SUTRIKUSIOS PROTINĖS RAIDOS VAIKO CARAKTERISTIKA
Aurelija VaitkaitienėTiriamojo vardas, pavardė: Jonas Jurkus, gimęs 1999 metų vasario 15 dieną, Telšių mieste.
Tėvai:
Mama – Irena Jurkienė, 28 metų, dirbanti parduotuvėje valytoja, išsilavinimas – vidurinis.
Tėvas – Robertas Jurkus, 30 metų, dirbantis statybininku, išsilavinimas – profesinis.
Gyvenamoji vieta – Ventos g., Telšiai.
Mamos prsirgtos ligos: vaikystėje budingos ligos, vėjaraupiai, raudoniukė. Plaučių uždegimas, gripas, žalingų įpročių neturi.
Tėvo persirgtos ligos: vaikystėje budingos ligos, vėjaraupiai, kiaulytė. Darbe patirtos traumos. Žalingas įprotis – rūkymas. Alkoholio šeima nevartoja.
Ankstyvoji raidos anamnezė
Gimimo svoris: 4 kg 600 g
Vaisius buvo išnešiotas, tačiau dėl perdidelio svorio nepavykęs normalus gimdymas užbaigtas Cezario pjūviu. Kurio pasekkoje ivyko sunki anoksija (pridusimas).
Dėl gimdymo traumos prasidėjo pavieluota motorinių funkcijų raida, tai pastebima buvo pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, kaip žvilgsnio fiksacija ir sekimas žvilgsniu. Jonas daug vėliau negu bendraamžiai kėlė galvutę (apie 5 mėnesį). Vėliau pradėjo sėdėti (apie metų laiko). Vaikščioti pradėjo apie metų ir 7 mėnesių.
Buvo pastebimi pusiausvyros, bei judesiu koordinacijos sutrikimai, sumažėjęs raumenų tonusas. Ligoninėje nustatyta cerebralinio paralyžiaus simptomai.
Bendrosios motorikos raidos ypatumai
Pusiausvyrai truksta stabilumo atliekant yvairius judesius.
Judesiai netvirti, „drebantys”, nesugeba vienu metu atlikti keleto judesių.
Eina įsikibęs, plačiai statydamas kojas. Žingsniai trumpi, netolygūs. Eisena nestabili.
Vaikui sunku lipti laiptais, negali šokinėti ant vienos kojos ar peršokti kliūtį. Kamolio nepaspiria, moka tik ji paridenti.
SMULKIOSIOS MOTORIKOS YPATUMAI
Rankų pirštų motorika
Pieštuka ar kitą rašymo priemonė laiko supaudęs delne. Piešimas tolygus keverzojimui ir braukymui, dabar bando piešti rutuliukus ir juos jungti su keverzojimu ir braukymu (pvz. bandant paišyti žmogų). Nesugeba pakartoti piešiamo daigto, nemoka jungti figūros su pavizdžiu, kirpimo įgudžiai silpni. Sunkiai sekasi, nemoka kirpti nei pagal liniją, nei ratu. Nemoka lankstyti iš popieriaus, nei pagal pavizdį nei pagal žodinę instrukcija, jis popierių suglamžo į kamuoliuka.
Akies motorika
Sugeba užmergti po viena akį, pagal žodinę komanda ir tai jam labai patinka.
Pažintinės veiklos ypatumai
Sunkiai sukuapia dėmesį apmokėlės matu, sunkiai išlaiko dėmesį, tačiau labai domisi naujais daiktais, bet neilgai, nes truksta valios ypatumų savarankiškai atlikti užduotis. Jonas sugeba paklusti bet ne ilgam. Nesugeba derinti savo ir kolektyvo veiksmu, labiau pripažysta individualu bendravimą.
Emocinės raidos ypatumai
Emocijų pobudis umus, nes berniukas labai įžeidus. Nori išskirtinio dėmesio savo asmeniui. Nenoriai bendrauja su nepažįstamais jam asmenimis. Pasireiškia verksmingumas.
Kalbos raidos ypatumai
Kalba supaprastintais žodžiais, vartoja daug tik jam ir tėvams suprantamų žodžių. Sakiniai trumpi irš dviejų, trijų žodžių. Kalba lėta, balsas monotoniškas ir aritmiškas. Sunkei derina giminę linksnį ir skaičių. Dagiau vartoja daiktavardį. Duotus nurodymus supranta. Žodynas pasyvus. Sunkiai taria garsus: Š, R, Ž. Lankosi pas lokopedą. Kalba labai mažai, tik kilus butinybei.
Žaidimų ypatumai
Žaisdamas mieliausiai renkas tikrus daigtus, tai yra, rūbus, įvairius įrankius. Žaidžia ramius žaidimus, dažniausiai vienas. Žaidžia noriai, tačiau dažnai atsiskirdamas nuo grupės, o grupeja paklūsta kitų vadovavimui.
Tas pats žaidimas jam greitai pabosta, jis keičia žaidimo pobudį. Jam labiausiai patinka žaisti vienam.
Jo žaidimų pobūdis yra atkartoti kitų žmonių elgesį, jų veiklą, veiksmus. Dažnai mėgdžioja mamą, retkarčiais tėtį, dar rečiau kitus žmones.
Žaistamas beveik nekalba, kartais ką nors pasako bet tik jam vienam suprantama kalba, tai yra savo kalba. Žaisdamas nedainuoja.
Sensorinių sistemų raidos ypatumai
Regos sistemos ypatumai
Rega truputi susilpnėjusi, nešioja akinius – 0,75 dioptrijos. Trumparegis.
Klausos sistemos ypatumai
Klausa jautri, reaguoja į triukšmą. Patinka rami muzika, jos dažniausiai klausosi žaisdamas.
Uoslės ir skonio sistemos ypatumai
Uoslė normali, jautrumas nei sumažėjes nei padidėjęs. Skonio receptoriai normalūs.
Taktinė sistema
Lietimui nėra jautrus, liečiasi prie visu medžiagų, jas tirinėja ir smalsiai apžiūri.
Oralinis taktinis jautrumas
Normalus. Valgo viską, labiausiai mėgsta šokoladą. Didelis seilėtekis. Yra sutrikęs kramtymas, rijimas.
Vestibiulinė sistema
Bijo aukščio, maudydamasis nenardo, bijo. Supasi bet nenoriai.
Kinestetinė sistema
Laiptais lipa nenoriai, nes jam sunku, nešokinėja, sunkei oreantuojasi erdvėje.
Proprioceptinė sistema
Nera per daug jautrusodos paviršių spaudimui. Jaučia odos tempimą.
Termoreguliacijos sistemos
Labai nemėgsta šalčio, patinka šiluma.
Savitvarkos įgūdžiai
Sunkiai sekasi apsirengti, nusirengti kiek lengviau. Jonas savarankiškai valgo tačiau jam kartais sunkiai sekasi susitvarkyti su stalo įrankiais, todėl kartais išbarsto maistą. Toletu moka
naudotis pats be mamos pagalbos. Darbo įgūdžiai silpni, jis susitvarko savo žaislus.
Jonas atsikėlęs pasikloja lova su mamos pagalba susitvarko rūbus. Ji maudo mama, kaip jau ankščiau minėjau Jonui nelabai patinka vanduo.
Individualios savybės
Jonukas bijo tamsos, miega tik kai kambaryje uždegta šviesa. Domisi mašinelėmis.
Miega ramiai, atsikelia truputi pavargęs, miegodamas nekalba.
Apetitu Jonas nesiskundža valgo viska ir daug, tačiau valgo lėtai, ir tik tris kartus per dieną.
DĖMESYS
Užduotis Nr. 1
Pagal pavyzdį reikėjo nuspalvinti geometrines figūras
Atlikimas
Užduotį atliko teisingai. Spalvindamas pirmas dvi eilutes, prieš kiekvieną geometrinę figūtą žiūrėjo į spalvinimo pavyzdžius. O 3, 4, 5 spalvino sekančiai: iš pradžių nuspalvino visus kvadratėlius mėlynai, po to apskritimus – geltonai ir t.t.
Teisingai pastebėjo, kad vienas trikampis yra ne toks ir jo nuspalvino Baigiant darbą paklausė, kokia spalva jį spalvinti.
– raudona spalva
– žalia spalva
– oranžinė spalva
– mėlyna spalva – geltona spalva
– ?
Dėmesį sukaupė sunkiai, tiek ekspermento pradžioje, tiek pabaigoje. Sugebėjo išskirti trikampį, kurio spalvinti visai nereikėjo.
Užduotis Nr. 2
Valingam dėmesiui tirti daviau sekančias užduotis:
a) Viename lapelyje reikėjo išbraukti minusus.
b) Antrame lapelyje reikėjo išbraukti – n – raidę
Abi užduotis atliko teisingai, vidutiniškai per 90 sekundžių. Pirma užduotis buvo atlikta truputėlį greičiau.
Užduotis Nr. 3
Dėmesio paskirstymui daviau nupieštą varlę ir paprašiau nupiešti jį kita varlę. Tuo metu Jonui skaičiau pasaką apie varlytės nuotykius .
Atlikimas
Berniukas užduotį atliko gerai. Nupiešė visas detales, kurias matė paveikslėlyje. Tinkamai parinko žalią spalvą.
Dėmesį Jonas paskirstė teisingai. Teisingai perpiešė ir smulkmenas. Želės kiekis atitinka mano piešinyje nupieštos žolės kiekį.
Užduotis Nr.4
Parodžiau ant lapelio parašytas šešias raides, tarpusavyje nesusijusias. Žiūrėjo 30 sekundžių ir paprašiau pakartoti.
Atlikimas
Paklausiau, po 30 sekundžių, kokias raides matė, išvardino LABRD. Paaiškinau, kad jis praleido vieną raidę V. Po 1 valandos pakartojau eksperimentą, berniukas pakartojo teisingai – LAVBRP.
Išvados
Jono dėmesys nevalingas. Sugeba ilgai išlaikyti dėmesį vienam daiktui. Dėmesio apimtis nėra siaura. Nuovargis neturi didelės reikšmės dėmesio sukaupimui, paskirstymui.
ATMINTIS
Užduotis Nr. 1
Parodžiau varlės, katės, bitės, pelės ir žuvytės paveikslėlius 20 sekundži. Paslėpiau juos ir paprašiau išvardinti tai ką matė