Strategija ir strateginio valdymo samprata
5 (100%) 1 vote

Strategija ir strateginio valdymo samprata

1.Strategija ir strateginio valdymo samprata.

Strategija neturi vieno apibrėžimo ir šis žodis vartojamas gan įvairiai.Valdymo teoriją strategija pradėda vartoti prieš 40-50 metų.

“Strategija”- iš graikų “strategos” – generolas – reiškia asmenį, planuojantį savo priešo sutriuškinimą efektyviai naudajant savo turimus resursus.

Strategija – apsisprendimas kur realizuoti savo prekes, rinkų pasirinkimas.Visi veiksmai, kuriuos numatoma atlikti, suplanuojami iš anksto ir numatomi būdai, kaip tai įvykdyti.Strategijos teorija kilo mokslininkams ir ją taikė tikimybių teorijoje.Žaidimo teorijos strategija – tai u-baigtas planas, rodantis kokius pasirinkimus nuolat turės organizacija.

Drukelis akcentavo, kad galima pasirinkti bet kokią strategiją, bet išanalizuoti esamą padėtį prieš tai ir imtis alternatyvos.Keičiantis situacijai, reikia keisti strategiją. Kuriant strategiją reikia įvertinti turimus resursus.Strateginiai tikslai dažnai nėra labai aiškiai apibrėžti.

Handleris pabrežė, kad strategija apima 3 elementus: 1) tikslus, visų pirma, ilgalaikius 2) organizacijos veiklos kryptis ir veiklos būdus 3) reikiamus tikslo pasiekimo resursus.

H.Fordas yra pirmas, kuris pateikė strateginio valdymo (mąstymo) formulę. Jo idėja buvo perėjimas prie masinės gamybos, kas atpigino prekes. Darbo pasidalijimo idėja buvo Tailoro, bet konvererinę gamybą pasiūlė Fordas.

Andrews savo knygoje strategiją apibrežė kaip organizacinius tikslų ir uždavinių bei pagrindinių planų ir politikos, kaip šiuos tikslus įvykdyti, visumą, pateikta tokiu būdu, kad būtų aiškiai apibrėžta pozicija, kokia veikla organizacija užsiima šiuo metu ar turėtų užsiimti.

Ansovas į strategiją žiūri kaip į bendrą visumą, jungiančią visą organizacijos veiklą su jos rinkomis. Visa veikla turi būti nukreipta į tikslo siekimą.

Pagrindiniai strategijos elementai, kuriuos būtina įvertinti, kuriant strategiją: 1) aplinka su jos teigiamais ir neigiamais aspektais 2) pagrindiniai veiklos tikslai, kurių auksčiausias lygys yra misijos formuluotė

3) situacijos analizė (pastoviai reikia analizuoti kas darosi už įmonės ribų)

4) kaip naudoti turimus resursus.

Yra įvairių strategijos apibrėžimų:

1) Strategija – tai planas, tam tikras sąmoningų veiksmų kaip elgtis įv.situacijose vadovas. Čia yra svarbūs 2 elementai: tai, kad strategijos – tai planai, rengiami prieš veiksmų pradžia ir tai, kad jie rengiami tikslingai ir sąmoningai.

2) Strategija – tai organizacijos pozicija aplinkos atžvilgiu. Tokį strateginį vaidmenį pozicija vertina kaip grandį siejančią organizaciją su jos veiklos aplinka.

3) Strategija – tai perspektyva, ji yra kuriama ne šiai dienai, bet ateičiai.

4) Strategija – tai sprendimai apie veiklos apimtį ir jos ribas. Nuo strategijos priklauso,ar organizacija veiks viena kryptimi ar keliuose bizniuose, be to kaip tie verslai bus susiję, kokios biznio srities ribos, kur ta riba baigiasi.

5) Strategija – tai sprendimai apie tai, kaip susieti veiklą su jai būtinais resursais.

6) Strategija – tai organizacijos veiklos per tam tikrą laiką sistema.

7) Strategija – tai koncentruta elgsena, kuri gali būti iš anksto numatyta arba spontaniška.

Strategija – tai…

1) būdas, kuriuo siekiame tikslo

2) ilgalaikis planas

3) organizacijos planuotas atsakas aplinkai

Strategija – sprendimų visuma apibrėžianti organizacijos svarbiausius ateities tikslus ir veiksmus bei priemones tiems tikslams pasiekti. Ji siejama su organizacija, kuri plačiąja prasme suprantama kaip žmones bendrai veiklai jungianti sistema, turinti savo funkcionavimo tikslus ir priemones tiems tikslams įgyvendinti.

Strateginis valdymas

Strateginis valdymas – tai nuolatinis, dinaminis ir nuoseklus procesas, kuriuo remdamasi organizacija laiku prisitaiko prie išorinės aplinkos pokyčių ir efektyviai išnaudoja savo turimą potencialą. Strateginio valdymo rezultatas yra pati sukurta strategija, kuri leidžia įmonei veikti efektyviai.

Strateginis valdymas:

Tikslų formulavimas→strategijos kūrimas→strategijos įgyvendinimas

Strateginio valdymo bendrieji principai priklauso nuo to, kokia organizacija:

1. Jos veiklos pobūdžio (produktus gaminančios ir paslaugas teikiančios organiz.)

2. Finansavimo šaltiniai (komercinės ir nekomercinės organiz.)

3.Nuosavybės (valstybės ir privačios organizacijos)

4. Organizacijos dydžio (mažos ir didelės organiz.)

5. Diversifikuotos ir nediversifikuotos (veikia vienoje verslo srityje ar nutolusios nuo jos)

Strateginio valdymo esmę plačiau atskleidžia:

1) strategija turi tam tikrame konkretizacijos lygyje apibrėžtą tikslinę orientaciją. Strategija surišta su strategijos tikslais.

2) neatsiejama strategijos dalis yra veiksmai ir priemonės jai įgyvendinti

3) strategija siejama su tam tikru vidutinės trukmės perspektyviniu laiko periodu

4) strategija formuojama atsižvelgiant į organizacijos išteklių potencialą, kuris lemia organizacijos stiprybes ir silpnybes

5) strategija kuriama atsižvelgiant į organizacijos išorinės aplinkos situaciją, kuri lemia ir organizacijos galimybes ir gresmes (tai tarptautinė padėtis, valstybės pozicija ir pan.) Reikia analizuoti išorinę aplinką.

6) strategija yra tuo efektyvesnė, kuo didesnį indėlį įneša į pridetinės vertės formavimą ir kūrimą
organizacijoje. Kuo sukuriama didesnė pridetinė vertė, tuo strategija efektyvesnė. Reikia kurti tokią strategiją, kuri kuria didesnę pridetinę vertę.

7) strategija tuo efektyvesnė, kuo didesnį konkurencinį pranašumą įgyja organizacija (didelį konkurencinį pranašumą gauna didelė organizacija.Jei įgyjame konkurencinį pranašumą, tai parduosime prekes lengviau)

Strateginis valdymas visada susijęs su strateginiais sprendimais.

Strateginiai sprendimai – tai sprendimai susieti su organizacijos esminėmis problemomis, kurios iškyla organizacijai sąveikaujant su išorine aplinka ir veiksmais, kurie savo išskirtinimu teikia konkurencinį pranašumą prieš kitas organizacijas.

Operaciniai sprendimai – tai sprendimai susiję su operatyvine, einamąja ir vidine organizaqcijos veikla.Strateg.sprendimai baigiasi veiklos krypties nustatymu. Jie nėra detalizuojami, jie nusako kaip turėtume veikti.

Skirtingi autoriai skiria skirtingas valdymo stadijas:

1. skiriamos 3 stadijos:

– strateginė analizė, kuri apima perspektyvinio periodo organizacijos išorinės aplinkos ir išteklių analizę ir prognozavimą perspektyviniam periodui

– strategijos kurimas apima organizacijos strategijos tikslinės orientacijos apibrėžimą, strateginių sprendimų alternatyvų parengimą, jų įvertinimą ir galutinį strateginių sprendimų parengimą

– strategijos įgyvendinimas.Apima užduočių vykdytojaus parengimą, resursų paskirstymą, biudžetinį planavimą ir apskaitos bei kontrolės procedūras.

Minėto strateginio valdymo proceso stadijos yra susipynusios tarpusavyje, susijusios tiesioginiais bei grįžtamaisiais ryšiais.

2. kiti išskyria šias strat.valdymo stadijas:

– tikslo nustatymas

– strategijos formulavimas grindžiamas tais tikslais

– strategijos įgyvendinimas. Tai perėjimas nuo analizės prie administravimo. Pagrindiniai administrav. veiksmai – tai vidaus politikos tam tikri procesai

– strateginė kontrolė. Suteikia vadovams grįžtamąjį ryšį.

Valdymo funkcijos:

1.Planavimas

2. Organizavimas

3. Valdymas

4. Kontrolė

Jos yra analogiškos bet skiriasi savo esme.

Pagrindinė strateginio valdymo funkcija (elementas) – planavimas. Per planavimą organizacija siejama su savo mikro ir makro aplinka, čia esančiomis galimybėmis ir grėsmėmis. Strateginis planavimas – tai problemos sprendimo procesas, siekiant pritaikyti organizaciją jos ateities aplinkai. Tai procesas, kuriam vykstant būtina numatyti įvykius ir spręsti kas įmanoma ir būtina padaryti, kad organizacija pasinaudotų galimybėmis ir gautų naudos bei apsisaugotų nuo visko, kas trukdo jos sekmei ir gresia išnykimu. Strateginio planavimo tikslas – nuolat nagrinėti organizacijos veiklą tiek dabarties, tiek ir ateities požiūriu ir numatyti strategines permainas, kad organizacija žengtų į įsivaizduojama ateitį sekmingai. Formalią strateginio planavimo esmę išreiškia nuolatinis galimybių ir grėsmių, išorinių ir vidinių pranašumų bei trūkumų nustatymas siekiant priimti kuo geresnius sprendimus galimybšms panaudoti ir išvengti grėsmės.

Strategijos rengimas ir jos įgyvendinimas apima 5 skirtingus uždavinius:

1. Vadovybė turi pagrįsti verslo idėją ir sukurti organizacijos viziją.Tai turi būti susiję su organizacijos paskirties (misijos) ir tikslų formavimu.

2.Organizacijos paskirtis (misija) turi būti atspindįta, parodyta ilgalaikiuose ir trumpalaikiuose tiksluose

3. Vadovybė turi sukurti organizacijos būseną ir ateities vizija atitinkančią strategiją.

4. Vadovybė privalo laiduoiti, kad pasirinkta strategija būtų vykdoma teisingai ir duotų naudos

5. Vadovybė privalo vertinti strategijos vykdymą ir daryti organizacijos paskirties tikslų, strategijos arba jų įgyvendinimo pataisas, atsižvelgdama į patirtį, besikeičiančias sąlygas, naujas idėjas ir galimybes.

Planavimas apima išorinės veiklos analizę, tikslų formavimą ir pačios strategijos kūrimą. Kai turime planą, tai pereinam prie organizavimo, šita funkcija apimtų organizacinę struktūrą, žmonių parinkimą, tikslų ir vertybių sistemos sukurimą, valdymo politiką, filosofiją ir kultūrą, valdymo mechanizmus – metodus, nuostatas, taisykles, standartus, inovacijas, mechanizmą. Mes nustatome būdus kaip sieksime tikslų. Tai turi realizuoti konkreti struktūra.

Vadovavimo funkcija. Pagr.problema – resursų paieška.Resursai gali būti finansiniai,nuosavi, partneriai, skolinti. Vadovai turi pastoviai aprūpinti resursais organizacinę struktūrą.

Strateginė kontrolė – nukreipta į organizacijos išorę. Skirta diegiamąją strategiją koreguoti pagal pakitusias sąlygas, taip pat vertinti šios strategijos ir aplinkos realijų atitikimą.Tradicinio valdymo operatyvinės kontrolės objektas yra įv.procedūrų ir veiksmų atlikimo veiksmingumas, savalaikiškumas bei esamos padėties analizė.Strateginės kontrolės objektas objektas yra veiksmo programos bei išorinė aplinka, t.y. analizuojama kaip realizuojama strategija, ar duoda naudos.

2. Strateginio valdymo metodologija: nustatytinė ir plėtotinė

Nustatytinė metodologija

Nustatytinė metodologija strateginį valdymą traktuoja kaip tiesioginį nuoseklų ir racionalų procesą prasidėdantį nuo tam tikro dabarties momento analizės pagrindu kuriant strategiją ir ją įgyvendinant. Nustatytinis strateginio valdymo procesas remiasi tam tikra strateginio planavimo sistema
formalizuota nuostatų ir metodų visuma, kuri leidžia nuosekliai ir racionaliai analizuoti organizacijos išorinę aplinką ir išteklius, apybrėžti strategijos tikslinę orientaciją, kurti strateginių sprendimų alternatyvas ir parinkti galutinius strateginius sprendimus, kurie vėliau įgyvendinami. Ši metodologija senesnė.

Nustatytinė strategija – tai strategija, kurios galutiniai tikslai suformuluoti iš anksto ir strateginiai sprendimai kompleksiškai parengiami prieš strategijos įgyvendinimą.

1 lentelė

Nustatyt.metodologijai strateginė analizė, strategijos kūrimas ir strategijos įgyvendinimas nuosekliai eina vienas po kito. Grįžtamasis ryšys liečia tik pačios strategijos kūrimą. Galutiniame cikle strategijos įgyvendinimas pradedamas realizuoti tik galutinai sukurus strategiją. Strateginio proceso nepertraukiamumas užtikrinamas kai baigiant įgyvendinti parenktą strategiją rengiama nauja strategija. Naujos strategijos kūrimą gali paankstinti ankstesnės strategijos realizavimo nesekmės arba esminiai buvusios strategijos neatitikimai išorinės aplinkos pokyčiams.

Yra 3 pagr.nustatytinės strateg.teorijos klasės:

1. Pelno didinimo pagrįstos strateginės teorijos. Remiasi prielaida, kad pagr.organizacijos konkurencingumą lemiantys veiksnys yra pelningumas, todėl vyraujantis strategijos tikslas – tai pelno didinimas. Tipiška strategija įforminama dokumentų komplektu, kuris apima bendrosios ekonominės ir politinės situasijos prognozę, konkyrentų analizę, strateginių sprendimų visumų užtikrinančią maksimalų organizacijos pelną, išteklių potencialo įvertinimą.

2.Ištekliais pagrįstos strateginės teorijos. Remiasi prielaida, kad pagr.organiz.konkurencingumą lemiantis veiksnys yra išteklinis potencialas (tai yra organizacijos galimybės). Išteklinio potencialo plėtojimas sukuria bazę didinti pelningumą, t.y. jei turime išteklius, tai sukuriam strategiją ir juos maksimaliai panaudojam. Pelno siekimas nėra pagr.tikslas.

3. Socialinės ir kultūrinės strategijos teorijos. Remiasi prielaida, kad pradiniu organiz.strategijos kūrimo momentu svarbiausiais reikia laikyti socialinius ir kultūrinius veiksnius ir vertybes.

Šios teorijos buvo išplėtotos visai neseniai įvertinant tai, kad kiekv.organizacijoj yra bendros socialinės kultūrinės sistemos elementų. Ši sistema turi įtaka priimti organizacijos sprendimus, o kartu ir jos strategiją.

Nustatytinė strateginė valdymo metodologija turi daug pranašumų tarp kurių svarbiausi yra šie:

1. nustatytinė strategija kompleksiškai apima visą organizaciją ir jos svarbiausias problemas

2.nustatyt.metodologija logiška ir nuosekli, formali strateginio planavimo sistema tiksliai atspindi strateginių procesų stadijos seką logiškai ir nuosekliai vedančią galutinį rezultatą organizacijos strategijos link

3. organizacija gali kompleksiškai kontroliuoti strategijos įgyvendinimą ir jos atitikimą kintančiai aplinkos situacijai

4. sukauptas didelis patirimas nustatytinių strategijų rengimo ir įgyvendinimo srityje stambiuose kompanijose

Trūkumai:

1. nustat.metod.remiasi prielaida, kad ateitį galima prognozuoti gana tiksliai, tačiau neviskas praktiškai pasitvirtina

2. kai suplanavom, sunku pakeisti, todėl reikia dažnai keisti strategijas

3. dėl didelio išorinės aplinkos dinamiškumo dažnai sunku arba apskritai neįmanoma iš anksto tobulai apibrėžti strategijos tikslinę orientaciją ir pasirinkti geriausius optimalius strategijos sprendimus. Yra daroma labai daug klaidų.

4. Kartais tikslinga atsisakyti ilgalaikių strateginių pranašumų ir gauti didesnę naudą panaudojus trumpalaikes galimybes. Kai kurie strateginio valdymo specialistai nelinkę į ilgalaikes galimybes.

Plėtotinė metodologija

2 lentelė

Pletotinė strategija – tai strategija, kurios galutinė tikslinė orientacija nėra iš anksto aiški ir kurios daliniai strateginiai sprendimai rengiami per visą vidutinės trukmės periodą. Strategija – tai idėja, kuri neturi aiškaus plano. Strategijos kūrimo ir įgyvendinimo stadijos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios ir susipynusios.Sąlygiškai atskira tik strateginės analizės stadija. Naujų sprendimų rengimas priklauso nuo ankstesnių sprendimo įgyvendinimo rezultatų ir išorinėje aplinkoje susiklosčiusios situacijos.

Pranašumai:

1. Neeikvojama daug jėgų sudaryti strateginį planą

2. Detalumo laipsniu – tiksliai nėra apiforminami konkretūs dokumentai

3. Strategijos kuriamos trumpesniam laikotarpiui

Plėt.metodologija taip pat sukuria tam tikras teorijas. Pagrindinės yra šios:

1. Išlikimu pagrįstos strateginės teorijos. Remiasi prielaida, kad pagr.organizacijos tikslas yra jos pačios išlikimas greitai kintančioje ir dinamiškoje aplinkoje. Išlikimą užtikrina smarkiai nenutrūkstama kova su aplinka ir išlieka tos organizacijos, kurios geriausiai prisitaiko prie išorinės aplinkos pokyčių. Pagrindinė kova vyksta su konkurentais.Kiekvienas konkurentas stengiasi užimti stipresnes pozicijas rinkoje. Nesugebančios greit keistis organizacijos pačios pasmerkia save išnykti konkurencinės kovos sąlygomis. Išlikimu pagrįstame procese veikia du mechanizmai:

– prisitaikymas prie aplinkos

– atranka tarp pasirengusių išlikti

išlikimu pagrįstame procese strateginės analizės pagr.užduotis yra ieškoti išlikimo perspektyvų, prognozuoti išorinės aplinkos pokyčius,
yra gana sudėtinga, todėl tas strategijos kūrimo ir įgyvendinimo procese atsiradusias galimybes bandoma realizuoti. Ieškoma kiek galima daugiau išlikimo alternatyvų. Pasirinkimą tarp alternatyvų lemia ne išankstiniai racionalūs kriterijai, o padiktuoja konkrečiai susiklosčiusi išorinės aplinkos situacija. Nenumatytiems atvejams rekomenduojama sudaryti

atitinkamas išteklių ir pajėgumo atsargas.

2. Neapybrėžtumu pagrįstos strateginės teorijos. Remiasi prielaida, kad organizacijos aplinka turi didelį neapybrėžtumo laipsnį, jog prognozuoti pokyčius neįmanoma.Ilgalaikė strategija yra prieštaravimų visuma ir vieninteliai galimi tikslai yra trumpalaikiai, turintys akivaizdų inovacinį pobūdį. Sekmę organizacija gali patirti tik tuo atveju, jeigu ji savo išlikimo galimybes susies su inovatoriškumu ir nuolat pati keisis. Kadangi išorinė aplinka neaiški, tai pradinis sprendimas sukelia grįžtamaji ryšį, t.y. į analizės pradžią.

Ši strategija remiasi matematiniais modeliais:

– chaoso teorija

Procesas teikia pirmenybę trumpalaikio pobūdžio veiksniams, kadangi laikoma iš esmės neprognozuojama išorinė aplinka. Todėl pats prognozavimo procesas vadinasi laiko švaistymu. Todėl strateginių alternatyvų kūrimas didelės svarbos neturi, nes neįmanoma prognozuoti,kiek naujovių įgyvendinimas bus sekmingas tolesnėje ateityje, todėl strat.procesas plėtojamas judant nedideliais žingsniais pirmyn, iš jų mokantis prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos.

3. Derybomis pagrįstos strateginės teorijos

Remiasi prielaida, kad kuriant ir įgyvendinant strategiją svarbų vaidmenį vaidina koalicijos ir grupės, kurių interesai sutampa su organizacijos interesais arba joms prieštarauja. Sekmingomis derybomis pasiekiamas kompromisas. Derybos laikomos ne jau sukurtos strategijos papildymu, o tiesiogine paties strategijos kūrimo proceso dalimi. Į derybų procesą įtraukiamos įv.įtakos grupės (įmonės savininkai, vadovai, darbuotojai), kurių interesams gali pasitarnauti arba grėsti rengiami strateginiai sprendimai, sukeldami atitinkamą reakciją.

Svarbūs ir išoriniai dalyviai: klientų arba tiekėjų grupės gali turėti didelę derėjimosi galią ir daryti įtaką strateginiams sprendimams. Ši strateginė toerija pripažįsta žmogaus veiksnio svarbą strat.procesams. strategija traktuojama kaip galimybių menas, kai strateginius sprendimus stipriai veikia socialiniai ir politiniai aspektai tiek išoriniai, tiek vidiniai. Dėrybų pagrindu atsiranda sutartys su teikėjais ir klientais, kuria galima nulemti sekmingą strategijos įgyvendinimą arba net organizacijos išlikimą. Komercinius sprendimus, kuriuose svarbų vaidmenį turi derybų procesas, matematiškai padeda modeliuoti lošimo teorija., kuri bando prognozuot dalyvio reakciją įv.derybų stadijose. Derybomis pagrįstas procesas pats savaime nepateikia viso maršruto, pagal kurį kuriama ir įgyvendinama organizacijos strategija. Derybos gali ir turi vykti strateginiame procese.

4. Pažinimu pagrįstos strateginės teorijos

Remiasi prielaida, kad žmogaus įsipareigojimą strategijai galima ugdyti suliejant strategijos kūrimą ir įgyvendinimą į vientisą pažinimo procesą organizacijoje, kurio tiesioginiai dalyviai yra organizacijoje dirbantys žmonės. Pažinimas nereiškia, kad apsiribijama vien žmogaus atminties ugdymu ir jų žinių bagažo plėtojimu, sugebėjimu susidoroti su išorinėje aplinkoje vykstančiais strateginiais pokyčiais. Daugelis organizacijų kurdamos strategiją remiasi prielaidų visuma kaip protiniu modeliu apie organizaciją ir jos aplinką, tačiau šie protiniai modeliai turi būti aiškiai apibrėžti ir paskleisti visoje organizacijoje. Strategijos kuriamos diskusijų pagrindu, analizuojamos įvairios alternatyvos, tačiau strategijos kūrimo procesas ir įgyvendinimas vyksta vienu metu.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2632 žodžiai iš 8702 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.