Stounhedžas ir jo statytojai
5 (100%) 1 vote

Stounhedžas ir jo statytojai

Ilgus šimtmečius Stounhedžo kilmę ir paskirtį buvo apipynęs margas mokslinių žinių ir spėlionių tinklas. Sarsenų ratas su vidyry stūksančiais trilitais ir tarp jų sugrupuotais mažesniais mėlynaisiais akmenimis nuo seno vertė žmones spėlioti, kaip toks statinys galėjo būti pastatytas.

Stounhedžas, šventa vieta ar observatorija esanti maždaug už trylikos kilometrų į šiaurę nuo Solzberio ir pusketvirto kilometro į vakarus nuo Eimzberio plačiose Pietų Anglijos dykvietėse, yra didžiausias žinomas megalitinis statinys. 100 akmenų sankaupa, kurių 24 statūs, išdėstyti dviem pusračiais, kuriuos užbaigia akmeninis altorius. Viskas nukreipta į tašką, kuriame per vasaros saulėgrįžą, birželio 21 d., pakyla saulė. Datuojant radioaktyviosios anglies metodu šis statinys priskiriamas 1848 m.pr.kr. Monumentas stovi ant nedidelės kalvelės kreidos uolienos dykvietėje ir palieka neišdildomą įspūdį. Šviečiant saulei akmenys sidabriškai pilki, o sunkių audros debesų fone jie melsvi kaip metalas; rytmečio arba vakaro žaroje jie liepsnoja šiltais rausvo aukso tonais, o žiemą akmens milžinai baltame sniege atrodo beveik juodi.

Šiandien didžioji statinio dalis suirusi, tačiau ir griuvėsiai atrodo įspūdingai. Priėjus prie pylimo žiedo, jo vidiniu pakraščiu nusigavus iki aiškiai žymios senosios įėjimo ertmės arba paėjus dar toliau, tai už trisdešimties metrų galima pamatyti aukštų smiltainio monolitų žiedo liekanas, monolitus tebejungia ant jų uždėti uolos luitai. Šio žiedo viduje pastebimai matomas antras žemesnių blokų kitokio akmens žiedas, o dar toliau pasagos formos penkerių milžiniškų smiltainio vartų grupė ir galiausiai viduryje pasaga iš žemesnių akmenų, supančių vienui vieną luitą.

Per ilgą savo gyvenimą statinys ne kartą keitė savo išvaizdą. Tyrinėtojai išskiria tris pagrindines formas, o pačią paskiausią dalija į tris statybos fazes.

Seniausias įrenginys ir tuo pačiu išorinis, vadinamas Stounhedžu I, yra apskritas žemių statinys, kurį sudaro platus, daugelyje vietų jau užslinkęs griovys su pylimo liekanomis vidiniame pakraštyje. Menkesnio pylimo žymės išoriniame griovio krante geriausiai matomos šiaurinėje dalyje. Du senoviniai įėjimai dalija sankasą: pagrindinis išėjimas šiaurėje ir kiek siauresnis pietuose. Visi kiti įėjimai, įskaitant dabartinį, yra nauji.

Šiandien ta griovio dalis, kur kasinėjo HAULIS, kiek gilesnė, likusioji nejudinta, tėra vien nežymus įdubimas, gal kiek platesnis nei šešių metrų. Anksčiau griovys buvo nevienodo gilumo bei plonumo, jo sienos stačios ir atkastame tarpe siekia daugiau kaip du metrus aukščio. Jį sudaro įvairaus gylio duobės, matyt, kastos kiekviena atskirai, o vėliau sujungtos, pašalinant likusius žemių tarpus. Rasta apie penkiasdešimt tokių duobių. Visam grioviui reikėjo apie 100 – 160 kasikų; moterys ir vaikai, matyt, paimdavo iš jų pintines su kreidos uoliena ir iškratydavo jas ant pylimo. Tokios netaisyklingos duobės Pietų Anglijoje būdingos vėlesniojo akmens amžiaus žemių statiniams. Griovio negalima laikyti neužbaigtu, jis buvo kasamas tiek, kiek reikėjo žemių pylimui supilti. Svarbu buvo tik pylimas. Mūsų laikų tyrinėtojai duobėse rado ir senųjų darbo įrankių: apie aštuonesdešimt kirtiklių iš ragų ir kastuvų iš raguočių mentikaulių, be to, ragų viršūnių su nudilusiais galais, kurio, matyt, buvo naudojamos kaip grėbliai, bei maisto atliekų – suvalgytų gyvulių kaulų. Indų šukių, deja, labai nedaug iškasta, rastos priklauso vėlesniam neolito laikotarpiui.

Iš pradžių labai rūpestingai sukastas pylimas juosė maždaug šimto metrų skersmens apskritimą. Pylimas turėjo apie šešis metrus pločio, o pradinis aukštis galėjo siekti apie du metrus, šiandien jis niekur neprašoka šiašiasdešimt centimetrų. Išorinis pylimas buvo pustrečio metro pločio ir aštuoniasdešimt centimetrų pločio. Šiaurės rytuose statytojai paliko pylime ir griovyje dešimties metrų pločio įėjimą. Jame tarp griovio galų aptikta keliolika duobių. Galbūt juose stovėjo beveik taisyklinga eile mediniai stulpai, kurių paskirties dar

nepavyko paaiškinti. Vidinio pylimo prakasoje, beveik simetriškai nutolę nuo įėjimo ir statinio centro ašies, kadaise stūksojo du dideli akmenys.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 667 žodžiai iš 2157 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.