Staybinės medžiagos
5 (100%) 1 vote

Staybinės medžiagos

1121314151617181

1) Nerūdinių statybinių medžiagų geologinė paieška. Nuo geologinės paieškos pradedama nerūdinių medžiagų gavyba. Paieškos metu surandami tinkamų žaliavų ištekliai, analizuojant literatūrą apie vietovės geologinę sandarą ir t.t. Paieškos metu apytiksliai nustatoma ar yra tinkamų žaliavų ir ar tikslinga imtis žaliavų žvalgybos darbų.Žvalgybos darbai-tikslus telkinio nustatymas, naud. sluoksnio gylis,storis, slūgsojimo sąlygos, apvandenėjimas. Apskaičiuojamos žaliavų atsargos telkinyje. Žvalgymo metu gręžiami gręžiniai,kasami šurpai, iš kurių imami uolienos bandiniai ir atliekami jų laboratoriniai tyrinėjimai.

2) Nerūdinių statybinių medžiagų žaliavų atsargų kategorijos: A-detaliai įžvalgytos ir ištirtos, tiksliai nustatytos jų slūgsojimo sąlygos ir telkinio forma bei sandara.B – įžvalgytos ir ištirtos tiek, kad galima būtų spręsti apie telkinio geometrinę formą ir sandarą. Nėra detaliai nustatinėjamos. C1-įžvalgytos ir ištirtos tiek, kad būtų galima susidaryti bendrą vaizdą apie slūgsojimo sąlygas, telkinio formą ir sandarą. C2–nustatytos tik apytiksliai, dažniausiai tik kiekis.

4) Telkinio nuodangos koef. Nuodanga-virš naud.iškasenų esantis sluoksnis,kurį prieš eksploatuojant reikia pašalinti.Naud koef: K=h/H. Jei K>0,5 tada telkinį eksploatuoti neapsimoka,nes storas nuodangos sluoksnis,o naud.iškasenų sluoksnis mažas.

5) Karjerų atidengimo darbai. Prieš pradedant eksplotuoti telkinį, pašalinamas naudingasias iškasenas dengiantis tuščios uolienos sluoksnis – nuodanga. (iškertamas miškas, nugriaunami pastatai ir pan.). Nuodanga nukasama ekskavatoriumi ir transportuojama autotransportui ir jei yra galimybė-sandėliuojama šalia. Pašalinus nuodangą gaunamas karjeras. Galima kasti atviruoju būdu ir neatviruoju, kai iškasenos slūgso giliai. Tada kasama šachtiniu būdu.

6) Sprogdinimo darbai karjeruose. Jeigu kasamos tvirtos monolitinės uolienos, jos išpurenamos sprogdinimo būdu. Sprogdinimo darbai vykdomi gręžiant uolienose šurfus (kiaurymes), į kuriuos dedami sprogmenys. Šurfai gali būti gręžiami vertikalūs, nuo¬žulnūs arba poriniai. Sprogmenų kie¬kis skaičiuojamas pagal uolienų spro¬gumą.Uolienos sprogumas-jis apibūdina reikalingų etaloninės sprogst.medžiagos kiekį 1-am m3 uolienos susmulkinimui išsprogdinti stačiakampę piltuvo formos duobę,kai sprogmenys sudėti 1m gylyje 40mm skylėje. Toks sprogumo poveikis prilyginamas 1-tui,o tam kad uolieną sutrupinti į gabalus,supurentų reikia 2-3 ir gaunami pakankamo dydžio gabalai tolimesniam perdirbimui.Po sprogd. gabalai turi būti tokie,kad tilptu i ekskav. kaušą (D=k√E),kad tilptu į trupintuvą,kad tilptų ant transporterio.

7) Uolienų kasimas ekskavatoriais. Dažniausiai naudojami draglainai ar¬ba rotoriniai ekskavatoriai, nuodangai nui¬mti. Jei jos storis didelis, nukasama pakopomis. Kiekvienai pakopai perkeliami keliai,transporteriai,reikia atsižvelgt į uolienos byrėjimo kampą. Naudojant juost. transporterius, prie ekskavat. naud pirminis trupintuvas ir tada galbalai patenka ant transporterio linijos.

8) Uolienų kasimas hidromechanizac-ijos priemonėmis. Kasant hidromezha¬niza¬ciniu būdu nau¬dojami hidromonitoriai, kurie sudaro stiprią vandens srovę, uoliena išpurenama ir transportuojama vandens srautu (50-450litrų/s,greitis iki 150m/s,slėgis 0,8-3,6MPa). Hidromechanizaciniu būdu galima transportuoti uolienas pasroviniu – ta kryptimi, kuria yra, reikalingas didelis vandens kiekis ir nuolydžiai arba priešpriešiniu būdu – uoliena išpurenama,susimaišo su vandeniu ir toliau yra surinkimo įreng.,kur surenkama pulpa ir transportuojama į surinkimo vietą.

9) Uolienų pervežimas autotransportu. Uolienos transportavimui iš karjero į įmo¬nę naudojamas autotransportas, konvejeriai, derinami įv variantai. Dažn:a utomobilinis transportas-didelio galingumo ir keliamos galios (sunkvež, ekskav). Trans¬porteriai nepatogūs tuo, kad pakrovimo anga turi būti pastoviai perkeliama nuo kasimo vietos.

10) Uolienų transportavimas konvejeriais. Konvejeriai turi papildomus įrenginius – pakrovimo, iškrovimo, juostos valymo, juostos centravimo. Konvejeriai – pigesni už autotransp, bet juos sunkiau įrengti, nes tiesiant kelius, el linijas atsiranda problemų, o judant ekskavatoriams-reik ilgint. Juostos plotis 1000-1200 mm,greitis 1,5-3 m/s, našumas 200-900 t/h, galima transportuot iki 1,5 km.

11) Hidrotransportas karjeruose. Paprastai naudojamas kasant hidromechanizaciniu būdu. Hidrotransportą sudaro vamzdynai (juose juda iškasta žaliava ar skysčio srautas). Hidrotransportas gali būti savitakinis (kai medžiaga juda dėl aukščių skirtumo) ir slėginis (naud siurbliai.). Hidrotransporte yra kritinis greitis,priklausantis nuo transportuojamos medž. savybių. Jis yra 1,5-5 m/s. Jei lėčiau-medžiaga nusėda ant vamzdynų ir nebetransportuojama.

12) Nerūdinių statybinių medžiagų perdirbimo operacijos. Jis vykdomas gamyklose, kur įrengtos technologinės linijos. Perdirbimą sudaro operacijos: trupinimas, sijojimas, plovimas, sodrinimas ir sandėliavimas. Jei gaminami mikro užpildai,tai dar ir malimas. Perdirbimo metu yra išlaikoma produkcijos išeiga t.y. jos kiekis tonomis, gaunamas iš vienos tonos žaliavos. Atisranda perdirbimo atliekos,todėl išeiga nesiekia 100%. Išeiga priklauso nuo gaminamos produkcijos,nuo sutankinimo.

13) Produkcijos
išeiga ir medžiagų balansas. Perdirbimo metu yra išlaikoma produkcijos išeiga t.y. jos kiekis tonomis, gaunamas iš vienos tonos žaliavos. Atsiranda perdirbimo atliekos,todėl išeiga nesiekia 100 %. Ji gali būt skaičiuojama m2, vienam m2 žaliavos,tačiau taip skaičiuojant klystama,nes medž tūris priklauso nuo sutankinimo. Išeiga priklauso nuo gaminamos produkcijos. Ji gali siekti 70-80 %,jei gaunamos 3 frakcijos,jei 2,tai 62-77 %,jei 1,tai 56-66 %. Atliekant technologines operacijas išlaikomas medžiagų balansas,ty balansas nusako į procesą teikiamų medžiagų masė yra lygi po proceso išėjusių medžiagų masei.

14) Uolienų trupinimas. Uolienos trupinimas iki tam tikro dydžio gabalų, kurie tiktų tolimesniam technologiniam apdirbimui. Žaliavos būna 0,5m dydžio gabalai ir jie turi būt susmulkinti iki produkcijos. Naudojamas 3 laipsnių trupinimas:1-stambiai,2-vid,3-smulkiai. Naudojamas trupinimo laipsnis: i=Dmax/dmin . Šis laipsnis yra ribotas,maksimalus 3-5.

15) Trupintuvai. Jie išdėstomi taip,kad būtų gautas reikiamas trupinimo laipsnis ir kad išbyrančių dalelių skersmuo atitiktų sekančio trupintuvo dalelių skersmenį. Pradžioj prasijojama, smulkios dalelės patenka į sekantį trupintuvą, praleidžiant tarpinį. Tretinis trupintuva dirba uždaru ciklu-nesusmulkintos stambesnės dalelės grąžinamos atgal. Trupintuvų tipai: žiauniniai, kūginiai, rotoriniai, plaktukiniai. Trupintuvo trupinimo laipsnis reguliuojamas keičiant išbirimo angos plotį. Priėmimo anga sureguliuojama kad į ja patektų 80%. Teorinis trup.trupinimo laipsnis i=B/A čia B-trupintuvo priėmimo angos plotis, A-išbirimo. Praktinis: i=0,85B/A.

16) Uolienų malimas. Atliekamas malūnuose,dažn naudojami rutuliniai malūnai. Medž malamos iki cemento smulkumo. Į malūnus medž paduodama 5-20cm, o po malūno <0,14mm. Tokio dydžio yra cementas. Sumaltos medž smulkumas nusakomas asvituoju paviršium (m2/kg). Smulkumas išreiškiamas dalelių paviršiaus bendru plotu su jų mase.Savitasis paviršius nustatomas oro pralaidumo metodu. Malant medžiagą reik žinot malimo kinetiką,ty kaip keičiasi sumaltos medžiagos sav paviršius priklausomai nuo malimo trukmės. Iš pradžių jis didėja greitai,o po to lėtai.

17) Uolienų klasifikavimo ir sodrinimo būdai. Klasifikavimas naudojamas suskirstyti žaliavas į dalis ar frakcijas. Sodrinimas – pašalinti dulkes,molio daleles, kenksm priemaišas. klasifikavimo ir sodrinimo būdai: 1.mechaninė klasifikacija 2. hidraulinė kalsif 3. separavimas 4. elektromagnetinis klasif. Mechaninis-įv sijojimo būdai. Hidraulinis – birių medž klasif vandens pagalba. Tam naudojami hidroklasifikatoriai. Šis būdas naudojamas smulkių dalelių klasifikavimui, kur sunku su sijojimu. Separacija – birių medž suskirstymas pagal masę ar tankį oro srovėje. Naudojama labai smulkioms dalelėms atskirti. Elektromagn naudojamas, kai reikia iš birių medž pašalint metalo nuolaužas. Naud elektromagnetai, įrengti virš keltuvų ar transporterių

18) Uolienų sijojimo etapai ir kokybiniai rodikliai. prasijojus medžiagą yra gaunama: liekana ir prabira. Sijojimo metu medžiaga suskirstoma į frakcijas. Sijojimo grynumas E=B/A*100 %, čia A-pro sietą galėjusių praeit dalelių kiekis,B-praėjusių. Sijojimo grynumas priklauso nuo sijotuvų ir sietų klasif,nuo medž kiekio,sluoksnio storio ant sijotuvo. Pagal sijojimo grynumą ir kokybę sijojimas gali būti: 1. paruošiamasis, 2. klasifikuojamasis, 3. kontrolinis, 4. atrankinis. 1-atskirt per didelius gabalus, kad nesugadintų įrenginių, arba perskirt operaciją i du srautus. Šie sijotuvai stambūs ir netikslūs. 2-didesni reikalavimai tikslumui, medž suskirstoma i frakcijas. Naud vibraciniai sijotuvai. 3-naudojama prasijot sandėlyje gulinčią produkciją nuo užteršimo ar pakitusios frakcijos sandėliavimo metu. 4-atskirt tam tikram komponentui(molio gabalam, spec priemaišom).

19) Sijotuvai. Nejudantys: plokštieji ardynai, kūginiai sijotuvai. Judantys: būgniniai, vibraciniai. Plokštieji naudojami atrankiniam, Gaminami iš plono profilio, atskirų strypų. Kūginiai naudojami kai žaliava kasama ir transportuojama hodromechanizacinėm priemonėm. Jie kūgio formos. Būgniniai-būgne prasisijoje tam tikros frakcijos, Naudojami kur nedieli našumai ir kur reik atskirt nedaug frakcijų. Gali būt ant važiuojamų platformų. skersmuo iki 1,5m. Vibraciniai-daugiausiai naudojami. Tai ant spyruoklių suvirinta sijojimo dėžė, pavara. Į dėžę dedami keli sietai, priklausomai nuo norimų frakcijų.

20) SIJOJIMO SIETAI IR JU CHARAKT.Sietai gali būti metaliniai, guminiai, polimeriniai. Metalinių sietų geras rodiklis efektyvus sieto plotas(iki 74%), tačiau jie greitai susidėvi. Guminiai arba polimeriniai gana ilgaamžiai, tačiau mažas efektyvus plotas.

21) UOLIENŲ PLOVIMAS. Uolienos yra plaunamos,nes yra užterštos molinėmis dulkėmis ir organ priemaišomis.Plovimas gali būti atliekamas purškiant ant sietų vandenį.Kai medž labai užterštos naudojamos plovyklos:būgninės,vibracinės,lovinės,kombinuotos Būgninės- į iki 3m sluoksnio ir 8m ilgio būgną iš vieno galo pilama medž,iš kito-vanduo. Vibracinės plovyklos yra perforuoti loviai,kurie veikiami vibracijos sukelia intensyvų dalelių judėjimą ir suplaunama žymiai intensyviau. Lovinės- lovyje sukasi mentės ir dalelės judėdamos susiplauna.

22) Uolienų hidraulinė klasifikacija – tai birių
medžiagų klasifikavimas vandens srovėje. Dažniausiai naudojama smulkaus užpildo klasifikavimui, tam naudojami horizontalūs (spiraliniai) arba vertikalūs (hidrociklonai) hidroklasifikatoriai. Vertikaliame klasifikatoriuje panaudojamas nevienodas skirtingos masės dalelių grimzdimo laikas vandens srovėje (stambesnės greičiau) ir taip išskirstomos pagal masę ar dydį. Horizontus: yra pasviręs lovys,kuriame juda sraigtas, nusėdusios stambios dalelės keliamos, o smulkios suplaunamos kartu su vandeniu.

23)Nerūdinių statybinių medžia¬gų gamyklos. Nerūdinių statybinių medžiagų gamyklos gali būti kelių tipų: skaldos gamybos įmonės (iš tankių uolienų); žvyro sijojimo įmonės (produkcija gaminama iš žvyro); smėlio sodrinimo gamyklos (gamina tik smulkų užpildą). Gamyklose perdirba¬mos nerūdinės statybinės medžiagos, iškastos karjeruose. Gamyklose yra įrengtos technologinės linijos. Perdirbimą sudaro šios operacijos: trupinimas, sijojimas, plovimas, sodrinimas ir sandėliavimas. Perdirbimo metu yra išlaikoma produkcijos išeiga, t.y. jos kiekis tonomis, gaunamas iš vienos tonos žaliavos. Lietuvoje daugiausia yra žvyro sijojimo g-klų

24) Betonų klasifikacija. 1)pagal tankį (ypač sunkūs, sunkūs, lengvi, ypač lengvi), 2)užpildų tankumą (smulkiagrūdžiai-dalelių skersmuo iki 10mm, stambiagrūdžiai iki 150mm), 3)rišamąją medžiagą (cementiniai, silikatiniai, gipsiniai, su mišriomis ir spec. riš. medžiagomis), 4)pagal kietėjimo sąlygas (natūraliai arba hidroterminiu būdu). Pagal paskirtį skirstomi į konstrukcinius, konstr. termoizoliacinius, termoizoliacinius, hodrotechninius, kelių, dekoratyvinius, chemiškai atspariusatsparius kaitrai ir saugančius nuo radioakt.spindulių. Iš konstrukcinių gaminamos laikanč. konstrukcijos. Iš konstrukcinių termoizoliacinių gaminami laikantieji atitvariniai pastatų elementai. Termoizoliaciniai betonai vartojami pastatų elementų šilum.izoliacijai. Hidrotechniniai turi būti stirpūs, tankūs, nelaidūs H2O, atsparūs šalčiui bei agresyviam H2O. Kelių betonai turi būti stiprūs, atsparūs dilumui, smūgiams, šalčiui, temperatūros ir drėgmės svyravimams. Dekoratyviniams svarbu spalva ir faktūra, vartojami pastatų apdailai. Chem. atsparūs betonai turi būti atsparūs druskų tirp, rūgštims, šarmams bei jų garams. Atsparūs kaitrai betonai turi neprarasti laikančiosios galios, ilgą laiką veikiami aukštos temp.

25) Cemento atmainos. Be portlandcemenčio yra gaminami ir kitokių atmainų cementai, tai: 1)CEM I portlandcementis be priedų, dedama tik gipso 2)CEM II sudėtinis portlandcementis (su tam tikru kiekiu priedų) 3)CEM III šlakinis cementas (kai didesni priedų(šlako) kiekiai) 4)CEM IV pucoloninis cementas (kai priedai yra pucoloniniai) 5)CEM V mišrusis cementas (kai priedai tiek šlakiniai, tiek ir pucoloniniai).

26) Portlandcemenčio mineraloginė sudėtis. Alitas 3CaO*SiO2, belitas 2CaO*SiO2, trikalcio aliuminatas 3CaO*Al2O3, tetrakalcio aliumo feritas 4CaO* Al2O3* Fe2O3. Alitas greitai kietėja ir įgauna didelį stiprį. Belitas ilgai kietėja, popo ilgo kietėjimo įgauna kieta. Trikalcio greit kietėja,bet nedidelis stipris. Tetrakalcio mažai priklauso savybės.

27) Portlandcemenčio gamybos technologija. Portlandcementis gaunamas sumalus klinkerį su gipsu ir kitais priedais. Klinkeris gaminamas išdegant ir sukepant žaliavų mišinį iš klinčių ir molio tam tikru santykiu. Cemento malimo metu pridedama gipso, gali būti pridedami ir kiti priedai. Išdegus klinkeri gaunama tam tikra mineraloginė sudėtis.

28) Cemento fizikinės ir mechaninės savybės. Stiprio gniuždant klasės. Cemento savybės: 1)stipris gniuždant ir lenkiant (cemento aktyvumas). Pagal stiprį gniuždant cementas skirstomas į klases (32,5; 42,5; 52,5); 2) rišimosi terminai (pradžia- ne anksčiau kaip 60min. ir pabaiga-ne vėliau kaip 600 min.); 3) sumalimo smulkumas, cemento dalelės būna 40μm dydžio; 4) vandens kiekis normalaus tirštumo tešlai. Jis būna 24…28 % portlandcemenčiui, su priedais iki 30 %.

29)Specialūs cementai: 1) aliuminatinis cementas (su padidintu trikalcio kiekiu) jau po 3 parų pasiekia norminį stiprumą; 2) plėtrusis cementas, kietėjimo metu nevyksta susitraukimo deformacijos, jis šiek tiek plečiasi, tai pasiekiama pridedant tam tikra gipso kiekį. Naudojamas sandarinimui, inkaravimo detalėms užinkaruoti; 3) baltasis portlandcementas gaminamas parenkant molį kuriame yra mažai geležies, taip pat ribojant technologinį procesą (naudojant sutulinį malūna). Taip pat gaminami ir spalvoti cementai pridedant spalvos pigmentų, atsparių šarmams. Naudojami dekoratyvinio betono gamybai.

30) Pucoloniniai cementai. (CEM IV) gaminamas malant klinkerį ir pridedant daugiau priedų (mikrodulkes SiO2, pelenai). Pucoloniniams cementams būdingas mažesnis poringumas ir mažesnis laidumas vandeniui. Pucolaniniai cementai atsparūs sulfatams ir vandens poveikiui. Naudojami hidrotechninems kons. betonuoti, konstrukcijoms kurias veikia mineralizuoti vandenys. Šių cementu mažas atsparumas šalčiui. Būdingas lėtesnis kietėjimas negu portlandcementui. PUCOLALINIS PORTLANDCEMENTAS – tai hidrauline risamoji medziaga gaunama sumalus tam tikros sudeties portlandcemento klinkeri (ne daugiau kaip 8 % C3A), aktyvius mineralinius priedus (20-40 %) ir atitinkama gipso kieki (3,5 % SO3). Pucolaninis portlandcementas naudojamas po zeme ir
esancioms betoninems ir gezbetoninems kontrukcijoms. Netinka kontrukcijoms kurios cikliskai daug kartu dreksta ir dziusta, uzsala ir atsyla. Netinakamas naudoti aukstoje temperaturoje.

31) Šlakiniai cementai. Jiems būdingas ypač lėtas kietėjimas. Kuo daugiau šlako tuo lėčiau cementas kietėja. Šlakiniu cementų stiprumas auga lėtai. Norminis stiprumas pasiekiamas po 6-12 mėnesių. Naudojamas masyvioms hidrotechninėms konstrukcijoms. Atsparūs sulfatams. Slakinis portlandcementas gaunamas kartu sumalus granuliuotus aukstakrosniu arba elektermofosforinius slakus (21-60 %), portlandcementos klinkeri ir gipsa. Galima ir atskirai sumaisyti, sumaltus siuos komponentus. Slakiniui portlanementui galima suteikti ivairiu savybiu idejus papildomu komponentu. Gaminamas greitai kietejantis portlandcementas, kuris pasizymi didesniu stiprumu jau po 3 paru. Taip pat gaminamas sulfatams atsparus slakinis portlandcementas. Tinka masyviems pastatams, del mazesnio silumos issiskyrimo. Slakinis portlandcementas atsparus gelam ir mineralizuotam vandeniui, nevartotinas konstrukcijoms kurios cikliskai isala ir atsyla, sudreksta ir isdziusta. Netinakamas naudoti aukstoje temperaturoje.

32)Vanduo betono gamybai. Gali buti naudojamas geriamas, upių, jūrų, ežerų vanduo, jei tenkina jam keliamus reikalavimus. Negalima naudoti rūgštinio vandens (pH>4), taip pat ribojamas druskų kiekis (iki 5000 mg/l), sulfatu kiekis (iki 2700 mg/l). Ribojamas organiniu priemaišų kiekis vandenyje, nes jos letina kietėjimą. Betonui laistyti naudojamas vanduo, jam keliami tokie patys reikalavimai kaip ir maišyme naudojamam vandeniui.

33) Cheminiai betono priedai. Padeda optimizuoti gelžbetoninių gaminių gamybos proceso parametrus, pagerina mišinių ir betono savybės. Nedideliais kiekiais įpilami maišant betono mišinį. Jie gali būti: 1)reologines savybes reguliuojantys priedai: a)plastikliai b)superplasti¬kliai c)vandens atsiskyrimą mažinantys. 2)rišimosi ir kietėjimo intensyvumą reguliuojantys: a)rišimosi greitikliai b)kietėjimo greitikliai c)rišimosi letikliai 3)struktūrą reguliuojantys: a)orą įtraukiantys b)dujodarai c)putokšliai d)vandens įgeri mažinantys 4)specialieji: a)prieš šaltiniai b)armatūros korozijos mažintojai c)cemento išplovę mažinantys 5)daugiafunkciniai priedai – kurie atlieka keliu priedu vaidmenį.

34) Aktyvus mineraliniai betono priedai. Buna aktyvieji ir mikroužpildai. Aktyvieji mineraliniai priedai didina betono stiprumą ir patvarumą. Aktyvieji mineraliniai priedai buna gamtiniai (nuosedinės uolienos, vulkaninės uolienos) ir dirbtiniai (gaminami iš išdegto molio, granuliuotu šlakų ir k.t. medžiagų kuriose yra amorfinio SiO2). Aktyviųjų mineralinių priefų dedama 20-35% cemento kiekio. Priedams nepatartina naudoti silpnų, purių ir vandenį sulaikančių medžiagų. Mikroužpildai padidina betono mišinių plastiškuma, rišlumą, pagerina cemento almens struktūrą. Juos naudojant sutaupoma cemento. Mikroužpildai gaunami iki cemento smulkumo sumalus klintis, vulkanines uolienas, gamybos atliekas, betoninį molį.

35) Užpildų klasifikavimas. Užpildai sudaro didele betono mišinio dalį (apie 80 %). Užpildai pasižymi ekonomiškumu, yra nebrangūs. Užpildai skirstomi: gamtinių uolienų, dirbtiniai užpildai. Daugiausia užpildų gaminama iš gamtinių uolienų. Tais atvejais kai nėra tinkamų natūralių uolienų arba esamos yra prastos kokybės gaminami dirbtiniai betono užpildai. Užpildų paskirtys: 1)rišamosioms medžiagoms taupyti; 2)medžiagų deformacijoms mažinti; 3)medžiagų tamprumui padidinti; 4)gaminių vidutiniam tankiui reguliuoti; 5)medžiagų fizinių savybių anizotropiškumui pakeisti; 6)suteikti medžiagoms specifinių savybių.

36) Užpildų idealios granulometrijos kreivės. Granujiometrinė sudėtis parodo užpildo daleliu pasiskirstymą pagal dydi.

37) Užpildų frakcijos. Tai yra užsiduotas užpildo daleliu dydis. Pagal frakcijas parenkami užpildai. Betonas gaminamas su smulkiais (smėlio) ir stambiais (žvirgždo, skaldos) užpildais.

38) Kenksmingos priemaišos užpilduose. Ribojamas molio ir dulkiu kiekis, smulkiose užpild¬uose iki 3-4 % molio ir dulkiu. Organines priemaišos lėtina cemento hidratacija ir kietėjimą. Kiekis ribojamas iki 0,5% smulkiajame užpilde iki 0,1 % stambiajame. Sulfatai ir chloridai gali sukelti armatūros korozija. Potencialiai reaktyvios priemaišos gali sukelti šarminę betono korozija. Uolienos gali būti užterštos radioaktyviais izotopais, dėl to kai kurie uolienų telkiniai neeksploatuojami.

39) Didziausias uzpildu daleliu dydis. Dmax priklauso nuo konstrukcijos matmenų ir konstrukcijos armavimo. Dmax parenkamas pagal sąlygas: neturi viršyti ¼ mažiausio konstrukcijos matmens, neturi viršyti mažiausio atstumo tarp armatūros strypų 5mm, turi neviršyti 1,3karto apsauginio metono sluoksnio storio.

40) Reikalavimai stambaus užpildo stiprumui. Užpildo stiprumas turi būti 1,5 – 2 kartus didesnis už gaminamo betono stipruma. Molio ir dulkiu dalelės mažina užpildo stiprumą, jų kiekis ribojamas iki 3 %. Ribojami ir kitų priemaišų kiekiai (organiniu medžiagų, chloridų kiekis ir t.t.)

41) Užpildų atsparumas šalčiui. Vandens prisotintų užpildų savybė atlaikyti daugkartinį užšaldyma ir atšildyma vadinamas atsparumu šalčiui. Skaitmeninė reikšmė rodo kiek užšaldymo ir atšildymo ciklų atlaikė nesuirusi ir nesusilpnėjusi
Užpildų atsparumas šalčiui gali būti nustatytas pagal uolienos atsparumą šalčiui, o birių pagal svorio nuostolius sijojant po tam tikro standartų nustatyto šaldymo ciklų skaičiaus. Betono atsparumą šalčiui lemia užpildų vandens įgeriamumas. Todėl, kai tik yra įtarimas, kad užpildai nepakankamai atsparūs šalčiui, tikslinga ištirti betono su tokiais užpildais atsparumą šalčiui ir nustatyti, ar jie tinkami naudoti.

42)Betono mišinio sudėtis ir struktūra. Betonas yra medžiaga, sudaryta iš cemento akmens,įvairių rūšių,didumo ir formų užpildų, vandens, priedų (smulkių minera¬linių ir cheminių), daugybės mikro ir makroporų bei kapiliarų, esančių cemento akmenyje ,užpilduose ir tarp jų sąlyčio vietų. Visų šių struktūrinių elementų padėtis apibūdina betono struktūrą. Poros buna: oro (jos yra uždaros, sferinės, kurios susidaro maišant betono mišinį ir įtraukiant tam tikrą oro kiekį maišymo metu) ir kapiliarinės (atviros susisiekian¬čios poros, kurios susidaro išgaruojant vandeniui). Gali būti nagrinėjama submikrostruktūra, mikrostruktūra, mezostruktūra, makrostruktūra ir megastruktūra.

43) Betono mišinio tiksotropija. Tai struktūrinių skysčių savybė keisti reologines savybes (suskystėti) veikiant juos mechan¬iškai, ir atstatyti buvusias charak¬teristikas nutraukus mechaninį poveikį.

44) Betono mišinio slankumas. Tai pats paprasčiausias ir plačiausiai naudojamas reologinių savybių nustatymo būdas. Matuojamas kūgio suslūgimas. šis metodas netin¬kamas standiems mišiniams. Pagal slankumą mišiniai skirstomi į markes (S1-S4 ).

45) Betono mišinio Vebe rodiklis. Jis naudojamas kai mišinys standus t.y slankumo rodikli lygus nuliui. Į cilindrą indą įstatomas kūgis, kuris pripildomas betonu ir nukeliamas, prietaisas dedamas ant vibro¬aikštelės ir žiūrima kada mišinys pasiskleis vienodu sluoksniu. Pagal Vebe mišiniai skirstomi į markes (V1-V4 ).

46) Betono mišinio sklidumas- naudojamas kratymo staliukas, dedama kūginė forma su betono mišiniu ir žiūrima kiek mišinys pasklinda. Pagal sklidumą mišiniai skirstomi į markes (F1-F4 ).

47) Betono mišinio sutankinamumas- konteineris pripildomas mišiniu ir ir ant vibroaikštelės tankinamas. Tas atstumas kiek mišinys suslūgo matuojamas. Pagal sutankinimą mišiniai skirstomi į markes (C1-C4 ).

48)Betono mišinio stabilumas. Stabilumas tai savybė ilgą laiką išlikti tinkamu naudoti nepalan¬kiomis sąlygomis. Jis priklauso nuo atsparumo ir nelaidumo vandeniui, atsparumo šalčiui, karščiui ir chemiškai agresyviai aplinkai.

49) Veiksniai, turintys įtakos betono mišinio konsistencijai. Lemiama įtaką turi cementinės tešlos kiekis mišinyje: kuo jis didesnis ,tuo didesnis gaunamas mišinio slankumas. Mišinio slankumas daug priklauso nuo H2O kiekio. Pastovus vandens pareikalavimo dėsnis, remiantis šiuo dėsniu sudarytos lentelės, pagal kurias parenkamas vandens kiekis. Tam tikrą įtaką turi ir užpildai – stambumas ir forma. Jei yra aštriabriaunės dalelės, vandens reikia daugiau negu apvalioms. Neigiamą įtaką turi molio ir dulkių kiekis.

50) Betono makro, mezo ir mikro struktūros. Makrostruktūros lygį atitinka betone esančio cemento skiedinio struktūra. Makrostruktūra priklauso nuo skiedinio sudėties smėlio granuliometrinės sudėties, dalelių formos, paviršiaus pobūdžio ir jo užterštumo. Mikrostruktūrą nagrinėjant, tiriami cemento akmens junginių geliai. kristalai, mikroporos. Mezostruktūra- tai cemento akmens akmens struktūra. Ji priklauso nuo cemento cheminės mineraloginės sudėties, smulkumo, vandens bei cemento santykio bei kietėjimo sąlygų. Didelės įtakos cemento akmens fizikinėms ir mechaninėms savybėms turi mikroporos (gelinės, konstrukcinės, kapiliarinės).

51)Betono poros. Kapiliarinės ir Oro poros. Kapiliarinės yra atviros, susisiekenčios poros. Susidaro išgaruojant laisvam vandeniui iš sukietėjusio betono. Kapiliarinės poros sumažina betono stiprumą ir ilgaamžiškumą. Oro poros yra uždaros – sferinės poros kurios susidaro maišant betono mišinį. Turi teigimą įtaką betono ilgaamžiškumui ypač atsparumui šalčiui.

52) Betono stiprumo klasės. Pagr. betono savybė stiprumas. Pagal stiprumą gniuždant betonas skirstomas į klases, pvz: B20/25 B- stiprumas nustatomas gniuždant. Skaičiai parodo garan¬tuotą betono stiprumą gniuždant. Pirmas skaičius jei bandomi cilindrai, antras – jei kubai.

53) Betono stiprumo gniuždant nustatymo metodika. Stiprumas gniuždant nustatomas pagal standartine metodiką. Yra gamin¬ami arba kūbo arba cilindro formos bandiniai. Kūbo standartiniai matmenys 15×15×15cm, cilindro standartiniai matmenys – skersmuo 15, h=30cm. Bandiniai kietinami 28 paras, standartinėmis sąlygomis (20+-20C). Po kietin¬imo bandiniai bandomi juos gniuždant. Gali būti bandomi ir nestandartinio dydžio kubai, tada rezultatas dauginamas iš bandiniu mastelio koeficientų.

54) Bandinių dydžio įtaka betono stiprumui gniuždant. Betono stiprumas gniuždant priklauso nuo bandinio dydžio ir formos. Bandinių mast¬elio koeficientai: kubo kraštinės ilgis: 7; 10; 15; 20; 30cm, juos atitinka mastelio koeficientai: 0,85; 0,95; 1,0; 1,05; 1,10.

55) Betono stiprio kniuždant atitikties įvertinimas. Betono stiprumas įvertinamas betono klase (B). Betono klasė, tai 0,95 tikimybės garantuotas gniuždomo betono
stiprumas MPa. Tai reiškia, kad 95% bandomų kontrolinių kubelių turi būti tinkamo stiprumo.

56)Betono stipris tempiant. Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų, kuriose negali atsirasti plyšių (vamzdžių, rezervuarų), labai svarbi savybė yra tempimo stiprumas. Tempiamo betono stiprumas priklauso nuo struktūros vienalytiškumo, akmens sukibimo, užpildo kokybės. Labai dažnai konstrukcijų betonas yra ir tempiamas ir gniuždomas. Toks būvis susidaro lenkiamose konstrukcijose. Todel lenkimo ir tempimo stiprumas nustotomas panašiais metodais. Temiamo betono stiprumas yra mažesnis už lenkiamo.

57) Betono stipris lenkiant. Čia naudojami bandiniai – prizmės. Būna trijų arba keturių taškų lenkimo metodas. Lenkiamo betono stiprumas yra didesnis už tempiamo.

58)Betono dilumas. Atsparūs dilumui yra portlandcementis arba plastifikuotas bei hidrofobinis portlandcementis. Naudojami aukštos klasės betonai (300, 400 markės) norint gauti atsparumą dilumui. Atsparus dilumui betonas naudojamas keliams tiesti.

59)Betono nelaidumas vandeniui. Laidumas vandeniui, betono savybė praleisti vandenį, esant slėgių skirtumui. Jis nusakomas hidrostatiniu slėgiu, kuriam esant per betoną sunkiasi vanduo. Pagal tai betonai skirstomi į markes. Betonai su tankiais užpildais būna W2-W12 markių. Cemento akmuo, kurio V/C<0,5, beveik nepraleidžia vandens. Vandens pralaidumas priklauso nuo poringumo. Kapiliarinės poros padidina vandens laidumą, o oro poros sumažina laidumą.

61) V/C santykio desnis. Betono stiprumas tiesiogiai proporcingas cemento aktyvumui ir atvirkščiai proporcingas V/c santykiui.

62) Betono stiprio gniuzd prikl nuo V/C santykio. Bolomėjaus formulės. Betono stiprumui didele įtaką turi vandens kiekis. Kuo jo daugiau tuo ir betonas silpnesnis. Bolomėjaus formulės: Rb=ARC (C/V – 0.5), kai C/V< 2.5; V/C>0,4. Rb=A1RC (C/V – 0.5), kai C/V≥ 2.5; V/C≤0.4: Rb-betono stiprumas, Rc- cemento aktyvumas, C-cemento kiekis betono mišiniui, A ir A1 –koefic priklausantys nuo užpildo kokybės.

65) Betono kietėjimas neig temperatūrose. Betono stiprumas pastoviai didėja laiko bėgyje. Max stiprumas pasiekiamas po 28 parų. Betonas greičiau kietėja aukštesnėje temperatūroje, tačiau nereiktų viršyti 50 C. O šiaip tai didžiausias betono stiprumas pasiekiamas, kai jis džiūsta paprastomis sąlygomis 18C-23C.

66) Betono susitraukimas ir brinkimas. Susitraukimas – tai betono tūrio mažėjimas, jo kietėjimo metu. Priežastis: vandens garavimas iš cementinio akmenio. Užpildai sumažina susitraukimo deform. Jos priklauso nuo vandens kiekio betono mišinyje, mišinio sudėties, kietėjimo trukmės, aplinkos drėgmės, temperatūros ir kt. Susit deform pasireiškia betono kietėjimo pradžioje ir mažėja laikui bėgant. Karbonizacinis susitraukimas vyksta, kai kalcio hidroksidas jungiasi su atmosferoje esančiomis CO2 dujomis. Susitraukimo defor yra grįžtamos t.y. betoną sudrėkinus vyksta tūrio didėjimas arba brinkimas.

67-68) karoče deformacijos. Dėl temperatūrinio gradiento tarp vidinių ir išorinių betonų sluoksnių atsiranda vidiniai įtempimai. Dėl jų konstrukcijos gali supleišėti. Betonas šiek tiek plečiasi ir traukiasi kintant aplinkos temperatūrai. Apkrovus jį akimirksniu, nespėja pasireikšti plastinės deformacijos ir įtempimų bei deformacijų priklausomybė tiesinė. Mažinant apkrovimo greitį, pasireiškia plastinės deformacijos ir pastaroji priklausomybė tampa kreivinė. Betono deformatyvmas apibudinamas tamprumo moduliu. Betonas – tampriai plastinė medžiaga. E=δ/ε. Betono tamprumo modulis E=1,25*104….4*104Mpa. Jei apkrovos viršija tamprumo ribą, tada atsiranda plas deformacijos.

69)Betono valkšnumas. Tai deformacijos, atsirandančios veikiant ilgalaikiai pastoviai apkrovai. Valkšnumas pradžioje turi didelę reikšmes, o laikui bėgant mažėja. Jis pasireiškia del gniuždymo ar tempimo įtempimų. Pradėjus veikti pastoviai apkrovai, valkšnumo deformacijos didelės, ilgainiui jos mažėja. Tai yra dėl to, kad vanduo pašalinamas iš cementinio akmens, dėl mechaninio poveikio.priklauso nuo V/C santykio. Valkšnumą sumažina užpildai, didesnis kiekis armatūros.

71) Betono laidumas vandeniui. Yra betono savybė praleisti vandenį, esant tam tikram slėgių skirtumui. Jis nusakomas hidrostatiniu slėgiu, kuriam esant per betoną sunkiasi vanduo. Pagal tai betonai skirstomi į markes. Betonai su tankiaisiais užpildais būna W2:W4:W6:W8;W10;W12 markių. Cemento akmuo, kurio V/C<0,5 beveik nepraleidžia vandens.

72 )Betono atsparumas šalčiui. Medžiagos savybė atlaikyti daugkartinį užšaldymų atšildymą. Dėl ciklinio užšaldymo – atšaldymo metu irimas vyksta dėl to, kad vanduo užšaldamas didina tūrį. Poringumas turi didžiausią įtaką atsparumui šalčiui. Kuo didesnis kapiliarinis poringumas ,tuo mažesnis atsparumas šalčiui. Betono atsparumas šalčiui mažėjant V/C santykiui didėja. Uždaros oro poros padidina betono atsparumą šalčiui. Atsparumui šalčiui didelę įtaką turi druskų tirpalai, jie paspartina betono irimą 4-5 kartus. Atsparumas šalčiui apibūdinamos markėmis (F50 – F1000) (skaičius reiškia kiek užšaldymo – atšaldymo ciklų atlaiko betonas). Norint gauti šalčiui atsparų betoną, reikia didinti struktūros tankį. pridejus i misinį struktūrą reguliuojančių hidrofobinių priedų, betone susidaro uždarų porų
Taip pat b atsp šalč priklauso nuo rišamųjų medž ir užpildų savybių.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 4610 žodžiai iš 9104 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.