Sunkiaatlečių sportinė treniruotė ir štangos kėlimo trajektorijos
5 (100%) 1 vote

Sunkiaatlečių sportinė treniruotė ir štangos kėlimo trajektorijos

Lietuvos kūno kultūros akademija

“Jungtinų sporto šakų ir rekreacijos katedra”

Referatas

Sunkiaatlečių sportinė treniruotė ir štangos kėlimo trajektorijos

Atliko: STT 1-3 studentas Modestas Šimkus

Tikrino: …………………………………………………

Turinys:

Įvadas 3

1. Sportinė treniruotė 4

2. Pagrindinių sunkiaatlečio treniruotės priemonių klasifikacija 7

5. Štangos kėlimo trajektorijos variantai 11

6. Labiausiai paplitusios štangos kėlimo trajektorijos 12

7. Naudota literatūra 13

Įvadas

Šiuolaikinių sportinių rezultatų siekimas sunkiojoje atletikoje

neįmanomas be optimalaus treniruočių proceso planavimo, objektyvios

treniruočių krūvių parametrų registracijos ir analizės.Dažnai dar pasitaiko, kad sunkiosios atletikos treneriai, planuodami

treniruočių procesą, pasikliauja savo asmenine patirtimi ir nuojauta.

Pastaruoju metu sėkmingam trenerio darbui to jau neužtenka. Vis aktualesne

problema tampa įvairių sunkiaatlečio organizmo funkcijų atsistatymo

pagreitinimas po didelių fizinių krūvių, kurie neišvengiami siekiant aukštų

sportinių rezultatų. Dabartiniu metu, rengiant aukštos kvalifikacijos

sunkiaatlečius, ši problema ne mažiau svarbi, kaip ir pats treniruotės

procesas. Progresuojant mokslui ir technikai, sportininko organizmo

atsistatymo po didelių fizinių krūvių pagreitinimui taikomos įvairios

priemonės. Tačiau labai mažai yra metodinių rekomendacijų pedagoginių

atsistatymo priemonių taikymo klausimais. Manoma, kad tai yra viena iš

svarbiausių priemonių, padedančių pasiekti aukštų sportinių rezultatų ir

išvengti traumatizmo.

1. Sportinė treniruotė

Terminas “treniruotė”, kaip ir daugelis kitų sportinių terminų, yra

nevienareikšmis. Sportinėje literatūroje galima rasti ir tokius

sportinius terminus: “fizinė treniruotė”, “protinė treniruotė”,

“psichoreguliuojanti treniruotė”, “intervalinė treniruotė”, “treniruotė

ratu” ir t.t.

Kai “sportinės treniruotės” terminas vartojamas plačiąja žodžio

prasme, tai jis dažniausiai sutampa su terminu “sportininko parengimas”

turiniu. Tačiau šiuos abu terminus turime griežtai skirti, nesutapatinti.

Sportininko parengimas yra žymiai platesnė sąvoka. Ji jungia kryptinga

taikymą priemonių, metodų, sąlygų, kuriais sportininkas parengiamas

siekti sportinių rezultatų. Tačiau, reikia pažymėti, kad sportininko

parengimo formos ir turinys remiasi ne vien treniruote. Egzistuoja tokie

sportininko parengimo komponentai, kurie išeina iš paties treniruočių

proceso ribų (specialios teorinio paruošimo formos, higieniniai faktoriai

bendrame sportininko gyvenimo rėžime ir t.t.).

Todėl sportinės treniruotės terminu gali būti pavadinimas, fizinio

lavinimo procesas pritaikytas specializuotai sportinei veiklai. Sportinės

treniruotės procese pasiektam efektui pavadinti vartojami tokie terminai:

“treniruotumas”, “pasirengimas”, “sportinė forma”.

Sąvoka “treniruotumas” dažniausiai siejama su sportininko organizmo

funkciniais ir morfologiniais pakitimais, sukeliamais treniruočių krūviu.

Tie pakitimai yra išreiškiami sportininko darbingumo rodiklių augimu.

Funkcinių ir morfologinių organizmo rodiklių dinamika kinta dviem

tarpusavyje susijusiomis kryptimis: pirma, gerėja sportininko vidaus

organai ir įvairios sistemos (skeleto raumenų, širdies ir kraujagyslių,

kvėpavimo ir kt.; antra, šių sistemų veikla gali būti koordinuojama

savireguliacijos ir centrinės nervų sistemos.

Iš to išplaukia, kad kuo aukštesnis sportininko treniruotumo lygis,

tuo produktyviau ir racionaliau jis sugeba atlikti jam skirtą darbą.

Taigi sportininko treniruotumas, tai jo organizmo prisitaikymo lygis tam

tikram darbui, pasiektas specialiomis treniruotėmis.Yra skiriama bendrasis ir specialusis sportininko treniruotumas.

Specialusis sportininko treniruotumas yra organizmo prisitaikymo lygis

pasirinktos sporto šakos specifiniams reikalavimams. Bendrasis

sportininko treniruotumas yra organizmo prisitaikymo lygis įvairių

judamosios veiklos rūšių kompleksui.

Pasirengimas yra daug platesnė sąvoka negu treniruotumas. Kalbėdami

apie sportininko pasirengimą, turime galvoje atitinkamą fizinių savybių

(jėgos, greičio, ištvermės ir kt.) lygį (fiziniams pasirengimas),

sportinio, techninio ir taktinio meistriškumo lygį (sportinis, techninis

ir taktinis pasirengimas) bei psichologinį pasirengimą.

Sistemingų ir racionalinių treniruočių procese, kryptingai –gerėjimo

pusėn – keičiasi sportininko treniruotumas ir pasirengimas. Beveik visada

čia yra tam tikras cikliškumas. Kiekviename atskirame cikle yra

optimaliausia (geriausia) fazė,
kurios metu galima pasiekti aukščiausių

sportinių rezultatų. Ši fazė sporto specialistų yra vadinama sportine

forma. Todėl treniruočių procesą būtina planuoti taip, kad susidarytų

palankiausios sąlygos sportinei formai pasiekti atsakingų varžybų metu ir

ją išlaikyti norimą laikotarpį.

Visas esamas priemones bei kai kuriuos faktorius, padedančius siekti

aukštų rezultatų, galima sąlyginai skirstyti į tris grupes. Pirmą grupę

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 652 žodžiai iš 2137 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.