Strateginis planavimas įmonėse
5 (100%) 1 vote

Strateginis planavimas įmonėse

Paveikslų sąrašas

1.1 pav. Veiksniai išskirti M. Porterio konkurenciniame modelyje 12

1.2 pav. Strateginio proceso planavimo etapai 17

2.1 pav. Reikalavimai strateginio planavimo procedūrai 40

2.2 pav. Įmonės verslo strategijos formavimas 48

3.1 pav. Elme Messer L konkurentų vertikalioji analizė (2003 metai) 55

3.2 pav. Elme Messer L konkurentų vertikalioji analizė (2007 metai) 55

3.3 pav. Elme Messer Lit konkurentų vertikalioji analizė (2003 metai) 56

3.4 pav. Elme Messer Lit konkurentų vertikalioji analizė (2007 metai) 56

3.5 pav7 Elme Messer Lit dujų realizavimo 2002, 2007 metais (horizontali analizė) 58

36. pav. Elme Messer L dujų realizavimo 2002, 2007 metais (horizontali analizė) 59

3.7 pav. Elme Messer Lit dujų realizavimo 2002 metais (vertikali analizė) 60

3.8 pav. Elme Messer Lit dujų realizavimo 2007 metais (vertikali analizė) 60

3.9 pav. Elme Messer L dujų realizavimo 2002 metais (vertikali analizė) 60

3.10 pav. Elme Messer L dujų realizavimo 2007 metais vertikali analizė 60

3.11 pav. Elme Messer Lit dujų pardavimas2003, 2007 metais (horizontali analizė) 62

3.12 pav. Elme Messer L dujų pardavimas2003, 2007 metais (horizontali analizė) 63

Lentelių sąrašas

1lentelė Rinkos situacijos apibūdinimas 18

2lentelė Boston Consulting Group matrica 21

3lentelė Konkurencinių pozicijų matrica 36

4lentelė SWOT analizės pavyzdys 43

Priedų sąrašas

1 priedas Elme Messer L ir Elme Messer Lit konkurentų analizė 77

2 priedas Elme Messer L ir Elme Messer Lit dujų realizavimas pagal segmentus 78

3 priedas Elme Messer L ir Elme Messer Lit dujų pardavimas 79

4 priedas Elme Messer L ir Elme Messer Lit grynųjų pinigų srautai 80

5 priedas Elme Messer L ir Elme Messer Lit kapitalo sunaudojimas 81

Turinys

ĮVADAS 5

1. STRATEGINIS PLANAVIMAS, JO MODELIAI, ETAPAI, KONKURENCINĖS STRATEGIJOS 9

1.1 Strateginio planavimo sąvoka 9

1.2 Strateginio planavimo modeliai 12

1.3 Strateginio planavimo proceso etapai 16

1.4 Strateginės pozicijos rinkoje 18

1.5 Konkurencinės strategijos 20

1.6 Bostono matrica 21

2. STRATEGINIO PLANAVIMO PROCESAS 26

2.1 Išorės aplinkos įvertinimas 26

2.1.1 Makroaplinkos įvertinimas 27

2.1.2 Ūkio šakos aplinka 31

2.1.3 Ūkio šakos ir konkurencinės padėties analizė 34

2.1.4 Konkurentų veiksmų analizė 39

2.2 Vidaus veiksnių analizė 41

2.2.1 SWOT analizė 42

2.2.2 Vidinio profilio analizė 45

2.2.3 Išskirtinė kompetencija, privalumai, trūkumai 46

2.3 Verslo strategijų formavimas 48

2.4 Strateginių planų įgyvendinimas 51

3. ”ELME MESSER L” IR ”ELME MESSER LIT” STRATEGINIŲ PLANŲ PALYGINIMAS 55

3.1 Konkurentų analizė 56

3.2 Dujų realizavimas pagal pramonės segmentus 59

3.3 Dujų pardavimas 61

3.4 Grynųjų pinigų srautai 64

3.5 Kapitalo sunaudojimas 65

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 67

SUMMARY 71

LITERATŪROS SĄRAŠAS: 72ĮVADAS

Strategijos kūrimas nėra vien aukščiausio lygio vadovų reikalas. Didelėse, įvairių šakų organizacijose sprendimai, kokiais požiūriais vadovautis ir kokius naujus žingsnius žengti, priimami aukščiausiojo lygio vadovų, verslo vienetų ir padalinių vadovų, funkcinių padalinių vadovų (gamybos, marketingo ir pardavimų, finansų, darbo išteklių ir t.t.), struktūrinių padalinių, gamyklų, rajonų ir kitų geografinių vienetų vadovų.

Temos aktualumas. Lietuvai ir jos ūkio subjektams integruojantis į Vakarų pasaulio socialinę, ekonominę, kultūrinę bei politinę sistemas strateginio planavimo klausimai tampa vis svarbesni, juk tenka iš esmės transformuoti visas veiklos sritis, nes jos nebetinka naujoms sąlygoms. Žingsniai rinkos link netvirti, sprendimai ne visuomet gerai apmąstyti. Vis dėl to, bet kuri įmonė, veikianti tiek gamybinėje, tiek paslaugų ar kitoje sferoje turi verstis efektyviai bei naudingai sau ir kitiems rinkos dalyviams. Verslo integracija didelę reikšmę turi vadovo ir jo komandos sugebėjimas parodyti savo sugebėjimus strategiškai mąstyti ir įžvelgt sprendimais bei analize savo įmonės ateitį. Planavimas yra susijęs su viskuo, kas gali paveikti organizaciją, įskaitant šalies ūkį, technologiją, ekonominius, socialinius, kultūrinius bei politinius veiksnius. Be strateginio planavimo įmonės ir verslininkai, neturės būdo, kaip konkrečiai įvertinti savo veiklos tikslus. Strateginis planavimas padeda numatyti ir spręsti svarbiausias problemas, susijusias su produktų, paslaugų, jų struktūros, organizacijos elgesio permainomis.

Aptariant šios temos praktinę reikšmę, tikslinga atsakyti į klausimą: „Ar reikia klestinčiai organizacijai rengti strateginį planą?“ žinoma, jei ji nori išlikti stipri ar išplėsti savo veiklos apimtį, jei nori panaudoti savo privalumus (pvz., naują technologiją, savo produktų patrauklią kaina, gerą savo parduotuvių vietą mieste, ir pan.). Tapo aksioma, kad organizacija, kuri siekia normaliai funkcionuoti ir vystytis, numato savo veiklos strategiją. Strategija yra perspektyvinis organizacijos ateities veiklos modelis ir atrodytų, kad dėl to ji turėtų būti gana stabili. Deja, sudėtingoje organizacijos aplinkoje keičiasi ir strateginiai organizacijos tikslai. Strateginis įmonės planas įgaus prasmę tik tuomet, kai bus realizuojamas, įgyvendinamas, turės finansavimą ir visapusiškai pagrįstus tikslus.

Pagrindinis baigiamojo darbo temos pasirinkimo motyvas – jos aktualumas ir pastoviai
didėjantis Lietuvos įmonių vadovų domėjimasis strategijos klausimais, o taip pat vis didesnis dėmesys skiriamas šiam dalykui mokslo srityje. Strateginio planavimo reikšmė, ypač kaip ji suprantama šiuolaikiniame pasaulio strategijos mokslo kontekste, yra pakankamai nauja. Pažymėtina, kad ir anksčiau domėjausi planavimo klausimais – atlikau praktiką, susijusią su strateginiu planavimu, o vėliau rašiau kursinį darbą apie tai kaip jis atliekamas.

Pradinė šio tyrimo idėja buvo įsigilinti į organizacijų strateginio planavimo eigą ir problemas ir patekti pasiūlymus, kaip turėtų būti organizuojamas strateginis planavimas Lietuvos gamybos įmonėse. Šiai idėjai pasiekti pasitelkiau Lietuvos ir Latvijos įmonių praktika strateginių planų kūrime.

Gilinantis į naujausius Lietuvos, Rusijos bei Vakarų šalių mokslininkų veikalus bei atlikus UAB “Elme Messer Lit” ir UAB “Elme Messer L” (Lietuvos, bei Latvijos įmonių) strateginių planų analizę, pastebėjau keletą pagrindinių tendencijų ir išskyriau tokias problemas:

• Daugelis aplinkybių, lemiančių gamybinių įmonių vienos ar kitos strategijos pasirinkimą, yra artimos ar netgi tos pačios, kokios jau buvo įvairiuose Vakarų šalyse, o atskirais atvejais neretai ir dabar yra. Įvairus Vakarų autoriai išsamiai išnagrinėjo šias aplinkybes ir pateikė teorinius jų apibendrinimus.

• Strateginis planavimas, net ir labiausia šiuolaikiškos jo teorijos ir koncepcijos, negali pasiūlyti, kaip kovoti su išoriniu neapibrėžtumu ir spręsti problemas su juo susijusias. Įmonių prisitaikymo prie išorinės aplinkos problema yra kompleksinė, kadangi apima daugybę klausimų, susijusių su įmonės veiklos sąlygomis.

• Sparčiai kintant aplinkai atsiranda pavojus, kad strategija „morališkai pasens“ dar jos kūrimo fazėje, siekiant to išvengti yra modeliuojamos naujos perspektyvos strategijos kūrimo proceso formalizavimui.

Pastarieji teiginiai atspindi mano darbe nagrinėjamos mokslinės problemos esmę. Be abejo, problema vertinant Lietuvos situacijos kontekste, tai kartais gali atrodyti gana tolima perspektyva. Toks požiūris į problemą verčia naujai įvertinti žinomas strateginio planavimo teorijas.

Tyrimo objektas: strateginio planavimo procesas ir būklė, jo tobulinimo galimybės Lietuvoje, bei Lietuvos ir Latvijos panašių gamybinių įmonių strateginių planų palyginimas.

Pagrindiniai mokslinio tyrimo metodai: mokslinė analizė ir interpretavimas (literatūros šaltinių, dokumentų, duomenų iš Interneto ir pan.), sisteminimas, klasifikacija bei palyginimas. Nagrinėjamų problemų specifika lėmė tai, kad darbe nebuvo vadovaujamasi nė viena atskirai paimta teorija ar koncepcija, bet buvo siekiama analizuoti jų skirtingus bruožus ir išskirti tai, kas geriausiai atspindi ir paaiškina dabartinę strateginę planavimo situaciją Lietuvos ir Latvijos gamybos įmonėse. Informaciją apie įmonės strateginių planų kūrimą gavau iš įmonių, kurių planus analizavau trečioje dalyje, vadovų ir darbuotojų, kurie tuos planus sudarinėja, palaikydama su jais ryšį elektroninio pašto pagalba.

Literatūros analizė parodė, kad strateginio planavimo temai, kurią aš pasirinkau savo baigiamajam darbui, Lietuvoje skiriama nepakankamai daug dėmesio. Taip yra gal būt todėl, kad lietuviškoji valdymo teorija yra pakankamai jauna, palyginus su vakarietiška. Lietuvoje įmonių strategijų klausimus tyrinėjančių specialistų darbuose pastebima ryški tendencija, kad visi tyrinėjimai yra daugiau teorinio pobūdžio, o klausimai, apie strategijos rengimo ir įgyvendinimo praktiką, yra nepakankamai išanalizuoti. Rašydama šį darbą, susidūriau su literatūros lietuvių kalba apie strateginį planavimą trūkumu, kadangi dažniausiai straipsniai ar veikalai buvo tiesiog užsienio autorių darbų vertimai. Pažymėtina, kad nėra gausu strateginio planavimo situaciją bei problemas apibrėžiančių studijų, pritaikytų Lietuvos įmonėms. Todėl daugiau rėmiausi vertimais į rusų kalbą, o ypač МcDonald “Strategic Planning of Marketing” (iš anglų kalbos) ir Waarst and Reventlow “Opgaversamling til Vilksomhedsokonomi“ (iš danų kalbos), bei kai kuriais lietuvių autorių veikalais : G.T. Palubinsko „Strateginio planavimo procesas“, R.Jucevičiaus monografija “Strateginis organizacijų vystymas”. Labai naudinga informacija buvo gauta ir iš mokslinių straipsnių, konferencijų medžiagos ir pan. Lietuvoje tarp įmonių strategijų klausimus tyrinėjančių specialistų galima išskirti Bartoševičienės V., Auruškevičienės V., Bagdono E. ir kitų autorių darbus.

Darbo apribojimai ir sunkumai. Iškilo problemų, ruošiant praktinę darbo dalį. Joje nusprendžiau išanalizuoti egzistuojančių įmonių planus, siekiant palyginti kaip strateginio planavimo teorija yra naudojama praktikoje. Strateginį planą, net ir mokslo tikslams, buvo labai sunku gauti, nes vis dėl to tai įmonės konfidencialus, įvairią informaciją teikiantis dokumentas. Taigi ne kiekvienos įmonės vadovas sutinka savo ateities vizijomis dalintis su kitais, nes versle informacijos nutekėjimas gali suvaidinti lemiamą vaidmenį.

Šiame darbe yra 76 puslapiai, 4 lentelės ir 13 paveikslų, darbas papildytas 5 priedais. Darbe išskirtos 3 pagrindinės dalis, kuriose nagrinėjama įmonės strategijos rengimo problematika, apibendrintos įvairių
pozicijos strategijos ir strateginio proceso rengimo klausimais.

Pirmoje dalyje aptariama strateginio planavimo sąvoka ir strateginio planavimo naudingumas įmonei. Taip pat išskiriami strateginio planavimo modeliai, strateginio planavimo proceso etapai bei analizuojamos įmonės užimamos strateginės pozicijos rinkoje.

Antrosios baigiamojo darbo dalies analizės objektas – strateginio planavimo procesas bei jo stadijos, įmonės išorinė ir vidinė aplinka, jų analizių procesas ir stadijos, taip pat įmonės išskirtinės kompetencijos, jos privalumai, trūkumai, jos silpnosios ir stipriosios pusės.

Trečioje dalyje atliekamas UAB ”Elme Messer Lit” ir UAB “Elme Messer L” įmonių kai kurių strateginių planų dalių (konkurentų analizės, dujų pardavimo, dujų pardavimo pagal pramonės segmentus, kapitalo pasikeitimo ir grynųjų pinigų srautų) palyginimas ir horizontalios ir vertikalios analizės. Šios įmonės leido išsamiau išanalizuoti jų planus, kad galėčiau juos palyginti ir pateikti savo pasiūlymus, kaip juos geriau įgyvendinti kitais metais, susitinkant su mažiau problemų ir neapibrėžtumu.1. STRATEGINIS PLANAVIMAS, JO MODELIAI, ETAPAI, KONKURENCINĖS STRATEGIJOS

Organizacijos ateities strategijos nustatymas yra strateginis pasirinkimas. Strateginis pasirinkimas apima kūrimą strateginių alternatyvų, pagrįstų tikslais, vidiniais pranašumais ir trūkumais ir išorinėmis organizacijos galimybėmis bei grėsmėmis. Alternatyvinės strategijos yra tiriamos ir pasirenkama viena iš jų.

1.1 Strateginio planavimo sąvoka

Strateginis planavimas – tai problemos sprendimo procesas, siekiant pritaikyti organizaciją jos ateities aplinkai. Tai yra procesas, kuriam vykstant būtina numatyti įvykius ir spręsti, kas įmanoma ir būtina padaryti, kad organizacija pasinaudotų galimybėmis ir gautų naudos, ir apsisaugotų nuo visko, kas trukdo jos sėkmei ir gresia išlikimui.

Formaliai strateginio planavimo esmę išreiškia nuolatinis galimybių ir grėsmių, išorinių bei vidinių pranašumų ir trūkumų nustatymas, siekiant priimti kuo geresnius sprendimus galimybėms panaudoti ir išvengti grėsmių.

Strateginio planavimo proceso tikslas – nuolat nagrinėti organizacijos veiklą tiek dabarties, tiek ateities požiūriu ir numatyti strategines permainas, kad organizacija žengtų į įsivaizduojamą ateitį sėkmingai (Palubinskas, 1997, p.23-24).

Strateginis mąstymas ir apgalvota strategijos vadyba teikia organizacijai daug privalumų. Vienas svarbiausių privalumų tas, kad strateginiame planavime akcentuojama organizacijos konkurencinė prigimtis. Strateginio planavimo procesas vadovui leidžia analitiškiau mąstyti apie organizaciją, jos aplinką ir naudingo veikimo įvairias galimybes. Kadangi organizacija vis geriau pažįsta išorinę aplinką. Savo trūkumus bei pranašumus, tai jos galimybės daryti veiksmingus savo strategijos pakeitimus yra daug didesnės (Fry, Stoner, 1987, p.7-8).

Antrasis svarbus strateginio planavimo privalumas tas, kad strateginis planas nustato įmonės ribas ir nurodo formalią organizacijos kryptį. Tai padeda savininkams, vadovams ir tarnautojams sutelkti dėmesį į konkrečius tikslus ir aktyviai jų siekti.

Trečiasis svarbus strateginio planavimo privalumas tas, kad jis leidžia vadovui imituoti popieriuje ateitį – tai nebrangus metodas, padedantis vadovui daryti geresnius sprendimus, įžvelgiant ateities galimybes ir grėsmes (Steiner, 1979, p.47). Organizacija gali panaudoti permainas kaip konkurencingumo didinimo priemonę, kai parengiamos prisitaikymo prie kintančios aplinkos alternatyvos.

Pagrindinė strateginio planavimo idėja – „idealios organizacijos“ modelio sudarymas. Norint pasiekti šią idealią būseną, ideali organizacija iš pradžių „kuriama“ popieriuje, o po to idėja turi būti modifikuojama iki tokio lygio, kad visas „idealias idėjas“ galima būtų įgyvendinti veikloje ir kad šis tikslas taptų maksimaliai pasiekiamas. To pasiekoje, visi organizacijos išgyvenimo sprendimų priėmimo būdas, informacija, operatyviniai planai, kontrolės ir kitos sistemos – turi būti suderintos su strateginiu planu, kuris apsprendžia ilgalaikius tikslus ir realius „idealaus tikslo“ siekimo ateityje. Neturint strateginio plano, beveik neįmanoma surasti vienintelį ir optimaliausią kelią, kokius pakeitimus visų pirma reikia padaryti įmonėje ir kokius išteklius tam naudoti – juk kiekvienas funkcinis vadovas koncentruos dėmesį „savo“ problemos sprendimui gauti, tai yra bus svarbus kiekvienas funkcinis padalinys atskirai – be strateginio plano, o „bendrai“ apie įmonės problemas niekas nekalbės.

Organizacijos ateities modelio realizavimo priemonių kompleksą priimta vadinti strategija (Zakarevičius, 1999, p.252). Apibrėžiant, kas yra strategija, svarbu skirti du dalykus. Strategija gali būti suprantama kaip koncepcija ir kaip procesas (Mintzberg, 1998, p.186).

Strategija sudaro keturi pagrindiniai elementai: sritis, išteklių paskirstymas, konkurenciniai pranašumai ir sinergetika (Palubinskas, 1997, p.139).

1. Sritis apibrėžia rinkas, kuriose organizacija konkuruos;

2. Išteklių paskirstymas rodo, kaip organizacija planuoja paskirstyti savo išteklius;

3. Konkurencinis pranašumas yra pranašumų, kuriuos turi organizacija, palyginti su konkurentais, numatymas;

4. Sinergetika yra mastas, kuriuo įvairūs verslai
organizacijos viduje gali remtis vienas kitu.

Planavimas yra susijęs su viskuo, kas gali paveikti organizaciją, įskaitant šalies ūkį, technologiją, socialinius bei politinius veiksnius. Strateginis planavimas padeda numatyti ir spręsti svarbiausias problemas, susijusias su produktų, paslaugų ir jų struktūros, organizacijos elgesio permainomis.

Taigi, organizacijos strategija suformuluoja ir apibūdina (Zakarevičius, 1999, p.254):

1. Ilgalaikius (strateginius) tikslus;

2. Tikslų realizavimui reikalingus išteklius ir jų įsigijimo galimybes bei būdus;

3. Veiklos etapus, priemones, metodus, kurie bus įgyvendinti realizuojant tikslus.

Formaliai strateginio planavimo esmę išreiškia nuolatinis galimybių ir grėsmių, išorinių bei vidinių pranašumų ir trūkumų nustatymas, siekiant priimti kuo geresnius sprendimus galimybėms panaudoti ir išvengti grėsmių. Firmos strategijos esmę plačiau atskleidžia šios charakteristikos:

1. Strategija turi tam tikrą konkretizuota tikslinę orientaciją;

2. Neatsiejama strategijos dalis yra veiksmai ir priemonės jai įgyvendinti;

3. Strategija kuriama atsižvelgiant į firmos išteklių potencialą.

Strateginio planavimo tikslas – nuolat nagrinėti organizacijos veiklą tiek dabarties, tiek ateities požiūriu ir numatyti strategines permainas, kad organizacija žengtų į įsivaizduojama ateitį sėkmingai.

Pagrindinis strateginio planavimo uždavinys – yra vadinamojo strateginio pertraukiamumo, galinčio turėti neigiamų darinių, numatymas (Hunger, 1995, p.221).

Strateginio planavimo prasmė yra vadovybės daromų veiksmų ir sprendimų visuma, padedanti organizacijai įgyvendinti ilgalaikius tikslus. Strateginis planavimas – įrankis valdymo sprendimams priimti, naujovėms įdiegti ir pokyčiams realizuoti.

Kad aplinkoje esančios galimybės būtų panaudotos, visų pirma reikia resursų: finansų, žmonių, veiklos partnerių, įrenginių, informacijos ir t.t.

Strateginio planavimo funkcijos:

1. Sunkumų mažinimo;

2. Motyvavimo;

3. Prognozavimo;

4. Saugumo;

5. Optimizavimo ir dokumentavimo;

6. Koordinavimo ir integravimo;

7. Tvarkymo ir kontrolės;

8. Mokymo (Iljin, 1998, p. 118).

Strategijos planavimas yra nenutrūkstamas procesas. Jį sudaro daug glaudžiai susijusių veiksmų. Bet kurio proceso elemento pasikeitimai neišvengiamai veik kitus elementus. Taigi, veikiant ženklioms elementų permainoms ir siekiant apsisaugoti nuo pasenusių strategijų, planavimo procesas turi būti nuolatos kontroliuojamas bei tobulinamas.

Strateginis planavimas – tai problemos sprendimo procesas, siekiant pritaikyti organizaciją jos ateities aplinkai. Tai yra procesas, kuriam vykstant būtina numatyti įvykius ir spręsti, kas įmanoma ir būtina padaryti, kad organizacija pasinaudotų galimybėmis ir gautų naudos, apsisaugotų nuo visko, kas trukdo jos sėkmei ir gresia išlikimui.

1.2 Strateginio planavimo modeliai

Planavimo teorijoje yra sukurta keletą modelių, aprašančių įvairius organizacijų ir skirtingus strateginio planavimo tipus jose. Keturi tokie modeliai padeda vadybininkams suprasti, kaip jų firmos strategija priklauso nuo aplinkos. Bet universalaus modelio, tinkančio bet kuriai įmonei nėra, dažniausiai naudojami keli modeliai:

1. Adaptacinis;

2. Konkurencinis;

3. Portfelio;

4. Išlikimo.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2552 žodžiai iš 8502 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.