens kiekiu medziagos turyje arba maseje.Jis priklauso nuo

medziagos strukturos. Atvirapore medziaga sugers daug daugiau vandens nei

uzdarapore.Pvz.Granitas vandens igeria iki 0.7%,durpiu plokstes iki

200%,keramines plytos iki 20%.Stiklas ir plastmase vandens

nesugeria.Dregnumas-dalinis imirkis.Priklauso nuo santykines dregmes,

temperaturos,slegio,vidinio pavirsiaus.Higroskopiskumas-medziagu savybe

absorbuoti is oro dregme.Kapiliarumas-veikiami kapiliariniu

jegu,kapiliarais migruoja skysciai. Kapiliaru spindulys─10-20μm.Hidofilines

medziagos-greitai drekstancios,hidrofobines-blogai drekstancios

(metalas).Brinkimas ir traukimasis-tai yra turio didejimas,kai is aplinkos

igeriamas vanduo ir jo mazejimas,kai vanduo atiduodamas aplinkai.Dziuvimas-

medziagos savybe atiduoti dregme aplinkai.Atsparumas vandeniui-medziagu

savybe neprarasti stiprumo imirkus.Laidumas vandeniui-medziagu savybe

praleisti vandeni, esant tam tikram slegiu skirtumui.Tankios

nepraleidziancios vandens vandens medziagos vad hidroizoliacinemis.7.Savybes,apibudinancios silumos poveiki medziagoms Silumine talpa-

medziagos savybe kaitinant kaupti siluma,ausinant ja atiduoti.Silumos

laidumas-tai labiau isilusios kuno dalies silumos perdavimas maziau

isilusiai.Atsparumas kaitrai-medziagos savybe neirti,nedegti ir nesilydyti

aukstoje temperaturoje.Atsparumas salciui-imirkytos medziagos savybe

atlaikyti uzsaldymo ir atsildymo ciklu,beveik nepablogejant techninems

savybems.Temperaturines medziagu deformacijos-tai pletimasis sildant ir

traukimasis saldant.Sios deformacijos apibudinamos ilgejimo koeficientu al

arba turio pletimosi koeficientu av(oC-1) al=∆l/l∆t ir av=∆V/V∆t.8.Savybes,apibudinancios kitus poveikius medziagoms Laidumas dujoms-tai

medziagu savybe praleisti dujas,esant tam tikram slegiu skirtumui.Laidumas

garsui-tai savybe praleisti girdimo daznio virpesius.Jis priklauso nuo

medziagos chemines sudeties, tankio,strukturos ir tamprumo

modulio.Elektrinis laidumas-medziagos savybe praleisti nuolatine elktros

srove,veikiant nusistovejusiam elektros laukui.Medziagu laidumas rentgeno

ir radioaktyviesiems spinduliams-tai savybe praleisti siuos spindulius.9.Mechanines savybes Stiprumas yra medziagos savybe atlaikyti be pastebimu

irimo pozymiu del isoriniu poveikiu atsiradusius itempimus.Deformacija-tai

fizikinio kuno geometrines formos ar matmenu pasikeitimas del isorines

jegos,temp,dregmes ir kitu veiksniu.Valksnumas-medziagos savybe

deformuotis,kai ja ilga laika veikia pastovi apkrova.Kietumas yra medziagos

savybe priesintis,kad I ja neisiskverbtu kitas kietas kunas.Dilumas yra

medziagos savybe dilti,kai ja veikia trinties jegos.Devejimasis-medziagos

savybe devetis,kai ja veikia trinties jegos ir dinamine apkrova.

Abrazyviskumas-medziagos savybe dilinti kita medziaga.Plastiskumas-

medziagos savybe plastiskai deformuotis,t.y del veikiancios apkrovos

pakeisti savo forma,bet nesutrukineti.Trapumas-medziagos savybe suirti

plastiskai nesideformuojant. Atsparumas smugiams yra savybe preisintis

dinaminei-smuginei apkrovai.Nuovargiu vad reiskinys,kai medziaga,kurioje

nemetyti itrukimu ir deformaciju,staiga suyra nuo ciklines apkrovos.10.Fizikines chemines savybes Dispersiskumas-kietos arba skystos medziagos

smulkumo laipsnis.Klampumas-medziagos savybe priesintis tekejimui.

Priklauso nuo temp ir slegio.Tekejimas-1sluoksnio slinkimas kitu

sluoksniu.Takumas-atvirkscia savybe klampumui.Risimasis-tai
medz

kietejimas tam tikromis salygomis.Jo greitis apibudinamas risimosi pradzia

ir pabaiga.Skavarbumas-budinga savybe tiem skysciam,kuriais imirkomos kitos

medziagos.Sluoksniavimasis-daleliu issidestymas sluoksniais,pagal tanki ir

stambuma (dazai).Susokimas-budinga smiltelinems medziagoms.Del sorbcines

dregmes.mechanines apkrovos,savaimines difuzijos milteliai susoka I

gumulelius,kuriuos po to labai sunku suardyti.Tirpumas-Medz savybe tirpti

tam tikroje terpeje.Cheminis aktyvumas-Priklauso nuo chemines sudeties,nuo

medz dispersiskumo ir nuo aplinkos.11.Technologines savybes Formavimasis-medz savybe ne tik igauti,bet ir

islaikyti jai suteikta forma.Risiklio sanaudos-isreiskaimos risiklio

kiekiu,kurio reikia,kad butu gauta nurodytos konsistencijos

pasta.dengiamumas–savybė padengti paviršių nepermatomu sluoksniu (būdinga

dažams).Sujungiamumas-kojos susukamos varztais,sukalamos. Transportabilumas-

medz dirbiniu ir konstrukciju patogumas transportuoti.12.Eksplotacines savybes senėjimas–medžiagų struktūros kitimas ir savybių

blogėjimas dėl pačiose medžiagose vykstančių procesų.ilgaamžiškumas–tai

ilgiausias laikotarpis,per kurį medžiaga,veikiama apkrovų ir klimatiniu

sąlygų,nepraranda eksploatacinių savybių.13.Gamtinio akmens medziagos.Uolienos–gamtiniai kūnai,sudarantys žemės

plutą.Tos,kurios sudarytos iš daugelio mineralų-vad polimerinemis,jei is 1o-

monomineralinemis.Mineralai–tam tikros cheminės sudėties ir struktūros

gamtiniai kūnai.Mineralu grupes-1.grynuoliai-deimantas,grafitas.2.sulfidai-

rudiniai mineralai-piritas FeS2.≈200 mineralu grupej.3. halogenidai-

fluoritas CaF2. 4.oksidai- ≈200 oksidu&hidroksidu.Kvarcas SiO2.5.

karbonatai-≈80 rusiu mineralu . Kalcitas-CaCO3, magnezitas-MgCO3, dolomitas-

CaMg(CO3)2.6.Sulfatai-gipsas CaSO4*2H2O(gamtinis) CaSO4*0.5H2O stat

anhidritas, CaSO4.7.Silikatai-≈800rusiu.14.Magmines uolienos jos yra seniausios,todel daznai vad pirminemis.Pagal

susidarymo salygas jos skirstomos I 2grupes:inruzines(gelmines) ir

efuzines(issiliejusias).Gelmines susidare kristalizuojantis magmai giliuose

sluoksniuose.Kristalai ir kristalu grupes yra susimaise ir susijunge

stipriais kristaliniais rysiais.Gniuzdomi bandiniai suyra per

kristalus.Uolienos yra kietos,tankios ir

stiprios.Granitas,sianitas.Naudojamos isores apdailai,o nuolauzu daroma

skalda. Issiliejusios-susidariusios is tu paciu mineralu,kaip ir

gelmines,tik kitomis salygomis.Susidare arti zemes pavirsiaus,del to ju

struktura smulkiakristale. Porfyras,andezitas,trachitas,bazaltas.15.Nuosedines uolienos susidare is augalu ir gyvuju organizmu

liekanu.Klintys-susidare is kriauklainiu ir koralu-CaCO3.Mergeliai-is

klinciu ir molio misinio.Naudojami hidraulinems kalkems ir cementui

gamint.Kreida-is silpani sucementuotu zoogeniniu liekanu.Gaminamos

kalkes,gaunami balti dazu pigmentai,glaistu uzpildai.Diatomitai-is

dumbliu.Trepelis-is smulkiu opalo grudeliu ir molio priemaisu.Opoka-

susidare persikristalizuojant diatomitams ir trepeliams.Durpes-fitogenine

uoliena.Is augalu liekanu,molio ir smelio priemaisu.Sausos perdirbtos

naudojamos kaip termoizoliacine medziaga,igeria 300% vandens.16.Metamorfines uolienos -susidariusios is magminiu ir nuosediniu,veikiant

slegiui ir temp.Gneisai-susidare is granitu ir kt masyviu uolienu.Naudojami

apdailai,skaldai,grindiniams.Molio skalunai-susidare is molio,veikiamo

aukstos temp ir slegio.Stipri,H2O neimirkstanti uoliena. Marmurai-susidare

is klinciu ir dolomito.Kristalai dideli,suauge be cementuojancios

medziagos.Lengvai pjaunami,slifuojami ir poliruojami.Naudojami vidaus

apdailai. Kvarcitai-susidare is kvarciniu smeliu ir smiltainiu.Labai

stiprus,naudojami ten kur veikia dideles koncentruotos jegos.Stipris

gniuzdant 400MPa.17.Statybiniu medziagu gamyba is uolienu Skalda-netaisyklingos formos

skaidyti 5-150mm skersmens akmens gabalai,gaunami is kietu ir vidutinio

kietumo uolienu.Skaldos stiprumas nustatomas pagal uolienos stipri

gniuzdant.Naudojama kelio tiesimo ir betonavimo darbams.

Sprogdinimas→Pirminis trupinimas→Antrinis trupinimas→Pirminis

sijojimas→Tretinis trupinimas→Sijojimas ir plovimas→Suskirstymas I

frakcijas→Skalda

18.Statyboje naudojama mediena.Vasaros pab ir rudeni gaminasi velyvoji

mediena,is storesniu ir tamsesniu lasteliu. Pavasari-ankstyvoji,sviesi

mediena.Ankstyvoji ir velyvoji sudaro metines rieves. Medienos stipris

priklauso nuo velyvosios medienos stiprumo.Branduolys yra kieciausia

medienos dalis.Ji sudaryta is sumedejusiu lasteliu.Serdis minksciausia

dalis,greitai puva.

Spygliuociai: pusis-mediena lengva,stipri,lengvai apdirbama.Egle-mediena

gelsvo atspalvio.lengva,minksta ir sakota,del to sunkiai apdirbama.Gaminam

sijas,statramscius, celiulioze,popieriu.Maumedis-

sunkesnis,stipresnis,kietesnis nei pusis,atsparus puvimui. Lapuociai:

Azuolo mediena-stipri,kieta,atspari puvimui.Uosio-sviesesne,tinka baldams.

Berzo- lengvai apdirbama, neatpari puvimui, letai dziusta,dziudama

pleiseja. Juodalksnis- dar neatsparesnis
puvimui nei berzas. Drebules

-minksta, gerai skyla, neatspari puvimui, gamina degtukus .Bukas,

riesutmedis, raudonmedis, polisandras.19.Medienos savybes.Fizikines Dregnumas-H2O medienoje yra 3jopos formos-

laisvoji, higroskopine dregme ir chemiskai suristas.Laisvoji-tarp

lasteliu,higroskopine-lasteliu sienelese,chemiskai suristas-lasteliu

junginiuose.Ka tik nukirstam medy virs 35% dregmes.Dziovinant pirma

pasisalina laisvoji,o po to higroskopine.Pagal dregme mediena skirstoma:

imirkusi iki 100%,dregna virs 35%,orasause 15-20% ir kambario sausumo 8-

13%.Higroskopiskumas-tai savybe sugerti dregme is aplinkos.Priklauso nuo

aplinkos temp ir santykines dregmes.Susitraukimas ir brinkimas-

susitraukimas visomis kryptimis yra skirtingas.Maziausias linijinis

susitraukimas,isilgai pluostu 0.3% Tangentine kryptimi-7-12%,radialiaja-3-

6%.Nevienodas linijinis susitraukimas yra trukumas.Laidumas H2O-priklauso

nuo pjuvio,pro kuri sunkiasi H2O,nuo medzio rusies, jo amziaus.Laidumas H2O

isilagi pluostu yra didesnis nei radialiaja ar tangentine kryptimi

Tankis-priklauso nuo poringumo ir medienos dregnhmo.Yra nurodoma kokiam

dregniui esant jis nustatytas.Jei jis nustatytas esant kitam dregnumui yra

perskaiciuojamas I 125%.Egles&pusies-460kg/m3,azuolo 610-750 kg/m3.Medienos

savitasis tankis 1540 kg/m3.Silumos laidumas-priklauso nuo dregnumo, temp,

medzio rusies, pluosto krypties, kuria perduodama siluma.Skersai pluostu

0.1-0.21w/m*k.Siluminis pletimasis-pletimasis isilgai pluostu daug mazesnis

negu plieno ar betono,todel medinese k-jose nereikia dayti kompensaciniu

siuliu.Laidumas garsui-mediena gerai ji praleidzia. Geriausiai jis sklinda

isilgai pluostu ir yra 5000m/s.Tangentine kryptimi 850m/s. Atsparumas

agresyviems skysciams ir H2O.Rugscioje aplinkoje PH≤2,mediena pradeda

irti.Mediena maziau atspari drusku prisotintam H2O,neatspari H2O,kurio

didelis biologinis agresyvumas.Mechanines Stiprumas-Stipriausia 70-

100m.Ziema kirsta mediena stipresne,nei kirsta vasara.Gautas stipris

perskaiciuojamas I 12% medienos dregnuma.Gniuzdoma radialiaja ir tangentine

kryptimi.Apkrova didinama palaipsniui,tol kol sutrinka tiesine

prikalusomybe,tarp apkrovos dydzio ir deformacijos

Stipris lenkiant-mediena pakankamai atspari statiniam lenkimui,todel tinka

sijosm,gegnems,paklotams.Pusiems stipris lenkiant 79Mpa,azuolo

93Mpa.Stipris tempiant-mediena gali buti tempiama skersai ir isilagai

sluoksniu,tempiama tol, kol suyra. Tempiant isilgai pluostu 115 Mpa,

skersai sudaro 5% nuo isilagai (spygliuociuose).Lapuociuose iki 20%.Stipris

skeliant 6.5Mpa.Kietumas-tankesne mediena yra kietesne.Nustaoma spaudziant

metalini rutuliuka I pavirsiu.Apie kietuma sprendziama is ispaudo gylio ir

skersmens.Klevas,azuolas,uosis,berzas,pusis,egle-nuo kieciausio iki

minksciausio.20.Medienos defektai ir puviniai Defektais vad jos sandaros trukumai ir

pazeidimai.Geros kokybes medziokamienas yra tiesus,cilindro formos. Mediena

sudaryta is tiesiu,lygiagreciu su asimi metiniu sluoksniu.Defektai-dviguba

serdis,sluoksniu ivijimas,kamieno kreivumas,kamieno sanbegis,metiniu rieviu

issikraipymas ir sakotumas.Jis gali but 3rusiu-normalios(prasideda balanos

sluoksnyje) gali eiti iki serdies arba nesuaugusios su mediena.Puviniai-

medienos irimas prasideda del grybu veiklos.Jie celiulioze pavercia

gliukoze.Kad neatsirastu grybu mediena apdorojama antiseptinemis

medziagomis.K-jos turi gerai vedintis. Kinivarpos palieka kimgrauzas

(skyles).21.Medienos paruosimas susideda ismedziu kirtimo,saku genejimo,zieves

lupimo, dziovinimo ir pjautines medziagos paruosimo .Mediena dziovinama

naturaliai, kamerose, elektra ir karstuose skysciuose.Naturaliai dziovinama

gerai vedinamose patalpose, stoginese,isdziusta per 60d.Kamerose

reguliuojam tetmp ir oro dregnis.22.Medzio dirbiniai-tai detales ie dirbini,gaminami medzio apdirbimo

kombinatuose.Industrines detales-gaminami is ruosiniu,jie yra supjaustomi

paliekant uzlaida dziuvimui ir nulyginimui,t.y.nupjauname didesniu

matmenu.Lentos:Obliuotos lentos,t.y.pjautos lentos,apdroztos is 1os ar

abieju pusiuIlaidiniu lentu 1oje lentoje yra ilaida,o kitoje issikisusi

ketera.Is lentu yra gaunami profiliniai

dirbiniai,dailylentes,grindjuostes,apvadai ir porankiai.Apvadai naudojami

aplink duris,parketas gaminamas is kietuju medziu. Staliu dirbiniai-duru ir

langu komplektai.Statybine fanera-t.y klijuojami lukstai, 2gretimi lukstai

turi preisinga plausu krypti,lukstu sk neporinis.Dideliu matmenu klijuotos

k-jos.Klijavimas-tobulausias medzio jungimo budas.23.Medienos ilgaamziskumo padidinimas-tai atsparumo ugniai ir biologiniam

irimui padidinimas.K-jas reikia apsaugoti nuo dregmes,vedinti ir apdoroti

antiseptikais.Padidinti medienos atsparuma ugniai naudojami antipirinai.24.Statybines keramikos zaliavos.Keramikos gamyboje naudojamos 2rusiu

zaliavos-t.y plastiskos ir neplastiskos. Plastiskos-ivairiu rusiu

moliai.Neplastiskos-liesikliai,fliusai,dazancios medziagos,

plastikliai.Moliams liesinti yra naudojamas smelis,susmulkintas gamybos

niekalas (brokas),pjuvenos. Fliusai padeda susidaryti lydalui zemesnese

temperaturose. Jais gali buti
lauko spatai,dolomitas,maltas stiklo

lauzas,magnezitas.Molio mineralai-tai smulkiadispersiniai molio aliuminio

silikatai,kurie sumaisyti su H2O tampa plastiski. Gaminant keraminius

dirbinius molio mineralai atlieka 2f-jas: suteikia masei plastiskumo,kuris

priklauso nuo to kiek molyje yra molingosios frakcijos.Bemolingoji frakcija

daleles <0.005mm.Moliai sukepa,todel sutankeja ir igauna akmens stipruma.

Yra zinoma ~ 40 molio mineralu. Yra 3 grupes -kaolinito, montmorilonito ir

hidrozerucio.

25.Formavimo mases ir formavimas 1. Pussauses 8-12%, sausos 4-

8%2.Plastiskos 15-25% 3.Slikeriai 35-55%.Suformuotose keraminiuose

pusgaminiuose yra dregmes.Pries degant sia dregme butina pasalinti.26.Dziovimas ir degimas.Dziovinimo procesas turi uztikrinti pakankama

pusgaminiu stipruma.Dziovinimo metu turi baigtis turio pokyciai,susije su

dregmes pasalinimu, dziovinant neturi atsirasti defektu.Degimas yra

paskutine,svarbiausia ir sudetingiausia technologine operacija.Isdegti

gaminiai tampa tvirti,igauna metalini skambesi,nebrinksta H2O.27.Keraminiai gaminiai Keraminiu gaminiu klasifikacija pagal paskirti ir

gamybos buda.1.Statybine keramika a)muro gaminiai: plytos

(pilnavidures,tustymetos). Apdailos plytos atlieka ne tik konstrukcine, bet

ir dekoracine f-ja. Naudojamos pastatu apdailai. Gali but naturalios

spalvos, glazuruotos, dvisluoksnes.b) stogu gaminiai: cerpes-S

formos,Marselio cerpes,Bebro uodega,kraigines cerpes.Jos nelaidzios

H2O,gali but glazuruotos.c)fasadiniai gaminiai: fasadines plyteles,karnizu

ir palangiu detales.d)gaminiai vidaus sienu apdailai: plyteles.Pagal

pavirsiu jos skirstomos I plokscias ir reljefines,pagal glazuros atmaina I

padengtas permatomis,nepermatomomis,

blizganciomis,matinemisglazuromis,vienspalves,dekoruotas piesiniais.Pagal

forma I kvadratines,staciakampes,fasonines.Pgal briaunas-su lygiomis arba

suapvalintomis briaunomis.e) grindu ir saligatviu gaminiai: grindu

plyteles, klinkerio gaminiai. Jie igeria iki 6% H2O. f) Perdengimo gaminiai-

paneles,sijos,blokai.g)Pozeminiu komunikaciju gaminiai-tai drenazo ir

kanalizacijos vamzdziai.Drenazo-naudojami dregnu vietu sausinimui.h) siluma

izoliuojancios medziagos-keramzitas, poreti blokai. i) Betono uzpildai-

keramzitas ir agloporitas. Keramzitas-tai dirbtine poringa medziaga,kurioje

vyrauja uzdaros poros.Jo granules lengvos,akytos,apvalios formos, pavirsius

labai gerai sukepes.Agloporito poringumas atviras.2.Sukepusi keramika-

klinkeris,rugstims atsparios keramines medziagos,grindu plyteles.3.Ugniai

atsparios medziagos. 4. Dailioji keramika -santechnikos gaminiai,

indai,dekoratyviniai dirbiniai, fajansas ir porcelianas.28.Statybinis gipsas Jis gaminamas is gamtinio gipso, ji dalinai

dehidratavus CaSO4*2H2O→βCaSO4*0.5H2O+1.5H2O. Pagr gamybos operacijos-

zaliavos trupinimas, dehidratacija, gauto produkto malimas. Laikomas

maiseliuose, tik sausose patalpose. Statybinio gipso milteliai sumaisyti su

H2O sudaro plastiska tesla,kuri per kelias min jungiasi ir kieteja.Kieteja

isgaruojant H2O.Sukietejusio gipso stipris priklauso nuo milteliu sumalimo

smulkumo,sumaisyto sunaudoto H2O kiekio ir aplinkos dregnio.Kuo daugiau

sunaudojama H2O,tuo gipso akmuo buna kietesnis ir mazesnio stiprio.Pridejus

jungimosi lietikliu galima sumazinti H2O kieki gipso maseje.Kietedamas

gipsas pleciasi iki 1%,del to geriau uzpildo formas.Gaminiu pavirsius

lygus,tankis nedidelis,jie mazai laidus silumai.Pagr gipso trukumas-mazas

atsparumas dregmei.Naudojamas sauso tinko lakstams ir sausiems tinko

misiniams.Tokius misinius geriausia naudot vidaus darbam.Pridejus cemento

ir mineraliniu priedu,gaunama atsparesne H2O medziaga.Aukstavertis gipsas ₤-

CaSO4*0.5H2O savo savybemis skiriasi tuo,kad yra atsparesnis gniuzdymui nei

statybinis gipsas.Naudojamas tais paciais tikslais29.Skystasis stiklas Tai gelsvos spalvos orine risamoji medziaga.Gaunama

islydzius kvarcini smeli ir kalcinuota soda arba potasa.Skysto stiklo

tankis 1.3-1.5g/cm3.Jame yra 50-70% H2O. Kieteja letai dziudamas.Galima

skiesti H2O.Naudojamas priesgaisriniams silikatiniams dazams,rugstims

atspariems skiediniams ir betonams,taip pat smeliniams gruntams

sutankinti.Nenaudojamas k-joms,kurias ilagi veikia H2O,sarmai,fosforo ir

fluoro vandenilio rugstys.30.Kalkes Zaliava karbonatines uolienos,ju pagr sudedamoji dalis kalcio

karbonatas.Jo buna klintyse,kreidoje,mergeliuose,dolomituose,marmure.Kalkes

gaminamos degant zaliavas aukstoje temp 1100-1300oC.Degimo metu kalcio

karbonatas ir magnio karbonatas skyla I kalcio ir magnio oksidus,issiskiria

anglies dvideginis.Suminis kalcio ir magnio oksidu kiekis % degtose kalkese

vad kalkiu aktyvumu.Yra gaunamos 3rusiu kalkes: Minkstai degtos-aktyvumas

virs 80%,gesinimosi laikas 2-3min,gesinimosi temp 85-90oC. Naudojamos

kalkiniams skiediniams ir silikatinems plytoms gaminti.Vidutiniskai degtos-

gesinimosi laikas 3-8min,temp 85-90oC.Naudojamos silikatinems plytoms,akyto

betono blokeliams.Kietai degtos-naudojamos metalurgijoje.Kalkiu gesinimosi

trukme-tai laikas nuo kalkiu milteliu uzmaisymo H2O iki to momento,kai temp

maksimaliai padideja.Kalkes skirstomos I orines ir
ometrine sudeti skirstomos I gabalines ir maltas.Pagal magnio oksido

kieki skiriamos I 3grupes: 1.kalcitines,kai Mg <5% 2.magnezines 5-20%

3.dolomitines>20%.Pagal degtos medziagos apdorojima H2O: I gesintas ir

negesintas.Gesintu kalkiu skiediniai jungiasi per kelias paras,o negesintu

per 20-30min.Jei sunaudojam nedaug H2O gaunam miltelius,jei daugiau kalkiu

tesla,o dar gaugiau kalkiu piena arba kalkiu H2O.Gesintu kalkiu pagr

sudedamoji dalis kalcio hidroksidas Ca(OH)2.Budinga kalkiu savybe

plastiskumas.Labai smulkios kalcio hidroksido daleles pavirsiuje sugeria

daug H2O,del to uzpildo grudelius padengia plevele,kuri sumazina ju

trinti.Del kalkiu plastiskumo kalkiu skiediniai lengvai ir tolygiai,plonu

sluoksniu pasklinda ant pavirsiu ir gerai su jais sukinba.Kuo kalkes

aktyvesnes,geriau uzgesintos,smulkesnes ju daleles,tuo jos

plastiskesnes.Dziudama ir kietedama klakiu tesla traukiasi ir trukineja,del

to gryna statyboje nenaudojama,I tesla yra dedama uzpildo-smelio.Kuo kalkes

plastiskesnes,tuo daugiau smelio reikia.Nepasigesinusiu daleliu kiekis yra

ribojamas satndartais.Pagamintu bandiniu stipris gniuzdant po 28paru 2-

3Mpa.Stipresni yra tie gaminiai,kurie yra kietinami autoklavuose. Stipri

didina cemento arba gipso priedas.Daugiausia kalkes naudojamos silikatinems

plytoms,blokams,akyto silikato blokeliams ir dazymo darbams.31.Portlancementis. Portlandcemenciu vad hidrauline risamoji

medziaga,kurios sudetyje vyrauja kalcio silikatai.Cementas gaunamas sumalus

klinkeri ir tam tukra kieki gipso.Klinkeriui gaminti naudojamos gamtines

kalcitines uolienos ir molis.Jos degamos tol,kol issilydo ir igauna

klinkerio pavidala,temp≈1450oC.Svarbiausi cemento gamybos procesai: ikrovos

paruosimas,jos degimas ir gauto klinkerio malimas su priedais.Nedidelis

kiekis gipso reguliuoja cemento risimosi laika.Klinkeryje buna CaO 36-

66%,SiO2 21-24 Al2O3 4-8% Fe2O3 2-4%.Pagr klinkerio oksidai degimo metu

sudaro tam tikrus junginius: 1.Alitas 3CaO*SiO2(3CS) 2.Belitas

2CaO*SiO2(2CS) 3.Trikalcio liminatas 3CaO* Al2O3(3CA)

4.Tetrakalcioaliumoferitas 4CaO* Al2O3* Fe2O3(4CAF).Cementas zalsvai pilkos

spalvos milteliai.Pagr jo savybe-sukietejusio cemento akmens stipris

gniuzdant, kuris ivertinamas cemento klase.Stipris gniuzdant nustatomas po

28paru.Cementas kieteja ilgai,taciau jo stipris smarkiai dideja tik

pradiniu momentu,o veliau stiprio didejimas suleteja.Po 3paru cementas

igaus 40-605 stiprio.Cemento tankis 3.05-3.15g/cm3.Cementas pradeda jungtis

ne anksciau kaip po 45min,baigia ne veliau kaip po 12h.Kietedamas ore

cementas traukiasi.Siekiant isvengti susitraukimo deformaciju,reikia

sudaryti dregna aplinka.Kietejant cementui issiskiria siluma,del to

pagreiteja jo kietejimas.Kietejimui labai svarbi aplinkos temp.Kylant temp

kieteja greiciau,mazejant kieteja leciau.Esant neigiamai ir 0oC temp

cementas nekieteja.Ziema I cementa dedama kietejima spartinanciu priedu.32.Cemento rusys 1.Greitai kietejantis-gaunamas dedant 5% kietejimo greiti

reguliuojanciu priedu.Gaminamas 2pagr klasiu 42.5 ir 52.5; 3paras kitejes

pasiekia ne mazesni kaip 50% klases stipri.Naudojamas betonams ir sausiems

misiniams,kurie turi greiciau sukieteti.2.Hidrofobinis-cementas su H2O

nepraleidzianciais priedais.3.Baltasis 4.Sulfatams atsparus-is pradziu

kieteja leciau ir isskiria maziau silumos.Naudojamas k-joms,kurias veikia

drusku prisotintas H2O. 5.Putsolaninis-cemento klinkerio ir gamtiniu priedu

misinys.6.Slakinis-gaunamas sumalus cemento klinkeri ir granuliuotus

aukstakrosniu slakus.7.Aliuminatinis-greitai kietejanti medziaga,isskiria

daug silumos,tinka darbams ziema,is jo gaminamas karsciui atsparus

betonas.Tip pat pletrusis ir nesitraukiantys cementai.Pletrusis-kompozitine

medziaga,kurios turis kietejant H2O dideja,o kietejant ore nesikeicia.33.Uzpildu paskirtis Uzpildai-gamtines ir dirbtines medziagos,tam tikros

granulometrines sudeties,kurie racionaliai parinkus misini su risanciaja

medziaga ir H2O sudaro betona.Uzpildai reikalingi: 1.Uzpildai uzima betone

80% turio.2.kietedamas cementinis akmuo traukiasi,jo susitraukimas siekia

2mm/m.Del traukimosi netolygumo atsiranda vidiniai itempimai ir

itrukiai.Smulkios itrukos plika akimi nematomos,taciau jos stipriai mazina

cementinio akmens stipri ir ilgaamziskuma.Uzpildai betone sudaro kieta

karkasa,kuris perima traukimosi itempimus ir sumazina betono susitraukima

10kartu,lyginant su cementinioakmens susitraukimu 0.2mm/m.3.Kietas skeletas

is didelio stiprio uzpildu didina betono stipri ir jo tamprumo moduli(t.y

sumazina k-jos deformacijas,veikiant apkrovimui) sumazina

valksnuma(t.y.plastines,negriztamas betono deformacijas,veikiant

ilgalaikems apkrovoms.4.Lengvi poreti uzpildai-sumazina betono tanki ir jo

silumini laidi.5.Specialus-ypatingai sunkus uzpildai leidzia panaudoti

betonus,kaip skyda AE-elektrinese.34.Uzpildu rusys uzpildai skirstomi pagal kilme,grudeliu dydi,tanki,forma

ir paskirti. Pagal kilme – t.y.gamtiniai (smelis ,zvirgzdas ,zvyras ) ,

pramones atliekos (aukstakrosniu slakai ,keraminiu plytu lauzas).Taip pat

gali buti dirbtiniai uzpildai(keramzitas,agloporitas).Pagal tanki – tankus,

kuriu ζ didesnis nei
2g/cm3; Poreti arba lengvi, kurie skiriami I 2 grupes:

a. neorganiniai -keramzitas, agloporitas, perlitas,pemza.b.organiniai-

medzio perdirbimo pramones atliekos(medienos trupiniai,drozles),zemes ukio

pramones atliekos(siaudai,spaliai,linu seklos),gumos atliekos arba plastiku

atliekos.Pagal grudeliu dydi-smulkus uzpildai,kuriu dydis<5mm ir stambus

>5mm; pagal grudeliu forma-turintys kampuota,netaisyklinga forma ir

turintys ovalia forma.Pagal paskirti-

sunkiajam,lengvajam,smulkiagrudziam,specialiajam betonui.35.Uzpildu savybes uzpildu piltinis tankis-tai jo mases santykis su visu

turiu,iskaitant poringa erdve tarp uzpildo grudeliu m/v.Uzpildu daleliu

tankis-tai daleliu mases ir uzimamo turio santykis

ζ=m1(sausa)/m2(prisotinta H2O sveriant ore)-m3(prisotinta H2O sveriant

H2O)*ζv.Uzpildu savitasis tankis-t.y mases ir turio santykis,imant

absoliutuji turi ζsav=m/Va.Uzpildu tustumingumas-tai % isreikstas santykis

tustumu turio tarp daleliu su visu turiu.T=(1-ζpilt/ζ)*100% dazniausiai 20-

30%.Uzpildu grudeliu poringumas-santykis tarp visu poru turio uzpilde,su

uzpildo turiu.P=(1-ζ/ζsav)*100%.kiek poru tustumu turi pacios

daleles.Uzpildu dregnis ir H2O imirkis-grudeliu poringumas pagr

charakteristika,nuo kurios priklauso ju dregnis ir vandens imirkis

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3873 žodžiai iš 7735 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.