Stiklo optinis tyrimas
5 (100%) 1 vote

Stiklo optinis tyrimas

TURINYS

• ĮVADAS

• STIKLO ISTORINIAI DUOMENYS

• STIKLAS. JO APIBRĖŽIMAS

• STIKLO GAMYBA IR JO CHARAKTERISTIKA

• STIKLO GAMINIŲ FORMAVIMO BŪDAI

• STIKLO KLASIFIKACIJA

• STIKLIŠKOSIOS MEDŽIAGOS

• STIKLO RŪŠYS, JŲ ŠIOULAIKINIAI TAIKYMAI

• IŠVADOS

• NAUDOTA LIERATŪRA

ĮVADAS

STIKLAS – tai trapi,kieta, amorfinė medžiaga. Dauguma stiklų yra skaidrūs, sudaryti iš neorganinių medžiagų. Stiklas tai toks lidynys, kuris sustingęs į kietą gaminį be išsikristalizavimo.

Stiklas naudojamas visur ir įvairiai – šviesos praleidimui, apsaugai nuo VU spindulių, apšvietimui, pušybai indam, stendam, langam…

Todėl šiame tyrime aptarsiu stiklo optinias galimybes ir patį stiklą (jo paskirtį, gamybą, stiklo charakteristiką, stiklo istoriją, jo panaudojimą…)

ISTORINIAI DUOMENYS.

Nuo IV t-mečio pr. m. e. Egipte ir Mesopotamijoje pradėta lydyti neskaidrų spalvotą stiklą nedideliuose moliniuose Ūgliuose; iš jo buvo presuojami arba lipdomi karoliai, skulptūros ir kiti emaliu bei auksu puošti dirbiniai. Tuo pat metu stiklą gaminti pradėjo ir kinai. 1200 pr. m. e. pradėta atvirose formose presuoti vazas, puodukus, lėkštes iš mėlyno ir žydro stiklo. I a. pr. m. e. Romoje ir Aleksandrijoje (aleksandriečiai išrado stiklo pūtimo vamzdelį) pradėta pūsti geros kokybės skaidraus bespalvio arba spalvoto stiklo dirbinius (mozaikinio stiklo indai iš Aleksandrijos; Portiando vaza, I a.). I a. pr. stiklo gamyba paplito ir V. Europoje. V a. stiklo gamybos centru tapo Bizantija (buvo kuriama spalvotos smaltos, mozaika ir indai). Islamo šalyse (ypač Sirijoje) stiklo dirbiniai dažniausiai buvo puošiami spalvotu emaliu ar įlydyta aukso folija. Vid. amžiais iypač gotikos laikotarpiu) Europoje paplito vitražai, puošiantys įvairių reprezentacinių (ypač kulto) pastatų langus. XV—XVI a. meninio stiklo dirbiniais garsėjo Venecija ; ten buvo kuriami filigraninio stiklo dirbiniai, kurie vėliau paplito Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje. XVII a. šlifuoto ir graviruoto stiklo, Anglijoje ir Olandijoje. XVII a. D. Britanijoje pradėta lydyti geresnį stiklo akmens anglimis kūrenamose tiglinėse lydymo krosnyse (jose buvo palaikoma aukštesnė t-ra). XVIII a. Šveicarijoje imta gaminti optinį stiklą. XIX a. Vokietijoje išrastas būdas stiklo dirbinius padengti metaliniu sidabru.

XIX a. vid. broliai Zymensai sukonstravo dujomis kūrenamą tiglinę krosnį su regeneratoriais, pirmąją periodinio veikimo voninę krosnį su degikliais šachtoje, nuolatinio veikimo stiklo lydymo krosnį. XIX a. pab.—XX a. pr. pradėta pramoninė stiklo gamyba. XX a. pr. Belgijoje užpatentuotas lakštinio stiklo tempimo būdas, JAV pradėjo veikti M. Ovenso (Vokietija) sukonstruota vakuuminė butelių pūtimo mašina. Nuo XX a. vid. Stiko gamyba mechanizuota ir automatizuota; rankiniu būdu daromi tik meniniai ir kai kurie specialūs stiklo dirbiniai.

XIX a. pab.—XX a. pr. sukurta moderno stiliaus meninio stiko dirbinių; žymūs yra E. Gale, R, Laliko, E. Ruso (Prancūzija), J. Hofmano (Austrija), L. K. Ti-fanio (JAV) kūriniai. Šiuolaikinio stiko dirbiniams būdinga technikų, formų ir dekoro įvairovė. Vieni dirbiniai įmantrių, kai kada fantastinių konfigūracijų, sudėtingo, dažnai ornamentinio dekoro, kiti lakoniški, saikingo dekoro. Reikšmingų meninio stiklo dirbinių sukūrė P. Veninis, F. Polis (Italija), P. Hlava, L. Olyva (Čekoslovakija], T. Sarpaneva, T. Vir-kala (Suomija), Dž. Povėlis (D. Britanija), A. Šėdelis (VDR). TARYBŲ SĄJUNGOS teritorijoje emalis pradėtas gaminti IV a., Kijevo stiklas X—XI a. Pirmasis stiklo f-kas pastatytas 1635 prie Maskvos. stiklo gamyba sparčiau didėjo Petro I laikais; rusų meninio stiklo raidai didelę įtaką turėjo M. Lomonosovo veikia bei Peterburgo imperatoriškojo krištolo ir stiklo f-ko dirbiniai (raižytos ir graviruotos vazos, lėkštės, matinio stiklo dirbiniai, šviestuvai, architektūros detalės). 1926 Dagestane pradėjo veikti mechanizuotas lakštinio stiklo tempimo f-kas. 1930 sukurtas specializuotas Stiklo moksl. tyrimo in-tas (Maskvoje); jis perorganizuotas iš Silikatų in-to (įst. 1921). 1962 Konstantinov-koje (Donecko sr.) sukurti Automobilių stiklo ir specializuotas Techninio stiklo moksl. tyrimo in-tai. Stiklo pramonės įmones projektuoja Leningrado stiklo projektavimo in-tas. stikla tiria ir Maskvos chem. technologijos bei Leningrado technologijos in-to stiklo technologijos katedros. Daugiau meninio stiklą pradėta gaminti nuo 1930; jo raidai ypač reikšminga skulpt. V. Muchinos kūryba. Ta-ryb. metais susikūrė savitų meninio stiklo m-lų: Leningrado (skaidraus ir spalvoto krištolo dirbiniai, pasižymintys formų taisyklingumu, graviravimo smulkumu), Vladimiro (tradiciniai rusų stiklo dirbiniai), Ukrainos (stiklo dirbiniai, gausiai dekoruoti polichromija), Pabaltijo (subtiliai raižyti presuoto stiklo dirbiniai], Žymiausi tarybinio meninio stiklo kūrėjai: A. Antonova, S. Beskinskaja, L. Jurgen, V. Mura-tovas, M. Rosma, B. Smirnovas, V. Ševčenka.

STIKLAS

Stiklas skaidrus neorganinių medžiagų lydinys, sustingęs i kietą gaminį be išsikristalizavimo. Pramoninės technologijos metodai per paskutiniuosius dešimtmečius stiklo savybes radikaliai pakeitė, palyginus su pirmykŠČia praktika, vykdyta per 4000 ar daugiau
metų. Modernių stiklų jau nebetinka charakterizuoti trapumu, nes jis mažiau dūžta arba visai nedūžta, taip pat nebijo staigių temperatūrinių pasikeitimų. Sistemingu tyrimu sudaryta ir gaminama apie 500 skirtingos cheminės sudėties stiklų.

Neorganinis stiklas, trapi kieta amorfinė izotropinė medžiaga. Dauguma stiklų yra skaidrūs. Neturi pastovios lydymosi t-ros, dėl to kaitinamas minkštėja, kol virsta lydalu. Kietėja paprastai nesikristalizuodamas. STIKLO struktūra yra amorfinė mikrokristalinė (V. Le-bedevo hipotezė) arba netaisyklingo struktūrinio tinklelio pavidalo (V. Za-chariaseno hipotezė). Tankis 2,2-103— 7,3-103 kg/m3, tamprumo modulis 48—83 GPa, stiprumas gniuždant 500—2000 MPa, lenkiant 100—250 MPa, tempiant 35—85 MPa. Kietumas pagal Moso skalę 5—7 (mikrokietumas 3000—9000 MPa), ilgėjimo koeficientas 5-10″7— 150-10~7, šilumos laidumo koeficientas 0,7—1,3 W/m-K), šilumos talpumo koeficientas 0,3—1 kJ/kg-K, lūžio rodiklis 1,45—2,04, ei. laidumas 10~8—10-18 Q~1-cm~1, dielektrinė skvarbą 3,75— 16,2. STIKLO pagrindinė žaliava yra 0,1—0,5 mm frakcijos kvarcinis smėlis (99,0—99,8% silicio oksido); dedama t. p. rūgštinių (boro, fosforo, titano, germanio), šarminių (natrio, kalio, ličio) bei šarminių žemių ir amfoterinių oksidų (kalcio, magnio, bario, cinko, švino, aliuminio) žaliavų. Oksidų žaliavos lengvina stiklo lydymą, keičia jo savybes; pvz., natrio ir kalcio oksidai žemina stiklo lydymosi t-rą (jų dedama beveik į visus stiklus); švino, bismuto ir bario oksidai didina tankį; magnio, aliuminio, geležies, boro oksidai mažina trapumą; švino, stibio, bario, cinko, kalcio oksidai didina lūžio rodiklį; kalcio, cinko, fosforo, aliuminio, bario, švino oksidai didina stiprumą. Kiti priedai: skaidrikliai (natrio ir amonio sulfatai, natrio chloridas, arseno oksidai su salietra), spalvą naikinančios medžiagos (selenas, kobalto ir mangano oksidai, cezio, neodimio ir erbio oksidai, arseno oksidas, salietra, stibio oksidas ir fluoridai daro stiklą bespalvį), dažai (kobalto, nikelio, geležies, chromo, mangano, seleno, vario, urano, aukso ir kitų metalų junginiai), drumstikliai (fluoro, stibio, alavo junginiai, fosfatai), greitikliai (fluoro junginiai, amonio druskos, boro ir bario oksidai; spartina lydymą), oksidatoriai (kalio ir natrio salietra; skaidrina ir naikina stiklo spalvą), reduktoriai (koksas, antracitas, medžio anglys, suodžiai ir pjuvenos, alavo drožlės, metalinis stibis, aliuminis, magnis; redukuoja dažniausiai šarminius oksidus iš atitinkamų metalų sulfatų arba suteikia stiklui tam tikrą atspalvį).

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1105 žodžiai iš 3453 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.