1) St medziagu klasifikavimas.
2) St medziagu ir dirbiniu standartizacija.
3) St medziagu sandara.
4) St medziagu fizikines savybes.
5) Savybes apibud fizikinius poveikius med.
6) Savybes apibud vandens poveiki med.
7) Savybes apibud silumos poveiki med.
8) Savybes apibud kitus poveikius med.
9) Mechanines savybes.
10) Fizikines chemines savybes.
11) Technologines savybes.
12) Eksploatacines savybes.
13) Gamtinio akmens med.
14) Magmines uolienos.
15) Nuosedines uolienos.
16) Metamorfines uolienos.
17) St med gamyba is uolienu.
18) Statyboje naudojama mediena.
19) Medienos savybes.
20) Medienos defektai ir puviniai.
21) Medienos paruosimas.
22) Medzio ruosiniai ir dirbiniai.
23) Medienos ilgaamziskumo padidinimas.
24) Statybines keramikos zaliavos.
25) Formavimo mases ir formavimas.
26) Dziovinimas ir degimas.
27) Keraminiai gaminiai.
28) Statybinis gipsas.
29) Skystasis stiklas.
30) Kalkes.
31) Portlandcementis.
32) Portlandcemencio rusys.
33) Uzpildu paskirtis.
34) Uzpildu rusys.
35) Pagrindines uzpildu savybes.
36) Uzpildu itaka betono misinio savybems
37) Priedai betonui.
38) Betono struktura ir rusys.
39) Betono misinio paruosimas.
40) Betono misinio transportavimas.
41) Bet mis klojim ir tankinim.
42) Betono kietejimas.
43) Gelzbetonio esme.
44) Sunkusis betonas.
45) Lengvasis betonas.
46) Akytieji betonai: duju
47) Akytieji betonai:putu
48) Silikatbetonis.
49) Silikatines plytos.
50) Akyti silikatbet gaminiai.
51) Statybiniai skiediniai.
52) Skiediniu savybes.
53) Skiediniu rusys.
54) Siluma izol med savybes.
55) Mineraline vata.
56) Polistirolinis putplastis.
57) Stogo, hidroizol med.
58) Stogo, hermetiz med
59) Dazymo medziagos.
60) Risanciosios,
61) Tirpikliai ir skiedikliai.
62) Pigmentai ir uzpildai.
63) Lakai.
64) Dazai
65) Gruntas ir glaistas.
66) Polimeriniai dirbiniai.
1.Satybiniu medziagu klasifikavimas Gamtines medziagos yra gaunamos is
zemes gelmiu arba perdirbant medzius.Joms yra suteikiama atitinkama forma
ir dydis,taciau vidine struktura nera keiciama.Dazniausiai is gamtiniu
naudojama mediena ir uolienos.Mediena gali but skiriama pagal rusis-
spygliuociai ir lapuociai,pagal asortimenta-apvalia,pjautine ir
vienetine.Uolienos skirstomos pagal susiformavimo
buda,tanki,stipri,atsparuma salciui,chemine sudeti.
Dirbtines statybines medziagos ir dirbiniai yra skirstomi pagal kietejimo
buda:
1.tai medziagos,kuriu kietejimas vyksta esant iprastoms,palyginus neaukstos
temperaturoms,kristalizuojantis naujadarams is misiniu.2.Medziagos,kurios
kieteja autoklavose,esant aukstesniai 175-200oC temp ir vandens garu
slegiui 0.9-1.6Mpa 3.Medziagos,kuriu kietejimas vyksta sustingstant
kietiems lydalams,arba medziagos gautos isdegus.Gautos medziagos skirstomos
pagal tanki: a.ypac sunkias b.sunkias c.lengvas d.ypac lengvas.Skirstomos
I:a.konstrukcines b.konstrukcines termoizoliacines c.hidrotechnines(skirtas
keliams) d.ugniai atsparias2.Statybiniu medziagu ir dirbiniu standartizacija. Standartizacija-tai
veikla,kurios tikslas-ivesti optimalia tvarka,tam tikroje srityje.Nustatant
bendrus nuostatus,kurie gali buti visuotiniai ir daug kartu panaudoti
realiems ir potenciniams uzdaviniams spresti .Standartizacijos uzdaviniai:
1.reikalavimu pagrindiniam produktam,kurie uztikrintu reikiama
kokybe,nustatymas. 2.Vieningos produktu sistemos nustatymas,pasirenkant
vieningus bandymo ir kontroles budus.3.Vieningos sistemos produktu
ilgaamziskumo,patikimumo,tam tikrose salygose,nustatymas.4.Normu,
reikalavimu sukurimas, sumazinant iki minimumo, produktu rusiu
skaiciu5.Produktu klasifikavimas pagal vieninga sistema6.Vieningu terminu
sukurimas7.Techniniu kliuciu prekyboje panaikinimas.Atitiktis-gaminio
atitikimas,numatytiems reikalavimams.Simplikacija-atmainu kiekio
sumazinimas iki ekonomisko lygio.Unifikacija-sumazinimas tipu ir
markiu,komplektuojanciu skaicius iki minimumo.Tipizacija- tipiniu
konstrukciju ir technologiniu liniju sukurimas. Agregavimas-kai
komponuojama ivairi masinu,agregatu,statybos industrijos
nomenklatura,panaudojant ribota skaiciu standartiniu detaliu.
3.Statybiniu medziagu sandara.Nuo medziagu strukturos priklauso ju
savybes.Struktura-tai medziagos daleliu issidestymas tam tikrame turyje ir
ju tarpusavio rysys.Submikrostruktura-tai medziagos jonu,atomu ir molekuliu
sandara ir rysys tarp ju.Daleles mazesnes 10-9m Mikrostruktura- medziagu
makro molekuliu, kristalu, faziu kontaktinio sluoksnio, mikroporu
sandara.Daleles nuo 10-9-10-7m.Mezostruktura-medziaga sudaranciu daleliu
kontaktinio sluoksnio sandara. 10-7-14*10-5m.Makrostruktura-smelio frakciju
grudeliu, pastu tarpsluoksniu,poru sandara 14*10-5-5*10-3.Megastruktura-
daleles didesnes nei 5*10-3m.Ju struktura ir rysys tarp ju.Medziagos
skirstomos i 2 grupes: 1.Izotropines-medziagos kuriu struktura ir savybes
visomis kryptimis yra vienodos.2.Anizotropines- medziagos kuriu struktura
ir savybes visomis kryptimis skiriasi.4.Fizikines savybes Medziagos savitasis tankis-absoliuciai tankios
medziagos turio vieneto mase ξ=m/Va.Tankis-naturalios busenos
medziagos
turio vieneto mase ξt=m/v.Tankis reikalingas apskaiciuojant sandeliu
talpa,transporta,gamybos nasuma.Birioms medziagoms yra nustatomas piltinis
tankis ξp=m/Vp.Akytumas-tai poru ir tustumu turio santykis,su visu
medziagos turiu.Jis parodo kuria medziagos dali uzima poros ir tustumos
A=((V-Va)/V)*100% A=(1- ξt/ξ)*100%.Nuo medziagos akytumo priklauso:
1.Laidumas silumai,garsui.2. Medziagu imirkis. Poros gali buti uzdaros ir
atviros; apvalios ir netaisyklingos formos. Susiekiancios sudaro
kapiliarus. Tustumingumas-birios medziagos tustumu,esanciu tarp
grudeliu,turio ir viso turio santykis T=(1-ξp/ξt)*100% Svyruoja 20-50% Jis
priklauso nuo granulometrines sudeties, dregnumas,daleliu formos ir
medziagos busenos.5.Savybes,apibudinancios fizikinius poveikius medziagoms Masiu kaita-vyksta
arba pacioje medziagoje arba tarp medziagos ir aplinkos(drekimas ir
dziuvimas) Del greitos masiu kaitos atsiranda turines deformacijos
gradientai. Del silumokaitos medziagos isyla, ikaista, issilydo, uzsidega,
susala.Keiciantis temp prasideda medziagu turines deformacijos arba net
pasikeicia ju struktura.6.Savybes,apibudinancios H2O poveiki medziagos Statybinese medziagose masiu
kaita dazniausiai yra susijusi su vandens kaita pacioje medziagoje arba
tarp medziagos ir aplinkos.Vanduo gali but-laisvas,chemiskai suristas ir
fiziskai suristas. Laisvas-kapiliaruose ir porose.Fiziskai suristas-
sugertas medziagos pavirsiuje, smulkiose kapiliaruose arba patekes
difuzijos budu.Chemiskai suristas-medziagos kristaluose ir
hidratuose.Imirkis-tai savybe sugerti skysti ir ji islaikyti.Nusakomas
igertu vandens kiekiu medziagos turyje arba maseje.Jis priklauso nuo
medziagos strukturos. Atvirapore medziaga sugers daug daugiau vandens nei
uzdarapore.Pvz.Granitas vandens igeria iki 0.7%,durpiu plokstes iki
200%,keramines plytos iki 20%.Stiklas ir plastmase vandens
nesugeria.Dregnumas-dalinis imirkis.Priklauso nuo santykines dregmes,
temperaturos,slegio,vidinio pavirsiaus.Higroskopiskumas-medziagu savybe
absorbuoti is oro dregme.Kapiliarumas-veikiami kapiliariniu
jegu,kapiliarais migruoja skysciai. Kapiliaru spindulys─10-20μm.Hidofilines
medziagos-greitai drekstancios,hidrofobines-blogai drekstancios
(metalas).Brinkimas ir traukimasis-tai yra turio didejimas,kai is aplinkos
igeriamas vanduo ir jo mazejimas,kai vanduo atiduodamas aplinkai.Dziuvimas-
medziagos savybe atiduoti dregme aplinkai.Atsparumas vandeniui-medziagu
savybe neprarasti stiprumo imirkus.Laidumas vandeniui-medziagu savybe
praleisti vandeni, esant tam tikram slegiu skirtumui.Tankios
nepraleidziancios vandens vandens medziagos vad hidroizoliacinemis.7.Savybes,apibudinancios silumos poveiki medziagoms Silumine talpa-
medziagos savybe kaitinant kaupti siluma,ausinant ja atiduoti.Silumos
laidumas-tai labiau isilusios kuno dalies silumos perdavimas maziau
isilusiai.Atsparumas kaitrai-medziagos savybe neirti,nedegti ir nesilydyti
aukstoje temperaturoje.Atsparumas salciui-imirkytos medziagos savybe
atlaikyti uzsaldymo ir atsildymo ciklu,beveik nepablogejant techninems
savybems.Temperaturines medziagu deformacijos-tai pletimasis sildant ir
traukimasis saldant.Sios deformacijos apibudinamos ilgejimo koeficientu al
arba turio pletimosi koeficientu av(oC-1) al=∆l/l∆t ir av=∆V/V∆t.8.Savybes,apibudinancios kitus poveikius medziagoms Laidumas dujoms-tai
medziagu savybe praleisti dujas,esant tam tikram slegiu skirtumui.Laidumas
garsui-tai savybe praleisti girdimo daznio virpesius.Jis priklauso nuo
medziagos chemines sudeties, tankio,strukturos ir tamprumo
modulio.Elektrinis laidumas-medziagos savybe praleisti nuolatine elktros
srove,veikiant nusistovejusiam elektros laukui.Medziagu laidumas rentgeno
ir radioaktyviesiems spinduliams-tai savybe praleisti siuos spindulius.9.Mechanines savybes Stiprumas yra medziagos savybe atlaikyti be pastebimu
irimo pozymiu del isoriniu poveikiu atsiradusius itempimus.Deformacija-tai
fizikinio kuno geometrines formos ar matmenu pasikeitimas del isorines
jegos,temp,dregmes ir kitu veiksniu.Valksnumas-medziagos savybe
deformuotis,kai ja ilga laika veikia pastovi apkrova.Kietumas yra medziagos
savybe priesintis,kad I ja neisiskverbtu kitas kietas kunas.Dilumas yra
medziagos savybe dilti,kai ja veikia trinties jegos.Devejimasis-medziagos
savybe devetis,kai ja veikia trinties jegos ir dinamine apkrova.
Abrazyviskumas-medziagos savybe dilinti kita medziaga.Plastiskumas-
medziagos savybe plastiskai deformuotis,t.y del veikiancios apkrovos
pakeisti savo forma,bet nesutrukineti.Trapumas-medziagos savybe suirti
plastiskai nesideformuojant. Atsparumas smugiams yra savybe preisintis
dinaminei-smuginei apkrovai.Nuovargiu vad reiskinys,kai medziaga,kurioje
nemetyti itrukimu ir deformaciju,staiga suyra nuo ciklines apkrovos.10.Fizikines chemines savybes Dispersiskumas-kietos arba skystos medziagos
smulkumo laipsnis.Klampumas-medziagos savybe priesintis tekejimui.
Priklauso nuo temp ir slegio.Tekejimas-1sluoksnio slinkimas kitu
sluoksniu.Takumas-atvirkscia savybe klampumui.Risimasis-tai
medz
kietejimas tam tikromis salygomis.Jo greitis apibudinamas risimosi pradzia
ir pabaiga.Skavarbumas-budinga savybe tiem skysciam,kuriais imirkomos kitos
medziagos.Sluoksniavimasis-daleliu issidestymas sluoksniais,pagal tanki ir
stambuma (dazai).Susokimas-budinga smiltelinems medziagoms.Del sorbcines
dregmes.mechanines apkrovos,savaimines difuzijos milteliai susoka I
gumulelius,kuriuos po to labai sunku suardyti.Tirpumas-Medz savybe tirpti
tam tikroje terpeje.Cheminis aktyvumas-Priklauso nuo chemines sudeties,nuo
medz dispersiskumo ir nuo aplinkos.11.Technologines savybes Formavimasis-medz savybe ne tik igauti,bet ir
islaikyti jai suteikta forma.Risiklio sanaudos-isreiskaimos risiklio
kiekiu,kurio reikia,kad butu gauta nurodytos konsistencijos
pasta.dengiamumas–savybė padengti paviršių nepermatomu sluoksniu (būdinga
dažams).Sujungiamumas-kojos susukamos varztais,sukalamos. Transportabilumas-
medz dirbiniu ir konstrukciju patogumas transportuoti.12.Eksplotacines savybes senėjimas–medžiagų struktūros kitimas ir savybių
blogėjimas dėl pačiose medžiagose vykstančių procesų.ilgaamžiškumas–tai
ilgiausias laikotarpis,per kurį medžiaga,veikiama apkrovų ir klimatiniu
sąlygų,nepraranda eksploatacinių savybių.13.Gamtinio akmens medziagos.Uolienos–gamtiniai kūnai,sudarantys žemės
plutą.Tos,kurios sudarytos iš daugelio mineralų-vad polimerinemis,jei is 1o-
monomineralinemis.Mineralai–tam tikros cheminės sudėties ir struktūros
gamtiniai kūnai.Mineralu grupes-1.grynuoliai-deimantas,grafitas.2.sulfidai-
rudiniai mineralai-piritas FeS2.≈200 mineralu grupej.3. halogenidai-
fluoritas CaF2. 4.oksidai- ≈200 oksidu&hidroksidu.Kvarcas SiO2.5.
karbonatai-≈80 rusiu mineralu . Kalcitas-CaCO3, magnezitas-MgCO3, dolomitas-
CaMg(CO3)2.6.Sulfatai-gipsas CaSO4*2H2O(gamtinis) CaSO4*0.5H2O stat
anhidritas, CaSO4.7.Silikatai-≈800rusiu.14.Magmines uolienos jos yra seniausios,todel daznai vad pirminemis.Pagal
susidarymo salygas jos skirstomos I 2grupes:inruzines(gelmines) ir
efuzines(issiliejusias).Gelmines susidare kristalizuojantis magmai giliuose
sluoksniuose.Kristalai ir kristalu grupes yra susimaise ir susijunge
stipriais kristaliniais rysiais.Gniuzdomi bandiniai suyra per
kristalus.Uolienos yra kietos,tankios ir
stiprios.Granitas,sianitas.Naudojamos isores apdailai,o nuolauzu daroma
skalda. Issiliejusios-susidariusios is tu paciu mineralu,kaip ir
gelmines,tik kitomis salygomis.Susidare arti zemes pavirsiaus,del to ju
struktura smulkiakristale. Porfyras,andezitas,trachitas,bazaltas.15.Nuosedines uolienos susidare is augalu ir gyvuju organizmu
liekanu.Klintys-susidare is kriauklainiu ir koralu-CaCO3.Mergeliai-is
klinciu ir molio misinio.Naudojami hidraulinems kalkems ir cementui
gamint.Kreida-is silpani sucementuotu zoogeniniu liekanu.Gaminamos
kalkes,gaunami balti dazu pigmentai,glaistu uzpildai.Diatomitai-is
dumbliu.Trepelis-is smulkiu opalo grudeliu ir molio priemaisu.Opoka-
susidare persikristalizuojant diatomitams ir trepeliams.Durpes-fitogenine
uoliena.Is augalu liekanu,molio ir smelio priemaisu.Sausos perdirbtos
naudojamos kaip termoizoliacine medziaga,igeria 300% vandens.16.Metamorfines uolienos -susidariusios is magminiu ir nuosediniu,veikiant
slegiui ir temp.Gneisai-susidare is granitu ir kt masyviu uolienu.Naudojami
apdailai,skaldai,grindiniams.Molio skalunai-susidare is molio,veikiamo
aukstos temp ir slegio.Stipri,H2O neimirkstanti uoliena. Marmurai-susidare
is klinciu ir dolomito.Kristalai dideli,suauge be cementuojancios
medziagos.Lengvai pjaunami,slifuojami ir poliruojami.Naudojami vidaus
apdailai. Kvarcitai-susidare is kvarciniu smeliu ir smiltainiu.Labai
stiprus,naudojami ten kur veikia dideles koncentruotos jegos.Stipris
gniuzdant 400MPa.17.Statybiniu medziagu gamyba is uolienu Skalda-netaisyklingos formos
skaidyti 5-150mm skersmens akmens gabalai,gaunami is kietu ir vidutinio
kietumo uolienu.Skaldos stiprumas nustatomas pagal uolienos stipri
gniuzdant.Naudojama kelio tiesimo ir betonavimo darbams.
Sprogdinimas→Pirminis trupinimas→Antrinis trupinimas→Pirminis
sijojimas→Tretinis trupinimas→Sijojimas ir plovimas→Suskirstymas I
frakcijas→Skalda
18.Statyboje naudojama mediena.Vasaros pab ir rudeni gaminasi velyvoji
mediena,is storesniu ir tamsesniu lasteliu. Pavasari-ankstyvoji,sviesi
mediena.Ankstyvoji ir velyvoji sudaro metines rieves. Medienos stipris
priklauso nuo velyvosios medienos stiprumo.Branduolys yra kieciausia
medienos dalis.Ji sudaryta is sumedejusiu lasteliu.Serdis minksciausia
dalis,greitai puva.
Spygliuociai: pusis-mediena lengva,stipri,lengvai apdirbama.Egle-mediena
gelsvo atspalvio.lengva,minksta ir sakota,del to sunkiai apdirbama.Gaminam
sijas,statramscius, celiulioze,popieriu.Maumedis-
sunkesnis,stipresnis,kietesnis nei pusis,atsparus puvimui. Lapuociai:
Azuolo mediena-stipri,kieta,atspari puvimui.Uosio-sviesesne,tinka baldams.
Berzo- lengvai apdirbama, neatpari puvimui, letai dziusta,dziudama
pleiseja. Juodalksnis- dar neatsparesnis
puvimui nei berzas. Drebules
-minksta, gerai skyla, neatspari puvimui, gamina degtukus .Bukas,
riesutmedis, raudonmedis, polisandras.19.Medienos savybes.Fizikines Dregnumas-H2O medienoje yra 3jopos formos-
laisvoji, higroskopine dregme ir chemiskai suristas.Laisvoji-tarp
lasteliu,higroskopine-lasteliu sienelese,chemiskai suristas-lasteliu
junginiuose.Ka tik nukirstam medy virs 35% dregmes.Dziovinant pirma
pasisalina laisvoji,o po to higroskopine.Pagal dregme mediena skirstoma:
imirkusi iki 100%,dregna virs 35%,orasause 15-20% ir kambario sausumo 8-
13%.Higroskopiskumas-tai savybe sugerti dregme is aplinkos.Priklauso nuo
aplinkos temp ir santykines dregmes.Susitraukimas ir brinkimas-
susitraukimas visomis kryptimis yra skirtingas.Maziausias linijinis
susitraukimas,isilgai pluostu 0.3% Tangentine kryptimi-7-12%,radialiaja-3-
6%.Nevienodas linijinis susitraukimas yra trukumas.Laidumas H2O-priklauso
nuo pjuvio,pro kuri sunkiasi H2O,nuo medzio rusies, jo amziaus.Laidumas H2O
isilagi pluostu yra didesnis nei radialiaja ar tangentine kryptimi
Tankis-priklauso nuo poringumo ir medienos dregnhmo.Yra nurodoma kokiam
dregniui esant jis nustatytas.Jei jis nustatytas esant kitam dregnumui yra
perskaiciuojamas I 125%.Egles&pusies-460kg/m3,azuolo 610-750 kg/m3.Medienos
savitasis tankis 1540 kg/m3.Silumos laidumas-priklauso nuo dregnumo, temp,
medzio rusies, pluosto krypties, kuria perduodama siluma.Skersai pluostu
0.1-0.21w/m*k.Siluminis pletimasis-pletimasis isilgai pluostu daug mazesnis
negu plieno ar betono,todel medinese k-jose nereikia dayti kompensaciniu
siuliu.Laidumas garsui-mediena gerai ji praleidzia. Geriausiai jis sklinda
isilgai pluostu ir yra 5000m/s.Tangentine kryptimi 850m/s. Atsparumas
agresyviems skysciams ir H2O.Rugscioje aplinkoje PH≤2,mediena pradeda
irti.Mediena maziau atspari drusku prisotintam H2O,neatspari H2O,kurio
didelis biologinis agresyvumas.Mechanines Stiprumas-Stipriausia 70-
100m.Ziema kirsta mediena stipresne,nei kirsta vasara.Gautas stipris
perskaiciuojamas I 12% medienos dregnuma.Gniuzdoma radialiaja ir tangentine
kryptimi.Apkrova didinama palaipsniui,tol kol sutrinka tiesine
prikalusomybe,tarp apkrovos dydzio ir deformacijos
Stipris lenkiant-mediena pakankamai atspari statiniam lenkimui,todel tinka
sijosm,gegnems,paklotams.Pusiems stipris lenkiant 79Mpa,azuolo
93Mpa.Stipris tempiant-mediena gali buti tempiama skersai ir isilagai
sluoksniu,tempiama tol, kol suyra. Tempiant isilgai pluostu 115 Mpa,
skersai sudaro 5% nuo isilagai (spygliuociuose).Lapuociuose iki 20%.Stipris
skeliant 6.5Mpa.Kietumas-tankesne mediena yra kietesne.Nustaoma spaudziant
metalini rutuliuka I pavirsiu.Apie kietuma sprendziama is ispaudo gylio ir
skersmens.Klevas,azuolas,uosis,berzas,pusis,egle-nuo kieciausio iki
minksciausio.20.Medienos defektai ir puviniai Defektais vad jos sandaros trukumai ir
pazeidimai.Geros kokybes medziokamienas yra tiesus,cilindro formos. Mediena
sudaryta is tiesiu,lygiagreciu su asimi metiniu sluoksniu.Defektai-dviguba
serdis,sluoksniu ivijimas,kamieno kreivumas,kamieno sanbegis,metiniu rieviu
issikraipymas ir sakotumas.Jis gali but 3rusiu-normalios(prasideda balanos
sluoksnyje) gali eiti iki serdies arba nesuaugusios su mediena.Puviniai-
medienos irimas prasideda del grybu veiklos.Jie celiulioze pavercia
gliukoze.Kad neatsirastu grybu mediena apdorojama antiseptinemis
medziagomis.K-jos turi gerai vedintis. Kinivarpos palieka kimgrauzas
(skyles).21.Medienos paruosimas susideda ismedziu kirtimo,saku genejimo,zieves
lupimo, dziovinimo ir pjautines medziagos paruosimo .Mediena dziovinama
naturaliai, kamerose, elektra ir karstuose skysciuose.Naturaliai dziovinama
gerai vedinamose patalpose, stoginese,isdziusta per 60d.Kamerose
reguliuojam tetmp ir oro dregnis.22.Medzio dirbiniai-tai detales ie dirbini,gaminami medzio apdirbimo
kombinatuose.Industrines detales-gaminami is ruosiniu,jie yra supjaustomi
paliekant uzlaida dziuvimui ir nulyginimui,t.y.nupjauname didesniu
matmenu.Lentos:Obliuotos lentos,t.y.pjautos lentos,apdroztos is 1os ar
abieju pusiuIlaidiniu lentu 1oje lentoje yra ilaida,o kitoje issikisusi
ketera.Is lentu yra gaunami profiliniai
dirbiniai,dailylentes,grindjuostes,apvadai ir porankiai.Apvadai naudojami
aplink duris,parketas gaminamas is kietuju medziu. Staliu dirbiniai-duru ir
langu komplektai.Statybine fanera-t.y klijuojami lukstai, 2gretimi lukstai
turi preisinga plausu krypti,lukstu sk neporinis.Dideliu matmenu klijuotos
k-jos.Klijavimas-tobulausias medzio jungimo budas.23.Medienos ilgaamziskumo padidinimas-tai atsparumo ugniai ir biologiniam
irimui padidinimas.K-jas reikia apsaugoti nuo dregmes,vedinti ir apdoroti
antiseptikais.Padidinti medienos atsparuma ugniai naudojami antipirinai.24.Statybines keramikos zaliavos.Keramikos gamyboje naudojamos 2rusiu
zaliavos-t.y plastiskos ir neplastiskos. Plastiskos-ivairiu rusiu
moliai.Neplastiskos-liesikliai,fliusai,dazancios medziagos,
plastikliai.Moliams liesinti yra naudojamas smelis,susmulkintas gamybos
niekalas (brokas),pjuvenos. Fliusai padeda susidaryti lydalui zemesnese
temperaturose. Jais gali buti
lauko spatai,dolomitas,maltas stiklo
lauzas,magnezitas.Molio mineralai-tai smulkiadispersiniai molio aliuminio
silikatai,kurie sumaisyti su H2O tampa plastiski. Gaminant keraminius
dirbinius molio mineralai atlieka 2f-jas: suteikia masei plastiskumo,kuris
priklauso nuo to kiek molyje yra molingosios frakcijos.Bemolingoji frakcija
daleles <0.005mm.Moliai sukepa,todel sutankeja ir igauna akmens stipruma.
Yra zinoma ~ 40 molio mineralu. Yra 3 grupes -kaolinito, montmorilonito ir
hidrozerucio.
25.Formavimo mases ir formavimas 1. Pussauses 8-12%, sausos 4-
8%2.Plastiskos 15-25% 3.Slikeriai 35-55%.Suformuotose keraminiuose
pusgaminiuose yra dregmes.Pries degant sia dregme butina pasalinti.26.Dziovimas ir degimas.Dziovinimo procesas turi uztikrinti pakankama
pusgaminiu stipruma.Dziovinimo metu turi baigtis turio pokyciai,susije su
dregmes pasalinimu, dziovinant neturi atsirasti defektu.Degimas yra
paskutine,svarbiausia ir sudetingiausia technologine operacija.Isdegti
gaminiai tampa tvirti,igauna metalini skambesi,nebrinksta H2O.27.Keraminiai gaminiai Keraminiu gaminiu klasifikacija pagal paskirti ir
gamybos buda.1.Statybine keramika a)muro gaminiai: plytos
(pilnavidures,tustymetos). Apdailos plytos atlieka ne tik konstrukcine, bet
ir dekoracine f-ja. Naudojamos pastatu apdailai. Gali but naturalios
spalvos, glazuruotos, dvisluoksnes.b) stogu gaminiai: cerpes-S
formos,Marselio cerpes,Bebro uodega,kraigines cerpes.Jos nelaidzios
H2O,gali but glazuruotos.c)fasadiniai gaminiai: fasadines plyteles,karnizu
ir palangiu detales.d)gaminiai vidaus sienu apdailai: plyteles.Pagal
pavirsiu jos skirstomos I plokscias ir reljefines,pagal glazuros atmaina I
padengtas permatomis,nepermatomomis,
blizganciomis,matinemisglazuromis,vienspalves,dekoruotas piesiniais.Pagal
forma I kvadratines,staciakampes,fasonines.Pgal briaunas-su lygiomis arba
suapvalintomis briaunomis.e) grindu ir saligatviu gaminiai: grindu
plyteles, klinkerio gaminiai. Jie igeria iki 6% H2O. f) Perdengimo gaminiai-
paneles,sijos,blokai.g)Pozeminiu komunikaciju gaminiai-tai drenazo ir
kanalizacijos vamzdziai.Drenazo-naudojami dregnu vietu sausinimui.h) siluma
izoliuojancios medziagos-keramzitas, poreti blokai. i) Betono uzpildai-
keramzitas ir agloporitas. Keramzitas-tai dirbtine poringa medziaga,kurioje
vyrauja uzdaros poros.Jo granules lengvos,akytos,apvalios formos, pavirsius
labai gerai sukepes.Agloporito poringumas atviras.2.Sukepusi keramika-
klinkeris,rugstims atsparios keramines medziagos,grindu plyteles.3.Ugniai
atsparios medziagos. 4. Dailioji keramika -santechnikos gaminiai,
indai,dekoratyviniai dirbiniai, fajansas ir porcelianas.28.Statybinis gipsas Jis gaminamas is gamtinio gipso, ji dalinai
dehidratavus CaSO4*2H2O→βCaSO4*0.5H2O+1.5H2O. Pagr gamybos operacijos-
zaliavos trupinimas, dehidratacija, gauto produkto malimas. Laikomas
maiseliuose, tik sausose patalpose. Statybinio gipso milteliai sumaisyti su
H2O sudaro plastiska tesla,kuri per kelias min jungiasi ir kieteja.Kieteja
isgaruojant H2O.Sukietejusio gipso stipris priklauso nuo milteliu sumalimo
smulkumo,sumaisyto sunaudoto H2O kiekio ir aplinkos dregnio.Kuo daugiau
sunaudojama H2O,tuo gipso akmuo buna kietesnis ir mazesnio stiprio.Pridejus
jungimosi lietikliu galima sumazinti H2O kieki gipso maseje.Kietedamas
gipsas pleciasi iki 1%,del to geriau uzpildo formas.Gaminiu pavirsius
lygus,tankis nedidelis,jie mazai laidus silumai.Pagr gipso trukumas-mazas
atsparumas dregmei.Naudojamas sauso tinko lakstams ir sausiems tinko
misiniams.Tokius misinius geriausia naudot vidaus darbam.Pridejus cemento
ir mineraliniu priedu,gaunama atsparesne H2O medziaga.Aukstavertis gipsas ₤-
CaSO4*0.5H2O savo savybemis skiriasi tuo,kad yra atsparesnis gniuzdymui nei
statybinis gipsas.Naudojamas tais paciais tikslais29.Skystasis stiklas Tai gelsvos spalvos orine risamoji medziaga.Gaunama
islydzius kvarcini smeli ir kalcinuota soda arba potasa.Skysto stiklo
tankis 1.3-1.5g/cm3.Jame yra 50-70% H2O. Kieteja letai dziudamas.Galima
skiesti H2O.Naudojamas priesgaisriniams silikatiniams dazams,rugstims
atspariems skiediniams ir betonams,taip pat smeliniams gruntams
sutankinti.Nenaudojamas k-joms,kurias ilagi veikia H2O,sarmai,fosforo ir
fluoro vandenilio rugstys.30.Kalkes Zaliava karbonatines uolienos,ju pagr sudedamoji dalis kalcio
karbonatas.Jo buna klintyse,kreidoje,mergeliuose,dolomituose,marmure.Kalkes
gaminamos degant zaliavas aukstoje temp 1100-1300oC.Degimo metu kalcio
karbonatas ir magnio karbonatas skyla I kalcio ir magnio oksidus,issiskiria
anglies dvideginis.Suminis kalcio ir magnio oksidu kiekis % degtose kalkese
vad kalkiu aktyvumu.Yra gaunamos 3rusiu kalkes: Minkstai degtos-aktyvumas
virs 80%,gesinimosi laikas 2-3min,gesinimosi temp 85-90oC. Naudojamos
kalkiniams skiediniams ir silikatinems plytoms gaminti.Vidutiniskai degtos-
gesinimosi laikas 3-8min,temp 85-90oC.Naudojamos silikatinems plytoms,akyto
betono blokeliams.Kietai degtos-naudojamos metalurgijoje.Kalkiu gesinimosi
trukme-tai laikas nuo kalkiu milteliu uzmaisymo H2O iki to momento,kai temp
maksimaliai padideja.Kalkes skirstomos I orines ir
ometrine sudeti skirstomos I gabalines ir maltas.Pagal magnio oksido
kieki skiriamos I 3grupes: 1.kalcitines,kai Mg <5% 2.magnezines 5-20%
3.dolomitines>20%.Pagal degtos medziagos apdorojima H2O: I gesintas ir
negesintas.Gesintu kalkiu skiediniai jungiasi per kelias paras,o negesintu
per 20-30min.Jei sunaudojam nedaug H2O gaunam miltelius,jei daugiau kalkiu
tesla,o dar gaugiau kalkiu piena arba kalkiu H2O.Gesintu kalkiu pagr
sudedamoji dalis kalcio hidroksidas Ca(OH)2.Budinga kalkiu savybe
plastiskumas.Labai smulkios kalcio hidroksido daleles pavirsiuje sugeria
daug H2O,del to uzpildo grudelius padengia plevele,kuri sumazina ju
trinti.Del kalkiu plastiskumo kalkiu skiediniai lengvai ir tolygiai,plonu
sluoksniu pasklinda ant pavirsiu ir gerai su jais sukinba.Kuo kalkes
aktyvesnes,geriau uzgesintos,smulkesnes ju daleles,tuo jos
plastiskesnes.Dziudama ir kietedama klakiu tesla traukiasi ir trukineja,del
to gryna statyboje nenaudojama,I tesla yra dedama uzpildo-smelio.Kuo kalkes
plastiskesnes,tuo daugiau smelio reikia.Nepasigesinusiu daleliu kiekis yra
ribojamas satndartais.Pagamintu bandiniu stipris gniuzdant po 28paru 2-
3Mpa.Stipresni yra tie gaminiai,kurie yra kietinami autoklavuose. Stipri
didina cemento arba gipso priedas.Daugiausia kalkes naudojamos silikatinems
plytoms,blokams,akyto silikato blokeliams ir dazymo darbams.31.Portlancementis. Portlandcemenciu vad hidrauline risamoji
medziaga,kurios sudetyje vyrauja kalcio silikatai.Cementas gaunamas sumalus
klinkeri ir tam tukra kieki gipso.Klinkeriui gaminti naudojamos gamtines
kalcitines uolienos ir molis.Jos degamos tol,kol issilydo ir igauna
klinkerio pavidala,temp≈1450oC.Svarbiausi cemento gamybos procesai: ikrovos
paruosimas,jos degimas ir gauto klinkerio malimas su priedais.Nedidelis
kiekis gipso reguliuoja cemento risimosi laika.Klinkeryje buna CaO 36-
66%,SiO2 21-24 Al2O3 4-8% Fe2O3 2-4%.Pagr klinkerio oksidai degimo metu
sudaro tam tikrus junginius: 1.Alitas 3CaO*SiO2(3CS) 2.Belitas
2CaO*SiO2(2CS) 3.Trikalcio liminatas 3CaO* Al2O3(3CA)
4.Tetrakalcioaliumoferitas 4CaO* Al2O3* Fe2O3(4CAF).Cementas zalsvai pilkos
spalvos milteliai.Pagr jo savybe-sukietejusio cemento akmens stipris
gniuzdant, kuris ivertinamas cemento klase.Stipris gniuzdant nustatomas po
28paru.Cementas kieteja ilgai,taciau jo stipris smarkiai dideja tik
pradiniu momentu,o veliau stiprio didejimas suleteja.Po 3paru cementas
igaus 40-605 stiprio.Cemento tankis 3.05-3.15g/cm3.Cementas pradeda jungtis
ne anksciau kaip po 45min,baigia ne veliau kaip po 12h.Kietedamas ore
cementas traukiasi.Siekiant isvengti susitraukimo deformaciju,reikia
sudaryti dregna aplinka.Kietejant cementui issiskiria siluma,del to
pagreiteja jo kietejimas.Kietejimui labai svarbi aplinkos temp.Kylant temp
kieteja greiciau,mazejant kieteja leciau.Esant neigiamai ir 0oC temp
cementas nekieteja.Ziema I cementa dedama kietejima spartinanciu priedu.32.Cemento rusys 1.Greitai kietejantis-gaunamas dedant 5% kietejimo greiti
reguliuojanciu priedu.Gaminamas 2pagr klasiu 42.5 ir 52.5; 3paras kitejes
pasiekia ne mazesni kaip 50% klases stipri.Naudojamas betonams ir sausiems
misiniams,kurie turi greiciau sukieteti.2.Hidrofobinis-cementas su H2O
nepraleidzianciais priedais.3.Baltasis 4.Sulfatams atsparus-is pradziu
kieteja leciau ir isskiria maziau silumos.Naudojamas k-joms,kurias veikia
drusku prisotintas H2O. 5.Putsolaninis-cemento klinkerio ir gamtiniu priedu
misinys.6.Slakinis-gaunamas sumalus cemento klinkeri ir granuliuotus
aukstakrosniu slakus.7.Aliuminatinis-greitai kietejanti medziaga,isskiria
daug silumos,tinka darbams ziema,is jo gaminamas karsciui atsparus
betonas.Tip pat pletrusis ir nesitraukiantys cementai.Pletrusis-kompozitine
medziaga,kurios turis kietejant H2O dideja,o kietejant ore nesikeicia.33.Uzpildu paskirtis Uzpildai-gamtines ir dirbtines medziagos,tam tikros
granulometrines sudeties,kurie racionaliai parinkus misini su risanciaja
medziaga ir H2O sudaro betona.Uzpildai reikalingi: 1.Uzpildai uzima betone
80% turio.2.kietedamas cementinis akmuo traukiasi,jo susitraukimas siekia
2mm/m.Del traukimosi netolygumo atsiranda vidiniai itempimai ir
itrukiai.Smulkios itrukos plika akimi nematomos,taciau jos stipriai mazina
cementinio akmens stipri ir ilgaamziskuma.Uzpildai betone sudaro kieta
karkasa,kuris perima traukimosi itempimus ir sumazina betono susitraukima
10kartu,lyginant su cementinioakmens susitraukimu 0.2mm/m.3.Kietas skeletas
is didelio stiprio uzpildu didina betono stipri ir jo tamprumo moduli(t.y
sumazina k-jos deformacijas,veikiant apkrovimui) sumazina
valksnuma(t.y.plastines,negriztamas betono deformacijas,veikiant
ilgalaikems apkrovoms.4.Lengvi poreti uzpildai-sumazina betono tanki ir jo
silumini laidi.5.Specialus-ypatingai sunkus uzpildai leidzia panaudoti
betonus,kaip skyda AE-elektrinese.34.Uzpildu rusys uzpildai skirstomi pagal kilme,grudeliu dydi,tanki,forma
ir paskirti. Pagal kilme – t.y.gamtiniai (smelis ,zvirgzdas ,zvyras ) ,
pramones atliekos (aukstakrosniu slakai ,keraminiu plytu lauzas).Taip pat
gali buti dirbtiniai uzpildai(keramzitas,agloporitas).Pagal tanki – tankus,
kuriu ζ didesnis nei
2g/cm3; Poreti arba lengvi, kurie skiriami I 2 grupes:
a. neorganiniai -keramzitas, agloporitas, perlitas,pemza.b.organiniai-
medzio perdirbimo pramones atliekos(medienos trupiniai,drozles),zemes ukio
pramones atliekos(siaudai,spaliai,linu seklos),gumos atliekos arba plastiku
atliekos.Pagal grudeliu dydi-smulkus uzpildai,kuriu dydis<5mm ir stambus
>5mm; pagal grudeliu forma-turintys kampuota,netaisyklinga forma ir
turintys ovalia forma.Pagal paskirti-
sunkiajam,lengvajam,smulkiagrudziam,specialiajam betonui.35.Uzpildu savybes uzpildu piltinis tankis-tai jo mases santykis su visu
turiu,iskaitant poringa erdve tarp uzpildo grudeliu m/v.Uzpildu daleliu
tankis-tai daleliu mases ir uzimamo turio santykis
ζ=m1(sausa)/m2(prisotinta H2O sveriant ore)-m3(prisotinta H2O sveriant
H2O)*ζv.Uzpildu savitasis tankis-t.y mases ir turio santykis,imant
absoliutuji turi ζsav=m/Va.Uzpildu tustumingumas-tai % isreikstas santykis
tustumu turio tarp daleliu su visu turiu.T=(1-ζpilt/ζ)*100% dazniausiai 20-
30%.Uzpildu grudeliu poringumas-santykis tarp visu poru turio uzpilde,su
uzpildo turiu.P=(1-ζ/ζsav)*100%.kiek poru tustumu turi pacios
daleles.Uzpildu dregnis ir H2O imirkis-grudeliu poringumas pagr
charakteristika,nuo kurios priklauso ju dregnis ir vandens imirkis