Strateginio planavimo esmė ir taikymas organizacijoje
5 (100%) 1 vote

Strateginio planavimo esmė ir taikymas organizacijoje

TURINYS

Įvadas 2

1. Strategijos ir planavimo, strateginio planavimo samprata, jo esmė 3

2. Starteginio planavimo etapai 4

3. Strateginio planavimo funkcijos 6

3.1. Įmonės misija ir tikslai, jų reikšmė įmonės veiklai 7

3.2. Išorinės ir vidinės aplinkos analizės svarba efektyviam įmonės darbui 9

3.3. Strateginio plano įgyvendinimas, valdymas ir kontrolė 11

4. Praktinis strateginio planavimo taikymas organizacijoje 13

4.1. Planavimo svarba „VANDETA“ įmonėje 13

4.2. UAB „VANDETA“ strateginių planų rengimo etapai 14

4.3. UAB „VANDETA“ SWOT analizė 15

4.4. Strateginio plano UAB „VANDETA“ įgyvendinimo galimybės 17

Išvados 18

Literatūros sąrašas 19

Įvadas

Nuolatiniai pokyčiai tampa neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi. Kinta klientų poreikiai ir lūkesčiai, tobulėja ir keičiasi produktai ir paslaugos bei jų kūrimo būdai, auga verslui keliami reikalavimai, nes konkurencija yra „negailestinga“.

Šiuolaikiniame pasaulyje yra labai sunku ir sudėtinga tinkamai priimti sprendimus vienu ar kitu atveju. Tai yra labai sudėtingas ir atsakingas procesas. Priimti sprendimus reikia tik tada, kai yra kruopščiai išnagrinėta vienokia ar kitokia situacija, žinoma konkreti padėtis. Sprendimus priimti gali tik atsakingi ir kompetetingi, tos srities, kurios sprendimus ruošiasi priimti, asmenys. Tačiau, kad iki sprendimo priėmimo stadijos reikia dar daug padaryti. Ir visų pirma reikia žvelgti į priekį, t.y. numatyti startegiją, kuriai reikalingas sprendimas. Todėl sprendimus leisti priimti bet kam yra labai rizikinga.

Srategijos sąvoką dažnai galima išgirsti kai kalbama apie kariuomenę. Tačiau strategija svarbi ir verslo srityje.

Darbo tikslas– išsiaiškinti strateginio planavimo svarbą organizacijos veikloje.

Uždaviniai: 1. išanalizuoti strateginio valdymo metodologijų sąvokas;

2. apibendrinti strateginio planavimo etapus;

3. analizuoti strateginio planavimo funkcijas ir jų sudedamąsias dalis;

4. pagal strateginio planavimo eigą išanalizuoti organizacijos veiklą.

Darbo metodas: mokslinės literatūros analizė ir sprendimų pritaikymas konkrečiai įmonei.

1. Strategijos ir planavimo, strateginio planavimo samprata, jo esmė

Valdymas susideda iš keturių pagrindinių funkcijų: planavimo, organizavimo (sprendimų priėmimo), jų vykdymo ir kontrolės. Planavimas yra svarbiausia valdymo funkcija. Visų sprendimų priėmimas ir operacijų sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo šios funkcijos vykdymo kvalifikuotumo. Planavimas – tai procesas, vykstantis prieš imantis konkrečių veiksmų ir padedantis priimti sprendimus dabartiniu metu galvojant apie ateitį. Pagrindinė planavimo paskirtis – ištirti galimas ateities įvykių alternatyvas bei galimas situacijas, nustatyti įmanomas valdymo sprendimų, reikalingų norimiems tikslams pasiekti, sekas.

Tačiau planavimas gali tapti beprasmišku ir netikslingu, jeigu mes nežinosime, ar pasiekėme tai, ko norėjome, t.y. ką susiplanavome pasiekti. Planuodami mes priimame daugybę sprendimų, ką mes norime pasiekti (padaryti) ir kaip mes to sieksime, ir tik kontroliuodami galime įsitikinti, ar pasiekėme tai ko norėjome (http://www.tbic.lt/projektai).

Planavimo svarbą organizacijoje geriaus suprasti padės Stoškaus S. (2002) pateikta schema (žr.1 pav.).



1 pav. Planavimo įtaka kitoms vadybos funkcijoms

Šaltinis: Stoškus S. Bendrieji vadybos aspektai. 2002. Šiauliai p. 93

Kaip matome iš 1 paveikslo, planavimas daro įtaką likusioms vadybos funkcijoms, kurios yra vienodai svarbios sėkmingam organizacijos darbui. Planai padeda išssiaiškinti ar gera įmonės struktūra ir ar pakanka specialistų ir jų kvalifikacijos; taip pat padeda vadovui suprasti savo vadovavimo principo trūkumus; padeda parinkti tinkamą kontrolės būdą ir nusako kurį objektą reikia labiau kontroliuoti.

Strategija (lot. strategia – vadovavimas) – ilgalaikis planas, sukurtas siekiant tam tikros palankios padėties ar tikslo. Sąvoka kilusi iį graikų kalbos, kur naudota vadovavimui kariuomenei apibūdinti (http://lt.wikipedia.org).

Anot Vasiliausko A. (2001), strateginis planavimas traktuojamas kaip formali planavimo sistema strategijai sutinkamai su firmos misija ir tikslais parengti ir įgyvendinti (p. 20).

O, Lukoševičiaus K. ir Martinkaus Br. (2002) teigimu, verslo įmonės trategijos kūrimas ir įgyvendinimas priklauso nuo jos vadovų, vadovaujančių specialistų ir pačios idėjos pagrindimo (p. 46).

Apibrėžiant, kas tai yra strategija, svarbu skirti du dalykus. Startegija gali būti suprantama kaip koncepcija ir kaip procesas. Strategiją kaip koncepciją nusako 5 sąvokos: planas (turimi aiškūs tikslai), gudrybė (stengiamasi pergudrauti varžovus ir konkurentus įvairiais veiksmais: kainų mažinimu ir pan.), modelis (strategija norima ir reali), pozicija (organizacijos vieta išorinėje aplinkoje), perspektyva (tai, kaip vadovai supranta juos supančią aplinką). Kaip proceso samprata apima organizacijos vizijos ir ateities uždavinių apibrėžimą, dabartinės situacijos įvertinimą, starteginių alternatyvų pasirinkimą (Bagdonas E., Bagdonienė L., 2000, p. 38).

Stungurienės S. (2006) teigimu, strateginis planavimas operacijų valdymo prasme siejamas su ilgalaikiu požiūriu į tai, kaip bus vykdomas verslas. Gamybinės firmos strategija gali apimti tokius klausimus: kur išdėstyti įrangą?
Kiek jos reikia turėti? Kada įrangą įsigyti? Kiek ir ko gaminti?. Paslaugas teikiančioje įmonėje svarbu numatyti ryšių nustatymo su vartotoju strategiją (p. 34).

Seilius A. (1998) pateikia tokį strateginio planavimo apibrėžimą- tai problemos sprendimo procesas, siekiant pritaikyti verslo įmonę jos ateities aplinkai (p. 79).

Apibendrinant pateiktų autorių nuomones galima teigti, kad beveik visi pabrėžia, kad strateginis planavimas – tai priemonė, padedanti pasiruošti pokyčiams ir numatyti jų sprendimo būdus. Visi veiksniai siejami su spėjimais ir ateitimi, kur gana svarbų vaidmenį vaidina planavimo svarba.

2. Starteginio planavimo etapai

Gausu įrodymų, kad gerai parengta strategija garantuoja įmonės sėkmę, o įdėtos sąnaudos greitai atsiperka. Bagdonas E., Bagdonienė L. (2000) teigia, kad parengti starteginį planą, organizacijos vadovybė turi:

• sugebėti pažvelgti į ateitį; numatyti įvykių eigą;

• suburti kvalifikuotą, žinantį vadovybės siekius ir jiems pritariantį personalą;

• turėti valios permainoms, ryžtis joms;

• mokėti sukaupti tikslius duomenis apie savo įmonę, konkurentus ir išorinę aplinką, juos operatyviai įvertinti;

• suprasti, kad strateginio plano įgyvendinimas- tai procesas, reikalaujantis nuolatinių pastangų (p. 40).

Martinkus Br., Žičkienė S. (2006) teigia, kad strateginis planavimas turi prasmę tik tada, kai jis paverčiamas realybe ir pateikia tokį strateginio planavimo proceso schemą (žr. 2 pav.).2 pav. Strateginio planavimo procesas

Šaltinis: Martinkus Br., Žičkienė S. Verslo organizavimas, Šiaulių universitetas, 2006 p. 64

Iš pateikto proceso schemos matome, kad viskas vyksta ratu ir turi būti „gryžtamasis ryšys“. Ir visai nesvarbu nuo kurios vietos pradėsime ją nagrinėti, vienas veiksnys papildo kitą. Pvz.: organizacijos misija padeda užsibrėžti tikslus, tikslams išsikelti reikalinga aplinkos analizė ir įvertinimas ir t.t..

Seilius A. (1998) teigia, kad strateginio planavimo tikslas- naudos, pelno didinimas. Ir išskiria šiuos strateginiam planavimui būdingus etapus:

1. vizijos sukūrimas;

2. ūkio subjekto misijos parengimas;

3. situacijos analizė;

4. tolimiausių (strateginių) tikslų nustatymas;

5. tarpinių (taktinių) tikslų nustatymas;

6. artimiausių (operacinių) tikslų nustatymas;

7. veiklos plano (programos) artimiausiems tikslams įgyvendinti rengimas;

8. veiklos plano (programos) įgyvendinimas;

9. veiklos plano (programos) įgyvendinimo įvertinimas ir situacijos analizė;

10. ūkio subjekto vizijos, misijos, tolimųjų tikslų ir tarpinių tikslų patikslinimas;

11. veiklos plano (programos) naujiems artimiausiems tikslams įgyvendinti rengimas (p. 79).

Strategijos valdymas susijęs su valdymo sprendimais ir veiksniais, kurie per tam tikrą laiką pakeičia organizavimo pobūdį. Tai apima strateginio plano formulavimą, įgyvendinimą ir įvertinimą. Strateginis planas yra atsakymas į tris pagrindinius klausimus:

• Kas mes esame?

• Kokių mes tikslų norime pasiekti?

• Ką ir kokiomis priemonėmis mes privalome tai padaryti, kad pasiektume pagrindinį tikslą? (Vasiliauskas A., 2001, p. 22).

Vasiliauskas A. (2001) išskiria keturis planavimo žingsnius:

1. Tikslų nustatymas. Organizaciniai tikslai yra planavimo proceso atskaitinis taškas. Vadovai turi stengtis suprasti, kad oficialūs tikslai nukreipia organizacijos veiklą.

2. Organizacijos išorinės ir vidinės aplinkos analizė. Ši analizė pateikia organizacijos dabarties ir ateities aplinkos galimybes bei grėsmes. Ji taip pat informuoja vadovus apie organizacijos stiprybes ir silpnybes. Tokia analizė pateikia aiškų supratimą apie dabartinę organizacijos padėtį ir numato ateities situacijas, kuriose organizacija atsidurs.

3. Strategijos parinkimas. Kai vadovai turi aiškų organizacijos supratimą ir įvertina organizacijos dabartinę bei ateities situacijas, gali būti parinkta strategija, kuri išnaudotų aplinkos galimybes, panaudojant organizacijos stiprybes. Vadovai turi nusistatyti specifinę veiklą, kuri turi būti atlikta, siekiant įgyvendinti pasirinktą strategiją.

4. Rezultatų įvertinimas. Organizuoti kontrolės funkciją, kad įsitikintum, jog planas įvykdytas (p. 21).

Vasiliausko A. pateikiami žingsniai apima daugiau veiksmų, negu pateikti Seiliaus A. (11 planavimui būdingų etapų). Tačiau abu autoriai išskiria tikslų nustatymą, aplinkos analizę.

3. Strateginio planavimo funkcijos

Internetinėje svetainėje www.straipsniai.lt, straipsnyje „Strateginis planavimas“ išskiriamos šios funkcijos: misijos pasirinkimas, aplinkos įvertinimas ir analizė, organizacijos stipriųjų ir silpnųjų savybių vadybinis patikrinimas (strateginių alternatyvų analizė, strategijos pasirinkimas, plano įgyvendinimas ir kontrolė ir pan.).

Patirtis rodo, kad strategija turi būti taip planuojama, kad jos įgyvendinimas vyktų nuosekliai ir apimtų keletą planavimo fazių:3 pav. Keturios strategijos planavimo fazės

Šaltinis: Lukoševičius K., Martinkus Br. Mažų ir vidutinių įmonių vadyba. 2002. Kaunas, p. 48

Jewell B.R. (2002) nuomone, į įmonės strategijos kūrimą ir įgyvendinimą įeina: įmonės misijos ir tikslų nustatymas (misija nusako įmonės egzistavimo paskirtį ie siekį, o tikslai misiją sukonkretina); išorinės ir vidinės padėties analizė (SWOT ir PEST
analizės); strategijos parinkimą (tai alternatyvių veiklos plėtros galimybių įvertinimas ir geriausios pasirinkimas); strategijos įgyvendinimas; valdymas ir kontrolė. Autoriaus nuomone, veiksniai, lemiantys strategijos pasirinkimą yra: įmonės privalumai ir sugebėjimai, ištekliai, rinkos galimybės, organizacijos kultūra, aukščiausių įmonės vadovų vizija, konkurencija, etika, teisiniai veiksniai, vertybinės vadovų orientacijos, makroekonomika, įsipareigojimai akcininkams (p. 474).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1471 žodžiai iš 4793 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.