Staybinės medžiagos
5 (100%) 1 vote

Staybinės medžiagos

1) Nerūdinių statybinių medžiagų geologinė paieška. Nuo geologinės paieškos pradedama nerūdinių medžiagų gavyba. Paieškos metu surandami tinkamų žaliavų ištekliai, analizuojant literatūrą apie vietovės geologinę sandarą ir t.t. Paieškos metu apytiksliai nustatoma ar yra tinkamų žaliavų ir ar tikslinga imtis žaliavų žvalgybos darbų.Žvalgybos darbai-tikslus telkinio nustatymas, naud. sluoksnio gylis,storis, slūgsojimo sąlygos, apvandenėjimas. Apskaičiuojamos žaliavų atsargos telkinyje. Žvalgymo metu gręžiami gręžiniai,kasami šurpai, iš kurių imami uolienos bandiniai ir atliekami jų laboratoriniai tyrinėjimai.

2) Nerūdinių statybinių medžiagų žaliavų atsargų kategorijos: A-detaliai įžvalgytos ir ištirtos, tiksliai nustatytos jų slūgsojimo sąlygos ir telkinio forma bei sandara.B – įžvalgytos ir ištirtos tiek, kad galima būtų spręsti apie telkinio geometrinę formą ir sandarą. Nėra detaliai nustatinėjamos. C1-įžvalgytos ir ištirtos tiek, kad būtų galima susidaryti bendrą vaizdą apie slūgsojimo sąlygas, telkinio formą ir sandarą. C2–nustatytos tik apytiksliai, dažniausiai tik kiekis.

4) Telkinio nuodangos koef. Nuodanga-virš naud.iškasenų esantis sluoksnis,kurį prieš eksploatuojant reikia pašalinti.Naud koef: K=h/H. Jei K>0,5 tada telkinį eksploatuoti neapsimoka,nes storas nuodangos sluoksnis,o naud.iškasenų sluoksnis mažas.

5) Karjerų atidengimo darbai. Prieš pradedant eksplotuoti telkinį, pašalinamas naudingasias iškasenas dengiantis tuščios uolienos sluoksnis – nuodanga. (iškertamas miškas, nugriaunami pastatai ir pan.). Nuodanga nukasama ekskavatoriumi ir transportuojama autotransportui ir jei yra galimybė-sandėliuojama šalia. Pašalinus nuodangą gaunamas karjeras. Galima kasti atviruoju būdu ir neatviruoju, kai iškasenos slūgso giliai. Tada kasama šachtiniu būdu.

6) Sprogdinimo darbai karjeruose. Jeigu kasamos tvirtos monolitinės uolienos, jos išpurenamos sprogdinimo būdu. Sprogdinimo darbai vykdomi gręžiant uolienose šurfus (kiaurymes), į kuriuos dedami sprogmenys. Šurfai gali būti gręžiami vertikalūs, nuo¬žulnūs arba poriniai. Sprogmenų kie¬kis skaičiuojamas pagal uolienų spro¬gumą.Uolienos sprogumas-jis apibūdina reikalingų etaloninės sprogst.medžiagos kiekį 1-am m3 uolienos susmulkinimui išsprogdinti stačiakampę piltuvo formos duobę,kai sprogmenys sudėti 1m gylyje 40mm skylėje. Toks sprogumo poveikis prilyginamas 1-tui,o tam kad uolieną sutrupinti į gabalus,supurentų reikia 2-3 ir gaunami pakankamo dydžio gabalai tolimesniam perdirbimui.Po sprogd. gabalai turi būti tokie,kad tilptu i ekskav. kaušą (D=k√E),kad tilptu į trupintuvą,kad tilptų ant transporterio.

7) Uolienų kasimas ekskavatoriais. Dažniausiai naudojami draglainai ar¬ba rotoriniai ekskavatoriai, nuodangai nui¬mti. Jei jos storis didelis, nukasama pakopomis. Kiekvienai pakopai perkeliami keliai,transporteriai,reikia atsižvelgt į uolienos byrėjimo kampą. Naudojant juost. transporterius, prie ekskavat. naud pirminis trupintuvas ir tada galbalai patenka ant transporterio linijos.

8) Uolienų kasimas hidromechanizac-ijos priemonėmis. Kasant hidromezha¬niza¬ciniu būdu nau¬dojami hidromonitoriai, kurie sudaro stiprią vandens srovę, uoliena išpurenama ir transportuojama vandens srautu (50-450litrų/s,greitis iki 150m/s,slėgis 0,8-3,6MPa). Hidromechanizaciniu būdu galima transportuoti uolienas pasroviniu – ta kryptimi, kuria yra, reikalingas didelis vandens kiekis ir nuolydžiai arba priešpriešiniu būdu – uoliena išpurenama,susimaišo su vandeniu ir toliau yra surinkimo įreng.,kur surenkama pulpa ir transportuojama į surinkimo vietą.

9) Uolienų pervežimas autotransportu. Uolienos transportavimui iš karjero į įmo¬nę naudojamas autotransportas, konvejeriai, derinami įv variantai. Dažn:a utomobilinis transportas-didelio galingumo ir keliamos galios (sunkvež, ekskav). Trans¬porteriai nepatogūs tuo, kad pakrovimo anga turi būti pastoviai perkeliama nuo kasimo vietos.

10) Uolienų transportavimas konvejeriais. Konvejeriai turi papildomus įrenginius – pakrovimo, iškrovimo, juostos valymo, juostos centravimo. Konvejeriai – pigesni už autotransp, bet juos sunkiau įrengti, nes tiesiant kelius, el linijas atsiranda problemų, o judant ekskavatoriams-reik ilgint. Juostos plotis 1000-1200 mm,greitis 1,5-3 m/s, našumas 200-900 t/h, galima transportuot iki 1,5 km.

11) Hidrotransportas karjeruose. Paprastai naudojamas kasant hidromechanizaciniu būdu. Hidrotransportą sudaro vamzdynai (juose juda iškasta žaliava ar skysčio srautas). Hidrotransportas gali būti savitakinis (kai medžiaga juda dėl aukščių skirtumo) ir slėginis (naud siurbliai.). Hidrotransporte yra kritinis greitis,priklausantis nuo transportuojamos medž. savybių. Jis yra 1,5-5 m/s. Jei lėčiau-medžiaga nusėda ant vamzdynų ir nebetransportuojama.

12) Nerūdinių statybinių medžiagų perdirbimo operacijos. Jis vykdomas gamyklose, kur įrengtos technologinės linijos. Perdirbimą sudaro operacijos: trupinimas, sijojimas, plovimas, sodrinimas ir sandėliavimas. Jei gaminami mikro užpildai,tai dar ir malimas. Perdirbimo metu yra išlaikoma produkcijos išeiga t.y. jos kiekis tonomis, gaunamas iš vienos tonos žaliavos. Atisranda perdirbimo atliekos,todėl išeiga nesiekia 100%. Išeiga priklauso nuo gaminamos produkcijos,nuo sutankinimo.

13) Produkcijos
išeiga ir medžiagų balansas. Perdirbimo metu yra išlaikoma produkcijos išeiga t.y. jos kiekis tonomis, gaunamas iš vienos tonos žaliavos. Atsiranda perdirbimo atliekos,todėl išeiga nesiekia 100 %. Ji gali būt skaičiuojama m2, vienam m2 žaliavos,tačiau taip skaičiuojant klystama,nes medž tūris priklauso nuo sutankinimo. Išeiga priklauso nuo gaminamos produkcijos. Ji gali siekti 70-80 %,jei gaunamos 3 frakcijos,jei 2,tai 62-77 %,jei 1,tai 56-66 %. Atliekant technologines operacijas išlaikomas medžiagų balansas,ty balansas nusako į procesą teikiamų medžiagų masė yra lygi po proceso išėjusių medžiagų masei.

14) Uolienų trupinimas. Uolienos trupinimas iki tam tikro dydžio gabalų, kurie tiktų tolimesniam technologiniam apdirbimui. Žaliavos būna 0,5m dydžio gabalai ir jie turi būt susmulkinti iki produkcijos. Naudojamas 3 laipsnių trupinimas:1-stambiai,2-vid,3-smulkiai. Naudojamas trupinimo laipsnis: i=Dmax/dmin . Šis laipsnis yra ribotas,maksimalus 3-5.

15) Trupintuvai. Jie išdėstomi taip,kad būtų gautas reikiamas trupinimo laipsnis ir kad išbyrančių dalelių skersmuo atitiktų sekančio trupintuvo dalelių skersmenį. Pradžioj prasijojama, smulkios dalelės patenka į sekantį trupintuvą, praleidžiant tarpinį. Tretinis trupintuva dirba uždaru ciklu-nesusmulkintos stambesnės dalelės grąžinamos atgal. Trupintuvų tipai: žiauniniai, kūginiai, rotoriniai, plaktukiniai. Trupintuvo trupinimo laipsnis reguliuojamas keičiant išbirimo angos plotį. Priėmimo anga sureguliuojama kad į ja patektų 80%. Teorinis trup.trupinimo laipsnis i=B/A čia B-trupintuvo priėmimo angos plotis, A-išbirimo. Praktinis: i=0,85B/A.

16) Uolienų malimas. Atliekamas malūnuose,dažn naudojami rutuliniai malūnai. Medž malamos iki cemento smulkumo. Į malūnus medž paduodama 5-20cm, o po malūno <0,14mm. Tokio dydžio yra cementas. Sumaltos medž smulkumas nusakomas asvituoju paviršium (m2/kg). Smulkumas išreiškiamas dalelių paviršiaus bendru plotu su jų mase.Savitasis paviršius nustatomas oro pralaidumo metodu. Malant medžiagą reik žinot malimo kinetiką,ty kaip keičiasi sumaltos medžiagos sav paviršius priklausomai nuo malimo trukmės. Iš pradžių jis didėja greitai,o po to lėtai.

17) Uolienų klasifikavimo ir sodrinimo būdai. Klasifikavimas naudojamas suskirstyti žaliavas į dalis ar frakcijas. Sodrinimas – pašalinti dulkes,molio daleles, kenksm priemaišas. klasifikavimo ir sodrinimo būdai: 1.mechaninė klasifikacija 2. hidraulinė kalsif 3. separavimas 4. elektromagnetinis klasif. Mechaninis-įv sijojimo būdai. Hidraulinis – birių medž klasif vandens pagalba. Tam naudojami hidroklasifikatoriai. Šis būdas naudojamas smulkių dalelių klasifikavimui, kur sunku su sijojimu. Separacija – birių medž suskirstymas pagal masę ar tankį oro srovėje. Naudojama labai smulkioms dalelėms atskirti. Elektromagn naudojamas, kai reikia iš birių medž pašalint metalo nuolaužas. Naud elektromagnetai, įrengti virš keltuvų ar transporterių

18) Uolienų sijojimo etapai ir kokybiniai rodikliai. prasijojus medžiagą yra gaunama: liekana ir prabira. Sijojimo metu medžiaga suskirstoma į frakcijas. Sijojimo grynumas E=B/A*100 %, čia A-pro sietą galėjusių praeit dalelių kiekis,B-praėjusių. Sijojimo grynumas priklauso nuo sijotuvų ir sietų klasif,nuo medž kiekio,sluoksnio storio ant sijotuvo. Pagal sijojimo grynumą ir kokybę sijojimas gali būti: 1. paruošiamasis, 2. klasifikuojamasis, 3. kontrolinis, 4. atrankinis. 1-atskirt per didelius gabalus, kad nesugadintų įrenginių, arba perskirt operaciją i du srautus. Šie sijotuvai stambūs ir netikslūs. 2-didesni reikalavimai tikslumui, medž suskirstoma i frakcijas. Naud vibraciniai sijotuvai. 3-naudojama prasijot sandėlyje gulinčią produkciją nuo užteršimo ar pakitusios frakcijos sandėliavimo metu. 4-atskirt tam tikram komponentui(molio gabalam, spec priemaišom).

19) Sijotuvai. Nejudantys: plokštieji ardynai, kūginiai sijotuvai. Judantys: būgniniai, vibraciniai. Plokštieji naudojami atrankiniam, Gaminami iš plono profilio, atskirų strypų. Kūginiai naudojami kai žaliava kasama ir transportuojama hodromechanizacinėm priemonėm. Jie kūgio formos. Būgniniai-būgne prasisijoje tam tikros frakcijos, Naudojami kur nedieli našumai ir kur reik atskirt nedaug frakcijų. Gali būt ant važiuojamų platformų. skersmuo iki 1,5m. Vibraciniai-daugiausiai naudojami. Tai ant spyruoklių suvirinta sijojimo dėžė, pavara. Į dėžę dedami keli sietai, priklausomai nuo norimų frakcijų.

20) SIJOJIMO SIETAI IR JU CHARAKT.Sietai gali būti metaliniai, guminiai, polimeriniai. Metalinių sietų geras rodiklis efektyvus sieto plotas(iki 74%), tačiau jie greitai susidėvi. Guminiai arba polimeriniai gana ilgaamžiai, tačiau mažas efektyvus plotas.

21) UOLIENŲ PLOVIMAS. Uolienos yra plaunamos,nes yra užterštos molinėmis dulkėmis ir organ priemaišomis.Plovimas gali būti atliekamas purškiant ant sietų vandenį.Kai medž labai užterštos naudojamos plovyklos:būgninės,vibracinės,lovinės,kombinuotos Būgninės- į iki 3m sluoksnio ir 8m ilgio būgną iš vieno galo pilama medž,iš kito-vanduo. Vibracinės plovyklos yra perforuoti loviai,kurie veikiami vibracijos sukelia intensyvų dalelių judėjimą ir suplaunama žymiai intensyviau. Lovinės- lovyje sukasi mentės ir dalelės judėdamos susiplauna.

22) Uolienų hidraulinė klasifikacija – tai birių
medžiagų klasifikavimas vandens srovėje. Dažniausiai naudojama smulkaus užpildo klasifikavimui, tam naudojami horizontalūs (spiraliniai) arba vertikalūs (hidrociklonai) hidroklasifikatoriai. Vertikaliame klasifikatoriuje panaudojamas nevienodas skirtingos masės dalelių grimzdimo laikas vandens srovėje (stambesnės greičiau) ir taip išskirstomos pagal masę ar dydį. Horizontus: yra pasviręs lovys,kuriame juda sraigtas, nusėdusios stambios dalelės keliamos, o smulkios suplaunamos kartu su vandeniu.

23)Nerūdinių statybinių medžia¬gų gamyklos. Nerūdinių statybinių medžiagų gamyklos gali būti kelių tipų: skaldos gamybos įmonės (iš tankių uolienų); žvyro sijojimo įmonės (produkcija gaminama iš žvyro); smėlio sodrinimo gamyklos (gamina tik smulkų užpildą). Gamyklose perdirba¬mos nerūdinės statybinės medžiagos, iškastos karjeruose. Gamyklose yra įrengtos technologinės linijos. Perdirbimą sudaro šios operacijos: trupinimas, sijojimas, plovimas, sodrinimas ir sandėliavimas. Perdirbimo metu yra išlaikoma produkcijos išeiga, t.y. jos kiekis tonomis, gaunamas iš vienos tonos žaliavos. Lietuvoje daugiausia yra žvyro sijojimo g-klų

24) Betonų klasifikacija. 1)pagal tankį (ypač sunkūs, sunkūs, lengvi, ypač lengvi), 2)užpildų tankumą (smulkiagrūdžiai-dalelių skersmuo iki 10mm, stambiagrūdžiai iki 150mm), 3)rišamąją medžiagą (cementiniai, silikatiniai, gipsiniai, su mišriomis ir spec. riš. medžiagomis), 4)pagal kietėjimo sąlygas (natūraliai arba hidroterminiu būdu). Pagal paskirtį skirstomi į konstrukcinius, konstr. termoizoliacinius, termoizoliacinius, hodrotechninius, kelių, dekoratyvinius, chemiškai atspariusatsparius kaitrai ir saugančius nuo radioakt.spindulių. Iš konstrukcinių gaminamos laikanč. konstrukcijos. Iš konstrukcinių termoizoliacinių gaminami laikantieji atitvariniai pastatų elementai. Termoizoliaciniai betonai vartojami pastatų elementų šilum.izoliacijai. Hidrotechniniai turi būti stirpūs, tankūs, nelaidūs H2O, atsparūs šalčiui bei agresyviam H2O. Kelių betonai turi būti stiprūs, atsparūs dilumui, smūgiams, šalčiui, temperatūros ir drėgmės svyravimams. Dekoratyviniams svarbu spalva ir faktūra, vartojami pastatų apdailai. Chem. atsparūs betonai turi būti atsparūs druskų tirp, rūgštims, šarmams bei jų garams. Atsparūs kaitrai betonai turi neprarasti laikančiosios galios, ilgą laiką veikiami aukštos temp.

25) Cemento atmainos. Be portlandcemenčio yra gaminami ir kitokių atmainų cementai, tai: 1)CEM I portlandcementis be priedų, dedama tik gipso 2)CEM II sudėtinis portlandcementis (su tam tikru kiekiu priedų) 3)CEM III šlakinis cementas (kai didesni priedų(šlako) kiekiai) 4)CEM IV pucoloninis cementas (kai priedai yra pucoloniniai) 5)CEM V mišrusis cementas (kai priedai tiek šlakiniai, tiek ir pucoloniniai).

26) Portlandcemenčio mineraloginė sudėtis. Alitas 3CaO*SiO2, belitas 2CaO*SiO2, trikalcio aliuminatas 3CaO*Al2O3, tetrakalcio aliumo feritas 4CaO* Al2O3* Fe2O3. Alitas greitai kietėja ir įgauna didelį stiprį. Belitas ilgai kietėja, popo ilgo kietėjimo įgauna kieta. Trikalcio greit kietėja,bet nedidelis stipris. Tetrakalcio mažai priklauso savybės.

27) Portlandcemenčio gamybos technologija. Portlandcementis gaunamas sumalus klinkerį su gipsu ir kitais priedais. Klinkeris gaminamas išdegant ir sukepant žaliavų mišinį iš klinčių ir molio tam tikru santykiu. Cemento malimo metu pridedama gipso, gali būti pridedami ir kiti priedai. Išdegus klinkeri gaunama tam tikra mineraloginė sudėtis.

28) Cemento fizikinės ir mechaninės savybės. Stiprio gniuždant klasės. Cemento savybės: 1)stipris gniuždant ir lenkiant (cemento aktyvumas). Pagal stiprį gniuždant cementas skirstomas į klases (32,5; 42,5; 52,5); 2) rišimosi terminai (pradžia- ne anksčiau kaip 60min. ir pabaiga-ne vėliau kaip 600 min.); 3) sumalimo smulkumas, cemento dalelės būna 40μm dydžio; 4) vandens kiekis normalaus tirštumo tešlai. Jis būna 24…28 % portlandcemenčiui, su priedais iki 30 %.

29)Specialūs cementai: 1) aliuminatinis cementas (su padidintu trikalcio kiekiu) jau po 3 parų pasiekia norminį stiprumą; 2) plėtrusis cementas, kietėjimo metu nevyksta susitraukimo deformacijos, jis šiek tiek plečiasi, tai pasiekiama pridedant tam tikra gipso kiekį. Naudojamas sandarinimui, inkaravimo detalėms užinkaruoti; 3) baltasis portlandcementas gaminamas parenkant molį kuriame yra mažai geležies, taip pat ribojant technologinį procesą (naudojant sutulinį malūna). Taip pat gaminami ir spalvoti cementai pridedant spalvos pigmentų, atsparių šarmams. Naudojami dekoratyvinio betono gamybai.

30) Pucoloniniai cementai. (CEM IV) gaminamas malant klinkerį ir pridedant daugiau priedų (mikrodulkes SiO2, pelenai). Pucoloniniams cementams būdingas mažesnis poringumas ir mažesnis laidumas vandeniui. Pucolaniniai cementai atsparūs sulfatams ir vandens poveikiui. Naudojami hidrotechninems kons. betonuoti, konstrukcijoms kurias veikia mineralizuoti vandenys. Šių cementu mažas atsparumas šalčiui. Būdingas lėtesnis kietėjimas negu portlandcementui. PUCOLALINIS PORTLANDCEMENTAS – tai hidrauline risamoji medziaga gaunama sumalus tam tikros sudeties portlandcemento klinkeri (ne daugiau kaip 8 % C3A), aktyvius mineralinius priedus (20-40 %) ir atitinkama gipso kieki (3,5 % SO3). Pucolaninis portlandcementas naudojamas po zeme ir
esancioms betoninems ir gezbetoninems kontrukcijoms. Netinka kontrukcijoms kurios cikliskai daug kartu dreksta ir dziusta, uzsala ir atsyla. Netinakamas naudoti aukstoje temperaturoje.

31) Šlakiniai cementai. Jiems būdingas ypač lėtas kietėjimas. Kuo daugiau šlako tuo lėčiau cementas kietėja. Šlakiniu cementų stiprumas auga lėtai. Norminis stiprumas pasiekiamas po 6-12 mėnesių. Naudojamas masyvioms hidrotechninėms konstrukcijoms. Atsparūs sulfatams. Slakinis portlandcementas gaunamas kartu sumalus granuliuotus aukstakrosniu arba elektermofosforinius slakus (21-60 %), portlandcementos klinkeri ir gipsa. Galima ir atskirai sumaisyti, sumaltus siuos komponentus. Slakiniui portlanementui galima suteikti ivairiu savybiu idejus papildomu komponentu. Gaminamas greitai kietejantis portlandcementas, kuris pasizymi didesniu stiprumu jau po 3 paru. Taip pat gaminamas sulfatams atsparus slakinis portlandcementas. Tinka masyviems pastatams, del mazesnio silumos issiskyrimo. Slakinis portlandcementas atsparus gelam ir mineralizuotam vandeniui, nevartotinas konstrukcijoms kurios cikliskai isala ir atsyla, sudreksta ir isdziusta. Netinakamas naudoti aukstoje temperaturoje.

32)Vanduo betono gamybai. Gali buti naudojamas geriamas, upių, jūrų, ežerų vanduo, jei tenkina jam keliamus reikalavimus. Negalima naudoti rūgštinio vandens (pH>4), taip pat ribojamas druskų kiekis (iki 5000 mg/l), sulfatu kiekis (iki 2700 mg/l). Ribojamas organiniu priemaišų kiekis vandenyje, nes jos letina kietėjimą. Betonui laistyti naudojamas vanduo, jam keliami tokie patys reikalavimai kaip ir maišyme naudojamam vandeniui.

33) Cheminiai betono priedai. Padeda optimizuoti gelžbetoninių gaminių gamybos proceso parametrus, pagerina mišinių ir betono savybės. Nedideliais kiekiais įpilami maišant betono mišinį. Jie gali būti: 1)reologines savybes reguliuojantys priedai: a)plastikliai b)superplasti¬kliai c)vandens atsiskyrimą mažinantys. 2)rišimosi ir kietėjimo intensyvumą reguliuojantys: a)rišimosi greitikliai b)kietėjimo greitikliai c)rišimosi letikliai 3)struktūrą reguliuojantys: a)orą įtraukiantys b)dujodarai c)putokšliai d)vandens įgeri mažinantys 4)specialieji: a)prieš šaltiniai b)armatūros korozijos mažintojai c)cemento išplovę mažinantys 5)daugiafunkciniai priedai – kurie atlieka keliu priedu vaidmenį.

34) Aktyvus mineraliniai betono priedai. Buna aktyvieji ir mikroužpildai. Aktyvieji mineraliniai priedai didina betono stiprumą ir patvarumą. Aktyvieji mineraliniai priedai buna gamtiniai (nuosedinės uolienos, vulkaninės uolienos) ir dirbtiniai (gaminami iš išdegto molio, granuliuotu šlakų ir k.t. medžiagų kuriose yra amorfinio SiO2). Aktyviųjų mineralinių priefų dedama 20-35% cemento kiekio. Priedams nepatartina naudoti silpnų, purių ir vandenį sulaikančių medžiagų. Mikroužpildai padidina betono mišinių plastiškuma, rišlumą, pagerina cemento almens struktūrą. Juos naudojant sutaupoma cemento. Mikroužpildai gaunami iki cemento smulkumo sumalus klintis, vulkanines uolienas, gamybos atliekas, betoninį molį.

35) Užpildų klasifikavimas. Užpildai sudaro didele betono mišinio dalį (apie 80 %). Užpildai pasižymi ekonomiškumu, yra nebrangūs. Užpildai skirstomi: gamtinių uolienų, dirbtiniai užpildai. Daugiausia užpildų gaminama iš gamtinių uolienų. Tais atvejais kai nėra tinkamų natūralių uolienų arba esamos yra prastos kokybės gaminami dirbtiniai betono užpildai. Užpildų paskirtys: 1)rišamosioms medžiagoms taupyti; 2)medžiagų deformacijoms mažinti; 3)medžiagų tamprumui padidinti; 4)gaminių vidutiniam tankiui reguliuoti; 5)medžiagų fizinių savybių anizotropiškumui pakeisti; 6)suteikti medžiagoms specifinių savybių.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2755 žodžiai iš 9104 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.