Suplanuotos teritorijos detalusis planas panaudojus autocad ir arcview programinius paketus
5 (100%) 1 vote

Suplanuotos teritorijos detalusis planas panaudojus autocad ir arcview programinius paketus

TURINYS

ĮVADAS 3

1. GEOGRAFINĖS INFORMACINĖS SISTEMOS (GIS) 4

1.1 GIS NAUDOJIMO SRITYS 5

1.2 DUOMENŲ MODELIAI 6

2. AUTOCAD PROGRAMINIS PAKETAS IR JO PAGRINDINĖS KOMANDOS 9

3. SKAITMENINIO ŽEMĖLAPIO SUDARYMAS ARC VIEW PAGALBA 12

3.1 SUSIPAŽINIMAS SU ARCVIEW PROGRAMA. ARC VIEW PROGRAMOS PAGRINDINĖS KOMANDOS 12

3.1.1 Susipažinimas su ArcView programa 12

3.1.2 ArcView programos pagrindinės komandos 14

3.2 SKAITMENINIO ŽEMĖLAPIO SLUOKSNIŲ IR ATRIBUTINIŲ DUOMENŲ SANDOROS FORMAVIMAS 17

3.2.1 Geometrinės duomenų bazės formavimas 17

3.2.2 Atributinės duomenų bazės formavimas 19

3.3 SKAITMENINIO ŽEMĖLAPIO SUDARYMAS 20

3.4 SKAITMENINIO ŽEMĖLAPIO VIZUALIZAVIMAS NAUDOJANT ARCVIEW PROGRAMINĮ PAKETĄ 24

4. EKONOMINIAI SKAIČIAVIMAI 27

APIBENDRINIMAS 27

LITERATŪRA 28

ĮVADAS

Pastaruoju metu vis dažniau taikomas skaitmeninis apdorojimas, kuris leidžia sukurti duomenų bazes panaudojant geografinę informaciją. Atsiradus skaitmeninėms technologijoms pasikeitė duomenų forma: iš analoginės (popierinės) į skaitmeninę, duomenų gamintojai renka duomenis ir struktūrizuoja erdvinius duomenis duomenų bazėse, kuriose gali būti topologija ir naujausia atributinė informacija. GIS – tai informacinės sistemos dalis, organizuojama geografiniu principu, t.y. dirbanti ne tik su aprašomąja (lentelių, atributine ir kt.), bet ir su koordinuota – orientuota erdvėje, informacija.

AUTOCAD paketas – tai komandų, skirtų primityvams braižyti, redaguoti bei kitoms operacijoms atlikti, sistema. ArcView programoje dirbama su vaizdais, lentelėmis, grafikais, maketais ir skriptais, kuriuos apjungia vienas failas vadinamas projektu (failo plėtinys *.apr). Jis apjungia visus naudojamus komponentus konkrečiam uždaviniui išspręsti ar tikslui pasiekti.

Darbo tikslas: susipažinti su geografinėmis informacinėmis sistemomis (GIS) bei pradinės situacijos žemėlapio pagrindu suplanuoti teritorijos detalųjį planą Autocad ir ArcView programų pagalba.

Darbo užduotys:

 susipažinti su Autocad ir ArcView programų pagrindinėmis komandomis;

 suplanuoti Autocad programos pagalba detalųjų planą;

 sukūrti skaitmeninį žemėlapį (ArcView programiniu paketu);

 sukūrti duomenų bazę;

 surišti duomenų bazę su žemėlapiu;

 atlikti apytikrius ekonominius skaičiavimus.

1. GEOGRAFINĖS INFORMACINĖS SISTEMOS (GIS)

Geografinė informacinė sistema yra geografinių objektų, jų charakteristikų ir kitos su Žeme susijusios informacijos kaupimo, tvarkymo, apdorojimo, saugojimo, paieškos ir pateikimo kompiuterizuota informacinė sistema, skirta projektavimo, modeliavimo, analizės, mokslo ir kitiems geografinės erdvės tyrimo bei tvarkymo uždaviniams spręsti.

GIS yra tarpdisciplininė ir holistinė technologija, kuri palengvina duomenų interpretavimą sprendžiant įvairius krantonaudos ir krantotvarkos uždavinius. GIS taikymas leidžia sėkmingai spręsti keletą techniškai sudėtingų krantotvarkos uždavinių [1]:

• tinkamai kaupti ir interpretuoti didelius erdvinės informacijos bei duomenų kiekius, išsamiai apibūdinančius kranto zonos būklę;

• objektyviai nustatyti kranto zonoje vykstančių procesų erdvinę įvairovę, gradientus (stipriausio poveikio ir pokyčio kryptis) bei ribas, skirtingų fizinių, ekologinių ir socialinių procesų erdvinės sąveikos formas ir charakteristikas;

• efektyviai taikyti kranto zonos stebėsenos (monitoringo) rezultatus rengiant ir tvirtinant kompleksinės krantotvarkos bei erdvinio planavimo programas, o vėliau – jas įgyvendinant bei vertinant jų rezultatus;

• gaminti aukštos kokybės žemėlapius ir jūrlapius.

GIS – tai informacinės sistemos dalis, organizuojama geografiniu principu, t.y. dirbanti ne tik su aprašomąja (lentelių, atributine ir kt.), bet ir su koordinuota – orientuota erdvėje, informacija [2].

Maždaug 1960 metais kompiuterinė technika pradėta sparčiai diegti įvairiose gyvenimo srityse. Tekstiniai duomenys pradėti skaitmeninti, kuriami skaitmeniniai archyvai – duomenų bazės. Informacijai valdyti atsiranda naujos technologijos – duomenų bazių valdymo sistemos (DBVS). Atsirado pirmosios kompiuterinės grafikos priemonės (CAD – Computer Aided Design), kuriomis buvo galima kurti grafinius vaizdus (žemėlapius, brėžinius), juos saugoti ir spausdinti.

Vystantis kompiuterinei ir programinei įrangai, atsirado poreikis sujungti šias viena kitą papildančias technologijas – DBVS ir CAD. Tokiu būdu apie 1970 metus atsiranda nauja – GIS technologija, kurios spartus vystymasis prasidėjo 9 –ame dešimtmetyje. Geografinė informacinė sistema susieja duomenis ne tik su tradiciniais geografinės analizės metodais bet ir naujomis analizės ir modeliavimo priemonėmis.

GIS integruojamąją funkciją galima įžvelgti ir šios technologijos kilmėje. GIS vystymasis buvo ir yra glaudžiai susijęs su naujovėmis, diegiamomis tokiose disciplinose kaip: geografija, kartografija, fotogrametrija, distanciniai tyrimai, geodezija, civilinė inžinerija, statistika, demografija, t.y. gamtos, socialinių ir inžinerinių mokslų šakose. Pastaraisiais metais informacijos valdymas ir informacinių srautų integravimas tapo ne tik būtinybe, bet ir tolesnio ekonominio bei socialinio progreso sąlyga. Būtent tai sąlygojo dar spartesnį GIS,
kaip informacijos integravimo ir valdymo technologijos, vystymą ir panaudojimą.

Geografinė informacinė sistema gali būti taikoma ir naudojama daugelyje sričių, todėl ir skyriaus pradžioje pateiktas sąvokos apibrėžimas yra nevienintelis:

William Huxhold (Introduction to Urban Geographic Information System. New York: Oxford University Press, 1991) nuomone, pagrindinis tradicinės GIS tikslas yra erdvinė analizė;

C. Dana Tomlin (Geographic Information Systems and Cartographic Modeling. Englewood Cliffs, NJ: Prentice-Hall,1990) galvoja, kad geografinė informacinė sistema yra priemonė, skirta žemės paviršiaus duomenų interpretavimui, paruošimui, pateikimui;

ESRI (Aplinkos sistemų tyrimų institutas) pateikiamas apibrėžimas skambėtų taip: GIS – tai kompiuterinės bei programinės įrangos, geografinių duomenų ir dirbančio personalo visuma, sukurta efektyviam darbui su visomis orientuotos erdvėje informacijos formomis.

Pagrindinis GIS privalumas – operavimas erdvine (koordinuota, orientuota erdvėje) informacija. Taigi, informacija apie tam tikrą miestą ar jo dalį gali būti pateikiama visos eilės konkrečios teritorijos tematinių žemėlapių, atspindinčių tam tikrą vietovės bruožą, pavidalu.



Paveiksle matyti žemėlapių, reikalingų urbanizuotos teritorijos transporto sistemos planavimui, rinkinys. GIS tokie tematiniai žemėlapiai vadinami sluoksniais arba temomis; kiekviename iš jų yra saugoma tam tikros teritorijos vienarūšė informacija (pvz.: žemės sklypų sluoksnis, autobusų maršrutų, kelių, prekybos centrų sluoksniai). Kadangi tai yra tos pačios teritorijos sluoksniai, visi objektai yra koordinuoti ir tvarkingai tarpusavyje suderinti. Visa tam tikros teritorijos informacija, suskaidyta sluoksniais – temomis, gali būti analizuojama atskirais sluoksniais arba kaip reikalingų sluoksnių kombinacija.

Atsiradus naujiems objektams, atnaujinamas tiktai tas sluoksnis, kuriame saugomi tos rūšies duomenys arba jei tokių nėra, kuriamas naujas.

Turint tam tikros teritorijos daugiasluoksnę duomenų bazę su įvairia informacija (pvz.: kelių ir vamzdynų tinklai, hidrografija, demografinės charakteristikos, administracinės ribos, ekonominės zonos ir rodikliai), galima ją naudoti praktiškai bet kokios srities problemoms spręsti – teritoriniam planavimui, gamtinių ir ekonominių išteklių tvarkymui ir prognozėms, transporto sistemos modeliavimui ir t.t.. Galimybė suskaidyti informaciją sluoksniais, o vėliau sujungti ir kurti įvairias kombinacijas – tai vienas iš GIS privalumų.

Šiuolaikinės geografinės informacinės sistemos funkcionuoja arba yra diegiamos valstybinėse įmonėse ir privačiose struktūrose, padeda tvarkyti ir kontroliuoti įmonės darbą, analizuoti turimus išteklius, rinką, klientų poreikius, modeliuoti tolimesnį vystymąsi.

1.1 GIS NAUDOJIMO SRITYS

• Inžineriniai tinklai (elektros, vandens, dujų, tinklai, telekomunikacijos). Tai kompanijos turinčios dešimtis tūkstančių klientų, tūkstančius kilometrų besitęsiančių vamzdynų sistemą, begalę sklendžių, transformatorių, jungiklių, stulpų… Tokioms kompanijoms labai svarbu: reguliariai tikrinti visos sistemos darbą, laiku gauti informaciją apie atsiradusį gedimą ar problemą ir tiksliai nustatyti jo padėtį, pastoviai kaupti duomenis apie klientus, sistemą, gedimus, greitai pateikti reikalingą informaciją klientams;

• Kelių ir transporto tarnyboms reikalinga informacija apie kelių tinklą, jų būklę, kelių ženklų inventorizaciją, duomenys apie avarijas. Krovinių pervežimo kompanijas domina automobilių judėjimo stebėjimo galimybės, optimaliausio maršruto (kaip greičiausiai nuvykti iš punkto A į B) modeliavimas;

• Miškininkystė. Atskirų miškų masyvų monitoringas, duomenys apie miškų išsidėstymą, būklę, plotų, kurie turi būti iškirsti ar atsodinti planavimas, miško kelių, reikalingų medienos išvežimui ar rekreacijai, modeliavimas;

• Teritorinis planavimas ir valdymas lokaliai ir valstybiniu mastu. Bendrojo teritorijos vystymo plano sukūrimas, saugomų teritorijų kūrimas, apsauga, valdymas, retų augalų ir gyvūnų paplitimo vietų lokalizavimas, antropogeninio poveikio aplinkai įvertinimas ir modeliavimas, žemės kadastras, turto apskaita, valdymas.

• Žemės ūkis. Detalių žemėlapių ir palydovinių vaizdų analizė būsimo derliaus modeliavimui, optimalus trąšų ir chemikalų paskirstymas, atsižvelgiant į reljefą, šlaitų nuolydį ir t.t.

• Karyba. Mokomųjų ir karinių veiksmų strategijos ir taktikos modeliavimas, topografinės situacijos analizė.

• Švietimas. Pasaulio supratimo aiškinimas, geografinės objektų padėties nustatymas, projekcijų, mastelių, azimuto ir t.t. sąvokų paaiškinimas.

• Daugelis kitų.

1.2 DUOMENŲ MODELIAI

Realus pasaulis gali būti vaizduojamas tik modeliais, kurie priklauso nuo GIS tikslų. Toks realybės interpretavimas, kai naudojami realaus pasaulio bei duomenų modeliai, vadinamas duomenų modeliavimu. Išskirtiniai reiškiniai suklasifikuojami ir aprašomi realaus pasaulio modeliu. Šis transformuojamas į duomenų modelį, naudojant geometrijos ir kokybės parametrus. Duomenų modelis perduodamas į duomenų bazę, kurioje duomenis galima apdoroti, analizuoti bei pateikti norimu formatu [3]. Šis procesas pavaizduotas 1.1 pav.

1.1 pav. Modeliavimo procesas

Norint panaudoti realaus pasaulio modelį, reikia jo tipus, atributus ir ryšius patalpinti duomenų bazėje. Tai padaroma per duomenų modelį. Kompiuteriai gali manipuliuoti geometriniais objektais kaip taškais, linijomis ar plotais, kurie naudojami duomenų modeliuose.

Realaus pasaulio modelio pavaizdavimui kuriami kelių matmenų duomenų modeliai. Matmenys įvedami tiek geometriniams, tiek ryšių (topologiniams) ir tematiniams duomenims. Šiuo metų naudojami šie GIS objektų geometrinių elementų duomenų modelių matmenys [3]:

1) dvimatis (2D), kai objektai vaizduojami plokštumoje ir apibrėžiami X, Y koordinatėmis. Toks modelis atitinka įprastinį, klasikinį žemėlapį, kuriame vaizduojama tik situacija. Šis modelis turi akivaizdžių trūkumų, pvz.: reikia įvesti specialius simbolius, norint pažymėti, kuris kelias eina viaduku, o kuris yra apačioje.

2) 2.5-matis, kai objektai vaizduojami plokštumoje, o Z koordinatė yra tiesinė X, Y komponenčių funkcija, išreikšta diskretiniais taškais. Toks apibrėžimas apima tiek 2.5-mačius žemėlapius, tiek skaitmeninius reljefo modelius.

3) trimatis (3D), kuris pilniausiai atspindi erdvinį realaus pasaulio modelį. Objekto taškai tokiame trimačiame duomenų modelyje apibrėžiami X, Y, Z koordinatėmis. Skiriami trys trimačių modelių rūšys: linijų, plokštumų bei tūrių.

4) keturmačiai (kinematiniai, 4D), kuriuose be geometrinių duomenų, išreikštų koordinatėmis X, Y, Z, dar dalyvauja laiko faktorius t.

Vienas iš GIS privalumų yra tai, kad geometrinė ir aprašomoji informacija yra glaudžiai tarpusavyje susijusios (pvz.: gatvės padėtis ir jos pavadinimas, tilto lokalizacija ir jo plotis). Taigi iš sukurtų duomenų bazių galima sužinoti ne tik objekto formą ar geografinę padėtį, bet ir nustatytą identifikatorių (kodą), pavadinimą, klasę, tipą…Geografinių objektų atributai saugomi atributinėse lentelėse [4].

Geografinėse informacinėse sistemose naudojami trys duomenų pateikimo modeliai:

• vektorinis;

• rastrinis;

• paviršiaus – TIN.

Šie modeliai kuriami, laikantis tam tikrų realaus pasaulio struktūrizavimo principų:

• realaus pasaulio vaizdas turi būti logiškai suskirstytas į objektus;

• objektai turi būti išreikšti elementais – plotais, linijomis, vektoriais, taškais arba reikšminėmis celėmis;

• kiekvieno objekto padėtis turi būti apibrėžta geografinėje erdvėje;

• kiekvieno elemento charakteristikos – atributai turi būti aprašyti.1.2.1 Vektorinis duomenų modelis. Realaus pasaulio objektai yra įvedami ir saugomi duomenų bazėse kaip koordinačių porų (x, y) rinkinys (z koordinatė – kai kaupiami duomenys trimatėje erdvėje), geometrinių elementų (taškas, linija, plotas) pavidalu [5].

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1770 žodžiai iš 5858 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.