Stoikų etika
5 (100%) 1 vote

Stoikų etika

TURINYS

STOIKŲ ETIKOS BRUOŽAI 4

FILOSOFIJOS PASKIRTIS 5

DORYBĖS SAMPRATA 7

GĖRIS LR BLOGIS 8

FILOSOFIJA KAIP SIELOS TERAPIJA 10

VISUOMENIŠKA ŽMOGAUS PRIGIMTIS 12

KOSMOPOLITIZMAS IR ŽMONIŲ LYGYBĖ 13

NUOLANKUMAS LIKIMUI 14

DOROVINIS TOBULĖJIMAS 15

STOIKŲ ETIKOS BRUOŽAI

Stoicizmas, kaip antikinės filosofijos sistema, susiformavo Senovės Graikijoje IV a.pr.m.e. pabaigoje ir išpopuliarėjo Aleksandro Makedoniečio ir Romos imperijų epochoje. Socialinės šių valstybių sąlygos padarė stoicizmą aukštųjų ir viduriniųjų vergvaldinės visuomenės sluoksnių pasaulėžiūra.

Imperijos autokratija, perėmusi įstatymų leidybą ir valstybės reikalų tvarkymą, panaikino iki tol buvusį miestų-valstybių savarankiškumą, apribojo politines laisves, ekonominę nepriklausomybę. Jos leidžiami įstatymai buvusiam laisvam piliečiui tapo svetima išorine jėga, kuriai jis turėjo besąlygiškai paklusti.

Ankstesni socialiniai neramumai, karai, po to įsigalėjęs despotizmas niekam negarantavo nei asmens, nei turto saugumo. Vienintelė sritis, kurioje žmogus galėjo jaustis laisvas ir nepriklausomas nuo išorinių aplinkybių, buvo jo paties dvasinis pasaulis. Socialinių sąlygų atžvilgiu laisvasis žmogus, kaip anksčiau vergas, pasijuto bejėgis, valdomas svetimų, jo nekontroliuojamų jėgų. Kaip ir vergai, laisvieji jautėsi nepavaldaaus jiems likimo vergais. Esant tokiai padėčiai, visuomenėje plito kosmopolitinės visų žmonių lygybės idėjos, socialinės utopijos vaizdavo pasaulį, kuriame nėra nei tautų, nei turtų, nei lyčių skirtumų. Žlugus ankstesnėms socialinėms vertybėms, kad žmogus bent moraliai išliktų laisvas, pradėta propaguoti neturtą, saikingumą, materialinių poreikių apribojimą.

Paguodos ir nusiraminimo buvo ieškoma religijoje ir filosofijoje. Šioje imperijų epochoje įtakingiausios buvo trys filosofinės mokyklos – epikūriečių, stoikų ir platonikų. Plačiai reiškėsi ir skepticizmas, plito filosofinis misticizmas. Visos filosofinės mokyklos, išskyrus nuoseklius Platono ir Aristotelio pasekėjus, iš esmės buvo materialistinės. Filosofija apsišvietusiai visuomenei buvodvasinė atrama netikrumo pasaulyje, leidžianti be baimės žiūrėti į visus gyvenimo išbandymus. Tokia dvasinė atrama buvo ir stoicizmas – paskutinė originali klasikinės antikos filosofija, mėginusi pateikti savo amžininkams natūralius etikos pagrindus.

Senųjų stoikų filosofijoje nusistovėjo trys dalys: fizika, etika ir logika. Kaip tos dalys pagal svarbumą tarpusavyje rikiuojasi, buvo dvi nuomonės. Sekstas Empirikas, lygindamas stoikų filosofiją su sodu, logiką laiko tvora, fiziką – medžiais, o etiką – vaisiais. Diogenas iš Laertės stoikų mokslą lygino su kiaušiniu, kurio lukštas – logika, baltymas – etika, trynys – fizika. Atidžiau įsigilinus į stoicizmo esmę ir ypač į jo raidą, matyti, kad jis pirmiausia vis dėlto yra etinė teorija. Žmogaus egzistencijos ir laimės problema visada buvo stoikų dėmesio centre, o vėlyvuoju laikotarpiu tik tai jiems ir terūpėjo.

FILOSOFIJOS PASKIRTIS

Tiek Graikijoje, tiek Romoje stoikai siekė atskleisti žmogaus ir kosmoso, žmogaus ir visuomenės, imperijos ir piliečio santykius, skiepijo žmogui bendrumo su išoriniu pasauliu jausmą, stengėsi išvaduoti jį iš socialinio susvetimėjimo ir nelaisvės. „…stoikų filosofija – besikuriančios pasaulinės valstybės piliečio kosmopolitinis savęs ieškojimas“. Stoicizmas savo esme buvo etinė filosofija, turėjusi tikslą ugdyti žmogaus dvasinės nepriklausomybės ir orumo jausmą. Laisvė, prarasta realiame gyvenime, turėjo būti atrasta dvasiniame žmogaus pasaulyje.

Filosofinė stoikų mokykla formavosi, veikiama Platono, Aristotelio ir ypač kinikų pažiūrų. Jie vienintele tikra filosofija laikė etiką.Patys kinikai rėmėsi sofistais ir Sokratu, kuriam filosofija reiškė etiką ir politiką, o logika buvo tik priemonė teisingoms etinėms išvadoms gauti. Sokratas teigė, kad be teisingų žinių negalima ir teisinga veikla. Aukščiausias gėris yra laimė, o geriausia priemonė ją pasiekti – teisingos žinios. Šią racionalistinę doktriną tęsė kinikai irstoikai.

Atsiradęs Graikijoje kaip filosofinė doktrina, vėlyvajame etape stoicizmas tapo artima religijai pažiūrų sistema.

Stoikams pasaulis yra vieningas gyvas kūnas, persmelktas viską sudvasinančios ugnies, arba“pneumos“. Pasaulio vieningumą, jame vykstančių procesų dėsningumą ir visuotinį visų daiktų ir procesų ryšį sąlygoja dieviškoji ugnis, pasaulio tvarka, arba protas, esantis visuose daiktuose, bet ne už jų ar aukščiau jų. Taigi pasaulis tuo pačiu metu yra ir kūniškas, ir dieviškas. Visi pasaulio procesai yra būtini ir tikslingi, nes visi jie priklauso nuo visumos – dieviškos ugnies, yra jos sąlygoti.

Pripažindami ugnį pasaulį vienijančiu pradu, stoikai sekė Heraklitu. Iš jo jie perėmė ir periodišką pasaulio virtimo į ugnį ir atsiradimo iš ugnies koncepciją. Pasaulis yra gyva būtybė, o jame vykstą atsiradimo ir nykimo procesai sąlygotineišvengiamo būtinumo. Visuotinis būtinas priežastinis pasaulio daiktų ir procesų ryšys, sąlygojamas pirminės ugnies, vadinamas fatumu. Nuo jo priklauso visi kosmoso procesai, visų gyvų būtybių, taip pat ir žmonių, veiksmai, nes juose, išsisklaidžiusi į daugybę reiškinių,
veikia pirmapradė ugnis. Dieviškoji ugnis yra ne tik materiali pasaulio priežastis, bet ir viską numatantis, tvarką pasaulyje nustatantis dvasinis pradas, pasaulio protas. Taigi stoikams tik materija yra būties esmė ir pagrindas. Tačiau jų materializmas yra hilozooistinis ir panteistinis. Griežčiausias visų procesų būtinumas, be to, dar siejamas su pasaulio tobulumu ir tikslingumu, o tai suteikia šiam materializmui ir teologinę prasmę.

Fatalistiškai suprantamu pasaulinio proceso dėsningumu pagrįsta stoikų etinė teorija. Jų požiūriu, žmogus ir žmonija yra neatskiriama kosmoso dalis, besąlygiškai pavaldi pasaulio protui, neišvengiamam likimui. Likimas veda tuos, kurie savo valia paklūsta jam, ir „prievarta tempia“ tuos, kurie neprotingai jam priešinasi. Protingas ir doras yra tik tas gyvenimas, kuris suderintas su gamta ir neišvengiamu būtinumu. Jis teikia žmogui dvasinę ramybę, arba ataraksiją, – aukščiausią gyvenimo tikslą. Tik suvokdamas gamtos, pasaulio būtinumą, žmogus gali jaustis laisvas. Protingai suvoktas būtinumas išvaduoja žmogų iš isų gyvenimo negandų, leidžia išlaikyti dvasinę tvirtybę. „Narsiai turime sutikti visas likimo duodamas kančias, prisiekti ištverti tai, kas tenka mirtingiesiems, ir neliūdėti dėl to, ko patys išvengti negalime. Esame gimę priklausomi, laisvė yra klusnumas dievui“, – rašė Seneka. Kad ir kas žmogui atsitiktų, viskas jam iš anksto yra lemta, mokė stoikai. Todėl mėginimas išvengti nepalankių įvykių pažeidžia ne tik žmogaus, bet ir pasaulio likimą..

Žmogaus gyvenimo tikslu stoikai laikė laimę, kurią pasiekti galima tik filosofijos dėka. Pripažinę, jog žmogaus protas yra kosminio proto dalis, jie mokė, kad gyvenimas tik tada bus laimingas, kai kiekvienas veiksmas bus atliekamas, „kiekvieno žmogaus viduje esančiai dievybei susiderinant su visatos tvarkytojo valia“. Kosmoso, gėrio, apvaizdos, dievo, Dzeuso, likimo ir proto sąvokos stoikams buvo lygiareikšmės. Žmogaus protas – ne tik dieviškojo proto dalis, bet ir lygus ddievo protui. Protas, kaip kosminis pradas, yra stoikų etikos pagrindas. Mokydama protingo, žmogaus prigimtį atitinkančio gyvenimo, filosofija turi skiepyti žmonių tarpusavio supratimą, bendravimą ir meilę, išaiškinti visatos sąrangą, žmogaus vietą joje, jo ryšį su visata ir priklausomybę nuo pasaulinio proceso būtinumo. Filosofijos reikalas, sakė Markas Aurelijus, – „žiūrėti, kad mūsų viduje esanti dievybė nebūtų įžeidžiama ir žalojama, kad ji būtų stipresnė už malonumus ir skausmus, nieko nedarytų lengvapėdiškai, nemeluotų, …kad ji priimtų įvykius ir tai, kas jai duodama, kaip jos dalis, kaipo ateinančius iš ten, iš kur ji pati kilo, o ypač kad lauktų mirties, palankiai nusiteikusi, ir laikytų ją ne kuo kitu, o tik išsiskirstymu elementų, iš kurių susideda kiekviens gyvūnas“.

Etikos paskirtis – mokyti žmogų siekti tik tokių tikslų, kuriuos galima valdyti, ir būti pasirengusiam bet kokiam gyvenimo išbandymui, nes nepasirengusio gyvenimą lydės kančios ir nusivylimas. Stoikų, ypač vėlyvųjų, etika, kaip epochos dvasinės būsenos išraiška, buvo rezignacijos etika.

DORYBĖS SAMPRATA

Aukščiausia žmogaus paskirtimi stoikai laikė jo protinę veiklą, išskiriančią jį iš gyvūnų pasaulio. Pasaulio pažinimas leidžia suprasti tikrąjį gėrį ir dorybę. Tačiau gamta žmogų sukūrė ne tik pažinimui, bet ir praktinei veiklai. Todėl jam reikalinga praktinių elgesio principų sistema, leidžianti išsiaiškinti savo poreikius, nustatyti, kas atitinka jo prigimtį, kas jos neatitinka. Praktinėje veikloje protas turi pasirinkti prigimtį atitinkančius veiksmus, vedančius į dorybę. Dorybė ir išmintis yra aukščiausios vertybės, siekiant laimingo gyvenimo. Laimingam žmogui pakanka vien dorybės, kuri pasiekiama tada, kai kiekvienas veiksmas ir noras sutampa su pirminiu prigimtiniu jo potraukiu būti tapačiu dieviškajam protui, kai jo valia sutampa su pasaulinio proto valia. Dorybė nėra įgimtas dalykas, bet kiekvienas gali ją įgyti, remdamasis įgimtu dvasiniu, dieviškuoju pradu, lavindamas protą ir praktiškai veikdamas. Gimęs žmogus neturi proto, todėl nėra nei doras, nei išmintingas. Tik protui vystantis, žmogus pradeda jausti dorovinę atsakomybę, jame atbunda aukštesnioji prigimtis, kuri, esant palankioms aplinkybėms, gali pasiekti tobulumą – dorybę ir išmintį. Kūniškos prigimties valdomam žmogui atrodo, kad aukščiausias gėris yra malonumas, kuris iš tikrųjų nėra net siektinas, nes dažnai priveda prie nelaimių ir blogio. Siekti dorybės trukdo ir kitų neprotingų žmonių nuomonės. Kūniškų malonumų patiria ir didžiausi kvailiai, besimėgaują išdidumu, aklu egoizmu, niekdžiugiškumu, dykinėjimu, sielos išglebimu. Dorybei visa tai svetima, ji džiaugiasi ne patyrusi tokių malonumų, o juos pažabojusi.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1542 žodžiai iš 5092 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.