Studentų mokymosi sąlygos vpu bendrabučiuose
5 (100%) 1 vote

Studentų mokymosi sąlygos vpu bendrabučiuose



Turinis

1. Teorinė medžiaga.

2. Tyrimo tikslas ir aktualumas.

3. Rezultatų analizė.

1) demografiniai duomenys;

2) duomenų statistinė analizė;

3) duomenų interpretavimas;

4) išvados.

Literatūra

Priedai

1. Teorinė medžiaga.

Q tipo diagnostinių duomenų rinkimas.

Esmė ir paskirtis. Q tipo (anglų kalbos žodis question- klausimas) duomenys yra ne kas kita kaip L tipo duomenų forma. Bendra duomenų rinkimo kryptis gali būti nusakyta taip. Diagnozuojamiems pateikiami tam tikrą tikrovės aspektą apibūdinantys sakiniai, turintys teiginių, klausimų, probleminių situacijų pavadinimų pavidalą, o šie savo nuožiūra pasirenka vieną iš nurodytų atsakymų.

Pasirinkimui teikiamų atsakymų variantai priklauso nuo požymio pobūdžio; keli pavyzdžiai tokie:

1). Klausimas prasideda jungtuku ar, atsakymų variantai – taip, ne (dichotominė skalė); taip, nežinau, ne (ranginė trijų balų skalė);

2). Klausiama kaip dažnai; atsakymo variantai – dažnai, dažnumas vidutinis, retai (ranginė trijų balų skalė);

3). Klausimui kaip vertinate pateikiami atsakymai: teigiamai, daugiau teigiamai negu neigiamai, daugiau neigiamai negu teigiamai , neigiamai (ranginė keturių balų skalė);

4). Išsakomas teiginys; jis vertinamas vienu iš atsakymų sutinku. Tikriausiai sutinku, nežinau, greičiausiai nesutinku, nesutinku (ranginė penkių balų skalė);

5). Prašoma parinkti priimtinus požymius, savybes, veiklos būdus ir panašiai; pateikiami visi galimi rinkimosi variantai (skalė nominalinė, galimi vienas ar keli atsakymai).

Diagnostinę priemonę sudaro teiginių, klausimų, situacijų pavadinimų, jiems priskirti atsakymų sąvadas; tokia priemonė paprastai vadinama klausimynu. Galima teigti, kad Q tipo diagnostiniai duomenys yra susisteminta ir statistinei analizei parengta L tipo kokybinė informacija. Skirtumas tas, kad diagnozuojamajam pateikiama daug klausimų: atsakymai į juos išreiškiami jiems priskirta kokybine (rangine ar nominaline) skale. Galimi atsakymai klausimyne išreikšti kokybiškai, tačiau tyrėjas juos koduoja skaitmenimis arba raidėmis; nulis vartojamas, kai diagnozuojamasis nepateikė atsakymo ir nuo nutylėjimo neįmanoma interpretuoti, pavyzdžiui, laikyti jį tolygiu atsakymui „nežinau“. Kai respondentas pažymi vieną iš kokybinių įverčių, tyrėjas jį perkelia į skaitmeninę sistemą.

Atsakymų visuma interpretuojama kaip diagnozuojamos savybės charakteristika, kuri gali būti išreikšta kokybiškai ir kiekybiškai. Tačiau, skirtingai negu L tipo duomenų rinkimo situacijose, diagnozuojamasis įverčius pateikia jų nemotyvuodamas, dažniausiai pirmojo įspūdžio skatinamas ir paprastai jų nekeičia. Ši aplinkybė vienu atžvilgiu palankiai, kitu – nepalankiai veikia klausimyno diagnostinį vertingumą.

Pagal diagnozuojamų asmenybės savybių pobūdį visus klausimynus galima suskirstyti į keturias grupes. Giluminių asmenybės savybių diagnostikai skiriami klausimynai dažniausiai yra standartizuoti, juos paprastai naudoja klinikinės praktikos specialistai (psichiatrai, psichologai). Diagnozuojamos asmenybės savybės susijusios su aukštosios nervinės sistemos veikla, bent iš dalies genetiškai lemiamas, todėl santykinai patvarios (intravertiškumas – ekstravertiškumas, vyriškumas – moteriškumas, įtaiglumas, empatiškumas, hiperaktyvumas, emocionalumas ir panašiai); jų kiekybinį įvertį diagnozuotojas transformuoja, klientui (pacientui) pateikia tik kokybinį interpretavimą. Suvokęs šio interpretavimo esmę. Diagnozuojamasis lengviau prisitaiko prie socialinės aplinkos, mokosi save valdyti, sąmoningai formuojasi tuos charakterio bruožus, kurie maskuoja nepalankius prigimtinius ypatumus. Kitaip sakant, šios grupės individualių ypatumų diagnostikos pagrindu kuriama asmens saviugdos sistema (arba individas neįžiūri reikmės, nesiryžta tokios sistemos realizuoti).

Veiklos poreikiams bei interesams apibūdinti skirtus klausimynus dažniausiai taiko profesinio orientavimo specialistai; tačiau kryptingo ugdymo laiko pratęsimas iki vaikystės pabaigos, mokymo diferencijavimas, visuomenės poreikis anksti atskleisti vaikų galimybes ir ugdytojus skatina taikyti šią diagnostikos priemonę bent preliminariam sprendimui apie ugdytinio dalykinius siekius, Sudarant klausimynus, vadovaujamasi dviem pagrindiniais teiginiais: pirma, žmonių veiklos sritys yra lygiavertės, diagnozuojant neturi būti siejamos su viešąja nuomonę; antra, kiekvienas žmogus turi teisę siekti įvairios veiklos, diagnozuotojo paskirtis – įvertinti šiuos įsisąmonintus ar neįsisąmonintus poreikius.

Bendrosioms vertybinėm orientacijoms (kartais dinaminėmis) diagnozuoti skirti klausimynai nėra paplitę. Nors teoriškai tokios orientacijos yra labai svarbus ugdymo tikslas (pavyzdžiui, atsakingumas, socialinis aktyvumas, komunikabilumas, ryžtingumas, savitvarda ir panašiai), ugdytojai ne visada priima jas kaip diagnostikos reikalaujantį ugdymo tikslą; savo ruožtu šios orientacijos retai kada yra psichologinio konsultavimo objektas. Tačiau edukologijos teorijoje ir ugdymo praktikoje vis labiau įsitvirtina idėja, jog tikslus reikia formuluoti kaip ugdytinio kompetencijas. Šiuo terminu pabrėžiama ugdytinio įgytų žinių, dalykinių bei protinių gebėjimų ir
vertybinių orientacijų vienovė,. Todėl bendrosios vertybinės orientacijos, kurios natūraliai įgyja kompetencijų struktūrinio komponento statusą, turėtų būti reikšmingas pedagoginės diagnostikos objektas. Be abejo, klausimynai gali būti itin naudinga diagnozavimo priemonė.

Socialinės vertybinės orientacijos be išlygų laikomos religinio, visuomeninio, politinio, dorovinio, estetinio auklėjimo tikslas. Tačiau šios vertybinės orientacijos yra pernelyg susijusios su socialine situacija, todėl klausimynai kaip jų diagnozavimo priemonės vartojami iš esmės tik mokslinio darbo tyrimo tikslu. Tiesa, yra bandymų juos taikyti kaip socialinės diagnostikos priemonę – diagnozuoti konkrečių vertybinių orientacijų funkcionavimą didesnėse grupėse, net įvairiose šalyse, tačiau tokius atvejus tikslingiau priskirti mokslinio tyrimo, o ne ugdymo praktikos sferai.Pagrindinės klausimynų rūšys. Nors klausimynų įvairovė didelė, santykinai skiriamos tokios pagrindinės jų rūšys: 1) aprašas, 2) socialinių nuostatų skalė, 3) anketa. Anketomis atskleidžiamos pedagogui rūpimos socialinių bei pedagoginių reiškinių tendencijos. Tačiau anketos paprastai siejamos su masine apklausa ir duomenų statistinių apdorojimu; kai diagnozuojamas ugdymas mažoje grupėje (klasėje, studentų grupėje), anketos terminas nevartotinas; tačiau visos institucijos pedagoginių reiškinių apibūdinimui anketos būna naudingos. Dėl tos pačios masiškumo priežasties patogiausios yra anketos su uždaro tipo klausimais (kai pateikiami visi galimi atsakymo variantai, o respondentas tik pažymi pasirinktus vieną ar kelis atsakymus). Atviri klausimai taikomi tada, kai tyrėjas nepajėgia iš anksto numatyti ir sugrupuoti respondentų atsakymų; labai dažnai reikia susipažinti su galimų atsakymų turiniu. Atvirų klausimų analizė reikalauja didesnių tyrėjo darbo sąnaudų, todėl tokie klausimai dažniausiai taikomi pilotiniuose (parengiamuosiuose) anketos rengimo etapuose. Kai taikoma anoniminė anketa, joje būtina numatyti visus papildomus klausimus, kurie gali dominti tyrėją, nes tokios anketos duomenys sudaro uždarą masyvą, kurio neįmanoma papildyti kitų šaltinių duomenimis. Aišku, kai diagnozuotojui respondentai yra žinomi (pastarieji pasitiki anketuotoju ir nevengia pažymėti autorystę), jų atsakymus galima papildyti kitais duomenimis apie patį respondentą. Vienas iš variantų – stereoanketos, kai tuos pačius klausimus atsako ugdytiniai, jų mokytojai bei tėvai, ugdytinio anketos duomenys papildomi mokytojų ar tėvų vertinimais ir panašiai. Anketų pranašumas – surinktos informacijos masiškumas, o tai itin svarbu ugdymo reiškiniams apibūdinti. Tačiau anketavimu dažniausiai diagnozuojamas ne pats socialinis pedagoginis reiškinys, o respondentų nuomonė apie jį; todėl anketavimo rezultatus būtina labai atsargiai interpretuoti.

Šiuo metu Jūs matote 41% šio straipsnio.
Matomi 1085 žodžiai iš 2628 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.