Strateginio valdimo modeliai jų panaudojimas praktikoje
5 (100%) 1 vote

Strateginio valdimo modeliai jų panaudojimas praktikoje

Turinys

Įvadas 3

1. Strateginis valdymas 4

1. 1. Strategijos esmė 4

1.2. Valdymo esmė 5

1.3. Strateginio valdymo esmė 6

2. Strateginio valdymo modeliai 9

2. 1. Nustatytinė metodologija 9

2.2. Plėtotinė metodologija 11

2. 3. Strateginio valdymo modeliai 13

3. Strateginio valdymo naudojimas praktikoje 16

Išvados 18

Literatūra 19

Įvadas

Pagrindinė strategijos kūrimo idėja – rasti tinkamiausią būdą geriausiems rezultatams pasiekti ir didinti bendrą savo vertę. Vertė – ne vien pelnas. Suprantama, kad pelno didinimas yra svarbiausias visų verslininkų tikslas, daugiausia lemiantis jų egzistavimo prasmę. Tačiau organizacija yra įvairių tikslų ir interesų junginys. Net pagrindinės įtakos grupės turi skirtingų interesų.

Strateginis valdymas yra nuolatinis, dinaminis ir nuoseklus procesas, kuriuo remdamasi organizacija laiku prisitaiko prie išorinės aplinkos pokyčių ir efektyviau išnaudoja savo turimą potencialą. Kaip strateginio valdymo proceso rezultatas parengiama ir įgyvendinama strategija – sprendimų visuma, apibrėžianti organizacijos svarbiausius ateities tikslus ir veiksmus bei priemones tiems tikslams pasiekti. Kad rezultatai būtų pasiekti tikslesni, naudojami strateginio valdymo metodai.

Darbo objektas – strateginio valdymo modeliai, jų panaudojimas praktikoje.

Darbo tikslas – remiantis moksline literatūra, išsiaiškinti kokie yra strateginio valdymo modeliai ir kaip jie taikomi praktikoje.

Darbo metodika – mokslinės literatūros analizė.

1. Strateginis valdymas

1. 1. Strategijos esmė

Strategijos sąvoka plačiai naudojama kariniuose moksluose, sudarant išankstinių veiksmų planus. Tačiau strategiją nustatyti ne mažiau svarbu pasirenkant ir formuojant verslą. Žinodami verslo tikslus, galime pasirinkti šių tikslų įgyvendinimo taktikas.

Strategija ypač aktuali rinkos ekonomikos sąlygomis, kai reikia numatyti verslo plėtros kryptis, gaminamos produkcijos ar paslaugų paklausą, įsitvirtinti rinkose ir gauti pelną. Pasirinktoji strategija turi atitikti rinkos reikalavimus, nes praktikoje atsitiktinumų nebūna. Todėl rengiama įmonių veiklos strategija koreguojama atsižvelgiant į pasikeitusias ekonomines ir politines sąlygas. Laiku neįvertinus šių pasikeitimų, įmonė gali patirti nuostolių. Strategija turi užtikrinti minimalius nuostolius, nes visiškai teisingai ir laiku įvertinti įvykius bei sąlygas – neįmanoma. Svarbiausia, kad verslininkas gerai suvoktų savo siekiamus tikslus, objektyvias galimų pasekmių priežastis. Pravartu turėti siekimo ir strategijos alternatyvas.

Verslo įmonės strategijos kūrimas ir įgyvendinimas priklauso nuo jos vadovų, vadovaujančių specialistų ir pačios idėjos pagrindimo. (Lukaševičius, 2002, 46 p.).

Kas yra strategija? Tai tikslo siekimas, o tikslas – išlikti versle.

Pagrindinė strategijos kūrimo idėja – rasti tinkamiausią būdą geriausiems rezultatams pasiekti ir didinti bendrą savo vertę. Vertė – ne vien pelnas. Suprantam, kad pelno didinimas yra svarbiausias visų verslininkų tikslas, daugiausia lemiantis jų egzistavimo prasmę. Tačiau organizacija yra įvairių tikslų ir interesų junginys. Net pagrindinės įtakos grupės turi skirtingų interesų. Kuo aukštesnis hierarchinis lygmuo, tuo įvairesni interesai. (Gineitienė, 2003, 161 p.).

Anot R. Jucevičiaus (1996) strategija – tai planas, tam tikras sąmoningų veiksmų, kaip elgtis įvairiose situacijose, vadovas. Nepaisant tokio požiūrio ribotumo, čia galima išskirti du labai svarbius elementus. Tai, kad strategija, šiuo atveju planai, rengiami prieš veiksmų pradžia ir tai, kad jie rengiami tikslingai ir sąmoningai. Tačiau Mintzberg požiūriu, toks planas nėra pasyvus, o yra veiklos įrankis.

Strategija taip pat gali būti vertinama kaip organizacijos pozicija jos aplinkos atžvilgiu. Toks strategijos vaidmuo, pozicija vertinama kaip grandis, siejanti organizaciją su jos veiklos aplinka. Šiai padėčiai apibūdinti tinka įvairūs terminai. Pavyzdžiui, vartojant ekologijos terminą, strategija tapati „nišai“; ekonominiu požiūriu, tai vieta, kur generuojama „renta“; vadybos požiūriu, tai vieta, kur koncentruojami organizaciniai resursai.

Įdomus kitas požiūris į strategiją – kaip į perspektyvą. Tai ne laiko, o požiūrio perspektyva, tai yra kaip žmonės ir jų organizacijos mato, pastebi ir pažįsta aplinkinį pasaulį ir jame vykstančius procesus. Perspektyva organizacijai – tai tas pats, kas žmogui individualybė, tai organizacijos charakteris, nusiteikimas vienaip ar kitaip elgtis.

Strategija – tai sprendimai apie veiklos apimtį bei jos ribas. Veiklos pasirinkimas ir aiškus jos ribų suvokimas yra vienas pagrindinių strategijos tikslų ir objektų.

Strategija – tai sprendimų apie tai, kaip susieti organizaciją su jos aplinka.

Strategija – tai sprendimai apie tai, kaip susieti veiklą su jai būtinais resursais. Pasyvesnė, nors taip pat aktyvi strategija, yra šių resursų derinimas, siekiant išvengti aplinkoje kylančių grėsmių arba panaudoti atsirandančias galimybes. Aktyvesnė strategija yra resursų mobilizavimas naujai aplinkos situacijai kurti. (Jucevičius, 1996, 52 p.).

Nagrinėjant strategijos esmė, A. Vasiliauskas pažymi, kad „strategija – sprendimų visuma, apibrėžianti organizacijos
svarbiausius ateities tikslus ir veiksmus bei priemones teims tikslas pasiekti.

1. 2. Valdymo metodų esmė

Valdymas – tai poveikis visuomenei, turint tikslą ją tvarkyti, tobulinti. Jis būtinas dėl sudėtingos visuomenės struktūros, darbo visuomenės požiūrio, poreikio žmonėms bendrauti, pasikeitimo materialinėmis ir dvasinėmis vertybėmis. Valdymas neatsiejamas nuo darbo organizavimo, pasiskirstymo, žmogaus vietos ir funkcijų kolektyve nustatymo. Valdomas tiek socialinis žmogaus elgesys, tiek visi visuomenės santykiai.

Vadyboje vartojamas valdymo metodo, arba valdymo technikos, terminas gali būti apibrėžiamas kaip valdymo subjekto poveikio būdas valdomajam objektui (valdomai sistemai); valdymo veiklos atlikimo variantas; atskirų valdymo sričių, funkcijų realizavimo būdas.

Metodas – tai tikslo siekimo, veikimo būdas,veiklos tvarka, sąmoningai taikoma kuriam nors tikslui pasiekt; tam tikras poveikis, priemonė, uždavinio sprendimo būdas; tai pažinimo, tyrinėjimo būdas. (Damašienė, 2002, p.76).

Valdymo principams ir metodams turi įtakos valdymo akto tikslas. Tikslas nulemia valdymo metodą, o principai leidžia atsirinkti efektyviausią tikslo pasiekimo metodą konkrečiomis sąlygomis. Principas ir metodas skiriasi tuo, kad principų negalima pasirinkti, jais vadovaujamės, jie būtini. Metodų sudėtis gali keistis atsižvelgiant į tai, kurie principai veiks, kokios bus sąlygos. Principai formuoja metodų sistemą ir atskirus metodus, tačiau pats metodas neturi tokio poveikio valdymo principui.

Valdymo metodai turi būti efektyvūs, orientuoti taip, kad skirtas darbas būtų atliktas kuo geriausiai.

Valdymo metodai – tai poveikis tam tikrai sistemai, kad jos veikla būtų skirta norimam tikslui pasiekti; tai tikslui pasiekti būdai, kuriais valdymo subjektas veikia valdymo objektą, siekdamas užsibrėžto tikslo.

Kaip teigia V. Damašienė (2002), žmogaus veiklą sąlygoja norai, o veiklos motyvus nulemi jo poreikių, interesų sistema. Taigi parenkant valdymo metodą reikia žinoti ir patenkinti poreikius, dėl kurių žmonės buriasi į grupes bendrai dirbti. Žmogaus poreikių esti daug ir įvairių, jie įvairiai klasifikuojami, skiriamos įvairios jų grupės, hierarchijos lygiai. Poreikius priimta klasifikuoti į materialius, moralinius (dvasinius) ir organizacinius (žmonių poreikius burtis į grupes

Valdymo procese iškeltų tikslų siekiama tam tikrais metodais. Valdymo metodai – tai visuma būdų, kuriais daromas kryptingas poveikis darbuotojams ir gamybiniams kolektyvams siekiant koordinuoti jų veiklą.

1. 3. Strateginio valdymo esmė

Firmos strateginis valdymas yra nuolatinis, dinaminis ir nuoseklus procesas, kuriuo remiantis firma laiku prisitaiko prie išorinės aplinkos pokyčių ir efektyviau išnaudoja savo išteklius. Strateginio valdymo procesas leidžia parengti ir įgyvendinti firmos strategijas – sprendimų visumą, apibrėžiančią firmos svarbiausius tikslus ateityje ir veiksmus bei priemones tiems tikslams pasiekti. Teoriniame lygmenyje strateginis valdymas ir strategija susiejami su organizacija, kuri plačiąja prasme suprantama kaip žmones bendrai veiklai jungianti sistema, turinti savo funkcionavimo tikslus ir priemones teims tikslams įgyvendinti. Šitoks platus apibrėžimas kaip organizaciją supranta politinę partiją, šalies vyriausybę, valstybinę įstaigą, kariuomenę, universitetą, įmonę, akcinę bendrovę, profesinę sąjungą ir t.t.

Strateginio valdymo bendrieji principai ir specifika priklauso nuo organizacijos:

· veiklos pobūdžio (produkciją gaminančios ir paslaugas teikiančios organizacijos);

· finansavimo šaltinių (komercinės ir nekomercinės organizacijos);

· nuosavybės (valstybinės ir privačios organizacijos);

· dydžio (mažos ir didelės organizacijos);

· diversifikacijos (vienos ar kelių veiklos sričių organizacijos).

Strategijos esmę plačiau atskleidžia tokie momentai:

· strategija turi tam tikrą konkretizuotą tikslinę orientaciją;

· neatsiejama strategijos dalis yra veiksmai ir priemonės jai įgyvendinti;

· strategija susiejama su tam tikru vidutinės trukmės (3 – 7 metai) perspektyviniu laiko periodu;

· strategija formuojama atsižvelgiant į organizacijos išteklinį potencialą, kuris lemia organizacijos silpnybes ir stiprybes;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1271 žodžiai iš 4220 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.