Stebėjimas
5 (100%) 1 vote

Stebėjimas

Stebėjimas – duomenų rinkimo būdas (technika)

Stebėjimas – tai objektyvus duomenų rinkimo būdas, kai žmogus savo jutimo organų pagalba tikslingai suvokia daikus ir reiškinius. Kad stebėjimas būtų objektyvus, reikia naudotis aparatūra (videoaparatūra, magnetofonais ir pan.), stebimus duomenis tiksliai apibrėžti, o faktus tinkamai fiksuoti bei klasifikuoti, išreikšti juos skaičiais, stebėti juos atitinkamais laiko tarpais.

Faktai gali būti renkami įvairiomis stebėjimo priemonėms:

a) Stebėjimas natūraliomis gyvenimo sąlygomis (kai nesikišama į stebimą situaciją, t. y. tyrėjas nėra suvokiamas (pvz.,tiriama gyvūnų elgsena, vaikų elgesys)).

Natūrali individo elgsena – tai jo elgsena įvairiose realiose gyvenimo situacijose. Bendraudami žmonės nuolatos stebi kitų elgesį. Tačiau šie stebėjimai paprastai atsitikiniai, jų rezultatai reikšmingi daugiausia tik asmeninės patirties kaupimui.

Stebėjimas, kaip psichologijos tyrimo būdas, yra organizuotas, tikslingas tam tikrų reiškinių suvokimas. Stebėdamas natūralią individo elgseną, tyrėjas dažniausiai nesikiša į įvykių eigą, ir stebimasis nė nejunta, kad yra stebimas. Šitoks būdas ypač dažnai yra taikomas renkant empirinius faktus apie vaikų ir gyvūnų elgseną.

Kad naūralios elgsenos stebėjimu būtų gauti objektyvūs empiriniai duomenys, tyrėjui reikia specialiai pasirengti, apmąstyti šiuos dalykus:

1) Gyvūno, o ypač žmogaus, natūrali elgsena yra vientisas sudėtingas procesas, sąlygojamas labai įvairių veiksnių. Šalia tam tikru požiūriu reikšmingų reakcijų individas atlieka daug nereikšmigų, atsitiktinių. Registruoti visą elgseną yra beveik neįmanoma, o be to, ir nereikalinga (išskyrus išankstinius, parengiamuosius stebėjimus, kai stebėtojas bando susidaryti įspūdį apie naują jam nežinomą elgsenos rūšį). Taigi tyrėjas, rengdamasis stebėjimui, turi numatyti, į kokius vienetus tikslinga skaidyti elgseną. Šį uždavinį jam tenka spręsti kiekvieną kartą iš naujo, nes tai priklauso nuo to, kokiam tikslui bus renkami empiriniai duomenys. Vienu atveju tai gali būti žodinės reakcijos, kitu atveju – pirštų judesiai, trečiu – atliekamų veiksmų rezultatai ir t. t. Nustatyti tokius vienetus padeda kasdieniniai ir specialiai organizuoti išankstiniai stebėjimai, kitų psichologų patirtis.

2) Kadangi stebėtojo galimybės ribotos, dažniausiai stebėjimai organizuojami remiantis imčių principu, t. y. stebimi tam tikri elgsenos fragmentai. Dažniausiai taikomos laiko imčių ir įvykių imčių technikos. Laiko imčių technikai būdinga tai, kad elgsena stebima trumpais laiko tarpais (nuo 2 sek. iki 20 min.). Iš anksto, atsižvelgiant į elgsenos pobūdį ir tyrimo tikslus, numatoma vienkartinio stebėjimo trukmė, stebėjimų skaičius, intervalai tarp stebėjimų. Ši technika labiau tinka nuolatos vykstantiems ir palyginti trumpai trunkantiems elgsenos faktams registruoti. Taip dažnai stebimas kūdikių aktyvumas, darbo operacijos ir kt.

Įvykių imčių technika taikoma tuomet, kai tyrėją domina tik tam tikros rečiau pasitaikančios elgesio apraiškos, pavyzdžiui, agresijos, baimės reakcijos, mokinio elgesys, gavus klausimą pamokos metu ir kt. Stebima ir registruojama tik šių įvykių eiga.

3) Tiksli faktų registracija – vienas svarbiausių reikalavimų renkant duomenis stebėjimu. Tuo tikslu planingai rašomi smulkūs stebėjimo protokolai. Be to, jei yra galimybė, naudojamasi magnetofonu, kino kamera. Kartais protokoluose iš anksto surašomi tikėtini elgsenos vienetai, o stebėjimo metu jie tik fiksuojami. Dabartiniuose tyrimuose dažnai natūralios elgsenos faktus bandoma įvertinti kiekybiškai. Tais atvejais, kai pats stebėtojas yra “matavimo instrumentas”, faktai gali būti kvantifikuojami: apskaičiuojamas jų dažnumas, vertinamas tam tikrų stebimų reiškinių intensyvumas ir kt. Tam tikro bruožo ar reakcijos intensyvumui įvertinti vartojamos įvairios psichologinės skalės.

b) Stebėjimas tyrėjo sudarytomis sąlygomis, kurios yra artimos natūralioms. Tai planingas

tikslingai sudarytų situacijų stebėjimas. Kadangi tokios situacijos sudaromos natūralioje aplinkoje ir yra panašios į natūralias, tiriamasis paprastai neįtaria jų “netikrumo” ir elgiasi natūraliai. Tokie būdai dažniausiai taikomi stebint socialinį elgesį. Pavyzdžiui, gatvėje tyrėjo asistentai gali apsimesti nukentėjusiais, – šitaip sudaroma galimybė stebėti žmonių atsakomąsias reakcijas. Šiuo būdu naudojamės, kai norime aiškintis natūraliai vykstančius reiškinius, bet reiktų ilgai laukti, kol tos sąlygos susidarys (pvz., vairuotojų elgesys pamačius avariją ir pan.)

c) Stebėjimas kontroliuojamose sąlygose vyksta dirbtinėje aplinkoje, laboratorijoje, kai

tyrėjas yra suvokiamas. Savo instrukcijomis jis sukelia stebimą reiškinį. Dažnai apribojamas elgseną veikiančių faktorių kiekis, praktikuojami stebėjimai specialiomis arba kontroliuojamomis sąlygomis. Tam taikomos įvairios užduotys, kurios turėtų nukreipti tiriamojo veiklą ir sudaryti sąlygas stebėti tik tam tikrą su užduotimi susijusią elgsenos rūšį. Pavyzdžiui, tiriamajam pateikiamas galvosūkis – sudėstyti tam tikras figūras; pakartoti pateiktą skiemenų eilę; palyginti įvairiai išdėstytų linijų ilgį ir t. t. Užduotys gali imituoti gyvenimo situacijas arba būti labai
neįprastos, dirbtinės.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 800 žodžiai iš 2633 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.