Suicidas
5 (100%) 1 vote

Suicidas

ĮVADAS

Kodėl kai kurie žmonės nenori gyventi?

Ieškant atsakymo į šį klausimą, reikėtų pažinti ir aprašyti patį savižudybių reiškinį. Tik tada bus galima mėginti suprasti, kodėl kažkam savižudybė gali tapti ilgai ieškotu būdu sunkiai situacijai įveikti. Kartais žmogus to, ką jis ketina sau padaryti, kaip reikiant nesuvokia, kartais kažkas visai nerūpestingai rizikuoja savo gyvybe, kartais savižudybė būna įrankis, padedantis manipuliuoti aplinkiniais, o kartais… pagalbos šauksmas. Savižudybė nėra vienalytis reiškinys, nes galima skirti įvairius savižudybių tipus pagal motyvaciją, pagal žmogaus suvokimą, kad toks poelgis, kuriam jis ryžtasi, yra tikrai grėsmę jo gyvybei keliantis veiksmas. Norime to ar ne, tačiau Lietuva vis dėlto garsėja savižudybių skaičiumi… Kadangi ši tema yra be galo plati, šiame referate pabandysiu aprašyti kiek galima glausčiau apie savižudybes kaip tokį reiškinį apskritai, paliesiu savižudybių problemą mokyklose bei pabandysiu pateikti išvadas ir, galbūt, sprendimo būdus. Pagrindinė literatūra, kuria naudojausi rašydamas, buvo ištraukos iš laikraščių bei žurnalų, o statistikos daugiausia radau D. Gailienės knygoje “Jie neturėjo mirti. Savižudybės Lietuvoje”.

DĖSTYMAS

Kiekvieno žmogaus gyvenime būna sunkių momentų, kiekvienas savaip juos išgyvena ir bando išspręsti, tačiau ne kiekvienas pagalvoja apie savižudybę, kaip apie įmanoma problemų sprendimo būdą.

Klaidingai mano tie, kurie galvoja, kad savižudybė yra kokio nors vieno išorinio streso ar įvykio padarinys arba, kad tai tik skausmo, kurį žmogus išgyvena, išraiška. Savižudybė – ilgai trunkančio proceso rezultatas. Kažkokia konkreti priežastis dažniausiai būna paskutinis lašas, kuris galutinai priverčia žmogų apsispręsti ir įvykdyti savižudybę.

Žmogus nusižudo ne dėl skausmo ar streso, o dėl to, kad šis absoliučiai subjektyvus skausmas yra nebepakeliamas, ir šis žmogus tiesiog nesugeba susidoroti su konkrečia gyvenimo situacija. Mes visi gyvename vieni tarp kitų, palaikome ryšius tarpusavyje, todėl savižudybė yra vidinė žmogaus drama tarpasmeniniuose santykiuose. Ir vis dėlto visos savižudybės turi kažką bendra.

Edvinas Shneidmanas, vienas žymiausių šiuolaikinės suicidologijos (mokslas apie savižudybes, pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio suicidum – savižudybė) kūrėjų, Los Andžele esančio Kalifornijos universiteto Tanatologijos (mokslas apie mirtį) instituto direktorius, pateikia 10 visoms savižudybėms bendrų charakteristikų:

1. Bendras savižudybių tikslas – rasti problemos sprendimo būdą.

2. Bendra savižudybių užduotis – atimti sau sąmonę, kad galima būtų negalvoti.

3. Bendras savižudybes sukeliantis dirgiklis – tai dirgiklis, teikiantis nepakeliamą psichinį skausmą.

4. Bendras savižudybes sukeliantis stresorius – frustruoti psichiniai poreikiai.

5. Visoms savižudybėms bendra emocinė būklė – bejėgiškumo ir nevilties pojūtis.

6. Visoms savižudybėms bendra vidinė pozicija – ambivalentiškumas gyvenimo atžvilgiu: potraukiai gyventi ir negyventi susilygina.

7. Visoms savižudybėms bendra pažinimo sferos būklė – horizontų susiaurėjimas.

8. Visose savižudybėse pasirenkama veiklos rūšis – pasitraukimas.

9. Visoms savižudybėms bendra tarpasmeninio komunikavimo forma – atskleidimas kam nors savižudybės plano.

Visoms savižudybėms bendra priežastis, dėl kurios vėliau atsiranda vidinis sutelktumas – ryšys tarp būdų, kuriais žmogus visą gyvenimą kovojo su sunkiomis situacijomis.

PAGRINDINIAI VEIKSNIAI:

a) NEPAKELIAMAS PSICHOLOGINIS SKAUSMAS

Žmogus, išgyvenantis savižudybės krizę, yra labai nerimastingas, jis jaučia skausmą dėl savo skausmo. O skausmas – gyvenimo priešas. Žmogus jaučiasi ypač beviltiškai ir bejėgiškai, nes negali atsikratyti skausmo, kurį patyrė traumos (nelaimės, skausmingo įvykio ar pan.) ar krizės metu. Ir ši baime, kad trauma ar krizė, o kartu ir begalinis skausmas, gali niekada nesibaigti, tampa amžina kančia.

Žmogus gali jaustis atstumtas, nuskriaustas, vienišas ir liūdnas. Jis desperatiškai ieško išeities iš taip susiklosčiusios gyvenimo situacijos… Besižudantys nori ne mirti, o visų pirma pabėgti nuo savo skausmo.

Nusižudyti nusprendęs žmogus siaurai suvokia savo gyvenimo situaciją ir nemato išeities, dėmesį sutelkia tik į savo emocinę būseną, dienų dienas galvoja tik liūdesį keliančiomis temomis (nesėkmės darbe, liga, artimo mirtis, išsiskyrimas ir pan.), prisimena tik juodus savo gyvenimo periodus. Ir taip savižudybę jis regi kaip vienintelę išeitį iš susidariusios situacijos…

Išgyvenantis tokią krizę žmogus gali painiai kalbėti, vienu metu išreikšti prieštaringus jausmus, gyvenimo nuostatas, gali kandžiai kalbėti kitų žmonių ir, aplamai, gyvenimo atžvilgiu. Tai yra lyg konfliktas tarp noro išgyventi ir nepakeliamo skausmo. Visa ta agresija nukreipta į patį save. Žmogus nuvertina, kaltina save, būna perdėtai nuolankus.

b) NESUGEBĖJIMAS PRISITAIKYTI

Žmogus atmeta bet kokias galimybes, norėdamas išvengti skausmingų gyvenimo įvykių. Jis suvokia save tik kaip nesugebantį prisitaikyti, mano, jog yra per silpnas įveikti asmeninius sunkumus. Paprastai toks žmogus kenčia nuo savo nesugebėjimo užmegzti ir palaikyti santykius su kitais
žmonėmis. Ne paslaptis visiems, kad sutrikę santykiai suteikia begalę skausmo… Žmogus mano, kad vienintelis išgyvenimo būdas – pagerinti šiuos santykius, tačiau tai atrodo nerealu. Tokie psichologiniai žmogaus poreikiai kaip prieraišumas, tobulumas, pagarba, autonomija ir kiti, tampa nepasiekiami…

c) PRARADIMAS – PASITRAUKIMAS

Praradimas (artimo žmogaus mirtis, išsiskyrimas) yra pagrindinis veiksnys savižudybės krizėje. Praradęs žmogus jaučiasi nuskriaustas ir apleistas. Tai sukelia skausmą, o neretai ir agresiją. Žmogus, išgyvenantis savižudybės krizę, prarastam žmogui jaučia prieštaringus jausmus – meilę ir neapykantą. Agresiją, kurią jaučia prarastam žmogui, jis nukreipia į patį save. Taigi, savižudybė gali būti užslėptas agresijos padarinys.

Ko gero, kiekvienas iš mūsų žino ką reiškia prarasti artimą žmogų. Šis praradimas sukelia labai stiprų psichologinį skausmą, todėl norisi pasitraukti, pabėgti, išnykti… Ir savižudybė atrodo vienintelis būdas pabėgti nuo skausmo.

Savižudybė apima ne tik skausmą, bet ir žmogaus nesugebėjimą jį pakelti bei aktyvų norą jį sustabdyti. Kiekvienas iš mūsų turi savo skausmo tolerancijos slenkstį, kuris lemia “daugiau nekentėti skausmo”.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1007 žodžiai iš 3351 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.