Kodėl atsirado struktūriniai fondai?
Skirtumų tarp Europos Bendrijos regionų buvo nuo pat pradžių (ryškiausias pavyzdys – atsiliekantys Italijos pietų regionai). Šie skirtumai dar labiau išryškėjo į ją įstojus tokioms šalims kaip Airija, Graikija, Ispanija ir Portugalija. Kai kurių rajonų BVP skirtumas siekia 3.5 karto, nedarbo rodikliai – iki 7 kartų. Tokių regioninių socialinių ir ekonominių skirtumų sumažinimas ir tolygios visos ES raidos skatinimas yra vienos iš bendrųjų ES politikos dalių – regioninės politikos – tikslas.
ES regioninę politiką galima laikyti struktūrinės politikos sudedamąja dalimi, kuri įgyvendinama pasitelkus ES Struktūrinius fondus ir Sanglaudos fondą. Europos Sąjungos struktūrinių fondų rūšys
Europos regioninės plėtros fondas – didžiausias struktūrinis fondas. Jo lėšos sudaro apie pusę visų struktūrinių fondų biudžeto. Fondas numato:
• investicijas į gamybą, siekiant sukurti ir iš saugoti ilgalaikes darbo vietas;
• investicijas į infrastruktūrą (keliai, telekomunikacijos, energetika) siekiant sujungti centrinius ES regionus su periferiniais;
• investicijas, padedančias atgaivinti krizę išgyvenančius pramonės, žemės ūkio rajonus;
• darbo vietų kūrimą bei paramą smulkiam ir vidutiniam verslui (įmonių konsultavimas, rinkos tyrimai, moksliniai tyrimai);
• technologijų plėtrą, vietinės infrastruktūros plėtrą.
Pirmasis buvo įkurtas Europos socialinis fondas. Jis skirtas remti „minkštas“ investicijas t.y. investicijas į į mokymus, į aktyviąsias darbo rinkos priemones, užimtumo problemų sprendimą. Kuriantis bendrai darbo rinkai, turtingosios šalys nusprendė, kad joms geriau investuoti į neturtingųjų šalių darbo rinkas, nei stengtis likviduoti bedarbių antplūdžio iš kitų šalių sukeltas pasekmes. Europos socialinis fondas skirtas finansuoti :
• švietimą ir profesinį mokymą;
• paramą įsidarbinant;
• mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą (specialistų mokymas mokslinio trimo įstaigose);
• socialinės ekonomikos projektus (padeda sukurti privačias vaikų priežiūros įstaigas);
• švietimo ir profesinio mokymo sistemų tobulinimą (keliant darbuotojų kvalifikaciją).
Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas. Orientavimas laikomas ES struktūrinės politikos dalimi (tačiau šio fondo negalima painioti su bendrąja žemės ūkio politika, kuriai skirta beveik pusė ES biudžeto – tiesioginėms išmokoms žemdirbiams ir pam.), nes teikia paramą diegiant naujus ūkininkavimo metodus , plėtojant alternatyvią ekonominę veiklą kaimo vietovėse (pva., kaimo turizmą). Šis fondas bus tarsi dabar Lietuvoje veikiančios SAPARD programos tęsinys.
Žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas buvo įkurtas, kai į ES įstojo Švedija, Suomija – turtingos šalys, tačiau jų gyventojų dalis yra visškai priklausomi nuo žvejybos sektoriaus. Ši problema bus aktuali ir Lietuvai. Žuvininkyste besiverčiantys regionai, šalimis stojant į ES, gali nukentėti dėl nustatytų žuvininkystės kvotų, todėl žmonėms skiriama tiesioginė parama, mokamos pašalpos norintiems pasitraukti iš žuvininkystės bei remiamos iniciatyvos siekiant perorientuoti tų regionų gyventojus į kitas verslo sritis.
Neformaliai penktuoju struktūriniu fondu vadinamas Sanglaudos fondas. Jis skirtas finansuoti stambius kelių tiesimo ir aplinkos apsaugos projektus. Šiuo metu iš Sanglaudos fondo pagalbą gauna keturios ES šalys: Graikija, Ispanija, Portugalija ir Airija. Lietuvai šis fondas bus tarsi ISPA programos tęsinys. Šis fondas skiriamas tik toms ES šalims, kurių BVP vienam gyventojui neviršija 90 proc. ES vidurkio. Tai yra gan dosnus fondas, jis gali finansuoti iki 85 proc. projekto vertės. Nuo kitų struktūrinių fondų jis skiriasi dar ir tuo, kad kiekvienas finansavimui pateiktas projektas svarstomas atskirai, o sprendimas dėl finansavimo priimamas Briuselyje.ES struktūrinių fondų administravimas Lietuvoje
ES struktūrinius fondus Lietuvoje administruoja vadovaujančioji, mokėjimo, tarpinės, įgyvendinančiosios institucijos ir Priežiūros komitetas.
Vadovaujančioji institucija – LR finansų ministerijos Finansinės paramos departamentas – yra atsakinga už Bendrojo programavimo dokumeto įgyvendinimo priežiūrą, administracinės sistemos sukūrimą ir procedūrų parengimą.
Mokėjimo institucija tvarko visų gaunamų ES lėšų apskaitą ir nustato finansines procedūras, susijusias su ES lėšų paskirstymu, išmokėjimu ir apskaita. Jos funkcijas atliks LR finansų ministerijos Nacionalinio fondo departamentas.
Tarpinės institucijos rengia pavienių BPD priemonių finansavimo planus ir atsako už jų įgyvendinimą. Tai – Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija, Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie LR Vyriausybės.
Įgyvendinančios institucijos skelbia projektų paraiškų konkursus, vertina projektus, prižiūri jų įgyvendinimą, informuoja, pataria projektų teikėjams. Tai:
• Aplinkos projektų valdymo agentūra,
• Transporto investicijų direkcija prie Susisiekimo ministerijos,
• VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra,
• Žmogiškųjų išteklių plėtros
programų paramos fondas,
• Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos,
• VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.
Priežiūros komitetas – pagrindinė Bendrojo programavimo dokumento įgyvendinimo priežiūros institucija, kuri tvirtina BPD priedą, periodiškai vertina, kas nuveikta siekiant BPD nustatytų tikslų, siūlo vadovaujančiajai institucijai. BPD pakeitimus, svarsto kitų institucijų siūlymus.
http://www.varena.lt/ekonomika/verslininkams.php?id=182&detail=yes
Smulkaus ir vidutinio verslo plėtra
Labai svarbus faktorius konkurencingumo ir verslumo skatinimui – smulkaus ir vidutinio sektoriaus plėtra.Smulkus ir vidutinis verslas išlieka vienu pagrindinių ekonomikos augimo ir naujų darbo vietų kūrimo šaltiniu. Lietuva praėjusių metų balandžio mėn. pasirašė Europos mažųjų įmonių chartiją ir tuo įsipareigojo remti smulkų ir vidutinį verslą chartijoje numatytose srityse. Vien tik šalyse kandidatėse yra apie 6 mln. SVV įmonių, kurios sukūrė 72 proc. darbo vietų. ES šalyse veikia apie 20 mln. tokių įmonių, jos sukūrė 2/3 visų darbo vietų. Kita vertus, smulkus ir vidutinis verslas ES sukuria 70-80 proc. BVP, Lietuvoje 2000 m. ši dalis sudarė 33 proc. Tad norint pasiekti tikrą ekonomikos suklestėjimą labai svarbu toliau gerinti verslo aplinką Lietuvoje ir vytis ES šalių lygį.
Iki 2015 m. ilgalaikėje strategijoje numatomos tokios SVV strateginės kryptys, Lietuvai tapus ES nare: aktyvinti SVV įmonių steigimąsi; skatinti inovacijų ir technologijų diegimą; didinti Lietuvos įmonių konkurencingumą; skatinti bendradarbiavimą su ES šalimis; įgyvendinti regioninės plėtros politiką; kelti SVV įmonių darbuotojų kvalifikaciją; plėtoti SVV infrastruktūrą.
Iš Europos regioninės plėtros fondo pirmaisiais trimis narystės metais planuojama skirti apie 203 mln. EUR gamybinio sektoriaus ir paslaugų plėtrai (gamybinio sektoriaus ir paslaugų plėtra apima 4 prioritetus: pramonės ir verslo plėtros skatinimas; pramonės ir verslo aplinkos gerinimas; informacinių paslaugų plėtra; turizmo infrastruktūros vystymas).