Suaugusiuju ugdymo specifi6kumas
5 (100%) 1 vote

Suaugusiuju ugdymo specifi6kumas

TURINYS

Įvadas 3 psl

Mokymas 4 psl

Suaugusiųjų mokymosi motyvacija 5 psl.

Mokymasis visą gyvenimą 6 psl.

Suaugusiųjų švietimas 7 psl.

Nuotolinis mokymas kaip švietimo būdas 9 psl.

Auklėjimas 10 psl

Išvados 13 psl.

Literatūros sąrašas 14 psl.

ĮVADAS

Ugdytiniu suprantamas visų amžiaus tarpsnių ir visų socialinių padėčių žmogus. Žmogaus kaip ugdytinio samprata integruoja žinias apie žmogaus fizinę sandarą, psichiką, socialinį veidą, asmenybę bei jos pažinimą, apie žmogaus sielą. Šiuolaikiniu požiūriu žmogus yra tikrovės fenomenas, kurį galima nagrinėti įvairiais aspektais, ir todėl jį tiria daugelis mokslų. Visų pirma žmogus yra žemėje egzistuojančių organizmų raidos aukščiausioji pakopa (homo sapiens). Jo istorinę raidą vis pilniau atskleidžia filogenetinė antropologija, fiziologija, palentologija. Žmogaus kaip fizinės būtybės bendrąsias problemas taip pat nagrinėja gamtamokslinė antropologija Pavienio žmogaus kūniškajam egzistavimui įvardyti paprastai vartojamas individo terminas. (18)

Žmogus keičiasi visą savo gyvenimą, kinta žmogaus gyvenimo trukmė, kinta ir jo amžiaus skirstymas etapais. Kada žmogų galima pavadinti suaugusiu ir kaip tuomet apibūdinti suaugusių ugdymą? LR įstatymai suaugusiu pripažįsta 18 sulaukusį asmenį, taigi šiuo atžvilgiu suaugusių ugdymą galima apibūdinti kaip ugdymą asmenų kurie yra ne jaunesni kaip 18 metų.

1 MOKYMAS

1971m. išleistoje E. Foure studijoje akcentuojama, kad teisė mokytis ir gauti gyvenimui bei veiklai reikalingą informaciją yra prigimtinė žmogaus teisė, todėl švietimo sistema turi būti taip organizuota, kad kiekvienas žmogus, turįs savarankiško sprendimo teisę, bet kuriame savo amžiaus tarpsnyje ir bet kurioje geografinėje savo gyvenimo vietovėje turėtų galimybę mokytis tokia forma, kokia jam labiausiai prieinama, ir tokiu intensyvumu ir tempu, kuris atitinka jo gabumus ir galimybes. (1)

Kalbant apie besimokančius suaugusiuosius galima išskirti 4 dalykus:

1. Mokymosi procesą suvoia kaip kelią nuo nepriklausomybės į savarankiškumą.

2. Mokymosi metu pasinaudoja turima patirtimi.

3. Yra pasiruošę mokytis, kai pasijunta naujuose vaidmenyse.

4. Nori problemas spręsti ir įgytas žinias taikyti nedelsiant.

Suaugusių mokymas skirstomas į formalų ir neformalų. Jų charakteristika pateikiama pirmoje lentelėje. (2)

1 lentelė.

Kriterijai Formalusis Neformalusis

Tikslas Nurodo programa Daugialypis

Turinys Nustatytas iš anksto Gali būti žinomas iš anksto (konsensusas)

Metodai Moduliai / nustatyta iš anksto Moduliai / koreguojama

Tempas Diktuoja programa Diktuoja besimokantieji

Įvertinimas Nustatytas standartas (sertifikatas) Besimokantieji (su andragogu)

Naujausiuose dokumentuose jau įteisintos trys formos – formalus, neformalus ir savaiminis mokymasis, tačiau mokymosi visą gyvenimą strateginių veiksmų plane ryškėja akcentas tik dviems sritims – formaliam ir neformaliam mokymuisi. (16)

Suaugusiųjų “mokymosi variklis” yra jų sąmoningas noras mokytis. Suaugęs žmogus mokosi to, kas jam idomu, arba to, ko jo nuomone jam reikia. Jis mokosi to, ko jam reikia bendruomeniniame gyvenime, darbe arba laisvalaikiu.

Laiką kada pradėti mokytis, lemia giluminis asmens noras, poreikis ko nors išmokti. Jei tokio poreikio, sąmoningo apsisprendimo mokytis suaugęs žmogus neturi, jis mokytis ir nepradeda.

Mokymosi tempą diktuoja besimokančiojo daromos pažangos suvokimas. Besimokantysis sąmoningai ar ne, priklausomai nuo ankstesnės patirties konkrečioje sityje, nuo ankstesnės patirties tokiose ar panašiose situacijose ir nuo konkrečios dabartinės patirties mokymosi procese pasirenka jam priimtiną mokymo(si) stilių:

1. Andragoginį – jei jis turi šioje srityje patirties ir jaučia norą atrasti, kurti, norą “daryti pats” ir dabar.

2. Pedagoginį – jei šioje srityje yra “visiškai žalias”

Mokymosi procesą inicijuoja besimokantysis, todėl jo mokymosi motyvacija yra didelė. Ją galima tik sumažinti ar visai sunaikinti.(2)

2 SUAUGUSIŲJŲ MOKYMOSI MOTYVACIJA

Kiekvienos veiklos pradžia, vystymas ir sėkmė ar nesėkmė priklauso nuo motyvo, todėl labai svarbu tirti mokymosi motyvaciją. Akcentuotina, kad nors tyrimams skiriama labai daug dėmesio mokslininkų,
bet mokymosi motyvacija (ypač suaugusiųjų mokymosi) yra tirta palyginti nedaug.

Motyvas – vidinė veikimo priežastis. Motyvų seka, reguliuojanti žmogaus veiklą ir santykius su aplinka, vadinama motyvacija. Ji ne tik sukelia veiksmus, bet ir suteikia jiems kryptį, nuo jos priklauso veiksmo intensyvumas, taip pat patvarumas bei stabilumas. (3)

M. S. Knowles (4) , integruodamas visas žinomas motyvacijos teorijas į vieną schemą, teigia, kad kiekvieno elgesio atskirą aktą (1 schema) lemia poreikiai ir aplinka.

1 schema. Priežastys įtakojančios elgesį (pagal M. S. Knowles.)

POREIKIAI + PSICHOLOGINĖ APLINKA  ELGESYS

(motyvuojančios jėgos) (laukas)

Fiziniai + Situacinės jėgos

Augumo Asmenybės savybės

Saugumo

Naujos patirties

Prisirišimo

Pripažinimo

Įžymus anglų pedagoginės psichologijos specialistas E. Stones nagrinėdamas orientacinį refleksą, pavadino jį vienu pagrindinių gyvūnų ir žmogaus elgesio bei mokymosi motyvatorių. Įvairiais eksperimentais įrodyta, kad smalsumo patenkinimas yra pastiprinantis faktorius. Su smalsumu glaudžiai susijęs poreikis stimuliacijai, taip pat ir mokėjimo motyvacinis efektas, kai asmenybė aktyviai ieško veiklos, sudarančios sąlygas patirti sėkmę. Su šiuo motyvu E. Stones sieja pasiekimų poreikį. Mokymąsi motyvuojančiu veiksniu jis pripažįsta ir afektinį faktorių. E. Stones nuomone, kai kuriuos ugdymo specialistus per daug jaudina tai, kas vadinama išorine motyvacija, ir jie linkę vengti tokių pastiprinimo formų, akcentuodami “vidinę” motyvaciją (ugdytinio interesą). (5)

Andragogas M. S. Knowles (4) ugdymosi poreikį apibrėžia, kaip skirtumą tarp esamo kompetencijos lygio ir pageidaujamo aukštesniojo lygio, kurio reikalauja sėkminga veikla, tiek asmenybė, tiek organizacijos, ar visuomenės nario veikla. Mokymosi poreikis. Mokymosi poreikis – tai neatitikimas tarp to, kuo individas nori būti ir kuo yra iš tiesų, neatitikimas tarp aspiracijų ir realybės. Kuo realiau, pats žmogus identifikuos savo aspiracijas, tuo aukštesnė bus ir mokymosi motyvacija.

Anot M. S. Knowles, vienas iš poreikių, skatinančių suaugusį žmogų mokytis, – siekimas išvengti senėjimo ir “išėmimo iš vartojimo” Šis poreikis atsiranda dėl to, kad dauguma suaugusiųjų mokėsi tik jaunystėje ir tikėjo, kad išsilavinimas padės sukaupti reikalingą žinių kiekį visam likusiam gyvenimui. Bet greitai besikeičianti visuomenė įrodė,kad tai neįmanoma.

Apibendrinant galima pasakyti, kad mokymosi motyvacinė sfera yra sudėtinga sistema įvairių rūšių aktyvaus kryptingo žmogaus santykio su aplinka, su kitu žmogumi, su savimi pačiu, ji įjungia įvairias poveikių rūšis. Kiekvienam žmogui būdingi keli mokymosi motyvai, kurių tarpusavio santykis kinta. Be to, vienas ar kitas motyvas gali pasireikšti ne tiesiogiai, o santykyje su kitais motyvais.

3 MOKYMASIS VISĄ GYVENIMĄ

Šiandien mokymosi visą gyvenimą idėjos nebėra teorija, keičiantis visuomenės poreikiams dauguma žmonių privalo įgyti naujų kompetencijų, profesinių kvalifikacijų, net keisti specialybę. Svarbu, kad mokytis kalbų, kompiuterinio raštingumo, ekonomikos pagrindų bei daugelio kitų reikalingų dalykų žmonės galėtų kuo arčiau namų. Suaugusiųjų mokymo programos gali būti įgyvendinamos ir bendrojo lavinimo mokyklose bei kitose švietimo įstaigose.(16) Europos sąjungos mokymosi visą gyvenimą memorandume yra išskirtos šešios svarbiausios tezės:

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1077 žodžiai iš 3485 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.